Nors daugybės įvairių socialinių akcijų skambūs šūkiai skelbia, kad negalia - ne kliūtis gyventi pilnavertį gyvenimą, deja, lietuviška realybė kitokia. Dažnai neįgalaus žmogaus norai ir iniciatyvos prisidėti prie įvairių visuomeninių veiklų, dirbti taip ir lieka tik norais, nes dažnai kliūtimi tampa net nuosavų namų slenksčio įveikimas, o ką jau kalbėti apie patekimą į visuomenines įstaigas ar miestų viešąsias erdves.
Naujienų portalas „Balsas.lt“ domėjosi, ar judėjimo negalią turintiems žmonėms sudaromos sąlygos patiems savimi pasirūpinti ir savarankiškai išspręsti kasdienio gyvenimo problemas.
Infrastruktūros pritaikymo problemos
Lietuvos neįgaliųjų draugijos prezidentas Zigmantas Jančauskis, paklaustas, su kokiomis problemomis susiduria neįgalieji, bandydami savarankiškai susitvarkyti reikalus miesto įstaigose ir kitose viešosiose miesto erdvėse, sakė: „Ar matėte nors vieną neįgaliajam žmogui pritaikytą tualetą Vilniaus centre?“
Pašnekovas išsakė nusivylimą ir įvairių visuomeninių pastatų, tokių kaip mokyklos ar kitos švietimo įstaigos, rekonstrukcijomis: „Kadangi rekonstrukcijos užsakovas dažniausiai būna savivaldybė arba Švietimo ir mokslo ministerija, o užsakymu rūpinasi Ūkio ministerija ir dažniausiai atliekami darbai yra langų keitimas ar kiti remonto darbai, bet specialių įėjimų į tokius pastatus ar neįgaliesiems pritaikytų sanitarinių mazgų įrenginėti niekas neskuba.
Į klausimą, ar sunku judėjimo negalią turinčiam žmogui savarankiškai susitvarkyti reikalus bankuose ar savivaldybėse, pašnekovas sakė: „Manau, kad į kiekvieno miesto savivaldybės pirmajį aukštą judėjimo negalią turintys žmonės gali patekti, bet dažnai pakilti į kitus aukštus neįmanoma, tuomet tenka pasikliauti įstaigos darbuotojų geranoriškumu, kurie suranda vietos pokalbiui pirmajame aukšte.
Z. Jančauskas pasakojo, kad dažnai neįgalūs žmonės susiduria su automobilių parkavimo problemomis: „Jei Vilniaus miesto savivaldybėje darbuotojai gali statyti automobilius požeminiame garaže ir į darbo patalpas patekti laiptais, tai neįgalus žmogus ten pat automobilio palikti negali, nes laiptai jam neįveikiama kliūtis.
Pašnekovas prisiminė dar vieną pavyzdį apie tai, kad net ir neįgaliaisiais besirūpinančios valstybės institucijos savo pastatų nepritaiko žmonėms su negalia: „Labai liūdina Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pavyzdys - į Vivulskio gatvėje esantį pastatą neįgaliesiems skirtu takeliu negali pakilti net ir tie žmonės, kurie turi sveikas rankas.
Z. Jančauskis užsiminė, kad nemažai problemų kelia įvairūs pastatai, kurie saugomi, kaip istorinis paveldas: „Dažnai šis motyvas yra pagrindinis pasiteisinimas, kodėl atsisakoma pastatus pritaikyti neįgaliųjų reikmėms.
Pašnekovo teigimu, tokia situacija neįgaliuosius liūdina, nes kartais į įvairias iškilmes tenka atvykti ne kartu su kitais svečiais, o ieškoti galimybės patekti pro kitur. Savivaldybės specialistai teigia, kad sostinėje važinėjantys žemagrindžiai autobusai yra pritaikyti ir judėjimo negalią turinčių keleivių poreikiams, bet besinaudojančių šia paslauga yra vienetai.
Pašnekovo teigimu, žiemos metu neįgalūs žmonės apskritai negali naudotis viešuoju transportu, nes sniegas nuo šaligatvių metamas į gatvę ir dėl šių šaligatvių pakraščiuose susidarančių sankaupų autobusai negali privažiuoti arčiau.
Į klausimą, ką dar reiktų nuveikti Lietuvoje, kad gyvenimo kokybė žmonėms, turintiems judėjimo negalią, pagerėtų, pašnekovas atsakė: „Reiktų šiek tiek kitaip koordinuoti įvairių viešojo transporto rūšių darbą.
Pašnekovas užsiminė, kad net ir šiai programai skiriamos lėšos, atsižvelgiant į realų poreikį, dažnai tėra lašas jūroje: „Jau antri metai, kai keltuvai nėra įrengiami didesniame nei keturių metrų aukštyje.
Neįgaliųjų reikalų departamento, esančio prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, 2010-aisiais metais 634 asmenys kreipėse dėl būsto pritaikymo jų specialiesiems poreikiams. Ši paslauga buvo suteikta 254 asmenims, tai sudaro šiek tiek daugiau nei 40 proc. esamo poreikio.
Darbo rinkos iššūkiai
Specialiems poreikiams nepritaikyta darbo aplinka ir nepalankus darbdavių nusiteikimas vis dar kiša koją darbo ieškantiems žmonėms su negalia. Nors situacija Lietuvos darbo rinkoje po truputį keičiasi, bet neįgaliųjų įsidarbinimas tebėra opus klausimas. Ypatingai keblioje situacijoje atsiduria tie žmonės, kurie prieš patirtą traumą dirbo fizinės jėgos reikalaujančius darbus.
Nemažai žmonių, kurie dirbo iki patirtos traumos, susisiekia su darbdaviu, kalbasi, tariasi, ar įmanoma grįžti. Labiausiai rūpi klausimas dėl darbo vietos pritaikymo, pareigų pakeitimo į atitinkančias žmogaus galimybes.
Tačiau apibendrintai galima sakyti, kad neįgaliųjų, kurie norėtų dirbti, bet dėl įvairių priežasčių to daryti negali, vis dar yra tikrai daug. Jų yra keletas. Pirmiausiai tai nepritaikytos darbo vietos arba nenoras jų pritaikyti konkrečiam žmogui, nes darbdaviui pasisamdyti kitą žmogų dažnai yra tiesiog paprasčiau.
Kita opi problema yra susijusi su neįgaliojo turima specialybe. Deja, bet tikrai ne visi žmonės, užbaigę reabilitaciją, vėl gali kibti į ankstesnį darbą. Tie, kurie turėjo fizinius darbus, po traumos pakliūna į labai keblią situaciją. Taigi, vienintele išeitimi tampa persikvalifikavimas, idant būtų galima darbuotis ten, kur fizinė jėga nėra reikalinga.
Žinoma, jeigu diskriminacija laikytume mano jau minėtą neįgaliųjų poreikiams pritaikytų darbo vietų stoką, tai su ja vis dar susiduriama. Pavyzdžiui, biuras gali būti įsikūręs ne pirmame aukšte ir į jį veda tik laiptai.
Maža to, žmogui vežimėlyje reikia didesnio aplinkos pritaikymo patalpose: erdvės apsisukti, taip pat daugiau vietos pavažiuoti po darbo stalu, didesnių tualeto patalpų, pritaikytų poilsio patalpų. Deja, tokių nepritaikytų darbo vietų Lietuvoje vis dar yra gausu, nors bendrąja prasme aplinkos pritaikymas neįgaliesiems po truputį gerėja.
Lietuvos paraplegikų asociacijos (LPA) vadovas Juozas Bernatavičius teigia, kad šiuo metu diskriminacija, kad žmogaus nepriimtų į darbą dėl negalios, jau pasitaiko retai, tačiau dažnai patys žmonės po traumos praranda motyvaciją dirbti. Pirmiausiai todėl, kad nemažai daliai tenka persikvalifikuoti, nes jie nebegali dirbti ankstesnio darbo.
Valstybės užimtumo programų, padedančių neįgaliesiems integruotis, yra, tačiau vieni darbdaviai noriai jomis naudojasi, kiti apie jas net nežino.
Sėkmės istorijos ir įkvėpimas
Po to, kai pateko į avariją, Mindaugo gyvenimas sustojo. „Tiesa, supratau, kad tik man, bet ne aplinkiniams. Pasižiūrėjau, kaip kiti baigia mokslus, kuria verslus, šeimas“, - portalui LRT.lt sako jis.
„Važiavau motociklu, užlindo mašina ir, kaip dažnai būna, bum. Nuo to laiko sėdžiu vežime“, - prisimena Mindaugas Kraulaidis. Tą dieną prieš 15 metų jis buvo antro kurso studentas.
Per tuos penkerius metus jo gyvenimas sustojo. „Tiesa, supratau, kad tik man, bet ne aplinkiniams. Pasižiūrėjau, kaip kiti baigia mokslus, kuria verslą, šeimą“, - sako Mindaugas. Praėjus 5 metams, Mindaugas nutarė atsigriebti.
Pradėti Mindaugas nutarė nuo mokslų. Mykolo Romerio universitete (MRU) baigė psichologijos bakalauro studijas, tiesa, prieš tai pagal „Erasmus“ mainų programą pusei metų išvyko į Helsinkį.
Vėliau Mindaugas įstojo į jungtinę MRU ir Talino technologijų universiteto darbo ir organizacinės psichologijos magistro studijų programą. Susirasti darbą Mindaugui nebuvo sudėtinga.
Po penkerių metų jis grįžo ne tik prie mokslų, bet ir prie sporto. „Sportas reikalingas visiems, bet žmogui, sėdinčiam vežimėlyje, jis yra būtinas. Negaliu sau leisti priaugti svorio, nes vežimas man taptų per siauras, reikėtų jį keisti, ieškoti didesnio.
Šiandien savo istoriją Mindaugas pasakoja lengvai. Sako, skaudulių nelikę, jau pereitos visos trys stadijos: neigimo, pykčio, susitaikymo.
LPA išskirtinumas, kad organizacija lėšų savo reikmėms šiuo metu sugeba užsidirbti pati. „Mes tikrai nelaikome savęs vargšais ar gyvenimo nuskriaustaisiais. Yra daugybė galimybių pagerinti sąlygas, kurias tiesiog reikia išnaudoti“, - teigia J.Bernatavičius.
Jis įsitikinęs - neįgaliojo vežimėlis nereiškia gyvenimo pabaigos ir užsidarymo tarp keturių sienų, tačiau daug kas priklauso nuo paties žmogaus, jo motyvacijos ir psichologinės stiprybės.
Statistika
Ši lentelė apibendrina informaciją apie būsto pritaikymo paslaugas neįgaliesiems 2010 metais:
| Rodiklis | Skaičius | Procentas |
|---|---|---|
| Kreipėsi dėl būsto pritaikymo | 634 | 100% |
| Suteikta paslauga | 254 | 40% |
tags: #busto #pritaikymas #zmogui #sedinciam #vezimelyje