Šiame straipsnyje aptarsime, kaip elgtis su patyrusiu žmogumi, įskaitant patarimus, kaip elgtis su smurtą patyrusiais vaikais, kaip atpažinti ir reaguoti į seksualinį smurtą, ir kaip išmokyti vaikus tvarkytis. Žlugęs planuotas sandoris neretai atneša neplanuotų išlaidų, mat rasti alternatyvą gali būti ir sudėtingiau, ir brangiau.
Smurtą patyrę vaikai: kaip elgtis?
Oficialiais duomenimis, 18 tūkst. nepilnamečių per metus savo namuose arba artimoje aplinkoje mato smurtą, tačiau į teismus patenka tik 2,5 tūkst. bylų, kuriose vaikai dalyvauja kaip liudytojai. Didžioji dalis smurto atvejų „išgaruoja“ iki teismo durų. Teismų atstovai ir nukentėjusiaisiais besirūpinančios nevyriausybinės organizacijos kviečia keisti visuomenės požiūrį ir raginti vaikus netylėti.
Vilniaus apylinkės miesto teisėja Viktorija Šelmienė taip pat ragina visas institucijas skirti ypatingą dėmesį atvejams, kuriuose dalyvauja vaikai. „Nuo to, kaip į nusikaltimo vietą atvykęs pareigūnas elgsis gali priklausyti bylos baigtis ir vaiko noras pasakoti įvykius.
Teisėjai kartais kaltinami, kam jie kviečia vaikus į teismą. V. Šelmienė teigia, kad jeigu teismui pateiktuose dokumentuose ir įrašuose būtų pakankamai duomenų, teismas tikrai nereikalautų vaikų ateiti į teismą.
Paramos vaikams centro atstovė Ieva Daniūnaitė pažymėdama, kad pernai tiesiogiai nuo smurto nukentėjo beveik 1600 vaikų, žmones ragina būti budresniais ir pastebėti skriaudžiamus nepilnamečius. „Jeigu matote, kad guvus ir linksmas vaikas staiga tapo uždaras ir tylus, jeigu matote, kad vaikui nepavyksta susikoncentruoti, jis prislėgtas, pirmiausia pabandykite jį prakalbinti,“ - teigia I. Daniūnaitė.
Teisėja Viktorija Šelmienė, patardama tėvams ar globėjams, kviečia neperspausti vaiko prašant išdėstyti įvykio detales kelis kartus. Pasak jos, nerekomenduojama prašyti vaiko kelis kartus ir kuo detaliau pasakoti, kas nutiko. Paprastai vaikai tai vertina kaip nepasitikėjimą jais, pradeda kurti istorijas ir painiotis.
„Aš, dirbdama savo darbą teisme, dažnai su vaikais stengiuosi kalbėti labiau ne kaip teisėja, o kaip mama. Aš puikiai suprantu, kad atėjęs į teismą vaikas jaučiasi susikaustęs, jį gąsdina didelis pastatas, nepažįstami žmonės.
Vaiko apsauga: įvadas – Prievartos požymiai ir rodikliai | NSPCC mokymasis
Seksualinis smurtas: mitai, realybė ir pagalba
Seksualinis smurtas yra opi problema, apie kurią dažnai vengiama kalbėti. Tačiau svarbu suprasti, kad bet kuris žmogus gali tapti smurto auka, nepriklausomai nuo jo savybių ar elgesio.
Mitai ir tikrovė:
- Mitas: Moterys pačios kaltos dėl seksualinio smurto.
- Realybė: Auka niekada nėra kalta dėl smurto. Kaltė tenka tik smurtautojui.
Sisteminis (ilgalaikis) smurtas daro labai daug pokyčių. Visų pirma, keičiasi savęs suvokimas. Manoma, kad nieko neįmanoma pakeisti, kad smurtautojas visagalis, gali atsirasti jo idealizacija.
Keičiasi ir santykiai. Visi esame pasmerkti santykiams ir norime jų, bet kai smurtas suardo jų užmezgimo, patyrimo, buvimo santykiuose galimybę, žmogus nenustoja norėti, bet jam nesiseka jų sukurti. Gali būti nuolatinis nepasitikėjimas: tarsi ir sukuria santykius, bet iškart pradeda įtarinėti ir jie sugriūna. Taip pat - gyvenimo prasmės pokyčiai. Kaip tikėjimas, pasitikėjimas, beviltiškumo jausmas. Tie žmonės, kurie patyrė ilgalaikį smurtą, jie nuolat jaučiasi neverti, esantys neviltyje. Dažnai į save toks žmogus žiūri kaip į daiktą ir leidžia kitiems su savimi atitinkamai elgtis.
Psichologinis gijimas po seksualinės prievartos:
- Emocinė fazė - neigimas: Žmogus sako, kad jam viskas gerai, jam nereikia pagalbos.
- Skausmingoji fazė: Gali keistis emocijos, gali būti neigimas. Gali būti į save nukreiptas nepasitikėjimas, kad gal aš kažką padariau ne taip.
- Reorganizacijos fazė: Žmogus jau gali daryti kažkokius veiksmus, kad spręstų tą problemą. Gali keisti aplinkybes, santykius, darbą, gyvenamąją vietą.
Reikėtų skatinti kalbėti apie patirtą smurtą, bet nereikia perspausti. Žmogus turi pats būti pasiruošęs apie tai kalbėti. Labai svarbu pastebėti, kaip jis jaučiasi.
Statistika: Anot pateikiamos statistikos, seksualinio smurto atvejų Lietuvoje yra labai nedaug. Bet, pavyzdžiui, Lietuvos darbo vietose nepageidaujamas seksualinis dėmesys patiriamas pusantro karto dažniau, palyginus su ES, ir du su puse karto daugiau, palyginus su Latvija.
Jei kalbėsime apskritai apie seksualinį smurtą, 2018 metais buvo apie 9500 įvykių užfiksuota artimoje aplinkoje. Tačiau seksualinės prievartos nusikaltimų tebuvo 0,7 proc., tai yra, 63 įvykiai. Tai labai maži skaičiai. Žmonės nesikreipia, mes neturime sistemos, kaip padėti nukentėjusiam žmogui nuo seksualinės prievartos.
Jei kalbėsime apie smurtą artimoje aplinkoje, tokių atvejų yra labai daug. Sprendžiame iš to, kad moteris ateina ir sako: „Taigi aš žmona, aš privalau“. Nieko tu neprivalai. Įdomu tai, kad seksualinės prievartos nusikaltimai dažnesni kaimo vietovėse. Skaičiai visiškai neatspindi realios situacijos. Moterys kalba apie priverstinį santykiavimą ir tai tęsiasi eilę metų. Jos nesikreipia. Reikia tikėti, kad situacija ilgainiui pasikeis.
Kaip išmokyti vaiką tvarkytis: naudingi patarimai
Labai dažnai tėvai skundžiasi tuo, kad jų vaikai nemėgsta tvarkytis ir tą daro tik tėvams pakėlus balsą. Kaip išmokyti vaiką tvarkytis nuo mažų dienų? Keli naudingi patarimai.
Iš tikrųjų susitvarkyti galima tik tada, kai kiekvienas daiktas turi savo vietą. Todėl:
- Reguliariai kartu su savo vaiku tvarkykite jo kambarį.
- Kartu nuspręskite dėl kiekvieno daikto: kas liks kambaryje, kas trumpam iškeliaus į rūsį, ką padovanosite ar parduosite, o ką išmesite?
- Vien lentynų nepakaks. Vaikų kambaryje turi būti daug stalčių, didesnių ir mažesnių dėžių, krepšių - tik taip kiekvienas daiktas turės savo vietą.
Dar trejų metų neturintys vaikai moka ir mėgsta rūšiuoti daiktus. Tuo būtina pasinaudoti, tad pasiūlykite savo vaikui, kaip jis galėtų rūšiuodamas susitvarkyti („Tavo visos lėlės miega vežimėlyje“, „Tavo automobilių stovėjimo vieta - ant palangės“). Jeigu kartu su jumis sprendimus galės priimti ir vaikas, vėliau jam bus lengviau kambaryje išlaikyti tvarką.
Šešios tvarkos taisyklės bet kurio amžiaus vaikams:
- Tas, kuris žaidė su žaislu, privalo jį padėti į vietą prieš tai, kai jį paims kitas - tai užkirs kelią chaosui žaidimo metu.
- Jeigu pas jus lankosi vaiko draugai, iš pat pradžių informuokite, kad ir jie turės kartu tvarkytis. Iki žaidimų pabaigos likus penkiolikai minučių dar kartą tai priminkite.
- Pradėjus lankyti darželį, papildomai galioja šios taisyklės:
- Vaikas privalo į vietas padėti savo striukę, batus, kuprinę ir panašiai.
- Nešvarius drabužius kasdien būtina išnešti į skalbinių dėžę.
- Kiekvienas vonios kambarį ir tualetą po savęs palieka tokį, kokį rado.
Kas dar padeda motyvuoti vaiką susitvarkyti:
- Jūsų dukra kviečia pažiūrėti jos lėlių namelį? Pasakykite, kad mielai pasižiūrėtumėte, bet visiškai nenorite iki jo brautis per betvarkę.
- Knygos nuolat išmėtytos po visus namus? Pasakykite, kad kiekviena nevietoje esanti knyga bus paimta neribotam laikui ir savo pažado laikykitės.
- Netrukus ketinate eiti į baseiną, o konstruktoriaus kaladėlėmis nuklotos visos grindys? Pasakykite, kad kuo anksčiau kaladėlės bus sutvarkytos, tuo greičiau išeisite į baseiną.
Laikas nuo laiko natūraliai apdovanokite savo vaiką: „Kadangi susitvarkei, dabar turime laiko ir pasakai!“
Susitvarkius pagerėja nuotaika, todėl įveikti betvarkę apsimoka. Tai pastebi ir vaikai, nes:
- sutvarkytas kambarys atrodo didesnis ir gražesnis;
- tvarkantis supranti, ką vertingiausio turi;
- kartais atrandi daiktus, kuriuos seniai manei pamatęs;
- tvarkantis kambarius įvedama tvarka ir smegenyse, o tai suteikia užtikrintumą ir išvalo protą.
| Amžius | Tvarkymosi užduotys |
|---|---|
| 3-5 metai | Sudėti žaislus į dėžes, padėti knygas į lentyną |
| 6-8 metai | Susitvarkyti lovą, išnešti šiukšles |
| 9-12 metų | Siurbti grindis, valyti dulkes |
| 13+ metų | Pilnai prižiūrėti savo kambarį, padėti buityje |