XVII a. menantis Burbiškio dvaras ir 28 hektarų plotą užimantis dvaro parkas įsikūrę Radviliškio rajono savivaldybėje, Burbiškyje. Jo pavadinimas kildinamas iš dvarininkų Burbų pavardės, kuriems dvaras priklausė XVII amžiuje. Pirmieji rašytiniai šaltiniai apie Burbiškio dvarą siekia XVII a. - šio amžiaus pabaigoje Burbiškio dvaras atiteko Andriejui Drobišui, o 1692 m. iš jo dvarą nupirko Konstantas Drobišas. Tikslios datos, kada bajorai Burbos valdė senąjį dvarą, nėra, vėl minimas tas pats XVII amžius.
Tuo metu Burbiškio dvaras buvo smulki bajoriškos žemės valda. XVIII a. pirmoje pusėje dvarą valdė dvarininkai Tovianskiai, bet atsigavo jis tik XVIII a. viduryje, kai jį įsigijo dvarininkai Straševičiai. XVIII amžiuje, kuomet dvaras buvo valdomas dvarininkų Tovianskių, dvare buvo pastatai, kurie sudarė dvaro sodybą: rūmas, oficina, arklidė, tvartas, svirnai ir klojimai. Svarbu paminėti, jog visi pastatai tuo metu buvę mediniai. Medinius rūmus su jiems priklausančiais pastatais XVIII a. valdė dvarininkai Tovianskiai.
Tačiau dvaras atsigavo, išsiplėtė ir sužaliavo tapus Baženskių nuosavybe (nuo 1817 m. iki 1940 m.). 1819 m. Burbiškio dvaras tapo Baženskių nuosavybe ir valdant šiai šeimai dvaras dar labiau išaugo: buvo išplėsta dvaro sodyba, pastatyta naujų pastatų, pradėtas formuoti dvaro parkas. XVIII a. Burbiškio dvaro parkas buvo pradėtas formuoti 1817-1940 m., kai dvarą valdė bajorai Baženskiai.
Mirus tėvui Mykolui-Ignotui Baženskiui, 1903m. dvarą paveldėjo sūnus Mykolas. 1903 m. po tėvo Ignoto Baženskio mirties dvarą paveldėjo Mykolas Baženskis, pradėjęs vėl kitokį dvaro gyvenimo etapą. Dvarininkas M. Baženskis jaunystėje mokėsi Rygoje, vėliau buvo išsiųstas mokytis Į Galiciją, po to studijavo agronomijos mokslus Leipcige. Naujasis dvaro valdytojas jaunystėje mokėsi Rygoje, studijavo agronomijos mokslus Leipcige, pasižymėjo romantiškomis aspiracijomis, dievino kompozitoriaus Štrauso muziką ir labai mėgo skaityti poeto Adomo Mickevičiaus poemas. Pasižymėjo romantiškomis aspiracijomis, dievino kompozitorių Štrausą ir labai mėgo skaityti poeto Adomo Mickevičiaus poemas. O jose buvo plačiai aprašyta Lietuvos praeitis, lietuvių kovos su kryžiuočiais. Garsaus ir mylimo poeto kūryba pažadino domėjimąsi istorija, Lietuvos praeitimi ir senove. Garsaus ir mylimo poeto kūryba skatino domėtis istorija, Lietuvos praeitimi, senove. Dar tebesimokydamas toli nuo tėviškės M. Baženskis svajojo, kaip papuošti Burbiškio dvaro parko gėlių daigynas Burbiškio dvaro parką gražiais meno kūriniais.
Baigęs studijas Leipcige ir grįžęs į Burbiškį, Mykolas Baženskas savo svajones pavertė tikrove: įkūrė didelį, puošnų dvarą ir mišraus stiliaus parką su tvenkiniais, poilsio salelėmis juose... Dar mokydamasis M. Mykolas Baženskis įkūrė didelį, puošnų parką, iškasė tvenkinius, suformavo salas ir jas sujungė gausybe tiltelių - fantazijos netrūko. Į kiekvieną salelę vedė mediniai, mūriniai laipteliai, lieptukai ir tilteliai... M. Baženskis iškasė tvenkinius, suformavo salas ir jas sujungė tilteliais ir lieptais. 28 ha ploto parke tų salelių yra 15, o tiltų ir lieptelių 11... Tarp salų su romantiškais pavadinimas - kaštonų sala, eglių, orkestro - vingiavo Meilės alėja, prisėsti kvietė žavingi suoleliai, jauki altana. Gulbių namelyje, žinoma, rezidavo gulbės, o tuo metu tai buvo didelė retenybė.
Įgyvendino ir savo norą skulptūromis išpuošti dvaro parką, 1910 m. susipažinęs su jaunu gabiu skulptoriumi Kazimieru Ulianskiu (mokėsi skulptūros meno Lenkijoje). Gyvendamas Burbiškio dvare, Mykolas Baženskis neatsisakė savo sumanymo skulptūromis išpuošti dvaro parką ir ieškojo menininko, galinčio jo idėjas įgyvendinti. 1910 m. M. Baženskis susipažino su jaunu ir gabiu skulptoriumi K. Ulianskiu. Dailininkas 1907 m. buvo baigęs skulptūros mokslus Lenkijoje. Mokėsi Varšuvoje pas skulptorių H. Marcevskį, o Krokuvos dailės akademijoje pas skulptorių Konstantiną Laščką. K. Ulianskis, baigęs mokslus, gyveno Panevėžyje ir dirbo įvairius skulptūros darbus bažnyčioms. M. Baženskiui skulptorių, atrodo, bus rekomendavęs dvarininkas Karpis. Nors galėjo ši pažintis užsimegzti ir per Petrą Vileišį. K. Ulianskis buvo žinomas kaip gabus, darbštus ir kuklus menininkas. Baženskiui. Šis, kaip ir dera turtingam dvarininkui, tapo mecenatu - pasiėmė skulptorių į kelionę po Italiją. Buvo aplankytos ir kitos Europos šalys. Šios kelionės metu, besilankant žymiausiuose meno centruose, matyt, atsirado susitarimas tarp dvarininko mecenato ir skulptoriaus. Tuomet galėjo būti aptarti ir numatyti ateities darbai, suplanuota skulptūrų išdėstymo parke tvarka, nes 1911 m. balandžio 1 d.
Taip Burbiškyje iškilo pirmasis Lietuvoje LDK kunigaikščio Vytauto Didžiojo paminklas, poeto Adomo Mickevičiaus skulptūra, Nimfos skulptūra, liūtų skulptūros Liūtų tiltui, Baženskių herbai ir t.t. 1912 m. parko centrinę dalį papuošė K. Ulianskio kūrinys - Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto paminklas. Tai, beje, pirmasis LDK Vytauto paminklas Lietuvoje. Skulptorius sukūrė ir kitus paminklus bei skulptūras: poeto Adomo Mickevičiaus paminklą, skulptūrą „Nekaltojo Prasidėjimo Švč. Mergelė Marija“, liūtų skulptūras Liūtų tiltui, Fauno skulptūrą - „velniuką“, Nimfos skulptūrą, Baženskių šeimos biustus ir herbus. Atskiro dėmesio nusipelno parko skulptūros.
Ponaitis Mykolas išgarsino Burbiškio dvarą ir parką poezijos skaitymo vakarais, kameriniais koncertais, ilgais pasivaikščiojimais po parką, pasiplaukiojimais valtelėmis... Jau XX a. pirmoje pusėje Burbiškio dvaras ir jo parkas buvo plačiai žinomas ir lankomas. Čia nuolat vykdavo poezijos skaitymo vakarai, kameriniai koncertai, vaikų ekskursijos. XX a. I pusėje tai buvo vienas labiausiai žinomų ir lankomų dvarų ir parkų. Nuolatiniais svečiais istorijoje minimi Jonas Basanavičius, Petras Vileišis, Gabrielė Petkevičaitė-Bitė. Be P. Čia lankydavosi Gabrielė Petkevičaitė-Bitė, Jonas Basanavičius, lenkų rašytojas ir poetas Kornelijus Makušinskis, kuris buvo vedęs M. Baženskio seserį Emiliją Baženskytę, Petras Vileišis. Lenkų rašytojas ir poetas Kornelijus Makušinskis buvo vedęs Emiliją Baženskytę, Mykolo seserį. Jo poemoje „Daina apie Tėvynę“ posmai skirti Burbiškiui... Rašytojas K. Makušinskis sukūrė poemą „Daina apie Tėvynę“.
Burbiškio dvaro sodybos istorija liūdnesnė nei parko, mat XX a. pr. dvaro sodybos medinis rūmas sudegė. Nauji rūmai nebuvo pradėti statyti, tad buvo rekonstruota ir pritaikyta gyventi akmenų mūro oficina, prie jos pristatyti priestatai, kurie ir suformavo didelį uždarą kiemą. Dvaro rūmai tapo panašūs į mažytę tvirtovę, o jų neogotikinė architektūra, palyginti su kitais dvarais Lietuvoje, buvo visiškai kitokia. Manoma, kad prieš tai dvaras buvęs medinis, tačiau per Pirmąjį pasaulinį karą sudegęs. Naujieji dvaro rūmai sumūryti iš lauko akmenų, su dviaukščiu bokšteliu, viršuje užsibaigiančiu dantytais kuorais. XX a. pradžioje dvaras buvo tapęs kultūrinių sambūrių vieta, mat vienas iš Baženskių - Ignas buvo vedęs žinomo visuomenės veikėjo Petro Vileišio (1851-1926) dukrą Mariją.
Jau XX a. pirmoje pusėje Burbiškio dvaras ir jo parkas buvo plačiai žinomas ir lankomas. XX a. pirmoje pusėje Burbiškio dvaro pastatų kompleksą sudarė rūmai, ledainė, pirtis, vaikų namas, guvernantės namas, virtuvė, oranžerija, sodininko namas ir ūkinis pastatas, arklidės, svirnas, karietinė, balandinė, daržinė, klojimas, motorinis malūnas, bravoras, karvidė ir kalvė.
Prasidėjus pirmiesiems trėmimams į Sibirą, 1941 m. Baženskių šeima pasitraukė į Lenkiją. 1941 m. prasidėjus pirmiesiems Lietuvos gyventojų trėmimams į Sibirą, Baženskių šeima buvo priversta pasitraukti į Lenkiją. Rūmuose likusias šeimos vertybes išgrobstė karo metais. Laimė, dalį vertybių Baženskiai traukdamiesi išvežė ir paslėpė pas savo pažįstamus. Pokario metai Burbiškiui buvo itin skaudūs. Pokario metais dvare buvo įkurta veislinių kiaulių ferma. Rūmuose įkurta veislinių kiaulių ferma, išgriautos puošnios koklinės krosnys, nugriauta didelė dalis dvaro pastatų. Nugriauta dalis dvaro sodybos pastatų: pirtis, svečių korpusas, keturių aukštų bokštas, karietinė, gulbių namelis, oranžerija, guvernantės namas, sunaikintos Fauno ir Nimfos skulptūros, Liūtų tiltas. Neprižiūrimas parkas sulaukėjo, apaugo medžiais ir krūmais... Ilgainiui užžėlė ir nuostabusis parkas, be priežiūros palikti želdiniai sulaukėjo, sunyko neprižiūrimi takai, apgriuvo tilteliai ir altanos. Tačiau parkas išlaikė pagrindinę planinę struktūrą, išliko nepažeista sudėtinga tvenkinių sistema. Per stebuklą liko stovėti Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto ir poeto Adomo Mickevičiaus paminklai, skulptūra „Nekaltojo Prasidėjimo Švč. Mergelė Marija“, parko vartai, mūrinis arkinis tiltelis, liūtų figūros.
Gyvenamosios dvaro sodybos sektoriuje išliko centrinė buvusių rūmų dalis, vaikų namas, ledainė, virtuvė. Ūkiniame sektoriuje - akmenų mūro karietinė, arklidės, svirnas, sodininko namas, mūrinė oranžerijos dalis, balandinė. Tačiau atrodytų, kad tuomečiam rajono paminklosaugos vadovui Egidijui Prascevičiui taip neatrodė. Parkas ir dvaro likučiai, jo manymu, galėjo įgauti visai kitą vaizdą. Tokios mintys 1981 m. buvo drąsios, bet viskas nuo minčių ir prasideda.
Pradėjęs organizuoti talkas parkui tvarkyti, direktorius neketino sustoti. Pamažu, bet vietovė akivaizdžiai keitėsi, kol 1991 m. E. Prascevičiaus iniciatyva buvo įkurtas Daugyvenės kultūros istorijos muziejus-draustinis ir Burbiškio dvaras tapo vienu iš šio muziejaus skyrių. 1981 metais E. Prascevičius, pradėjęs dirbti Radviliškio rajono paminklotvarkininku, ėmė plėtoti Burbiškio dvaro atkūrimo ir muziejaus įkūrimo idėją. Kurdamas muziejaus koncepciją, atliko apylinkių tyrimus - ištyrė kaimus ir aplink dvarą esančius paveldo objektus. Atlikęs Daugyvenės upės slėnyje išlikusių paveldo objektų ir kraštovaizdžio analizę, nuo 1984 metų ėmė kelti kompleksinio muziejaus-draustinio įkūrimo idėją. Muziejaus koncepcija buvo grįsta tuo, kad prie šios upės, nedideliu atstumu vienas nuo kito išsidėstę daug kultūros paveldo objektų, kurie atspindi ne tik konkrečios vietovės, bet ir viso regiono kultūros raidą nuo I tūkst. prieš Kr. iki XX a. Tai - plačiai aprašytas mokslinėje literatūroje Raginėnų archeologijos paminklų kompleksas, kurį sudaro piliakalnis, senovės gyvenvietės, pilkapynai, kapinynai, mitologiniai akmenys. Kita objektų sankaupa - netoli Raginėnų esantis Burbiškio dvaro kompleksas su statiniais ir išskirtiniu parku, mažosios architektūros elementais. Ir trečioji paveldo objektų grupė - XVI a. įkurtų gatvinių rėžinių kaimų istoriją atspindintis Kleboniškių kaimas ir jame išlikę objektai: senieji kaimo pastatai, silikatine statyba nesugadinta autentiška kaimavietė su išlikusiais želdiniais, vėjo malūnas, senosios kaimo kapinės. Daugyvenės slėnio kraštovaizdis tapo pagrindu kompleksiniam muziejui kurti.
Dvare imtasi didelių darbų. O direktorius susisiekė su Mykolo Baženskio sūnumi Adomu Baženskiu, gyvenančiu Lenkijoje - reikėjo spręsti dvaro nuosavybės klausimus. Išsisprendė viskas labai altruistiškai: 1992 m. A. Baženskis dvarą padovanojo Radviliškio r. savivaldybei su sąlyga, kad dvaro ansamblis bus naudojamas Lietuvos kultūros poreikiams, o pats ponas Adomas su šeima čia visada turės du kambarius ir galės paatostogauti, kai tik norės. Ponas Adomas dvarą paliko būdamas septyniolikos, jautė jam didelius sentimentus, jo pirmieji pasimatymai vyko tarp daugybės žavingų tiltelių, tad jo sąlyga buvo labai natūrali ir palyginti lengvai įvykdoma. Beje, dabar dvare yra įrengta keletas kambarių, kuriuos galima išsinuomoti ir dvare užsibūti kiek ilgiau nei porą valandų - parkas ir želdynai visada dovanoja savo spalvas, aplinka žavinga.
Išsprendus nuosavybės klausimus, darbai ėjo kur kas sparčiau ir linksmiau. Pagal senas nuotraukas, kurių, pasirodo, buvo labai daug ir kurias direktoriui pavyko surasti (kaip ir daugybę kitų eksponatų), dvaras kėlėsi naujam gyvenimui. Vienas po kito buvo atkurti tilteliai, restauruojama mažoji architektūra, sodinamos klombos ir želdynai. Iš Beinoravos ūkio 1995 m. muziejus įsigijo nedidelę Felikso Malčiausko surinktą ir puoselėtą tulpių kolekciją. Jos buvo susodintos į keletą lysvių Burbiškio dvaro parko gėlyne. Tulpės kasmet buvo dauginamos, kolekcija didėjo, plotas - irgi. Nuo 1999 m. Burbiškio dvare puoselėjama M. Baženskio tulpių auginimo tradicija - kiekvieną pavasarį rengiama tulpių žydėjimo šventė, kurios metu lankytojams pristatoma 470 rūšių ir formų tulpių kolekcija. Beje, dabar tulpių kolekcijoje yra jau per 460 rūšių ir veislių, o dvaro gėlininkė Vida Jonušienė su dideliu entuziazmu galėtų pasakoti apie žydinčius savo planus. Dvare iš tiesų puikūs želdynai, formuojamos naujų gėlių kolekcijos, vis daugiau žalių gyventojų sulaukia restauruota oranžerija.
Šalia parko budo ir pastatai. Remiant Radviliškio r. savivaldybei ir Kultūros vertybių apsaugos departamentui buvo restauruotas centrinis dvaro rūmas, virtuvė, ledainė, galerija, vaikų namelis, atkurtas guvernantės namas, dvaro rūmų svečių korpusas. O 2007 -2008 m., gavus lėšų iš Europos Sąjungos fondų, buvo restauruoti likę dvaro pastatai: karietinė, svirnas, arklidės, virtuvė, balandinė, sodininko namas ir ūkinis pastatas, atkurti tilteliai, o 2010 m. - ir keturių aukštų bokštas, pirtis, oranžerija, altana.
Šiandien dvare nuostabu visais metų laikais. Jį puošia 28 ha ploto peizažinis parkas, raižo darni tvenkinių ir kanalų sistema su penkiolika salų, daugybe pusiasalių ir sąsiaurių, sujungtų 21 tiltu ir tilteliu. Skoningai restauruotas ir Burbiškio dvaro rūmų vidus, antikvariato mėgėjai čia gali rasti išskirtinių ir gana retų baldų, pasigrožėti XX a. pradžios apdailos detalėmis, nes viską, ką buvo galima išsaugoti, yra išsaugota ir restauruota, ko ne - maksimaliai autentiškai ir protingai atkurta. Baltoji rūmų salė mena pokylių laiką, Žalioji - kasdienybę, įdomus ir visas rūmų išplanavimas, jo jungtys su visais kitais pastatais. Ypač graži dvare eksponuojamų nuotraukų kolekcija, kurioje - daug praėjusio dvarininkų gyvenimo ženklų. Žiūrėk, visa šeima prie prašmatnaus „Biuiko“, kitur - prie „Fordo“, dar kitur - ant motociklo „Harley Davidson“. Arba teniso aikštelėje, arba su gulbėmis, arba altanoje… Karietinėje vertėtų aplankyti senovinių karietų ir vežimų kolekciją, svirne pasidomėti žemės ūkio mašinomis, arklidės - gera erdvė šventėms ir konferencijoms. Eksponatų netrūksta, o jie, beje, per tulpių žydėjimo šventę būna užrakinti.
Burbiškio dvare labai sėkmingai XX a. pradžios atmosfera susilieja su šiandienos kultūrinėmis misijomis ir kuria natūralų gražių tradicijų tęstinumą. Paveldas čia pateikiamas moksliškai korektiškai, bet kartu nepamirštant užkabinti lankytojų vaizduotės bei puoselėti dvarų kultūros. Čia nuolat rengiami poezijos pavasario renginiai, kameriniai koncertai, parodos, vyksta mokslinės konferencijos ir seminarai. Čia verda gyvenimas net ir tada,.. Kleboniškių kaime vyksta „Senųjų amatų ir edukacijų dienos“, juose senųjų amatų moko kalvis, puodžius, varkalis, medžio drožėjas, juostų ir pintinių pynėjos, audėja, siuvėja, šiaudinių sodų rišėjas, veikia lėlių iš skiaučių siuvimo, virvelių vijimo, linų apdirbimo ir kt. Burbiškio dvare stengiamės atkurti senąsias šio dvaro tradicijas. Dvare turime netgi atskirą Orkestro salą, Mykolas Baženskis ten rengdavo orkestro pasirodymus - ir muziejus siekia šią tradiciją išlaikyti. Žinoma, nuo interaktyvių dalykų neatsiribojame, bet didžioji dalis lankytojų nori matyti autentišką daiktą, ne tik ekrane.
Muziejaus kompleksas - unikali, praeities pažinimo, išskirtinė poilsio erdvė. Muziejaus komandos siekis - išlaikyti keturiasdešimties metų įdirbį bei kokybę, plėsti muziejaus žinomumą, veiklas. Nuo muziejaus įkūrimo jį jau aplankė daugiau 1 400 000 registruotų lankytojų.
Tiesa, keliaudami į šį rojaus kampelį nepaklyskite. Dvaras istoriniuose šaltiniuose minimas nuo 1692 m. Pirmieji jo savininkai buvo Burbos, vėliau - dvarininkai Drabišai, Taujanskai, Stasevičiai, Tiškevičiai. Nuo 1819 iki 1941 m. dvarą valdė Rytprusių kilmės bajorai Baženskiai. Jie ir pastatė Burbiškyje iki mūsų dienų išlikusius neogotikinius dvaro rūmus. Iš visų Radviliškio rajone esančių dvarų Burbiškio dvare XX a. pr. buvo sukaupta bene daugiausia meno vertybių. Burbiškio dvaras pasižymėjo senosios bajoriškos dvarų kultūros puoselėjimu. Dvaro savininkai Baženskiai kūrė didelį ir puošnų parką, jame statė paminklus, skulptūras, kaupė archyvą ir biblioteką. Dauguma meno vertybių dvarininko Mykolo Baženskio užsakymu sukūrė skulptorius Kazimieras Ulianskis (1878-1914).
Burbiškio dvaras pasižymėjo senosios bajoriškos dvarų kultūros puoselėjimu. Dvaro savininkai Baženskiai kūrė didelį ir puošnų parką, jame statė paminklus, skulptūras, kaupė archyvą ir biblioteką.