Užsienyje įsikūrę ir čia ateitį planuojantys lietuviai neretai domisi galimybėmis įsigyti būstą toje šalyje.
Vis dėlto, vienoje iš tautiečių pamėgtų šalių - Danijoje - nuosavo NT įsigijimas gali būti ne toks ir paprastas.
Užsienio žiniasklaidoje pasirodė straipsnių, kad ne tik lietuviai, bet ir kiti užsieniečiai susiduria su diskriminacija perkant būstą Danijoje.
"The Local" Danijos užsieniečiai pasakojo, kad bankuose sulaukdavo klausimų ne tik apie tai, kiek laiko gyvena šalyje, bet ir apie santuoką.
Kaip pasakojo Danijoje įsikūręs ir šių metų sausį būstą įsigijęs tautietis Vaidotas Statulevičius, būsto paskolų rinkoje diskriminacijos problema jaučiama.
Nors Danijoje bankas galėtų finansuoti iki 95 proc. būsto vertės, užsieniečių poros dažniausiai gauna pasiūlymą pasiskolinti 85 proc. (t. y. reikia turėti 15 proc. savų lėšų).
Tai, žinoma, gali būti barjeras tiems žmonėms, kurie negali surinkti didesnio pradinio įnašo.
Lietuvis Lukas Černiauskas pasakoja butą pirkęs du kartus, abu kartus su visa savininkyste (dan. ejer).
Pasak jo, bankai ir valstybė turi skirtingų reikalavimų užsieniečiams, priklausomai nuo to, ar jie yra iš ES, ar ne.
Todėl per pokalbius visada pabrėždavau, kad mano tikslai yra ilgalaikiai ir palikti šalies neplanuoju, - sakė L. Č.
Danijoje butą įsigijusi Rūta Vitaitė pasakoja, kad prieš pirkdama NT buvo girdėjusi daug skirtingų nuomonių ir gandų apie paskolas: kad reikia Danijoje būti pragyvenus bent 5 metus, kad reikia turėti nuolatinį leidimą gyventi ar kad pradinis įnašas yra 20 proc., o danams - 5 proc.
Pragyvenus dvejus metus Danijoje, neturint nuolatinio leidimo gyventi, man keliami reikalavimai buvo lygiai tokie patys kaip danams.
Ji pasakoja, kad bendraudama su vieno banko atstovu telefonu tiesiai paklausė apie apribojimus dėl to, kad yra užsienietė, tačiau sulaukė atsakymo, kad viskas gana paprasta dėl to, jog ji yra iš ES valstybės.
Nemažai užsieniečių, perkančių nekilnojamąjį turtą Danijoje, turi nelabai aukštas metines pajamas.
Anot jos, didžiausias skirtumas nuo Lietuvoje teikiamų būsto paskolų - finansavimo modelis.
Paskola nėra 100 proc. banko paskola, bet 80 proc.
Bankai rizikuoja išduodami paskolas užsienio piliečiams.
Daug lengviau tiems, kurie turi nuolatinį leidimą gyventi Danijoje, kurio ES piliečiai gali prašyti po 5 metų.
Tačiau 5 metai reiškia ne tik buvimą šioje šalyje, bet ir 5 metų legalų darbą, ir sumokėtus mokesčius.
Kadangi mokesčiai nemaži, biudžetą planuoti reikia daug atsakingiau nei Lietuvoje.
Taip pat gana aukšti administraciniai mokesčiai gyvenant daugiabučiuose sostinėje.
Tačiau ji išskiria ir vieną pliusą - Danijoje NT neparduodamas su daline apdaila kaip Lietuvoje, tik sertifikuoti specialistai (elektrikai, santechnikai ir t. t.) gali atlikti darbus.
O šiaip kiekvienas turi kreiptis į savo banko vadybininką ir klausti dėl keliamų reikalavimų, nes kiekvieno situacija skiriasi.
Tik viena nesikeičia: sukčiauti ar „susitarti“ neverta, - šypteli Ž. T.
Danija uždraudė užsieniečiams parduoti vasarnamius pajūryje dar 1959 m., siekdama neįsileisti skaitlingesnių vokiečių pirkėjų, ir išsiderėjo išlaikyti šį „neeuropietišką“ įstatymą ir 1973 m. prisijungusi prie ES. Jis tebetaikomas iki šiol.
Švedija, Austrija ir Suomija, prie ES prisijungusios 1995 m., taip pat bandė išsiderėti panašius apribojimus, bet joms ES atsakė neigiamai. Dabar mes, lenkai, vengrai, bulgarai ir rumunai turime teisę taikyti laikinus draudimus žemės pardavimui užsieniečiams ir norime juos pratęsti.
Regioną stebintys mokslininkai įvardija ir kelias atsargaus mūsų požiūrio į užsieniečius priežastis.
Geras pavyzdys yra Sudetų regionas Čekijoje, dabar jis - ES dalis ir geografiškai yra arti šalia turtingos Vokietijos.
Nacionalistų požiūriu, čia iškyla ne tik įperkamumo vietiniams, bet ir nacionalinio suvereniteto klausimas.
Populistinės partijos siekia balsų atkreipdamos dėmesį ir eskaluodamos su tuo (kaina ir suverenitetu - „Euroblogo“ past.) susijusias baimes, - sako tarptautinių santykių docentė iš JAV „Marine Corps“ universiteto Lynn Tesser, rašanti apie Rytų Europos politiką.
Tad pirmiesiems trūksta pastovumo ir užtikrintumo jausmo, tuo tarpu antrieji mano, kad laisvas kapitalo judėjimas bei teisė įsigyti žemę ar kitą nekilnojamąjį turtą daro Vakarų Europą patogesne vieta.
Be to, antrieji nepatyrė „tautų atmaišymo“, kuris Rytų Europoje baigėsi didesniu etniniu homogeniškumu nei Vakarų Europoje ir net (nei tose pat Rytų Europos šalyse - red. past.) iki Antrojo pasaulinio karo, - sako L. Tesser.
Priešingai, netrukus švedų savivaldybės pradėjo keliauti į tarptautines nekilnojamojo turto parodas ir vilioti vokiečius, danus, olandus ar britus įsigyti antrus namus Švedijoje.
Švedų visuomenės nuomonė apie užsieniečius savininkus greitai pakrypo į teigiamą pusę dėl labai praktinių priežasčių.
Vokiečiai norėjo namų Švedijos gilumoje, švedai dažniau rinkosi vasarnamius prie jūros, tad tiesioginio interesų konflikto nebuvo.
Dėl gyventojų skaičiaus mažėjimo kai kuriose tokiose vietovėse tenka uždaryt ne tik parduotuves, bet ir ligonines.
Tačiau kelis mėnesius atostogaujantys vokiečiai gali padėti išlaikyti jas atidarytas.
Tuo tarpu itin patraukliose Švedijos vietose nekilnojamojo turto pirkėjus atbaido tai, kad Švedijoje negalima nusipirkti ežero pakrantės ar paplūdimio, o prabangos mėgėjai dažnai nori nuosavo pajūrio.
Švedų statistikos departamentas skaičiuoja, kad 2013 m. kai kuriuose regionuose beveik pusė vasarnamių priklausė užsieniečiams, daugiausia danams, vokiečiams ir norvegams.
Manau, kad Švedija laimėjo neįvesdama apribojimų: užsieniečių namai padėjo vystytis turizmui ir palaikė vietos ekonomikas, bei padėjo išsaugoti tradicinį kaimo vietovaizdį ir tradicinius namus.
Buvo manoma, kad svarbu užtikrinti, kad turistai, ypač iš Vokietijos, nesupirktų visų vasarnamių Danijos pakrantėse.
Draudimas turėjo užtikrinti, kad ir danai įgalės įsigyti antrą namą, - sako Kopenhagos universiteto politikos mokslų docentė Rebecca Adler-Nissen.
Tačiau ir danai jau nebe taip brangina savo išimtį, nors panaikinti jos irgi nesirengia.
Žmonėms tiesiog patinka esama padėtis, - sako Danijos politinių naujienų tinklalapio „Altinget“ korespondentė Briuselyje Rikke Albrechtsen.
Draudimas laikomas duotybe.
Besikeičiančioms Danijos vyriausybėms jis netrukdo dirbti su Briuseliu, todėl jo niekada nesiūlyta panaikinti, - pritaria R. Adler-Nissen.
Manau, kad politikai nenori sužinoti, iš kurios pusės vėjas pučia šiuo klausimu.
Agentūros „Fitch Ratings“ prognozėmis, per ateinančius dvejus metus būsto kainos išaugs visame pasaulyje, taip pat ir daugumoje Europos šalių.
Reitingų agentūros duomenimis, paklausą lemia žemas nedarbo lygis, didėjantis realusis darbo užmokestis ir mažėjanti infliacija, o tai reiškia, kad auga potencialių pirkėjų realiosios pajamos.
Euro zonoje realiosios namų ūkių pajamos ir toliau didėja, o tai skatina paklausos ir kainų augimą beveik visose valstybėse.
Kaip skelbia prognozės, 2025 m., palyginti su 2024 m., būsto kainos Ispanijoje padidės 4-6 proc., o 2026 m. - dar 5-7 procentais.
Paklausą lemia pagerėjusios vartotojų nuotaikos, o tai susiję su mažesnėmis palūkanų normomis ir infliacija.
Be to, naujų būstų vis dar statoma nepakankamai.
„Fitch“ duomenimis, Danijoje mažesnės palūkanų normos ir kuklus pajamų augimas palaikys 2-4 proc. būsto kainų augimą 2025-2026 m. laikotarpiu.
Būsto kainų pokyčiai didžiuosiuose Lietuvos miestuose
Šioje lentelėje pateikiami būsto kainų pokyčiai didžiuosiuose Lietuvos miestuose per pastaruosius metus:
| Miestas | Būsto kainų pokytis (per metus) | Įperkamo buto ploto pokytis (per metus) |
|---|---|---|
| Vilnius | Daugiau nei 11% | Sumažėjo beveik 3 kv. m |
| Kaunas | 16% didesnės nei 2010 m. | Sumažėjo 2 kv. m |
| Klaipėda | 9% didesnės nei 2010 m. | Išaugo 5 kv. m |
Hipoteka Danijoje: reikalavimai ir galimybės
Danijos žemėlapis