Lietuvos savivaldybės ruošiasi imtis kvartalinės modernizacijos įgyvendinimo, praėjus kiek daugiau nei dviems mėnesiams nuo paraiškų dalyvauti Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programoje. Viena iš tokių savivaldybių - ir Marijampolės, kurioje šiemet bus pradėtas atnaujinti vienas kvartalas.
Jau trečius metus iš eilės Marijampolėje įgyvendintas daugiabučio renovacijos projektas pripažintas geriausiu visoje Lietuvoje. Būsto energijos taupymo agentūros (BETA) organizuojamuose Metų renovacijos projekto rinkimuose daugiausiai gyventojų balsų pelnė Jaunimo g. esantis daugiabutis namas.
Anot savivaldybės mero, trečius metus iš eilės pelnomas titulas įpareigoja: „Šiuo metu turime 62 renovuotus namus, o dar 29 namai ruošiami renovacijos procesui. Taigi pagal savivaldybės dydį esame vieni iš lyderių visoje Lietuvoje. Smagu, kad ekspertai mūsų savivaldybę mato kaip visos Lietuvos renovacijos sostinę. Nemažiau svarbu, kad kalbant su gyventojais jie taip pat jaučia renovacijos naudą. Savivaldybė savo ruoštu yra pasirengusi padėti renovuotų namų gyventojams ir toliau tvarkyti savo aplinką“.
LR Aplinkos ministras Kęstutis Mažeika, įteikęs apdovanojimus, Marijampolę taip pat įvardijo geruoju pavydžiu. VšĮ Būsto energijos taupymo agentūros direktorius Valius Serbenta taip pat teigiamai įvertino renovacijos Marijampolės savivaldybėje rezultatus. Anot jo, pasiekti daugiau nei 10 proc. renovuotų daugiabučių nėra lengva. Jis taip pat gyrė, kad Marijampolėje įgyvendinama kvartalinė renovacija, o to dažnai pasigendama kituose Lietuvos miestuose. V. Serbenta užsiminė, kad Marijampolė turi potencialo tapti visos Lietuvos renovacijos sostine.
Kvartalinės Renovacijos Pradžia Marijampolėje
Nors tai yra pirmas kartas, kai Marijampolės savivaldybė dalyvauja kvartalinės renovacijos programoje, pasak Būsto energijos taupymo agentūros (BETA) Projektų įgyvendinimo skyriaus specialistės Neringos Andrijauskaitės, Marijampolės savivaldybė intensyviai ir noriai įsijungė į kvartalinės renovacijos programą.
Jai antrina ir didžiausio renovacijos administratoriaus Marijampolėje atstovas Donatas Jankevičius: „Nors investicijų planų rengimas sekėsi sudėtingai - rengimo metu keitėsi teisės aktai, turėjome ribotą laiką atlikti pirkimo procedūras, pasitvirtinti investicijų planus susirinkimuose, - tačiau su šiais iššūkiais susidorojome. Pagal 2017 m. spalio 2 d. BETA kvietimą, kartu su Marijampolės savivaldybės administracija pateikėme 15 investicinių planų.“
Šių metų kovo mėnesį paaiškėjo, kad iš 15 marijampoliečių pateiktų projektų, renovacijai atrinkti 8 daugiabučiai namai, kurių atnaujinimas prasidės jau šiemet. Dar septyni mieste esantys daugiabučiai pateko į rezervinį sąrašą.
Gyventojų Susidomėjimas Renovacija Didėja
Nuo 2013 m. šiame mieste iki šių metų pradžios renovuoti jau 44 daugiabučiai namai. Marijampolės savivaldybės Turto valdymo skyriaus vyr. specialistė Jurgita Būdžiuvienė, atsakinga už renovacijos programos priežiūrą tvirtina, jog atsiliepimai dėl ankstesnių daugiabučių renovacijų yra teigiami, o gyventojų požiūris į renovaciją tik gerėja.
„Kalbėjome su žmonėmis, kurių būstas jau po renovacijos - jie tikrai patenkinti. Nors dalis žmonių renovacijai ir ima paskolą, jie puikiai supranta, kad tai yra gera investicija, nes sąskaitos už šildymą ženkliai sumažėja. Apskritai pastebime per keletą metų pasikeitusį žmonių požiūrį į renovaciją. Jeigu dar prieš porą metų žmonės į ją žiūrėjo atsargiai ir skeptiškai, šiandien tokio pasipriešinimo nebėra. Atvirkščiai, suvokiama būsto atnaujinimo nauda bei noriai į ją investuojama“, - teigia pašnekovė.
Pašnekovės teigimu, prie gerėjančio požiūrio į būsto modernizaciją prisideda gerieji renovacijų pavyzdžiai. „Gyvenantys jau atnaujintuose daugiabučiuose dalijasi įspūdžiais apie tai, kokie yra patenkinti sumažėjusiomis šildymo sąskaitomis, o tai savo ruožtu sudomina ir kitus marijampoliečius bent jau apsvarstyti renovacijos galimybę. Taip pat pastebėjome tendenciją, kad kvartale atsinaujinus vienam daugiabučiui, kitais metais renovacijos galimybėmis pradeda domėtis ir aplinkiniai namai. Tai tik įrodo, kad žmonės atkreipia dėmesį ir į vizualiai kaimynystėje geriau atrodantį pastatą, ir pasikalba su kaimynais apie modernizacijos naudą“, - pasakoja Jurgita Būdžiuvienė.
Pastatų renovacijos projektų vadovas D. Jankevičius antrina savivaldybės atstovei teigdamas, kad didžioji dalis gyventojų yra patenkinti, džiaugiasi komfortu ir žiemos metu sumažėjusiomis šildymo sąskaitomis.
Donato Jankevičiaus nuomone, žmonės yra pasiryžę investuoti į didesnius modernizacijos paketus bei rinktis brangesnes, tačiau patikimesnes priemones renovacijai. „Nors gyventojai ir skaičiuoja savo lėšas bei renkasi būtiniausias priemones, tačiau pastebima tendencija, kad gyventojai renkasi šiek tiek brangesnius (lyginant su tinkuojamu) vėdinamus fasadus. Taip pat daugelis supranta šildymo sistemų modernizavimo naudą ir renkasi visos šildymo sistemos atnaujinimą“, - teigia pašnekovas.
Vykdant kvartalinę renovaciją, nauda yra žymiai didesnė nei renovuojant pavienius namus: atnaujinamas ne tik daugiabutis namas, bet ir inžinerinė infrastruktūra: viešosios erdvės, viešosios paskirties pastatai, gatvių apšvietimas ir t.t. Atsinaujinimo naudą kartu pajunta ir aplinkiniai gyventojai - vizualine, ekonomine bei socialine prasme atsigauna visas kvartalas.
Kvartalinės renovacijos privalumai
Daugiabučių bendrijos „Pušis“ administratorius Valius Rudys prižiūrėjęs Kosmonautų gatvėje stovinčio pastato atnaujinimo darbus teigia, kad gyventojus teikti paraišką renovacijai paskatino ne tik jų namo problemos, bet ir aplink esantys gerieji pavyzdžiai. Vienas jų - Alytaus daugiabutyje sėkmingai įdiegta geoterminio šildymo sistema.
Visos Namo Problemos Išspręstos Vienu Kartu
Pašnekovo teigimu, ką daryti su daugiabučiu gyventojai sprendė net kelerius metus. Buvo aišku, kad pavieniai remontai nėra efektyvūs, o ir šildymo sąskaitos žmonių netenkino. Galiausiai susibūrė iniciatyvi gyventojų grupė, kuri nusprendė dalyvauti renovacijos programoje ir taip vienu kartu išspręsti visas egzistuojančias problemas.
„Iš gyventojų suburta iniciatyvinė grupė rinkosi iš dviejų sprendimų - ir toliau taisyti tik problemines vietas ar pasirinkti kompleksinį remontą, kartu siekiant ir namo energinio autonomiškumo. Pasirinkti antrąjį variantą padėjo ne tik noras nebeturėti rūpesčių dėl nuolatinių remontų ar ženkliai sumažinti šildymo išlaidas, bet ir galimybė prisidėti prie aplinkos apsaugos“, - teigia V. Rudys.
Tvarko ir Aplinką
Anot daugiabučio atstovo, gyventojai, renovacijos metu pamatę kaip gražėja jų namas, nusprendė, kad projekte numatytų priemonių jiems neužteks. Taip buvo sutvarkytos ne tik sienos ar įrengtas geoterminis ir saulės kolektorių šildymas, bet ir atnaujinta laiptinė bei pastato aplinka.
„Renovacijos projekte nebuvo numatytas aplinkos tvarkymas. Pamatę kaip gražėja jų namas, gyventojai nusprendė savo lėšomis sutvarkyti aplink namus esančią teritoriją - pakeitė suskilinėjusias trinkeles, išpjovė krūmus ir senus medžius. Artimiausiu metu ketiname kreiptis į savivaldybę ir prašyti lėšų stovėjimo aikštelės plėtimui. Taip pat buvo nuspręsta padaryti laiptinės remontą - pakeisti radiatoriai, perdažytos sienos, įdėtos naujos lauko durys“, - sako pašnekovas.
Džiaugiasi Autonominio Šildymo Nauda
Nors tvarių ir aplinką tausojančių pastatų koncepcija populiarėja jau kurį laiką, Lietuvoje ir ypač mažesniuose miesteliuose jų dar nėra daug. V. Rudžio teigimu, įsidiegti geoterminius ir saulės energijos šildymo sprendimus paskatino ne tik noras sutaupyti, bet ir sėkmingas pavyzdys kitame mieste.
„Besiruošdami daugiabučio renovacijai, ieškojome papildomų būdų sumažinti šildymo sąskaitas. Svarstydami galimus variantus sužinojome, kad Alytuje yra keli sėkmingi renovacijos pavyzdžiai, kurių metu gyventojai nusprendė įdiegti alternatyvų šildymą. Pasikalbėjome su tų namų administratoriumi, pasikvietėme į susirinkimus ir atlikę skaičiavimus pamatėme, kad saulės kolektoriai ir geoterminis šildymas tiktų ir mums“, - pasakoja namo administratorius.
Pasak jo, nors iš pradžių gyventojai dar kiek abejojo tokio pasirinkimo nauda, dvejonės išsisklaidė jau po pirmojo mėnesio: „Kol suderinome visą sistemą ir pakankamai įšilo butai, gyventojai dar mėnesį svarstė ar tai tikrai geras pasirinkimas. Dabar, praėjus metams, aiškiai matome tokio sprendimo naudą - per šalčius sąskaitos už šildymą daugiausiai siekė 24 Eurus, o vasarą karštas vanduo ir gyvatukas buvo beveik nemokami“, - džiaugiasi V. Rudys.
Nauda ir Gyventojams, ir Gamtai
Būsto energijos taupymo agentūros (BETA) specialistė Inga Kiaulakienė taip pat pastebi atsinaujinančių energijos šaltinių naudą apšiltinant namus ir džiaugiasi, kad tokie sprendimai naudingi ne tik gyventojams, bet ir gamtai.
„Kosmonautų gatvėje stovintis daugiabutis - puikus energinio efektyvumo pavyzdys. Iki atliktų kompleksinės renovacijos darbų, vienam kvadratiniam metrui apšiltinti reikėjo 140,19 kWh energijos, o dabar tik 24,71 kWh - pasiekta B energinio naudingumo klasė. Tokie pokyčiai naudingi ir aplinkai - šiltnamio efektą sukeliančių anglies dvideginio išmetimas į aplinką per metus sumažėjo 94,6 tonomis. Tokios naudos aplinkai nebūtų pavykę pasiekti, jei gyventojai būtų atsisakę įsidiegti geoterminį šildymą ir saulės kolektorius, kurių naudojimas neišskiria aplinkai kenksmingų medžiagų“, - aiškina I. Kiaulakienė.
Šis daugiabutis dalyvavo Metų renovacijos projekto rinkimuose, kuriuos rengia Būsto energijos taupymo agentūra (BETA). Geriausius pernai įgyvendintus projektus kviečiami rinkti visi Lietuvos gyventojai. Savo favoritą projekte taip pat rinks iš įvairių sričių ekspertų sudaryta komisija, kuri vertins renovuotų namų energetinį efektyvumą, indėlį į aplinkos tausojimą, estetinę išvaizdą ir kitus kriterijus.
tags: #busto #energijos #taupymo #agentura #marijampole