Rankpinigiai perkant būstą: sąlygos, sutartys ir kaip apsaugoti savo interesus

Nekilnojamasis turtas yra vienas esminių žmogaus gyvenimo poreikių, todėl svarbu žinoti, kaip tas turtas įgyjamas ar parduodamas. Įstatymai numato, kad norint įgyti ar parduoti nekilnojamąjį turtą, privalomas sutarties sudarymas notarine tvarka. Šiame straipsnyje aptarsime esmines sąlygas ir būdus, kaip tokią sutartį sudaryti teisingai, ir kokias teises bei pareigas turi šalys įgyvendindamos sutartį.

Nekilnojamojo turto įsigijimas yra gana sudėtingas procesas. Kiekviename šio proceso etape būsto pirkėjų laukia didesni ar mažesni iššūkiai, kuriuos įveikti ne visada būna paprasta. Įsigyjant būstą pirkėjams teks pasirašyti keletą sutarčių: preliminarią pirkimo-pardavimo sutartį, notarinę būsto pirkimo-pardavimo sutartį, projekto rengimo bei remonto darbų atlikimo sutartį ir kt. Pasirašyta sutartis gali apsaugoti nuo nuostolių, bet tik tada, jei ji parengta profesionaliai. Sutartyje turi būti aptartos visos svarbiausios sąlygos, aprašytas perkamas ar remontuojamas turtas, nurodyta galutinė turto ar darbų kaina ir detalizuota atsiskaitymo tvarka. Bet kokia sutartis turi būti sąžininga abiejų šalių atžvilgiu, primenama pranešime spaudai.

Šiame straipsnyje aptarsime, kas yra rankpinigiai, kokie dokumentai reikalingi norint parduoti būstą, kaip tinkamai nustatyti parduodamo būsto kainą ir kaip apsisaugoti nuo nesąžiningų brokerių.

Kas yra rankpinigiai už butą?

Visų pirma, reikia tiksliai įvardinti, kas yra rankpinigiai už butą. Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.98 str. 1 d. teigiama, kad rankpinigiais laikoma pinigų suma, kurią viena sutarties šalis pagal sudarytą sutartį jai priklausančių mokėti sumų sąskaita duoda antrajai šaliai, kad įrodytų sutarties egzistavimą ir užtikrintų jos įvykdymą. Paprasčiau tariant, kiekvienas nusprendęs įsigyti butą pardavėjui turi sumokėti tam tikrą pinigų sumą, kad užtvirtintų sutarties buvimą ir užtikrintų jos vykdymą.

Teismų praktikoje pabrėžiama, kad rankpinigiai atlieka tris pagrindinės funkcijas - mokėjimo, įrodomąją ir užtikrinamąją.

Užtikrinamoji rankpinigių funkcija

Viena svarbiausių rankpinigių funkcijų - užtikrinamoji, kuomet rankpinigiai perduodami pagrindinės sutarties įvykdymui užtikrinti. Tai reiškia, kad jei už pagrindinės sutarties nevykdymą yra atsakinga davusi rankpinigius šalis, tai rankpinigiai lieka antrajai šaliai, o jei už pagrindinės sutarties neįvykdymą yra atsakinga gavusi rankpinigius šalis, tai ji privalo sumokėti antrajai šaliai dvigubą rankpinigių sumą.

Rankpinigių sutartis - kodėl svarbu pasirašyti?

Rankpinigiai perkant butą - įprasta praktika ne tik Lietuvoje, bet ir užsienio šalyse. Tačiau svarbu pažymėti, jog rankpinigiai ne tik turi būti sumokėti, bet ir pasirašyta tai įrodanti sutartis.

Civiliniame kodekse akcentuojama, kad rankpinigių sumokėjimo faktą privalu įtvirtinti raštiškai. Rankpinigių sutartis apsaugo tiek pirkėją, tiek pardavėją, nes rašytinės formos nesilaikymas susitarimą dėl rankpinigių daro negaliojantį. Perkant butą dažniausiai yra pasirašoma preliminari arba rezervacinė sutartis, kurioje tiksliai ir aiškiai aprašytos visos sąlygos. Akcentuotina, kad jei rankpinigių davėjas nevykdo sutarties, tuomet rankpinigiai už butą atitenka pardavėjui. Tuo atveju, kai rašytinės sutarties sąlygų nesilaiko rankpinigių gavėjas, jis privalo grąžinti dvigubo dydžio rankpinigių sumą.

Štai keletas svarbių aspektų, kuriuos reikėtų įtraukti į rankpinigių sutartį:

• Sutarties sudarymo data ir vieta.
• Tiksli informacija apie parduodamą turtą (adresas, plotas, unikalus numeris ir kt.).
• Informacija apie sandorio šalis (vardai, pavardės, asmens kodai).
• Bendra turto pardavimo kaina.
• Rankpinigių suma ir mokėjimo terminai.
• Atsiskaitymo būdas.
• Šalių atsakomybė už sutarties nevykdymą (baudų dydis ir jų taikymo atvejai).
• Terminas, iki kurio turi būti sudaryta notarinė pirkimo-pardavimo sutartis.
• Apsunkinimai, suvaržymai, apribojimai ar trečiųjų asmenų teisės į turtą (jei yra).
• Šalių pareiškimai ir garantijos.
• Informacija apie paliekamus baldus ir daiktus (jei taikoma).
• Patalpų fotofiksacijos (rekomenduojama).
• Turto perdavimo terminas.
• Notarinių išlaidų pasidalijimas.
• Sutarties galiojimo terminas.

Visoms sutartims ypatingai svarbus tikslumas. Todėl sudarant sutartį būtinai nurodykite jos sudarymo datą, vietą ir tiksliai identifikuokite parduodamą turtą ir sandorio šalis.

Sutartyje būtina įtvirtinti esmines sąlygas: kainą, notarinės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, atsiskaitymo ir patalpų perdavimo pirkėjui terminus, atsiskaitymo būdą, atsakomybę už sutarties nevykdymą.

Sutartyje tiksliai įvardinkite bendrą turto pardavimo kainą ir jei jos mokėjimas terminas bus išskaidytas atskirais mokėjimais - tikslius terminus ir šių mokėjimų dydžius.

Sutartyje būtina nurodyti ir visus apsunkinimus, suvaržymus, apribojimus ar trečiųjų asmenų teises, interesus į turtą (pvz., sudaryta nuomos sutartis, turtas yra įkeistas kreditoriui, o galbūt turtas yra ginčo objektas teisme).

Sutartyje nusimatykite, kad iki sudarant šią sutartį Šalys atliko visus būtinus teisinius veiksmus, reikalingus sudaryti ir tinkamai vykdyti Preliminariąją sutartį.

Tokiu atveju būtina šalia preliminariosios sutarties pridėti ir paliekamų daiktų sąrašą, ir jei jie įtraukti bendrą turto pardavimo kainą - turtėtų būti nurodyta sąlyga, jog šie daiktai perleidžiami neatlygintinai.

Atskiru priedu galima pridėti ir patalpų bei tų pačių paliekamų daiktų fotofiksacijas.

Gerai apgalvokite, koks terminas turėtų būti numatytas notarinės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymui.

Preliminariosios sutarties sąlygų vykdymo užtikrinimui tarp pirkėjo ir pardavėjo sutartas rankpinigių dydis turėtų būti toks, kuris iš tiesų įpareigotų pardavėją parduoti, pirkėją - pirkti, o visas šalis apskritai - laikytis susitarimo sąlygų.

Preliminariojoje sutartyje numatykite, kokiomis dalimis (pirkėjas ir pardavėjas) dengsite notarines išlaidas.

Paprastai preliminarioji sutartis turi terminuotą galiojimą iki Šalių numatytos dienos arba galioja iki notarinės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo momento.

Jį atlikti visuomet rekomenduojame tik po to, kai pirkėjas pilnai atsiskaito su pardavėju.

Atsakomybė už sutarties nevykdymą

Jeigu Pirkėjas dėl Pardavėjo kaltės neįvykdo Pagrindinės sutarties per joje nurodytus terminus , Pardavėjas privalo sumokėti Pirkėjui dvigubą Rankpinigių sumą.

Šio straipsnio 1-3 nuostatos netaikomos, jeigu Pagrindinės sutarties įvykdymas pasidaro neįmanomas dėl nuo Šalių valios nepriklausančių aplinkybių (pvz.,turto žuvimas, karas, stichinės nelaimės ir pan.), kurių Šalys negalėjo numatyti pasirašydamos pagrindinę sutartį.

Kada galima prarasti rankpinigius?

Reikia atkreipti dėmesį į tai, kad pagrindinė priežastis, dėl kurios pirkėjas gali prarasti už butą sumokėtus rankpinigius yra pasirašytos sutarties sąlygų nevykdymas. Taip gali nutikti dėl įvairių priežasčių:

• Banko nesuteikta paskola. Dažniausiai pasitaikantis rankpinigių praradimo pavyzdys - banko nesuteikta reikalingo dydžio paskola. Taip nutinka tuomet, kai pirkėjas pirmiausia sumoka rankpinigius pardavėjui, neįsitikinęs tuo, kad bankas suteiks reikalingo dydžio paskolą būstui pirkti. Ši klaida skaudžiai atsiliepia, nes negavęs reikiamo dydžio paskolos pirkėjas negali vykdyti sutarties sąlygų - sudaryti notarinę sutartį ir sumokėti pardavėjui už jo parduodamą butą. Minėta, kad tokiu atveju Civiliniame kodekse teigiama, jog sumokėti rankpinigiai lieka pardavėjui.
• Nurodytų terminų nesilaikymas. Rankpinigių sutartis aiškiai nurodo terminus, kuomet bus pasirašyta galutinė sutartis ir sumokėta likusi pinigų suma. Tokiu atveju, kai būsto pirkėjas nesilaiko sutartų terminų, pardavėjas turi teisę pasilikti rankpinigius ir būstą parduoti kitam pirkėjui.
• Pasikeitusi nuomonė, norai ar aplinkybės. Gali nutikti taip, kad pirkėjas pakeis savo nuomonę ar dėl tam tikrų aplinkybių nuspręs nebepirkti. Tokiais atvejais, kai už sutarties nevykdymą yra atsakingas rankpinigių davėjas, Civiliniame kodekse nustatyta, kad rankpinigiai atitenka pardavėjui.

Kaip neprarasti rankpinigių?

Kaip apsisaugoti ir neprarasti rankpinigių už butą? Visų pirma, svarbiausia laikytis rašytinės sutarties sąlygų. Vis dėlto buto pirkimo procesas yra gan sudėtingas, reikalaujantis nemažai teisinių bei praktinių žinių. Tad visuomet perkant butą ar kitą nekilnojamąjį turtą yra geriausia konsultuotis su šios srities profesionalais ir naudotis NT brokerio paslaugomis.

Verta akcentuoti, kad į specialistus derėtų kreiptis dar prieš nusprendus įsigyti butą.

Kad neprarastumėte rankpinigių, svarbu laikytis šių patarimų:

• Pirmiausia išsiaiškinkite savo finansines galimybes. Kreipkitės į kredito įstaigą ir sužinokite, kokio dydžio paskolą galite gauti.
• Atidžiai skaitykite sutartį. Įsitikinkite, kad suprantate visas sutarties sąlygas ir terminus.
• Laikykitės sutarties sąlygų. Vykdykite visus įsipareigojimus laiku.
• Bendraukite su pardavėju. Jei kyla problemų, nedelsdami informuokite pardavėją ir bandykite susitarti dėl sprendimo.
• Konsultuokitės su specialistais. Jei nesate tikri dėl savo veiksmų, kreipkitės į nekilnojamojo turto teisininką ar brokerį.

Nebijoti konsultuotis su specialistais, kredito įstaigos konsultantais ir būsto paieškas pradėti būtent nuo pokalbio su jais. Išsiaiškinkite ne tik, kokio dydžio paskolą galite gauti, bet ir kokios kitos sąlygos bus įtrauktos į kredito sutartį ir kokius reikalavimus būstui turi bankas.

Paliekant rankpinigius turi būti aptartos ir raštu užfiksuotos visos sąlygos ir terminai dėl galutinės sutarties pasirašymo ir likusios sumos sumokėjimo. Jei būstas bus perkamas su būsto paskola, notarinės sutarties pasirašymui numatykite bent porą mėnesių, nes procesai banke užtrunka. Jei būstas bus perkamas be banko finansavimo, terminas gali būti ir trumpesnis. Svarbu teisingai įvertinti situaciją ir iki notarinės sutarties pasirašymo reikalingus atlikti darbus.

Nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo procesas yra gerokai sudėtingesnis, nei gali pasirodyti iš pradžių, ir jo metu gali iškilti įvairiausių iš anksto nenumatytų situacijų. Jei matote, kad nepavyks laikytis sutartyje numatytų terminų, kaip galima skubiau apie tai informuokite pardavėją ir bandykite susitarti dėl terminų pratęsimo. Dažnai pardavėjai geranoriškai sutinka pakeisti pirmines sutarties sąlygas, svarbiausia - savalaikė komunikacija.

Preliminariąja sutartimi laikomas šalių susitarimas, pagal kurį jame aptartomis sąlygomis šalys įsipareigoja ateityje sudaryti kitą - pagrindinę (notarinę) - sutartį.

Preliminariąja sutartimi pirkėjas ir pardavėjas gali operatyviai fiksuoti savo įsipareigojimus ir susitarimo sąlygas, tai svarbu tam, kad viena iš šalių nepersigalvotų iki tol, kol yra ruošiama notarinė sutartis, gaunami įvairūs leidimai, sutikimai ir kt. dokumentai būtini notarinei sutarčiai sudaryti. Taip pat preliminarioji sutartis yra ypatingai svarbi norint įsigyti nekilnojamąjį turtą, kuris dar nėra baigtas statyti arba išsirinkus pirkti turtą, kurio finansavimui bus imama paskola.

Svarbiausi aspektai sudarant preliminariąją sutartį

Įsigyjant būstą, ypač be specialisto pagalbos, labai svarbu teisingai ir atidžiai sudaryti preliminariąją pirkimo-pardavimo sutartį bei nepamiršti esminių aspektų:

• Tikslumas: Visoms sutartims ypatingai svarbus tikslumas. Todėl sudarant sutartį būtinai nurodykite jos sudarymo datą, vietą ir tiksliai identifikuokite parduodamą turtą ir sandorio šalis.
• Esminės sąlygos: Sutartyje būtina įtvirtinti esmines sąlygas: kainą, notarinės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, atsiskaitymo ir patalpų perdavimo pirkėjui terminus, atsiskaitymo būdą, atsakomybę už sutarties nevykdymą.
• Kaina ir mokėjimo terminai: Sutartyje tiksliai įvardinkite bendrą turto pardavimo kainą ir jei jos mokėjimas terminas bus išskaidytas atskirais mokėjimais - tikslius terminus ir šių mokėjimų dydžius.
• Trečiosios šalys: Sutartyje būtina nurodyti ir visus apsunkinimus, suvaržymus, apribojimus ar trečiųjų asmenų teises, interesus į turtą (pvz., sudaryta nuomos sutartis, turtas yra įkeistas kreditoriui, o galbūt turtas yra ginčo objektas teisme).
• Šalių pareiškimai ir garantijos: Sutartyje nusimatykite, kad iki sudarant šią sutartį Šalys atliko visus būtinus teisinius veiksmus, reikalingus sudaryti ir tinkamai vykdyti Preliminariąją sutartį.
• Baldai ir daiktai: Tokiu atveju būtina šalia preliminariosios sutarties pridėti ir paliekamų daiktų sąrašą, ir jei jie įtraukti bendrą turto pardavimo kainą - turtėtų būti nurodyta sąlyga, jog šie daiktai perleidžiami neatlygintinai.
• Patalpų fotofiksacijos: Atskiru priedu galima pridėti ir patalpų bei tų pačių paliekamų daiktų fotofiksacijas.
• Terminai: Gerai apgalvokite, koks terminas turėtų būti numatytas notarinės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymui.
• Pirmasis mokėjimas arba avansas: Preliminariosios sutarties sąlygų vykdymo užtikrinimui tarp pirkėjo ir pardavėjo sutartas rankpinigių dydis turėtų būti toks, kuris iš tiesų įpareigotų pardavėją parduoti, pirkėją - pirkti, o visas šalis apskritai - laikytis susitarimo sąlygų.
• Notarinės išlaidos: Preliminariojoje sutartyje numatykite, kokiomis dalimis (pirkėjas ir pardavėjas) dengsite notarines išlaidas.
• Sutarties galiojimas: Paprastai preliminarioji sutartis turi terminuotą galiojimą iki Šalių numatytos dienos arba galioja iki notarinės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo momento.
• Turto perdavimas: Jį atlikti visuomet rekomenduojame tik po to, kai pirkėjas pilnai atsiskaito su pardavėju.

Sutartyje įtvirtintos tikslios, atvirai aptartos sąlygos visuomet leis objektyviai vertinti pačią sutartį ir atsiriboti nuo bet kokių interpretacijų.

Dokumentai, reikalingi parduodant butą

Dokumentai, kurių reikia parduodant butą - išties svarbi viso sandorio dalis. Norint parduoti butą, visų pirma reikėtų įsitikinti, ar tikrai galite jį parduoti, ar turite visus sandoriui reikalingus dokumentus, ar gausite notaro leidimą butą parduoti (jei turite nepilnamečių vaikų). Kai žinosite, kad visi reikiami dokumentai yra tvarkingi - jausitės žymiai labiau pasitikintys savimi šiame procese.

Norint parduoti būstą būtina turėti nuosavybės įsigijimo dokumentus, registro pažymą, kadastrinių matavimų bylą, energetinio naudingumo sertifikatą, asmens dokumentą. Nepamirškite įsitikinti, kad jūsų asmens dokumentas vis dar galioja. Kartais nutinka taip, jog tik pasirašant sutartį, pastebima, kad asmens dokumento galiojimo laikas pasibaigęs.

Jei parduodate butą jums taip pat reikės namo bendrijos pažymos, įrodymo, jog neturite jokių skolų bendrijai. Jei jūsų name nėra įsteigta bendrija, šią pažymą jums turi suteikti namo administratorius. Kitų dokumentų jums gali prireikti, priklausomai nuo jūsų asmeninės padėties. Jei auginate nepilnamečius vaikus, pažymą apie leidimą parduoti būstą teks gauti iš teismo. O jei esate susituokę, teks pasirūpinti ir pažyma, kurioje nurodyta, jog sutuoktinis sutinka parduoti turtą.

Itin svarbu visais reikiamais dokumentais pasirūpinti iš anksto. Jei truks bent vieno dokumento, pardavimo procesas gali sustoti arba visiškai neįvykti.

Sulaukus galutinio pasiūlymo ir pasirašius preliminariąją būsto pirkimo-pardavimo sutartį, pradedamas dokumentų notariniam sandoriui rengimas. Paruošus aukščiau minėtuosius, reikalinga surinkti pažymas, liudijančias, jog su būstu nesiejamos komunalinių ir namo priežiūros paslaugų skolos. Reikalinga atsiskaitymo už komunalines paslaugas bei bendrijos pažyma, jei namą, kuriame parduodamas būstas, administruoja būtent ji.

Kiekvieno būsto pardavimo atveju, notariniam sandoriui reikalingas pastato energinio naudingumo sertifikatas. Pastarąjį galima užsisakyti notarų biure arba tiesiogiai iš įgaliotų sertifikavimo specialistų.

Taip pat notariniam sandoriui reikalingas nekilnojamojo turto registro išrašas bei pažyma, liudijanti apie pardavimą. Šiuos dokumentus, kaip ir energinio naudingumo sertifikatą, galima užsisakyti notarų biure.

Nepaisant įprastų procedūrų, kiekvieno pardavimo atveju, galutinis reikalingų dokumentų sąrašas yra unikalus. Jei parduodamas būstas įgytas santuokoje, tuomet sandorio metu bus reikalingas ir sutuoktinio dalyvavimas, arba jo pasirašytas įgaliojimas. Jei parduodamame objekte yra registruoti nepilnamečiai, tuomet pardavimui reikės ir teismo leidimo. Esant bendrasavininkų - bus reikalingas jų raštiškas sutikimas parduoti. Dar sudėtingesnis yra areštuoto būsto pardavimas. Tokie atvejai įprastai sprendžiami individualiai.

Kiekvieno pardavimo metu, dėl tikslaus dokumentų sąrašo patartina konsultuotis su nekilnojamojo turto brokeriu arba notaru. Siekiant sklandaus ir sėkmingo būsto pardavimo proceso, kiek įmanoma daugiau su dokumentais susijusių darbų turėtų būti nuveikti dar būsto pardavimo pradžioje.

Dokumentų sąrašas:

• Turto įgijimo dokumentas, kurio pagrindu Jūs įgijote turtą (pirkimo-pardavimo sutartis / paveldėjimo teisės liudijimas / dovanojimo sutartis / teismo sprendimas ir pan.);
• Buto kadastrinių matavimų byla, kurioje yra buto planas ir kiti namo techniniai duomenys;
• Galiojantis asmens tapatybės dokumentas;
• VĮ Registrų centro išrašas;
• Jei turite nepilnamečių vaikų ir parduodamas butas yra vienintelis šeimos nekilnojamasis turtas - notaro leidimas butą parduoti;
• Jei butas yra įkeistas kredito įstaigai - kreditoriaus leidimas parduoti.
• Sklypo planas (jei butui ar pastatui priklauso ir sklypas);
• Jei butas priklauso keliems bendraturčiams - sandoryje turės dalyvauti ir kiti bendraturčiai, sutinkantys su parduodama kaina.
• Jei parduodate Jums priklausančią buto dalį - notarui turėsite pateikti kitų bendraturčių atsisakymus pirkti Jūsų turtą;
• Jei esate susituokęs - sutuoktinio sutikimas parduoti;
• Jei esate išsituokęs - ištuokos liudijimas ir teismo sprendimas dėl turto padalijimo.
• Energetinio naudingumo sertifikatas, kurį įprastai užsako notaras;
• Namo administratoriaus arba namo bendrijos (jei namas turi bendriją) pažyma apie tai, kad neturite skolų;
• Jei namas yra renovuotas ir mokate renovacijos kreditą dalimis - bus reikalinga pažyma apie renovacijos kredito likutį, kurį perims Jūsų buto pirkėjas.

Tai yra bendrinių dokumentų sąrašas, kurie reikalingi standartinėse situacijose. Jei situacija keblesnė, pvz., butas yra areštuotas antstolių, turi uzufruktą ar priklauso nepilnamečiam asmeniui - bus reikalingi papildomi dokumentai buto pardavimui.

Pasiruoškite dokumentus iš anksto, kad atsiradus Jūsų buto pirkėjui, galėtume sklandžiai pereiti prie preliminarios pirkimo - pardavimo sutarties pasirašymo.

Kaip tinkamai nustatyti parduodamo būsto kainą?

Pirmiausia turėtumėte įvertinti parduoti norimą objektą - jo techninius parametrus, vietą, kurioje yra būstas. Vėliau teks susirasti panašių techninių parametrų namus toje pačioje vietovėje, kurioje yra jūsų būstas. Atlikus šią analizę nesunkiai ir gana tiksliai galima nustatyti vieno kvadratinio metro kainą. Tačiau vertinti reikėtų ne internetiniuose skelbimų portaluose pateiktas kainas, o realius, mėnesio bėgyje atliktus sandorius.

Buto kainos nustatymas - vienas svarbiausių žingsnių buto pardavimo procese. Tam, kad būtų lengviau, išsitirkite panašius rinkoje esančius pasiūlymus. Palyginkite butus panašius į Jūsų butą. Taip susidarysite nuomonę apie galimą Jūsų buto kainą. Tikslesnę kainą Jums galėtų įvardinti nekilnojamojo turto vertintojas arba NT brokeris. Šie specialistai remiasi savo patirtimi bei jau įvykusiais sandoriais.

Jei nusistatysite per mažą kainą - prarasite dalį savo pajamų. Jei per didelę - padėsite greičiau parduoti konkuruojančius butus.

Atsargumo priemonės bendraujant su brokeriais

Reaguodami į neseniai spaudoje aprašytą atvejį, kai brokeris paėmė pirkėjų pinigus ir dingo, nekilnojamojo turto (NT) ekspertai beda pirštu į vis dar neegzistuojantį šios veiklos reglamentavimą. Dėl to, anot jų, NT brokeriais iki šiol gali dirbti bet kas. Taigi, jei nukenčia klientas, teisybės teisiniu keliu turi ieškoti pats - niekas jam patirtų nuostolių nekompensuoja.

Lietuvos nekilnojamojo turto agentūrų asociacijos (LNTAA) vadovas Audrius Gudanavičius taip pat antrino, kad brokerio paslaugos laikomos eilinėmis paslaugomis, o jų teikėjų teisės ar pareigos niekuo nesiskiria nuo kitų paslaugų. Visos kitos pareigos ir atsakomybės prieš klientą yra individualaus brokerio ar įmonės suvokimo ir reputacijos saugojimo lygmens, sakė A.Paklaustas, ko brokeris savo darbe daryti negali, A. Daubaras akcentavo grynųjų pinigų operacijas. Beje, Lietuvoje nėra depozitinės sąskaitos sistemos, kada bet kurie pinigai iš pirkėjo pusės atsiduria depozitinėje sąskaitoje ir neišmokami objekto pardavėjui tol, kol nebaigtos visos pirkimo-pardavimo operacijos, t. y. rankpinigiai, avansai ir t. t. Vakaruose prievolė pervesti pinigus į depozitinę sąskaitą, o ne duoti juos tiesiogiai brokeriui ar savininkui yra įprasta procedūra“, - teigė A.

Jei brokeris riboja informaciją apie turtą, pavyzdžiui, nepateikia Registrų centro išrašo, kadastrinio matavimo bylos, nerišliai aiškina su turtu susijusius apribojimus, jų kilmę ir priežastis, anot A.A. „Bet kokie su turtu susiję mokėjimai privalo būti atliekami tik tarp pirkėjo ir pardavėjo.

Vis dėlto įvardyti konkrečius ženklus, kurie rodytų, jog su NT pirkėju ar pardavėju gali būti pasielgta nesąžiningai, A.

Vis dėlto, siekiant išvengti nekokybiško darbo ar net sukčiavimo, A. Pardavėjams reikia suprasti, kad rinkoje veikia tiek profesionalių, tiek ne visai profesionalių brokerių. „Nesąžiningų žmonių ar netgi sukčiavimo atvejų gali pasitaikyti bet kurioje srityje, tai nėra kokie nors sisteminiai, tik vienai ar kitai sričiai būdingi atvejai. Vadovavimasis bendrąja logika ir žmogiškąja nuojauta taip pat yra svarbūs“, - teigė A.

tags: #busto #paskola #rankpinigiai