Turbūt pritarsite, kad tvarumo siekis tampa vis aktualesnis visose gyvenimo srityse - aktyviai ieškoma išeičių, kaip sumažinti žalingą poveikį aplinkai. Vienas iš būdų, padedančių tiek tausoti gamtą, tiek sumažinti energijos ir finansines išlaidas, - aukštos energinės klasės būstai.
Nežinote, kas gi ta A++ naudingumo klasė? Domitės, kokie pagrindiniai A++ reikalavimai? O gal norite daugiau sužinoti apie produktus ir technologijas, atitinkančius A++ energinę vertę?
Šiame straipsnyje aptarsime A++ energinės klasės apibrėžimą ir išsiaiškinsime, jog ji yra neatsiejama nuo atsinaujinančių išteklių naudojimo.
Jau įžangoje užsiminėme, kad Lietuvoje galioja įstatymas (įvestas nuo 2021-ųjų), įpareigojantis naujo pastato projekto statybos rangovus užtikrinti, kad objektas atitiktų A++ energinę klasę.
Energinio Naudingumo Reikalavimai Lietuvoje
Pirmiausia, derėtų žinoti, kad energinio naudingumo reikalavimus visų paskirčių pastatams Lietuvoje reglamentuoja Statybos įstatymas: reikalavimus energinio naudingumo vertinimui nustato Statybos techninis reglamentas Str. 2.01.02:2016 „Pastatų energinio naudingumo projektavimas ir sertifikavimas“, kurį parengė Aplinkos ministerija kartu su KTU mokslininkais.
Pasak reglamento, A++ reikalavimus atitinkantys pastatai - tai tokie pastatai, kurie beveik nevartoja energijos (yra labai aukšto energinio naudingumo pastatai, kuriuose energijos sunaudojimas yra labai mažas, beveik lygus nuliui).
KOKYBIŠKAI PASTATYTAS IR ERDVUS 5 K. A+ NAMAS AVIŽIENIUOSE SU 10 A SKLYPU
Pagrindiniai A++ Klasės Reikalavimai
Seniau galioję A+ klasės reikalavimai itin didelį dėmesį skyrė pastato medžiagoms, apšiltinimui ir šilumos nuostolių mažinimui. A++ energinė naudingumo klasė iškėlė dar didesnius reikalavimus šiems kriterijams. O esminiu pokyčiu tapo atsinaujinančių išteklių naudojimas.
Pagrindinius A++ reikalavimus aptarsime netrukus, vis dėlto, pirmiausia pasvarstykime - kodėl apskritai aktualu taupyti energiją?
Lietuvos Respublikos Energetikos ministerijos sudarytoje atmintinėje „Energiją taupyti verta“ pastebima, jog energijos resursų eikvojimas sukelia ekologines problemas, nes lemia anglies dvideginio išsiskyrimą į aplinką, o tai yra pagrindinės šiltnamio efektą sukeliančios dujos, dėl kurių vyksta globalinis atšilimas. Praktika rodo, kad racionaliai šeimininkaudami, energijos (o taip pat ir savo) išlaidas galime sumažinti net 10 proc.
Pagrindinis A++ energinės klasės būsto skirtumas - atsinaujinančių energijos šaltinių naudojimas. Daugiau negu 50 proc. energijos šios energetinės klasės pastate turi būti iš atsinaujinančios energijos.
Palyginus su A+ klasės pastatais, A++ klasės būstai turi vartoti apie 10 proc. mažiau šiluminės energijos jų šildymui (higienos normas atitinkančiai vidaus patalpų temperatūrai palaikyti).
Kiti svarbūs A++ energinės klasės reikalavimai - privalomos geresnės atitvarų šiluminės savybės norminiams savitiesiems nuostoliams užtikrinti ir mažesnės energijos sąnaudos šildymui.
- Būstas turėtų būti aprūpintas šilumos tiekimo sistemomis (šilumos siurbliais, kondensaciniais katilais ir pan.), kurios maksimaliai išnaudoja šilumos energiją.
- Karšto vandens ruošimo naudingumo ir energijos šaltinio efektyvumo rodikliai turi būti 15 proc.
- Vėdinimo įrenginių rekuperatoriaus naudingumas turi būti bent 5 proc.
- Sienos, grindys ir stogas turi būti puikiai izoliuoti - svarbu užtikrinti mažą šilumos nuostolį per namo išorę.
- Durys ir langai taip pat turi būti sandarūs - dviejų arba trijų stiklų sluoksnių. Tokiu būdu sumažinamas šilumos pralaidumas, užtikrinama gera garso izoliacija.
Tai - pagrindiniai A++ reikalavimai būstui. Vis dėlto, svarbu pasikonsultuoti su specialistais ir atlikti išsamią projekto analizę. Juk tikslas - pasiekti A++ namo kriterijus, t. y. aukščiausią energijos efektyvumo lygį.
KTU SAF mokslininkė Jurgita Černeckienė pastebi, kad daugiausiai A++ klasės reikalavimai pokyčių atnešė renkantis pastato šilumos šaltinį. Pasak jos, vieno arba dviejų butų gyvenamiesiems pastatams gan įprastas šilumos šaltinis iki šiol buvo dujinio kuro katilas.
Iliustruokime pavyzdžiu: įsivaizduokime, kad naujos statybos būste nusprendėme įsirengti šilumos siurblį oras-vanduo arba oras-oras. Kokių rezultatų pasiekiame?
Remiantis statistika, anglies dioksido emisijos sumažėja iki 90 proc., energijos sąnaudos iki 80 proc. Netgi komunalinės išlaidos sumažėja iki 40 proc.
Tai reiškia, kad nors pirminis finansinis įnašas į šį būsto šildymo būdą nėra itin pigus, ilgalaikėje perspektyvoje jis atsiperka su kaupu.
Norint, jog būstas atitiktų aukščiausią energinę klasę, svarbu pasirūpinti ne tik pastato architektūra bei inžinerija, bet ir mažai energijos eikvojančia buitine technika.
2021-ųjų metų kovo mėnesį Europos Sąjungoje buvo įvestos naujo pavyzdžio energijos efektyvumo etiketės. Atnaujintoje skalėje energijos efektyvumas žymimas pakopomis nuo A iki G (A - aukščiausia energinė klasė, G - žemiausia).
Tai reiškia, jog atsisakyta lyg tol galiojusio žymėjimo, kuriame matėme kategorijas A+, A++, A+++.
Šiandien, norėdami įsigyti aukščiausios energinės klasės buitinę techniką, etiketėje turime ieškoti žymėjimo A. Tiesa, reikėtų pastebėti, kad aukščiausios energinės klasės buitinė technika įprastai yra brangesnė.
Energetinio Naudingumo Klasės
Energinė (energinio naudingumo) klasė parodo, kiek pastatas suvartoja energijos, lyginant su norminiais rodikliais. Tam naudojama privaloma metodika, nustatyta STR 2.01.02:2016. Kuo raidė arčiau abėcėlės pradžios ir kuo daugiau „pliusų“, tuo pastatas efektyvesnis. A++ laikoma aukščiausia klase, G - žemiausia.
Energetinio naudingumo sertifikate yra nurodoma viena iš devynių galimų energinių klasių - nuo A iki G, kur A laikoma efektyviausia, o G - mažiausiai efektyvia energine klase.
Jau minėtame Statybos techniniame reglamente STR 2.01.02:2016 „Pastatų energinio naudingumo projektavimas ir sertifikavimas“ nurodoma, kad energinė klasė yra nustatoma pagal pastatų turimas ir planuojamas gauti rodiklių vertes: C1 (pirminės neatsinaujinančios energijos vartojimo efektyvumas šildymui, vėdinimui, vėsinimui ir apšvietimui) ir C2 (pirminės neatsinaujinančios energijos vartojimo efektyvumas karštam buitiniam vandeniui ruošti).
Jei pastatui buvo suteikta A++ energinė klasė, vadinasi, pastatas išsiskiria labai mažu konstrukcijų šilumos laidumo koeficientu, jo atskiros konstrukcijos yra itin sandariai sujungtos, šalčio tilteliai visiškai sumažinti, o pasirinktas apšiltinimo būdas yra labai efektyvus.
Deja, tačiau šiuo metu Lietuvoje daugiausiai egzistuoja tokių statinių, kurių energinė klasė yra D.
Trumpas energinio naudingumo klasių aprašymas:
- A++ energinė klasė (C1 < 0,25 ir C2 £ 0,70). Toks pastatas priskiriamas pasyviam, nes beveik nenaudoja šiluminės energijos.
- A+ (0,25 £ C1 < 0,375 ir C2 £ 0,80) ir A (0,375 £ C1 < 0,5 ir C2 £ 0,85) energinės klasės. Tokie pastatai pasižymi puikiomis konstrukcijų šiluminėmis savybėmis, geru sandarumu, turi įmontuotus kokybiškus ir šilumai nepralaidžius langus, kruopščiai užsandarintus šalčio tiltelius, įdiegtą patikimą mechaninę vėdinimo sistemą.
- B (0,5 £ C1 < 1 ir C2 £ 0,99) ir C (1 £ C1< 1,5) energinės klasės. Tai nėra pirkėjams labai patrauklūs pastatai, nes jiems netaikomi griežti reikalavimai, nėra numatytų sąlygų vėdinimo sistemai, elektros energijos suvartojimui, pastato sandarumui.
- D (1,5 £ C1< 2) ir E (2 £ C1< 2,5) energinės klasės. Tokie pastatai sunaudoja labai daug energijos, tačiau vienas didžiausių tokių statinių trūkumų - šiluma gali pasišalinti per išorines atitvaras (duris ir langus), sienas, stogus ar grindis.
- F (2,5 £ C1< 3) ir G (C1 ³ 3) energinės klasės.
Atlikti energinio efektyvumo vertinimą yra labai svarbu, nes jis leidžia sužinoti, kiek energijos per metus sunaudoja statinys.
Energinio Naudingumo Sertifikavimas
Pastarųjų yra devynios: A++, A+, A, B, C, D, E, F ir G. Butui priskirta energinio naudingumo klasė nurodoma energinio naudingumo sertifikate.
Pagal galiojančius statybos techninius reglamentus, nuo 2021 m. sausio 1 d. Šiuo metu galioja paskutinis nurodytas aspektas - naujai statomi pastatai nuo 2021 metų turi atitikti ne mažesnę kaip A++ energinę klasę.
Čia galime paminėti ir dar vieną svarbų dalyką - energinio naudingumo sertifikatas turi galiojimo laiką - jis yra ne ilgesnis kaip 10 metų!
Kada reikalingas buto energinio naudingumo sertifikatas?
Visais atvejais buto energinio naudingumo sertifikatas privalomas, jei būstas perkamas / parduodamas.
Anot ES Pastatų energinio naudingumo Direktyvos 2010/31/ES ir atitinkamų Lietuvos teisės aktų, statomiems, parduodamiems arba nuomojamiems pastatams ar jų dalims, pavyzdžiui, butams, potencialiems nuomininkams arba pirkėjams turi būti parodomas energinio naudingumo sertifikatas (originalas arba jo kopija). O pastato ar jo dalies, pavyzdžiui, buto, pirkėjams toks sertifikatas įteikiamas.
Jei daugiabutis turi galiojantį energinio naudingumo sertifikatą, tai jis atitinkamai galioja ir visiems daugiabutyje esantiems butams. Parodykite jo kopiją potencialiam nuomininkui ar pirkėjui. Būstą perkančiam asmeniui arba išsinuomojančiam žmogui šį dokumentą įteikite. Daugiabučio energinio naudingumo sertifikatas tinka toks, koks yra, t. y.
Jei Jums reikalingas buto sertifikavimas, mūsų komandos specialistai atliks vertinimą ir energinio naudingumo sertifikatą pateiks per dvi darbo dienas. Pristatysime dokumentą nurodytu adresu - maksimalus patogumas!
Sertifikavimas atliekamas:
- Baigus naujų pastatų ir jų dalių statybą. Sertifikavimo procedūra atliekama prieš surašant statybos darbų užbaigimo aktą arba prieš teikiant statybų užbaigimą patvirtinančią deklaraciją.
- Baigus pastato ar jo dalių rekonstravimą, atnaujinimą (modernizavimą), kapitalinį remontą, kai darbų, kurių metu buvo atkurtos ar pagerintos pastato atitvarų ir / ar inžinerinių sistemų fizinės bei energinės savybės, kaina sudaro daugiau kaip 25 proc. pastato (neskaičiuojant vertės žemės sklypo, ant kurio stovi) vertės. Jei LR įstatymuose nenumatyta kitaip, buto sertifikavimas atliekamas baigus rekonstravimo, atnaujinimo ar kapitalinio remonto darbus, prieš surašant darbų užbaigimo aktą arba prieš pateikiant deklaraciją, patvirtinančią šių darbų užbaigimą.
- Išnuomojant butą. Potencialiam nuomininkui reikia parodyti energinio naudingumo sertifikato originalą arba kopiją ir leisti susipažinti su dokumentu. Butą išsinuomojusiam perduodama tokio sertifikato kopija.
Išimties atvejai, kai sertifikatas nereikalingas:
- kultūros paveldo pastatams, jei nepageidautinai, tačiau laikantis reikalavimų, pakistų jų esminės savybės, išvaizda;
- maldos namų ir kitos religinės paskirties pastatams;
- laikiniesiems pastatams, kurie nebus naudojami ilgiau nei dvejus metus;
- nedaug energijos sunaudojantiems pastatams, kurių paskirtis - žemės ūkio tvarkymas, gamyba, pramonė, sandėliavimas;
- atskirai stovintiems pastatams, kurių bendras naudingasis vidaus patalpų plotas neviršija 50 kv.
Užsakovas pateikia šiuos dokumentus: pastato kadastrinę bylą, architektūrinę-konstruktyvines dalis, langų bei durų deklaracijas. Energinio sertifikavimo specialistas, savo ruožtu, vyksta į objektą, vertina pastato konstrukciją, inžinerines pastato ar jo dalies dalis, fiksuoja viską fotografijomis. Gautus duomenis suveda į anketą ir pateikia užsakovui patvirtinti.
Pasitaiko, kad pastatas neturi tam tikrų konstrukcijų, pavyzdžiui, stogo, langų ar pan. Tokiu atveju vertinimo atlikti neįmanoma.
Esminis aspektas, nuo kurio priklauso, kokią klasę turi atitikti konkretus pastatas, yra data, kada:
- iki 2006-01-04 - minimali energinė klasė yra nereglamentuota;
- po 2006-01-04 - minimali energinė klasė yra C;
- po 2014-01-01 - minimali energinė klasė yra B;
- po 2016-11-01 - minimali energinė klasė yra A;
- po 2018-01-01 - minimali energinė klasė yra A+;
- po 2021-01-01 - minimali energinė klasė yra A++.
Šiuo metu galioja paskutinis nurodytas aspektas - naujai statomi pastatai nuo 2021 metų turi atitikti ne mažesnę kaip A++ energinę klasę.
Čia galime paminėti ir dar vieną svarbų dalyką - energinio naudingumo sertifikatas turi galiojimo laiką - jis yra ne ilgesnis kaip 10 metų!
Energinio naudingumo reikalavimai taikomi ne tik naujai statomiems, bet ir rekonstruojamiems, atnaujinamiems (modernizuojamiems) bei kapitališkai remontuojamiems pastatams ar jų dalims.
Jei Jums reikalingas buto energinio naudingumo sertifikatas, tai dokumentą užsisakyti galite neišeidami iš namų - Jums nereikės niekur vykti, todėl procedūra bus spartesnė, efektyviai taupysite savo laiką, taip pat galimybė užsakyti internetu labai praverčia, jei gyvenate kitame mieste. El. Tai viskas, ką reikia padaryti Jums!
Siūlome kokybiškas paslaugas, atsakingumą, dėmesingą aptarnavimą bei patrauklų kainos ir kokybės santykį. Paslaugos kaina priklauso nuo būsto ploto ir kitų aspektų, su kuriais Jus išsamiai supažindinsime bei atsakysime į rūpimus klausimus. Dažnas, norintis mokėti pigiau, žvalgosi, ar šiai paslaugai taikoma akcija.
A++ Energinės Klasės Privalumai
Kiekvienam nekilnojamojo turto pirkėjui turėtų kelti džiugesį tai, kad nuo 2021 metų įsigaliojo nauja tvarka ir naujai statomiems pastatams reikalaujamas A++ energinės klasės užtikrinimas. Tokie pastatai garantuoja mažesnes šildymo išlaidas, didesnį statinio sandarumą, geresnę mechaninę vėdinimo sistemą, kokybiškesnę aplinkos triukšmo izoliaciją.
Kitaip tariant, A++ energinės klasės pastatas beveik nenaudoja šiluminės energijos ir atitinka aukščiausius standartus - turi itin mažą konstrukcijų šilumos laidumo koeficientą, pasižymi dideliu pastato konstrukcijų sandarumu, iki minimumo sumažintu šalčio tiltelių kiekiu, labai efektyviu pastato apšiltinimo būdu ir įdiegta aukštos kokybės rekuperacine vėdinimo sistema. Pastaroji turi būti įrengta taip, kad patalpoje užtikrintų gryno oro tekėjimą, palaikytų pastovią temperatūrą ir pašalintų susikaupusias nereikalingas medžiagas, tokias kaip dulkės.
Aktualu žinoti ne tik tai, kad nuo 2021 metų pastato energinė klasė turi būti A++, bet ir tai, kad Lietuvoje galiojantys teisės aktai numato kiekvienais metais atnaujinti ne mažiau kaip 3 procentus valstybei nuosavybės teise priklausančių šildomų ir (arba) vėsinamų valstybės institucijų ir įstaigų naudojamų pastatų, esančių energetikos ministro patvirtintuose sąrašuose.
Tokia tvarka, tikima, padės įgyvendinti minimalius pastatų energinio naudingumo reikalavimus ir pastatai taps efektyvesni, ekonomiškesni, jų išlaikymo išlaidos bus mažesnės.