Broniaus Juzelskio kaimo turizmo sodyba: autentiškumas, tradicijos ir modernumas

Tarp Rokiškio ir Anykščių įsikūrusi Broniaus Juzelskio sodyba kviečia pasinerti į kaimo turizmo malonumus. Tai vieta, kurioje dera autentiškumas, tradicijos ir šiuolaikiniai patogumai. Sodybos šeimininkas B. Juzelskis, puoselėjantis savo tėvų žemę, sukūrė unikalią erdvę, kurioje kiekvienas lankytojas gali rasti kažką sau.

Lietuvos žemėlapis

Sodybos istorija ir autentiškumas

Viskas prasidėjo nuo klėtelės, 1998 m. parvežtos iš prosenelių sodybos, esančios Mikniūnų kaime. Ją žiemos metu dviem traktoriais partempė ant slidžių, neišardytą. Visgi atgabenę į Juodonis išardė, nes remontuodami tarp rąstų klojo samanas. Šeimininkas stengėsi išlaikyti jos autentiškumą, todėl balanomis (plonomis lentelėmis), uždengė stogą.

„Tam prireikė iki 4 tūkst. balanų, sunaudojome 12 tūkst. vinių. Kadangi gyvenu Vilniuje, ją rekonstravau sau, poilsiui. Paskui kilo mintis plėtoti kaimo turizmo paslaugas. Žingsniuodamas prieklėčiu, Bronius ranka paliečia originalų langelį - jo dvigubus stiklus vis dar prilaiko mažyčiai vinukai. Senovėje langus įstatydavo nedidukus, kad į vidų neįlįstų nekviestas svečias. Šios klėtelės vienas galas buvęs skirtas grūdams supilti, kitas - jaunimui ilsėtis. Senove dvelkia ir durys.

Autentiškumu išsiskiria ir iš kaimynų įsigytas dviejų šimtų metų senumo medinis gyvenamasis namas. Darbštus šeimininkas nenuėjo lengviausiu keliu ir stengėsi atskleisti seno pastato grožį, kuris išsilaikė sandaraus stogo dėka. Vidinės sienos buvo iškaltos balanomis, tinkuotos, jų sluoksnį teko nuardyti, nuvalyti, sienojus nugludinti šlifavimo diskais. Namo plotas yra apie 70 kv. m, todėl prireikė didelių pastangų. Jos atsipirko - dabar atnaujinti sienojai švyti.

Interjeras ir unikalios detalės

Pirmame aukšte įrengta pobūvių salė. Ant jos sienų puikuojasi gero Broniaus draugo Aleksandro Tarabildos meistriškai sukurtos kompozicijos iš senų rakandų, jose randa vietą ir viena kita šiuolaikinė detalė. Geriausiai matomoje, garbingiausioje vietoje sukabintos ližės duonai pašauti į krosnį. Viena jų priklausė Broniaus mamai Onai, kuri buvo puiki šeimininkė, jos iškepta duona nepasendavusi net tris savaites. Šalia mamos ližės - dar dvi, išdekoruotos Vyčio bei su slibinu kovojančio šv. Jurgio figūromis, išrašinėtos sentencijomis. Jas išdailino tas pats A. Tarabilda.

Antrame aukšte įrengtas viešbutukas, kuriame dera komfortas ir tradicijos. Pasak šeimininko, šimtamečiai pastatai skleidžia gerą aurą, prie jų malonu prisiliesti, jų skleidžiama energija ypač džiaugiasi miestiečiai. Pats naujausias statinys sodyboje - erdvi konferencijų salė. Bronius pasakoja: „Pažvelgęs iš išorės supratau, kad galima išnaudoti po sale susidariusį plotą, taigi įrengėme keletą kambarių nakvynei. Į juos patenkama iš lauko.“ Šiuose nedidukuose kambariuose beveik visą plotą užima stori, miegui skirti čiužiniai. Daugiau jokio baldo nėra.

Ūkinių pastatų sienos užkrautos malkų eilėmis, kuriose įsprausti vežimų ratai. Iš tolo jie atrodo tarsi langai. Sodyboje telpa senovinių automobilių parkas. Volga, zaporožiečiu, milicijos mašina, senoviniais motociklais ypač žavisi jaunavedžiai - jiems suteikiama privilegija teritorijoje apsukti keletą ratų. Jaunavedžiams medyje sukonstruotas netgi būstas, vadinama „špokinyčia“.

Žvalgantis po teritoriją, akis užkliūva už pasagomis dekoruotos skulptūros. „Pasagos viduryje pritvirtintoje metalinėje plokštelėje išgraviruojami besituokiančiųjų vardai. Vieną įteikiu porai, kita lieka man“, - vardina Bronius. Kiekvienos čia švenčiamos krikštynos įamžinamos šaukštuose - išgraviruojamas vaiko vardas ir šaukštas pakabinamas ant kelmo.

Prie pat keliuko, vedančio į sodybą, stovi aukšto ginkluoto karžygio skulptūra. Bronius veda prie savo „vizitinės kortelės“. Taip jis vadina užrašą „Braniaus sadyba“. Atvažiavusieji iš kitur stebisi, kodėl parašyta su klaidomis… Kone už kiekvieno kampo galima pamatyti medžio skulptūrų: tvenkinio pakraštyje kojas į vandenį sumerkė Sosnovskio barščių žiedynais karūnuotos gervės (jos kurtos iš drebulės), tiltelį laiko vandenų dievas Neptūnas, tolėliau - nuo nelaimių sauganti šv. Skirtingo pobūdžio skulptūros dera tarpusavyje taip, kaip praeities reliktai ir šių dienų komfortas bei spalvos interjere.

Kaimo turizmo sodybos reikalavimai

Pramogos ir paslaugos

Porų laukia dar viena atrakcija - jiems įteikiami balti balandžiai, kurie puotos metu paleidžiami į dangų. Paukščiai randa kelią namo ir grįžta į balandines. Sodyboje įrengtos krepšinio, tinklinio, vaikų žaidimo aikštelės. Svečiai gali apsistoti net šešiuose skirtinguose nameliuose. Mažasis namelis turi pirtelę, jaukų kambarį su langu į ežerą, bei terasa sujungta su lieptu. Namukas „Inkilas“ - ieškantiems orginalumo, įkurtas tarp medžių, 4 m aukštyje.

Vila Ula LT apartamentai sudaryti iš trijų atskirų namukų. Vila Ula 1-ojo namo pirmajame aukšte yra banketų salė su židiniu, virtuve, tualetas. Antrajame aukšte - 5 dviviečiai kambariai. Visi kambariai su atskirais dušais ir tualetais. Ypatingai tinkamas nedidėlėms vestuvėms, gimtadieniams, jubiliejams, Naujiems metams. Prie namelio įrengta atskira pavėsinė ir vieta šašlykinei, lauko terasa. Vila Ula 3-ojo namo pirmajame aukte yra jauki svetainė su vaizdu į tvenkinį, virtuvėlė, pirtis su prieškambariu, tualetas.

B. Juzelskis džiaugiasi, kad jų sodyba yra strategiškai geroje vietoje - tarp Anykščių ir Rokiškio. „Mūsų sodyba yra nutolusi per 30 kilometrų nuo Rokiškio, Kupiškio, Anykščių ir Utenos. Atvyksta labai daug aplinkinių, nors nemažai žmonių atvažiuoja ir iš Kauno bei Vilniaus. Neseniai Anykščiuose atidarytas lajų takas - taigi žmonės važiuoja ten, o nakvoja pas mus.

Ką atvykusios šeimos ir pavieniai asmenys veikia kaimo turizmo sodyboje? „Priklauso nuo žmonių poreikių. Vieni žvejoja, nes turime didelį tvenkinį, kiti plaukioja laivu, žaidžia krepšinį ar tinklinį. Turime ir senoviškų automobilių muziejų - daugeliui tai yra labai įdomu.

Po netikėtų eksperimentų gimė ir unikalios paslaugos. „Kai priiminėjau pirmas vestuves, turėjau seną „Zaporožietį“ kupriuką, žirgą ir su jais pasitikau vestuvininkus. Jiems labai patiko. Tada pradėjau rinkti seną techniką. Dabar turiu apie 15 senų mašinų ir motociklų. Tam, kad pavežtume visą pulką reikia rasti 10 vairuotojų. Renku iš visos apylinkės. Kartais vairuoja ir patys vestuvininkai“, - pasakoja Bronius.

Su šia technika vežioja vaikus, jaunuosius. Kadangi dauguma ratuotų priemonių neturi technikinės apžiūros leidimo, apsiriboja uždara sodybos teritorija. Šeimininkas sako, kad milicininkų automobilis, su kuriuo taip pat kartais pasitinka svečius, tai imitacija. „Vestuvininkus vežam su „GAZ 21“ - senovine „Volga“. Svotus su karieta, kuri „pakinkoma“ į savadarbį triratį motociklą. Pabrolius ir pamerges sodinam ant motociklų ir į „Zaporožietį“.

B. Juzelskis porina, kad prieš jam pradedant veiklą kaime buvo 5 tušti namai, tačiau veiklai įsisiūbavus, visus namus išpirko vilniečiai ir uteniškiai. Kaip juokauja šeimininkas, žmonės pamatė, kad kaimas gyvas ir linksmas, todėl panoro čia gyventi.

Šeimininkas sako, kad milicininkų automobilis, su kuriuo taip pat kartais pasitinka svečius, tai imitacija. „Žiguli“ jis prieš keletą metų įsigijo už 400 eurų. Dar apie 1000 eurų investavo į jo renovaciją.

Jaunavedžiams medyje sukonstruotas netgi būstas, vadinama „špokinyčia“. Porų laukia dar viena atrakcija - jiems įteikiami balti balandžiai, kurie puotos metu paleidžiami į dangų.

Bronius pasakoja: „Pažvelgęs iš išorės supratau, kad galima išnaudoti po sale susidariusį plotą, taigi įrengėme keletą kambarių nakvynei. Į juos patenkama iš lauko.“ Šiuose nedidukuose kambariuose beveik visą plotą užima stori, miegui skirti čiužiniai. Daugiau jokio baldo nėra.

Žmogus garsėja ir tuo, kad savo lėšomis beveik visoms kaimo sodyboms - 21-ai - pastatė vėliavų stulpus, ant kurių visada plevėsuoja valstybinės vėliavos. Jas, kai susidėvi, keičia savo lėšomis. Pačioje sodyboje plevėsuoja 5 vėliavos.

Natūrali gamta, grynas oras, minkšta žolė - atgaiva kūnui ir sielai. Čia kiekvienas galės atsipalaiduoti ir pasimėgauti natūralia gamta.

Kaimo turizmo tendencijos Lietuvoje

Kaimo sodybose prasideda turizmo sezonas, įprastai trunkantis iki rudens. Sodybų šeimininkai sako, kad itin didelę klientų dalį sudaro emigrantai, o į sodybas užsukantys tautiečiai kaime ieško ne tik ramybės, bet ir pramogų.

Kaip teigė LKTA prezidentas, emigrantai yra itin svarbi kaimo turizmo sodybų klientų dalis: „Nemažai sodybas užpildo žmonės, kurie gyvena emigracijoje ir grįžta vasaros atostogų į Lietuvą. Čia atšvenčia vieną ar kitą šeimos šventę. Kai kurie emigrantai sodybose praleidžia visą vasarą, juos sodybose lanko giminaičiai. Šis klientų segmentas yra labai svarbus kaimo turizmo sodyboms, tikrai ne vienas verslininkas gyvena iš emigrantų“.

Kainos kaimo turizmo sodybose, pasak LKTA prezidento, yra nusistovėjusios, nes sodybos jaučia didelę konkurenciją iš kurortinių centrų, kur infrastruktūra stipriai išvystyta ir pritraukia didelį kiekį turistų.

Kaimo turizmo sodybų kainos ir populiarumas

Paprastą dieną kaimo turizmo sodybą mūsų rajone galima išsinuomoti vos daugiau nei už 100 Lt parai. Anot sodybų šeimininkų, krizė jų verslo kol kas nesužlugdė, nors skambučių lyginant su praėjusia vasara, sumažėjo. Mūsų pasienio rajone poilsiautojai ieško ne tik mažų kainų, bet ir ramybės bei privatumo.

Tuo metu PrieEžero.lt reklamos specialistė Vaida Jurkėnienė sako, kad populiariausios kaimo turizmo sodybos ir poilsinės yra išsidėsčiusios aplink didžiuosius miestus - Vilnių, Kauną bei Klaipėdą. „Pastebime, jog labai didelio populiarumo tiek pajūryje, tiek prie ežerų, upių sulaukia nedideli nameliai, kempingai, nameliai su pirtele - Karklėje, Šventojoje, prie Platelių ežero, Molėtų, Lazdijų, Alytaus rajonuose“.

„Pavyzdžiui, esant netoli Druskininkų, Birštono, galima nuvykti į SPA, vandens parką, kavines. Praėjusiais metais dideliu turistų traukos centru tapo Anykščiai dėl atidaryto medžių lajų tako. Šis miestas apskritai gali pasiūlyti daug pramogų - Arklio muziejus, „siauruko“ geležinkelis, naujai darytas viešbutis-SPA centras, Puntuko akmuo, kukurūzų labirintai ir t.t. Keista tai, kad Anykščių mieste beveik nėra apgyvendinimo privačiame sektoriuje - butų nuomos, tik sodybose aplink miestą bei viešbučiuose“.

PrieEžero.lt reklamos specialistė V. Jurkėnienė sako, kad klientai skirtingose sodybose - ne tie patys. „Įprasta, kad vasaromis atšvęsti vestuves į Lietuvą sugrįžta ir emigrantai, nes daugelis jų giminaičių likę Lietuvoje. Kita kategorija - poilsinės, kurios neturi banketo salių ir priima svečius tik poilsiui. Čia populiariausia yra namelių nuoma šeimoms, poroms, nedidelėms draugų kompanijoms. Taip pat pastebime, kad tokį poilsį dažnai renkasi šeimos su daugiau vaikų, nes apgyvendinimas tokiose poilsinėse pigesnis nei, pavyzdžiui, pajūryje“.

Sodybos veiklos pradžia ir plėtra

„Kurti sodybą savo tėviškėje pradėjau neplanuotai. Prieš keliolika metų iš senelių, kurių namai buvo už trijų kilometrų, trimis traktoriais ant pačiūžų atitempiau 170 metų amžiaus klėtį“, - prisimena Bronius Juzelskis, buvęs Vilniaus verslininkas, valdęs džiazo klubą ir kelias kavines. Dabar verslas nuomojamas, pagrindinė veikla kaime.

Kai klėtis buvo atitempta ir sutvarkyta, savaitgaliais plūstelėjo draugai. Tada vienas klestinčios kaimo turizmo sodybos savininkas pasiūlė svečius priiminėti už pinigus. „Mane įtraukė į kaimo turizmo sodybų sąrašus. Užmiršau apie tai, tačiau kai atsidūriau kataloguose, pradėjo skambinti žmonės. Tai buvo 2007-2008 m. Kiekvieną savaitgalį priiminėjau svečius, tačiau supratau, kad dideliems renginiams, tokiems kaip vestuvės, klėtis per maža. Teko statyti papildomus pastatus“, - prisimena šeimininkas.

Pradžioje buvo tik salė, po to paaiškėjo, kad reikia ir nakvynės vietų, atsirado antras aukštas, pirtis, namelis medyje, kuriame taip pat galima nakvoti.

Broniaus Juzelskio sodyba - tai puikus pasirinkimas norintiems pabėgti nuo miesto šurmulio ir pasimėgauti gamtos ramybe bei kaimo turizmo teikiamais malonumais.

tags: #broniaus #juzelskio #kaimo #turizmo #sodyba