Nespėjusiai atsigauti po pandemijos Lietuvos ekonomikai ir gyventojams tenka atremti dar vieną smūgį - rekordiškai išaugusią infliaciją. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, balandį metinė infliacija Lietuvoje, palyginti su 2021 m., buvo didžiausia nuo įstojimo į Europos Sąjungą.
Kainų pokyčiams daugiausia įtakos turėjo išaugusios degalų ir šilumos kainos, taip pat brangstantys maisto produktai bei kai kurios paslaugos.
Šių metų balandį, palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, labiausiai brango - net 37,9 proc. - būsto išlaikymas: vanduo, elektra, dujos ar kitas kuras. Taip pat 23,1 proc. daugiau tenka mokėti už transportą. Maistas ir nealkoholiniai gėrimai brango 21,7 proc., būsto apstatymo, namų ūkio įranga ir kasdienė namų priežiūra - 10,9 proc.
Daugiau tenka mokėti ir už pramogas bei laisvalaikį: restoranai ir viešbučiai kainas pakėlė 13,5 proc., o už poilsį ir kultūrą reikia mokėti 8,7 proc. daugiau. Taip pat 8,8 proc. brango alkoholiniai gėrimai ir tabako gaminiai.
Iš viso vartojimo prekės per metus pabrango 19,3 proc., o paslaugos - 10,9 proc. 2022 m. balandį, palyginti su kovu, vartojimo prekių ir paslaugų kainos padidėjo 1,9 proc. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, dviženklė infliacija Lietuvoje nuo įstojimo į Europos Sąjungą buvo fiksuojama 2008 m. Tais metais balandį metinė infliacija siekė 11,7 proc.
Valstybės ir savivaldybių institucijų administruojamos vartojimo prekių ir paslaugų kainos padidėjo 1,7 proc., rinkos - 1,4 proc.
Infliacijos lygis Lietuvoje. Šaltinis: Lietuvos bankas
Ekonomistų prognozės ir infliacijos priežastys
Ekonomistai prognozuoja, kad iki rudens infliacija ir toliau augs, tačiau jau kitų metų antroje pusėje galime sulaukti atvirkštinio proceso - recesijos, kai kainų kilimas sustos savaime.
„Luminor Lietuva“ ekonomistas Žygimantas Mauricas teigia, kad pagrindinė tokios infliacijos augimo priežastis Europoje - energetikos resursų kainų šuolis, kurį sukėlė Rusija. Tačiau toks kainų lygis, koks yra dabar, tikrai nesilaikys ilgai.
„Be abejo, šiemet infliacija bus labai didelė, gali pasiekti ir 20 proc. - bus gerokai didesnė, nei buvo prognozuojama. Tačiau kitais metais, didelė tikimybė, matysime ir defliaciją“, - savo įžvalgomis dalijasi ekonomistas.
Pagrindinės tokių procesų priežastys, pasak Ž.Maurico, keliamos bazinės palūkanų normos. Pavyzdžiui, euro zonai nepriklausančių šalių - Lenkijos bei Čekijos centriniai bankai palūkanas jau pakėlė daugiau nei 5 proc. Tokių pat žingsnių ėmėsi ir Jungtinės Amerikos Valstijos.
Tiesa, prognozuojama, kad Europos Centrinis Bankas palūkanas kels nuosaikiau, nes baiminamasi sukelti ekonominę griūtį, ypač tose šalyse, kurios turi milžiniškų valstybės skolų.
„Euro zonoje bazinės palūkanų normos bus keliamos gal labiau simboliškai, tačiau tai tik primins, jog palūkanos gali kilti ir daugiau. O išaugus palūkanų normoms, tikėtinas ir būsto kainų, kurios pasiekė neregėtas aukštumas, sprogimas“, - teigė ekonomistas.
Pasak eksperto, būsto kainų ir gyventojų pajamų santykis euro zonos šalyse yra 8 proc. didesnis nei 2007 metų būsto kainų burbulo metu. Būsto nuomos pajamingumas tesiekia apie 4 proc., vadinasi, arba turės šiek tiek kilti nuomos kainos, arba pigti nekilnojamasis turtas.
„Dabar bus galima daugiau uždirbti tiesiog padėjus indėlį banke nei investuojant į būstą nuomai. Matysime labai įdomių dalykų, ypač kitų metų antroje pusėje“, - prognozuoja Ž.Mauricas.
Ekonomisto teigimu, kainos kils tol, kol gyventojai sutiks tiek mokėti. Rekordinę infliaciją lemia objektyvios priežastys - brangsta energetikos resursai, tačiau yra verslų, pasak Ž.Maurico, kurie naudojasi šia situacija.
Pavyzdžiui, per metus maisto kainos išaugo daugiau kaip 21 proc., tačiau žaliavos brango gerokai nuosaikiau.
„Visi kelia kainas, nes baiminamasi, kad rudenį bus dar blogiau. Daugelio verslų pagrindinis tikslas - gauti maksimalų pelną čia ir dabar, atiduoti „pandemines“ skolas ir užsiauginti „lašinius“ rudeniui. Bet tas kainų kilimas jau tampa nevaldomas ir galime prisivirti košės. Geltonąją liniją tikrai peržengėme“, - tvirtino pašnekovas.
Pasak Ž.Maurico, jau dabar galime matyti ir pirmuosius mažėjančio vartojimo ženklus - šių metų kovą, palyginti su praėjusių metų kovu, mažmeninė prekyba maisto produktais smuko 4,3 proc. Augant infliacijai, proporcingai mažės perkamoji galia.
„Jau vasarą matysime neigiamą mažmeninės prekybos vartojimą. Žmonės pradės labiau taupyti, žiūrėti kainų. Matysime akivaizdžias ekonomikos lėtėjimo tendencijas. Reikia ruoštis tam, kad ateityje teks „pasivažinėti kalniukais“ - matysime labai didelę infliaciją šiemet, tačiau kitąmet jos nebus arba netgi susidursime su defliacija“, - prognozuoja ekonomistas.
Pašnekovo teigimu, jeigu infliaciją bus bandoma pažaboti keliant atlyginimus, daliai žmonių ir verslų tai gali baigtis liūdnai. Nėra gera išeitis su infliacija kovoti ir dirbtinai mažinant kainas - šiuo keliu nuėjo Lenkija. Taip infliacija tik augs lėčiau.
Pasak Ž.Maurico, labai retai tam tikrų produktų aukštos kainos išsilaiko ilgą laiką. Paprastai rinkos labai greitai susireguliuoja. Jau dabar galima matyti, kad, pavyzdžiui, metalų rinkoje situacija stabilizuojasi.
„Pastaraisiais metais Lietuvoje atlyginimai augo sparčiau nei našumas, nekilnojamojo turto kainos taip pat augo sparčiausiai tarp Baltijos šalių, labiausiai visoje euro zonoje brango viešbučių ir restoranų paslaugos. Šios tendencijos nėra tvarios. Kai kitąmet situacija stabilizuosis, Lietuvai gali būti sunku pritraukti investicijas ir talentus.
Statistikos departamento duomenimis, rugsėjį, palyginti su rugpjūčiu, maisto produktų ir nealkoholinių gėrimų kainos padidėjo 2,1 proc. Labiausiai kito kai kurių šviežių vaisių ir daržovių kainos: daugiausia padidėjo trumpavaisių agurkų, pomidorų, kivių, šilauogių, žiedinių kopūstų kainos, bet sumažėjo burokėlių, morkų, svogūnų, vynuogių, kininių kopūsų kainos. Dėl naujų rudens sezono kolekcijų drabužių ir avalynės kainos padidėjo 6,6 proc. Avalynė pabrango 8,7 proc., drabužiai - 6,2 proc.
Būsto, vandens, elektros, dujų ir kito kuro grupės prekių ir paslaugų kainų pokytį (kainos padidėjo 1,9 proc.) nulėmė šilumos energijos (7,1 proc.), suskystintų dujų maistui gaminti (3,9 proc.), gaminių ir medžiagų būsto priežiūrai ir remontui (2,7 proc.) kainų padidėjimas. Būsto apstatymo, namų apyvokos įrangos ir kasdienės būsto priežiūros prekių ir paslaugų kainos sumažėjo 0,6 proc. Pokytį lėmė namų ūkio valymo ir priežiūros priemonių (5,6 proc.) kainų sumažėjimas. Įvairių prekių ir paslaugų kainos sumažėjo 0,3 proc. Pokytį lėmė asmens higienos reikmenų (5 proc.) ir kosmetikos priemonių (4,8 proc.) kainų sumažėjimas.
BŪSTO PASKOLA: 3 žingsniai kaip SUTAUPYTI
Vartojimo išlaidos ir namų ūkiai Lietuvoje
Duomenys apie namų ūkius gaunami tyrimais, kurių pagrindas - imties metodas. Imties vienetas yra namų ūkis, imties kriterijus - namų ūkio (šeimos) dydis ir jo tolygus išsidėstymas teritoriniame vienete. Atliekant namų ūkių tyrimus pagal specialias anketas apklausiami gyventojai. Europos šalyse tokie tyrimai atliekami asmeninės ar telefoninės apklausos, savistabos, tiesioginio stebėjimo būdais, atitinkančiais Europos Sąjungos statistikos tarnybos Eurostat reikalavimus.
Lietuvos statistikos departamentas namų ūkių biudžetų tyrimus atlieka nuo 1996. Namų ūkiai suskirstomi į grupes. Kiekvienos grupės imties dydis turi būti proporcingas gyventojų skaičiui.
Skiriamos šios namų ūkių pagrindinės socialinės ekonominės grupės: samdomi darbuotojai (namų ūkio galvos pagrindinės pajamos gaunamos iš samdomo darbo valstybiniame ar privačiame sektoriuje), dirbantys sau, darbdaviai (namų ūkio galvos pagrindinės pajamos gaunamos iš nuosavo verslo, amatų, laisvos profesinės veiklos), žemdirbiai (namų ūkio galvos pagrindinės pajamos gaunamos iš asmeninio žemės ūkio), pensininkai (namų ūkio galvos pagrindinės pajamos gaunamos iš pensijos), kiti (namų ūkio galvos pagrindinės pajamos gaunamos iš įvairių pašalpų, stipendijų, alimentų, turto, laimėjimų, draudimų ir kito).
Imtis formuojama taikant nevienodus metodus. Pvz., penkiuose didžiuosiuose miestuose taikomas vieno etapo paprastosios atsitiktinės imties būdas. Namų ūkiai atrenkami iš Gyventojų registro.
Aprašant namų ūkių pajamas ir vartojimą išskiriamos trys tyrimų kryptys: pajamų lygis, sandara ir raida; vartojimo lygis, sandara ir raida; pajamų ir vartojimo pasiskirstymas.
Namų ūkių pajamos ir vartojimas apibūdinami natūriniais, sąlyginiais natūriniais ir (siekiant apibendrinti) vertiniais matais.
Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2018 disponuojamosios pajamos (piniginės ir natūrinės), tenkančios vienam namų ūkio nariui per mėnesį, buvo 487,4 euro, mieste - 519,5 euro (didžiuosiuose miestuose - 584 eurai), kaime - 421,8 euro.
2019 vidutinis namų ūkio dydis buvo 2,17 asmens (mieste - 2,18, kaime - 2,14). Vieno asmens namų ūkiai sudarė 38,3 % visų namų ūkių, šeimos su vaikais - 29,1 %, namų ūkiai be vaikų - 32,6 %.
Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2019 skurdo rizikos riba buvo 379 eurai per mėnesį vienam gyvenančiam asmeniui, 797 eurai - namų ūkiui, kurį sudaro du suaugusieji ir du vaikai iki 14 metų. Už skurdo ribą mažesnes ekvivalentines disponuojamąsias pajamas gavo 20,6 % Lietuvos gyventojų.
2020 skurdo rizikos riba buvo 430 eurų per mėnesį vienam gyvenančiam asmeniui, 904 eurai šeimai, susidedančiai iš dviejų suaugusių ir dviejų vaikų iki 14 metų.
Vidutinės vartojimo išlaidos vienam namų ūkio nariui per mėnesį 2016 m.
| Išlaidos | Suma (eurais) |
|---|---|
| Maistas ir nealkoholiniai gėrimai | 130,3 |
| Alkoholiniai gėrimai, tabakas | 18,5 |
| Apranga ir avalynė | 19,8 |
| Būstas, vanduo, elektra, dujos ir kitas kuras | 61,1 |
| Būsto apstatymo, namų ūkio įranga ir kasdieninė namų priežiūra | 17,1 |
| Sveikata | 33,4 |
| Transportas | 22,0 |
| Ryšiai | 13,8 |
| Poilsis ir kultūra | 20,0 |
| Švietimas | 0,8 |
| Restoranai ir viešbučiai | 13,0 |
| Įvairios prekės ir paslaugos | 17,6 |
| Viso | 374,4 |
Pastebima, kad išlaidos būsto apstatymui ir namų ūkio įrangai bei kasdieninei priežiūrai išaugo nuo 11,8 eurų 2012 m. iki 17,1 eurų 2016 m.
Gintaro Černiaus knygoje Namų ūkio finansų valdymas teigiama, kad žmogus, negebantis valdyti savo asmeninių finansų, negebės valdyti nei įmonės, nei tuo labiau valstybės finansų.
Pasak minėtos knygos autoriaus, vartojimo išlaidas sudaro - maistas ir nealkoholiniai gėrimai, alkoholiniai gėrimai, tabakas, apranga ir avalynė, būstas, vanduo, elektra, dujos ir kitas kuras, būsto apstatymo, namų ūkio įranga ir kasdieninė namų priežiūra, sveikata, transportas, ryšiai, poilsis ir kultūra, švietimas, restoranai ir viešbučiai, įvairios prekės ir paslaugos.
Žinodami kur nukeliauja mūsų taip sunkiai uždirbami pinigai, galime pakoreguoti savo išlaidas ar pasistengti uždirbti daugiau. Būtent tai reikia išmanyti ir norintiems parduoti savo rankdarbius internetu.