Moderniame pasaulyje žmonės didžiąją dalį savo laiko praleidžia uždarose erdvėse: bendrauja, dirba, miega ir keliauja. Todėl patalpų mikroklimatas turi didelę įtaką mūsų savijautai, sveikatai ir darbingumui. Koronaviruso pandemija sutelkė visuomenės dėmesį į virusų perdavimo pastatuose keliamą riziką, todėl klausimai, kaip sukurti apsaugančią nuo infekcijų plitimo aplinką, tapo itin aktualūs.
Pastatai buvo pradėti statyti siekiant apsaugoti mus nuo priešiškos aplinkos. Tačiau dėl nuolatinio energijos ir eksploatacinio efektyvumo siekimo bei dirbtinių medžiagų naudojimo pasiektas šalutinis efektas - pastatai gali mus susargdinti. Ar teko girdėti tokį terminą „sergančio pastato sindromas“? Tai reiškinys, kuomet prastas pastato mikroklimatas tampa žalingu žmogaus sveikatai.
Sergančio pastato sindromo simptomai
Pagrindiniai mikroklimato parametrai ir jų įtaka
Patalpų mikroklimatas - tai patalpų oro temperatūros, temperatūrų skirtumo, santykinės oro drėgmės ir oro judėjimo greičio derinys. Šie parametrai tiesiogiai veikia mūsų savijautą, komfortą ir sveikatą.
Oro temperatūra
Pagal Higienos normas ir nusistovėjusias tradicijas, laikoma, kad komfortiška temperatūra gyvenamosiose patalpose turėtų svyruoti tarp 18-22°C. Šildymo sezono metu patalpų oro temperatūra priklauso nuo šildymo lygio, ne šildymo sezono metu - nuo saulės kontrolės: ar yra galimybė kontroliuoti į patalpas patenkančios saulės šilumos kiekį.
Oro drėgmė
Gerai savijautai didelę reikšmę turi oro drėgmė. Lietuvos higienos normoje HN 42:2009 „Gyvenamųjų ir visuomeninių pastatų patalpų mikroklimatas" nurodoma, kad patalpose turi būti 35-60 proc. santykinė oro drėgmė. Nors drėgmės ribos gana plačios, tačiau būtent optimali patalpų oro drėgmė lemia ne tik komfortišką savijautą, bet ir turi įtakos pastato ilgaamžiškumui.
Santykinė patalpų oro drėgmė taip pat daro didelę įtaką mūsų sveikatai, darbingumui, gerai savijautai, virusų pernešimui oru ir jų gyvybingumui. Mažiausias pavojus užsikrėsti kyla tada, kai santykinė oro drėgmė siekia nuo 40 iki 60 proc. Užtikrinti ir išlaikyti tokį santykinės drėgmės diapazoną be drėkinimo sistemos sudėtinga.
Žiemos metu vėdinamose patalpose oras būna pernelyg sausas, santykinė drėgmė gali nukristi net žemiau 10 proc. Jautresni žmonės jaučia didelį diskomfortą - džiūsta oda, akių ir nosies gleivinės, jutiminė aplinkos temperatūra yra žemesnė už faktinę temperatūrą. Vasarą dažnai iškyla kita problema - kai lauke didelė santykinė drėgmė ir gana šilta, patalpose taip pat pakyla drėgmė, dėl ko pablogėja savijauta ir krinta produktyvumas.
Oro drėgmės įtaka žmogaus savijautai ir virusų plitimui
Oro judėjimo greitis
Higienos normoje, šaltuoju metų laikotarpiu, nustatytos gyvenamųjų ir visuomeninių patalpų mikroklimato ribinės vertės yra: oro judėjimo greitis 0,05-0,15 m/s.
Oro kokybė ir vėdinimas
Patalpų oro kokybė - ypač svarbi siekiant apsaugoti pastato naudotojų sveikatą. Vienas iš galimų ir efektyvių užkrato perdavimo oru mažinimo sprendimų - lauko oras. Kuo daugiau gryno oro yra patalpoje, tuo mažesnė virusinių dalelių koncentracija. Vėdinimo įrenginiai gali kontroliuoti reikiamą gryno oro ir patalpos oro kiekio patekimą į patalpą ir iš jos. Kuo didesni oro srautų mainai, tuo mažesnė infekcijos rizika. Idealus oro mainų greitis priklauso nuo pastato naudojimo ir žmonių skaičiaus patalpoje.
CO2 (anglies dioksido koncentracijos ore) lygio tikrinimas yra praktiškas būdas nustatyti, ar patalpa gerai vėdinama.
Patalpų vėdinimas-vienas svarbiausių mikroklimatą lemiančių veiksnių. Gyvenamąsias patalpas reikia vėdinti reguliariai, bent kelis kartus per dieną. Jei nėra galimybės tai atlikti reguliariai, patalpas reikėtų vėdinti ryte ir vakare prieš miegą. Renovuotų daugiabučių gyvenamųjų namų, kurių langai yra itin sandarūs, gyventojai susiduria su vėdinimo problema, kadangi nėra pratę vėdinti patalpų atidarant langus žiemą. Tokiais atvejais siūloma dažniau naudoti taip vadinamą „mikroventiliacinę“ langų padėtį. Planuojant langų keitimą rekomenduojama pagalvoti ar nevertėtų pasikeisti langų su orlaidėmis.
Ilgai nevėdinamose patalpose ore sumažėja deguonies kiekis, kuris įtakoje nuovargio atsiradimą, galvos skausmą, nervingumą.
Vėdinimas su rekuperacija
Higienos normų reikalavimai
Lietuvos higienos norma HN 42:2009 „Gyvenamųjų ir visuomeninių pastatų patalpų mikroklimatas“ apibrėžia oro drėgmę. Higienos normoje mikroklimato parametrų ribinės vertės pateikiamos šaltajam ir šiltajam metų laikotarpiui. Šaltasis metų laikotarpis laikomas tuomet, kai lauko oro vidutinė paros temperatūra yra ne aukštesnė kaip plius 10o C. Ji nustatoma pagal trijų parų iš eilės lauko oro vidutinę temperatūrą.
Higienos normoje, šaltuoju metų laikotarpiu, nustatytos gyvenamųjų ir visuomeninių patalpų mikroklimato ribinės vertės yra:
- Oro temperatūra 18-22o C
- Santykinė drėgmė 35-60%
- Oro judėjimo greitis 0,05-0,15 m/s
Vaikų ugdymo įstaigoms mikroklimato parametrai yra reglamentuoti Lietuvos higienos normoje HN 75:2016 „Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programų vykdymo bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ ir Lietuvos higienos normoje HN 21:2017 „Mokykla, vykdanti bendrojo ugdymo programas.
Mokyklos patalpų mikroklimato reikalavimai:
- Mokymo klasėse, kabinetuose, aktų salėje oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 18o C ir šaltuoju metų laiku ne aukštesnė kaip 22o C, o šiltuoju metų laiku ne aukštesnė kaip 28o C.
- Sporto salėje oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 15o C ir šaltuoju metų laikotarpiu ne aukštesnė kaip 17o C, o šiltuoju metų laikotarpiu ne aukštesnė kaip 24o C.
- Persirengimo kambariuose, dušuose oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 20o C.
| Patalpos | Šaltasis metų laikas (°C) | Šiltasis metų laikas (°C) |
|---|---|---|
| Mokymo klasės, kabinetai, aktų salė | 18-22 | Ne aukštesnė kaip 28 |
| Sporto salė | 15-17 | Ne aukštesnė kaip 24 |
| Persirengimo kambariai, dušai | Ne žemesnė kaip 20 | - |
Kaip pagerinti patalpų mikroklimatą?
Norint pagerinti patalpų mikroklimatą, galima imtis įvairių priemonių:
- Reguliarus vėdinimas: Vėdinkite patalpas bent kelis kartus per dieną, kad užtikrintumėte oro apykaitą.
- Oro drėkinimas: Jei oras patalpoje per sausas, naudokite oro drėkintuvus.
- Temperatūros kontrolė: Palaikykite komfortišką temperatūrą patalpose, atsižvelgdami į metų laiką ir savo poreikius.
- Oro valymas: Naudokite oro valytuvus, kad pašalintumėte dulkes, alergenus ir kitus teršalus iš oro.
- Augalai: Kambariniai augalai gali padėti pagerinti oro kokybę ir padidinti drėgmę patalpose.
- Medžiagų pasirinkimas: Rinkitės natūralias ir ekologiškas apdailos medžiagas, baldus ir kitus interjero elementus, kurie neišskiria kenksmingų medžiagų.
2019 m. spalį „Philips" užsakymu Baltijos šalyse buvo atliktas tyrimas. Buvo apklausti 1008 latviai, 1009 lietuviai ir 1000 estų, 16-60 amžiaus grupėje. Pasirodė, jog net 50 proc. respondentų mano, kad orui drėkinti pakanka buitinių liaudiškų priemonių - patalpose džiovinant rūbus, auginant kambarines gėles ar ant radiatoriaus pastačius indą su vandeniu. Tačiau įrodyta, kad visi šie būdai yra ne itin efektyvūs ir trumpalaikiai. Geriausias ir efektyviausias būdas norint pakankamai išvalyti ir sudrėkinti patalpų orą - oro drėkintuvai ir valytuvai.
Yra ir kitas pasirinkimas - projektuojant pastatą numatyti vėdinimo įrangą, sujungiančią pažangiausius technologinius sprendimus. Vienas jų - tai sorbcinis rotacinis šilumogrąžis, kuris ne tik efektyviai taupo šilumą ir šaltį, bet ir geriau kontroliuoja patalpų drėgmę - žiemą regeneruoja šalinamame ore esančią drėgmę ir ją grąžina tiekiamam šviežiam orui, o vasarą - atvirkščiai - nepraleidžia į patalpas perteklinės drėgmės, esančios lauko ore.
Tam, kad procesai, kontroliuojantys drėgmės lygį, būtų tinkamai valdomi, vėdinimo įrenginys turi turėti pažangią ir išmanią automatikos sistemą, kuri atitiktų vartotojo poreikius ir visada palaikytų patalpose komfortišką mikroklimatą su mažiausiomis energijos sąnaudomis. Būtent tokią automatiką UAB „Komfovent“ integruoja į savo vėdinimo įrenginius, siekdama sukurti kuo geresnį komfortą šios įrangos naudotojams. Intuityvi vartotojo sąsaja aiškiai atvaizduoja veikimo parametrus ir leidžia paprastai valdyti sudėtingus termodinaminius procesus. Vartotojui pakanka suvesti norimus mikroklimato parametrus, o automatika atliks likusį darbą.
Oro valytuvas
Specialisto nuomonė
Kauno technologijos universiteto Statybos ir architektūros fakulteto mokslininkė dr. Lina Šeduikytė sako, kad labai svarbu, kad žmogus patalpose, kuriose dirba ir gyvena, jaustųsi gerai: „Yra toks „sergančio pastato sindromas", kurį pajuntame būdami netinkamo mikroklimato patalpoje - jaučiame akių sausumą, niežėjimą, mieguistumą, galvos skausmą, o išėjus iš patalpos šie nemalonūs pojūčiai dingsta. Viena dažniausių priežasčių - netinkamas ar nepakankamas vėdinimas. Dėl jo kyla anglies dvideginio lygis, skauda galvą, mums sunkiau susikoncentruoti. Kitas faktorius - įvairių prietaisų, pavyzdžiui, galingų spausdintuvų, buvimas patalpoje. Taip pat ir baldų, kilimų, apdailos ar kitų medžiagų, kurios išskiria lakiuosius organinius junginius.
Kita problema susijusi su nepakankamu vėdinimu ir prasta oro kokybe - renovuoti daugiabučiai. Įprasta situacija, kai kiaurus senus daugiabučius apšiltiname, bet žmonių įpročiai nepasikeičia. 2015-2016 metais Suomijos ir Lietuvos (KTU) mokslininkų vykdyta oro kokybės daugiabučiuose stebėsena parodė, kad Lietuvoje trečdalyje renovuotų pastatų CO2 koncentracija nuolat viršija normą.
„Šalia visų technologinių sprendimų, medžiagų parinkimo, reikia keisti ir žmonių įpročius. Privalu suprasti, jog patys galime prisidėti prie geresnės oro kokybės namuose. Tai galima padaryti ir mokyklose, pavyzdžiui, atidarę per pertrauką visus langus per. Namuose pirmiausia reikia išsiaiškinti, kur yra oro taršos šaltiniai. Tai gali būti ir paprasčiausia kiliminė danga.
„Danijoje atlikome mikroklimato tyrimą, kurio metu tyrėme žmonių darbingumą esant skirtingoms sąlygoms. Žiūrėjome, kiek jie darė klaidų skaičiuodami, kai buvo padėtas senas taršus kilimas ir koks buvo jų darbingumas švariame ore. Žmonės darė kur kas daugiau klaidų, kai teršalų šaltinis - kilimas - buvo patalpoje. Visuomet reikia išsiaiškinti problemos šaltinį. Tai gali būti ir mūsų baldai. Tuos pačius spausdintuvus galbūt verta laikyti ten, kur jie nebus prie patalpoje dirbančių ar gyvenančių žmonių, galime juos laikyti atskirame kabinete ar kambaryje. Jei nėra mechaninio vėdinimo, reikia įprasti dažniau vėdinti patalpas", - teigia mokslininkė dr.
Biuruose ji siūlo vengti atvirų erdvių, nes tyrimai rodo, kad žmonės sunkiau susikaupia atvirose biurų erdvėse ir jose yra sunkiau užtikrinti tinkamą mikroklimatą. Šildymo ir vėdinimo sistemas reiktų projektuoti taip, kad patys žmonės galėtų keisti tiek oro temperatūrą, tiek oro judėjimo greitį savo patalpoje. Svarbus ir medžiagų pasirinkimas. Rekomenduojama naudoti tokias medžiagas, kurioms pagaminti reikia mažiau išteklių ir energijos. Darnaus vystymosi principai skatina naudoti vietines medžiagas, nes didžiausia tarša neretai būna transportavimo metu. Projektuojant biurus verta pagalvoti apie laisvalaikio erdves. Biuruose reikia kurti tiek ir darbo, tiek ir poilsio zonas, kad darbuotojai turėtų galimybę pailsėti.
Norint apsisaugoti nuo virusų plitimo patalpose, galima imtis daugybės atsargumo priemonių, atsižvelgiant į užkrato pernešimo veiksnius. Dėl kontakto ir didelių lašelių perdavimo - visos atsargumo priemonės, tokios kaip gera rankų higiena, čiaudėjimas į sulenktą ranką, atstumų laikymasis ir nosį bei burną dengiančios kaukės dėvėjimas, yra veiksmingos ir leidžiančios sumažinti infekcijos riziką.
Be atsargumo priemonių, susijusių su gera rankų ir paviršių higiena, mažųjų dalelių plitimas patalpose reikalauja nustatyti vidinių patalpų mikroklimato veiksnius, kuriuos galima kontroliuoti, siekiant sumažinti perdavimo riziką. Svarbu atsižvelgti į tai, kad virusinės dalelės gali susitraukti, tačiau išlieka užkrečiamos ir plinta oru. Patalpose oro kokybė akivaizdžiai vaidina pagrindinį vaidmenį.
tags: #buitiniu #patalpu #mikroklimatas