Šiais metais forumo partneriais tapo Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM), Vytauto Didžiojo universitetu (VDU) ir Britų taryba Lietuvoje. Antrą kartą rengiamą forumą „Švietimo kodas“ globoja Lietuvos Respublikos prezidentas Gitanas Nausėda.
Vos per vienerius metus forumas išaugo dvigubai: 2000 dalyvių, daugiau nei 150+ pranešėjų, 60+ pranešimų ir diskusijų 4 turinio salėse bei daugiau nei 15 stendų.
Šių metų naujovė - merų švietimo forumas. Pirmą kartą Lrytas išskirtinę erdvę diskusijoms suteikia ir Lietuvos savivaldos atstovams - merams. Daugiau nei pusė Lietuvos merų forume spręs dėl švietimo ateities, o mes visi kartu diskutuosime, kaip tobulinti švietimo sistemą ir padaryti ją tikruoju prioritetu.
Tarp pranešėjų - po 26 metų užsienyje grįžusi gyventi į Lietuvą tarptautinė švietimo profesionalė Lina Stulpinaitė-Benetė, pritraukusi tarptautinę organizaciją „Think Equal“, kurios programa įgyvendinama daugiau nei 30 šalių, Kauno Stepono Dariaus ir Stasio Girėno gimnazijos direktoriaus pavaduotoja Deimantė Jankūnaitė, per metus 100 dienų su mokiniais praleidusi tarptautiniuose projektuose, VU mokslininkė, dėstytoja prof. dr. Ieva Plikusienė, Britų tarybos Lietuvoje direktorė, VU Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto partnerystės docentė Ona Marija Vyšniauskė, švietimo startuolio „Vedliai“ įkūrėja Monika Katkutė-Gelžinė, VDU Švietimo akademijos istorijos ir geografijos pedagogikos studentas, mokytojas Laimis Genevičius, turintis brolį dvynį, kuris irgi dirba toje pačioje mokykloje, antrepreneris, „Lietuvos Junior Achievement“ valdybos pirmininkas, iniciatorius mokytojų ir mokinių išvykai į Pasaulio eXpo Japonijoje Vladas Lašas, Lietuvos Respublikos Prezidento patarėja švietimo klausimais dr. Jūratė Litvinaitė, logopedė-psichologė, VDU Švietimo akademijos dėstytoja, mikčiojimo temos ekspertė dr. Vilma Makauskienė, kuri mikčiojimo mokymuose JAV, vakarienės metu susitiko su buvusiu JAV prezidentu, turinčiu mikčiojimą, Joe Bidenu ir kiti švietimo, politikos, mokslo, verslo lyderiai.
I salė. Švietimo politika
Ar lengva suvaldyti švietimo sistemą? Viena laukiamiausių diskusijų - „Švietimas - be veido? Ar transformacija atims sielą“. Joje įžvalgomis dalysis: švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė, Vilniaus Fabijoniškių gimnazijos direktorius Linas Janulionis, tarptautinė švietimo profesionalė Lina Stulpinaitė-Benetė, švietimo startuolio „Vedliai“ įkūrėja Monika Katkutė-Gelžinė ir „Unicorns Lithuania“ valdybos narys, „Omnisend“ vadovas Rytis Laurinavičius.
Tęsiant temą apie žvilgsnį į ateitį ir reikalingiausius įgūdžius galėsite išgirsti diskusijoje „Švietimo sistemos aktualumas ir palydėjimas į XXI a. Kokios kompetencijos bus svarbios už 7-10 metų?“. Savo įžvalgomis dalysis: inovatyvių tarpdisciplininių ugdymo ir edukacinių projektų kūrėja Inga Norkūnienė, Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narė Ieva Dirmaitė, švietimo, mokslo ir sporto viceministras Jonas Petkevičius Nacionalinės švietimo agentūros Strategijos ir plėtros skyriaus vedėja Snieguolė Vaičekauskienė bei Seimo Švietimo ir mokslo komiteto narys Liutauras Kazlavickas.
„Per artimiausius metus toliau turėsime stengtis, kad švietimo sistema užtikrintų lygias galimybes kiekvienam vaikui, nepriklausomai nuo to, kokioje šeimoje jis auga, kur gyvena. Visi - ir mokiniai, ir mokytojai - toliau pratinsimės gyventi vis labiau tobulėjančių skaitmeninių technologijų aplinkoje, priimdami jų galimybes ir susidorodami su iššūkiais. Ir dabar, ir ateityje vis labiau tampa svarbus kritinio mąstymo ugdymas, gebėjimas rasti kūrybingus problemų sprendimus, mokėjimas bendradarbiauti ir sugyventi įvairių kultūrų visuomenėje“, - sako švietimo, mokslo ir sporto viceministras J. Petkevičius.
Šioje salėje taip pat išgirsite pranešimus ir diskusijas apie įtraukųjį žinomumo reikšmę, gabių vaikų ugdymą, tėvų pedagogų įtaką bei kitas temas.
II salė. Kodas: mokytojas
Nuo iššūkių iki inovacijų - kaip jie pasikeitė? Vis aštrėjanti amžizmo tema - apie mokytojų amžiaus vaidmenį mokykloje, kaip tai veikia tiek pedagoginį darbą ir bendrą darbo aplinką bei kokie kokie yra galimo iššūkiai ir privalumai, susiję su vyresnio amžiaus mokytojais mokyklose vyks diskusija „Ar per daug dėmesio skiriama mokytojo amžiui?“. Joje mintimis dalysis: VDU Švietimo akademijos kanclerė Prof. dr. Lina Kaminskienė, ilgametis pedagogas, buvęs Vilniaus Šolomo Aleichemo ORT gimnazijos vadovas Miša Jakobas, Švietimo ekspertė, „EDU Vilnius“ vadovė Unė Kaunaitė, Panevėžio rajono Piniavos darželio-mokyklos pradinių klasių mokytoja Greta Jarašūnaitė bei Ukmergės rajono savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjas Vaidotas Kalinas.
„Kodėl aš dalyvauju „Švietimo kode“? Laikau tai didžiuliu mano pedagoginės veiklos įvertinimu. Manau, kad galiu pasidalinti su jumis savo įžvalgom arba kartu su jumis atviromis akimis pažvelgti į švietimo ateitį, ieškoti iškilusių problemų sprendimus. Jūs esate man įdomūs, nes žvelgiate į švietimą kitu kampu. Jūs informatyvūs ir inovatyvūs. Tai yra didžiulis lobis, kai sujungus pedagoginę klasiką ir jūsų naujoviškas įžvalgas, švietimas Lietuvoje nustos buksuoti ir kapstytis pelkėje. Jaučiu ir žinau, kaip sudėtinga ir sunku yra dirbti XXI amžiaus mokykloje. Bet juk jūsų tarpe tiek daug gabių, nuostabių, gražių savo siela ir protu. Lietuva, jūsų mokyklų bendruomenės nori jus žinoti ir pagerbti, nes jūs esate to verti. Nuoširdžiai kviečiu ateikite, atvykite, pasimatykime, pasidalinkime šypsena, pasidžiaukime ir apsikabinkime, išdrįskime bent vieną dienelę padovanoti sau, nes forume kalbėsime apie darbą, vaikus, apie save ir vardinsime savo laimėjimus. Jų tikrai yra. Paprašykite, kad vadovai jus išlydėtų. Užtikrinu, mokykla nei bankrutuos, nei nuvažiuos nuo bėgių. Aš jau dabar laukiu jūsų, pabūkime nors minutėlę, nors valandėlę kartu“, - sako M. Jakobas.
Šioje salėje taip pat išgirsite pranešimus ir diskusijas apie mokyklas pasaulyje ir Lietuvoje, STEAM pedagogika, DI, tautinių mažumų įtraukimą, profesijos keitimą ir kitas.
III salė. Lyderystė švietime
Vadovas - variklis? Kas dirba švietime? Įžvalgomis ir patirtimis apie lyderystę švietime bei kylančius iššūkius diskusijos „Lyderystė švietime: geras vadovas = geras vadybininkas?“ metu dalysis „Erudito“ licėjaus vadovas ir įkūrėjas doc. dr. Nerijus Pačėsa, Kauno Jono Jablonskio gimnazijos matematikos mokytoja prof. dr. Aušra Rutkienė, Alytaus Jotvingių gimnazijos direktorius Donatas Vasiliauskas Šiaulių universitetinės gimnazijos vadovė Inga Žemaitienė ir Kauno Saulės gimnazijos vadovė Sonata Drazdevičienė.
Bene aktualiausia tema švietimo bendruomenei - ne tik mokytojų pritraukimas, bet ir išlaikymas. Apie tai kalbės: Kauno Maironio universitetinė gimnazijos direktoriaus pavaduotojas ugdymui Gintautas Radzevičius, Švietimo, mokslo ir sporto ministrės patarėjas Tomas Bičiūnas, Alytaus Putinų gimnazijos ir Jaunojo pedagogo klubo vadovė Daiva Sabaliauskienė, VU Šiaulių akademijos direktorė prof. Renata Bilbokaitė ir Nacionalinės švietimo agentūros direktoriaus pavaduotoja Nijolė Putrienė.
„Palanki darbo aplinka, galimybės profesiniam tobulėjimui ir savarankiškumui, orus atlyginimas yra tai, ko reikia, kad į mokyklas pritrauktume daugiau naujų mokytojų ir išlaikytume esamus. Valstybė į tai žiūri rimtai, imamės veiksmų, kad mokytojų darbo sąlygos gerėtų: kasmet užtikrinsime nuoseklų atlyginimų didinimą, mažinsime biurokratinę naštą, plėsime kompetencijų stiprinimo programas, toliau reikšmingai skatinsime pasirinkusiuosius pedagogikos studijas“, - pabrėžia švietimo, mokslo ir sporto ministrės patarėjas T. Bičiūnas.
Šioje salėje taip pat išgirsite pranešimus ir diskusijas apie tai, kokį receptą miestams turi regionai, vadovavimą ir lyderystę švietime, kokias linijas brėžia merai, kibernetinį saugumą ir dezinformaciją, mokytojų pritraukimą, kaip prie švietimo gerinimo gali prisidėti verslas bei kokios pilietiškumo pamokos suveiks ir kitas.
IV salė. Emocinė sveikata
Viena aktualiausių pastarojo laiko tema - vaikų vienišumas, apleistumas. Apie tai savo įžvalgomis diskusijoje „Vieniši ir apleisti vaikai - XXI a. aštrėjanti liga?“ dalysis: kognityvinės elgesio terapijos konsultantė, „Ribologijos“ projektų vadovė Rusnė Kirtiklytė, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorė Ilma Skuodienė, Respublikinio priklausomybių ligų centro Vaikų ir jaunimo reabilitacijos skyriaus vadovė Giedrė Misiūnienė bei mokslo ir menų mokyklos „Taškius“ pradinių klasių mokytojas Darius Savickas.
„Pedagogai yra vieni didžiausių vaiko teisių gynėjų pagalbininkų tiek šviečiant vaikus jų teisių ir atsakomybių tema, tiek atskleidžiant galimą artimųjų smurtą prieš vaikus. Kasmet iš švietimo įstaigų gaunamų pranešimų apie galimai namuose skriaudžiamus vaikus skaičius auga, kas rodo vis glaudesnį mūsų bendradarbiavimą, abipusį pasitikėjimą ir bendrą siekį, kad kiekviena vaikystė būtų saugi, kad joks vaikas nepatirtų nepriežiūros ir smurto, o taip nutikus laiku gautų reikiamą pagalbą.
Todėl dėkoju kiekvienam mokytojui, auklėtojui, mokytojo padėjėjui, visiems švietimo įstaigose dirbantiems specialistams, už tai, kad stovite vaikų pusėje, esate jiems jautrūs ir rūpestingi. Ir ypač už tai, kad pritrūkę žinių ar palaikymo kreipiatės į mus patarimo ir pagalbos. Dalijimasis gerąja patirtimi, mokymasis visą gyvenimą, jaukus bendravimas yra neatsiejama gerų rezultatų, pasitenkinimo savo darbu, jo svarbos suvokimo dalis. Tad kviečiu visus pedagogus į kasmetinį susitikimą „Švietimo forume“, kur greta kitų svarbių pranešimų lauksime jūsų diskusijoje „Pažink mane, kad mane mokytum“, kurioje kalbėsime apie įtraukųjį švietimą ir darbą su daugiau dėmesio reikalaujančiais vaikais“, - pabrėžia Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorė I.Skuodienė.
Apie tai, kokias praktikas ir sprendimus turėtų priimti mokyklos, siekdamos užtikrinti, kad visi mokiniai turėtų vienodas galimybes mokytis ir pasiekti savo potencialą bei kaip įtraukti bendruomenes, kuriant įtraukią mokyklos aplinką ekspertai kalbėsis šioje diskusijoje „Ateities mokykla daugiakultūrėje visuomenėje: įtraukių sprendimų paieškos“. Joje dalyvaus: VDU Švietimo akademijos profesorė, EK Europos mokyklų Ikimokyklinio ir pradinio ugdymo inspektorė Daiva Jakavonytė-Staškuvienė, ŠMSM Užsienio lietuvių skyriaus patarėja Rūta Stanaitienė, knygų iliustruotoja Gabija Gasiunas bei Vilniaus lietuvių namų mokytoja Greta Botyriūtė-Skiotienė.
„Daugiakultūrės visuomenės ateities mokykla - tai bendruomenės mokykla, kurioje skatinamas visų kultūrų vertinimas ir tuo pačiu atsižvelgiama į kiekvieno mokinio individualias mokymosi reikmes. Čia mes galime pasimokyti iš lituanistinio švietimo užsienyje, kur mokytojai, tėvai ir visa bendruomenė telkiasi išlaikyti ryšį su Lietuva, jos istorija, kultūra ir sudominti vaikus lietuvių kalba“, - sako ŠMSM Užsienio lietuvių skyriaus patarėja R.Stanaitienė.
Taip pat šioje salėje išgirsite pranešimus ir diskusijas apie kibernetinį saugumą ir dezinformaciją, mokytojų perdegimo ženklus, psichologinį saugumą mokykloje, pedagogų dinastijas ir kitas.
Parodoje iš arti susipažinsime su partnerių, įmonių, edukacines veiklas siūlančių institucijų priemonėmis, įrankiais. Bus proga ne tik pamatyti ir išbandyti naujoves, bet ir pasimokyti, patobulinti įgūdžius.
Jei dirbate švietimo sektoriuje, norite pasidalyti ar mokytis naujų dalykų, turite idėjų, kaip tobulinti švietimo sistemą, visada atrodė įdomi mokytojo profesija - šis forumas jums!
Forumas ir paroda „Švietimo kodas“ vyks 2025 m. kovo 7 d., VDU, S.Daukanto 28, Kaune.
Šiais laikais, kai vis dažniau susiduriama su klimato kaitos aktualijomis ir būtinybe taikyti tvarius gyvenimo būdus, energinio naudingumo sertifikatų (energijos vartojimo sertifikatų) vaidmuo nekilnojamojo turto rinkoje tampa vis svarbesnis. Energijos vartojimo sertifikatai, kuriuose, atsižvelgiant į nekilnojamojo turto energijos suvartojimą ir išmetamo anglies dioksido kiekį, suteikiamas įvertinimas nuo A (efektyviausias) iki G (mažiausiai efektyvus), yra labai svarbūs vartotojams priimant labiau pagrįstus sprendimus dėl būsto, kurį jie renkasi pirkti ar nuomotis.
Tačiau, nepaisant jų svarbos, vartotojų informuotumas apie energijos vartojimo sertifikatus ir jų reikšmę energijos suvartojimui, poveikiui aplinkai ir ilgalaikiam finansiniam taupymui vis dar labai menkas. Daugelis vartotojų dažnai nekreipia dėmesio į nekilnojamojo turto energinio naudingumo sertifikato įvertinimą, o pirmenybę teikia vietai, kainai ir estetiniam patrauklumui. Tačiau būsto efektyvumo reitingas turi tiesioginės įtakos sąskaitoms už energiją, komforto lygiui ir, kas labai svarbu, jo poveikiui aplinkai.
Aukštesnius reitingus (A arba B) turintys nekilnojamojo turto objektai ne tik sunaudoja mažiau energijos ir ilgainiui sutaupo pinigų, bet ir prisideda prie anglies dvideginio emisijos mažinimo, taigi atitinka platesnius aplinkosaugos tikslus.
Pripažindamos, kad reikia didinti vartotojų informuotumą, įvairios suinteresuotosios šalys, įskaitant vyriausybines institucijas, aplinkosaugos organizacijas ir nekilnojamojo turto pramonę, inicijavo kampanijas ir programas, kuriomis siekiama šviesti visuomenę apie aukštų energijos vartojimo sertifikatų privalumus.
- Skatinimo programos: Kai kuriuose regionuose įdiegtos skatinimo programos, pagal kurias namų savininkai apdovanojami už tai, kad pagerina savo nekilnojamojo turto energijos vartojimo sertifikato įvertinimą.
- Interaktyvios priemonės: Populiarėja internetinės platformos ir programėlės, leidžiančios vartotojams imituoti energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemones ir jų poveikį energijos vartojimo sertifikato įvertinimui bei sutaupytai energijai.
Siekis didinti vartotojų informuotumą apie energijos vartojimo sertifikatus jau duoda daug žadančių rezultatų. Būsto pirkėjai ir nuomininkai, rinkdamiesi būstą, pradeda teikti pirmenybę energijos vartojimo efektyvumui, o šis pokytis pamažu keičia nekilnojamojo turto rinką.
Nekilnojamojo turto, turinčio aukštesnį energijos vartojimo sertifikato įvertinimą, paklausa didėja, o tai savo ruožtu skatina plėtotojus ir būsto savininkus investuoti į energiją taupančią statybą ir renovaciją.
Kadangi vartotojų informuotumas apie energijos vartojimo sertifikatus ir toliau auga, tikimasi, kad šių sertifikatų vaidmuo nekilnojamojo turto sandorių procese plėsis. Ateityje teisės aktų pakeitimai gali dar labiau įtraukti energijos vartojimo sertifikatų įvertinimus į nekilnojamojo turto vertinimo ir hipotekos klausimus, pabrėžiant informuoto sprendimų priėmimo svarbą siekiant tvaraus gyvenimo.
Būsto paieška primena sudėtingą dėlionę. Turi idealiai susiklijuoti daugybė elementų: lokacija, plotas, kaina, kokybė, infrastruktūra. Šiandien pagalvojau pasidalinti savo patirtimi, planuojant ir analizuojant būsto paieškas.
Kai supratau, kad noriu naujos erdvės, nusprendžiau gilintis į rinkos tendencijas. Šiuolaikiniai architektai sako užbaiginėja epochą, kai gyvenamieji pastatai primindavo tiesiog „dėžutes žmonėms”. Ką tai reiškia būstą renkančiam asmeniui? Visų pirma, verta atkreipti dėmesį į erdvių funkcionalumą.
Architektūros korifėjai teigia, kad geras būstas turėtų skatinti tam tikrą elgseną - bendravimą, poilsį, produktyvumą - skirtingose erdvėse. Pastebėjau, kad naujų projektų pristatymuose vis dažniau girdimi žodžiai „srauto patirtis”, „intuityvumas”, „natūralumas”.
Dar neseniai „išmaniojo namo” sąvoka atrodė kaip perteklinis prabangos elementas. Šiandien tai tampa būtinybe. Šiandien energinis efektyvumas nebeturi būti papildoma opcija - tai privalo būti bazinė naujo būsto savybė. Energinis efektyvumas - ne tik ekologiška pozicija, bet ir ekonomiškas sprendimas ilgojoje perspektyvoje. Išmaniųjų namų sprendimai šiandien pasiekė brandos fazę.
Niekada anksčiau statybinių medžiagų pasirinkimas neturėjo tokios svarbos kaip šiandien. Ir tai ne tik estetikos klausimas. Vienas įdomiausių šiuolaikinės nekilnojamojo turto rinkos aspektų - bendruomeninės infrastruktūros reikšmės augimas. Šiuolaikinis būstas - ne tik keturios sienos ir stogas. Ypatingai vertinu projektus, kurie ne tik įrengia šias erdves, bet ir planuoja jų priežiūrą bei bendruomenės įsitraukimą. Pastaruosius metus pradėjau domėtis mikroklimato svarba gyvenamojoje erdvėje.
Būsto pasirinkimas - dažnai emocinis sprendimas, tačiau už jo turėtų slypėti aiški finansinė logika. Mano patarimas - prieš priimant sprendimą atlikti „streso testą”: įsivaizduoti, kad tektų parduoti būstą po 3 metų. Ar būtų lengva rasti pirkėją? Kokia būtų tikėtina kaina?
Nuo tada, kai pradėjau domėtis Vilniaus nekilnojamojo turto rinka, pastebėjau, kad standartai nuolat kyla. Tai, kas prieš penkerius metus buvo laikoma prabanga, šiandien yra bazinis reikalavimas. Jei rinktumėtės būstą šiandien, siūlyčiau prioritetą teikti ne kvadratiniams metrams ar prestižiniam rajonui, bet gyvenimo kokybei plačiąja prasme - erdvės funkcionalumui, bendruomenei, energiniam efektyvumui ir technologinėms galimybėms.
Mokytojų atvejis iliustruoja spragas ir kitose viešojo sektoriaus srityse. Tik kompleksiškai nagrinėdami viešojo sektoriaus, kaip sistemos, problemas (šiuo atveju didėjantį mokytojų, gydytojų, policininkų ir kitų viešųjų paslaugų specialistų trūkumą), galime nustatyti jų priežastis. O darydami kompleksinį poveikį šioms priežastims, spręsime ir specialistų trūkumo keliamus iššūkius.