Vincentas Būcys buvo iškili asmenybė, kurios gyvenimas ir veikla paliko gilų pėdsaką Lietuvos istorijoje, ypač Ylakių valsčiuje. Jo biografija atspindi sudėtingą laikotarpį, kuriame Bažnyčia ir tikintieji patyrė didelius išbandymus.
Etninė Lietuva tarpukaryje
Pirmieji smūgiai Šv. Bažnyčiai
1940 m., Lietuvą okupavus sovietams, prasidėjo sunkūs laikai Bažnyčiai. Išskyrus Kauno Kunigų seminariją, buvo panaikintos ir uždarytos visos kitos seminarijos. Smarkiai apkarpyti prie klebonijų buvę ūkiai, kai kur nusavintos klebonijos. Priklausiusių nuosavybių negrąžino.
Okupacinė valdžia neglostė Bažnyčios, o priešingai - siekė ją sunaikinti. Kunigai ir tikintieji patyrė persekiojimus, areštus ir trėmimus. Nepaisant to, Bažnyčia išliko stipri ir atspari, gindama tikėjimą ir tautos dvasią.
Kunigų pasiaukojimas
Kunigai, nepaisydami grėsmės, drąsiai tarnavo savo bendruomenėms. Pvz., kun. Kostas Daukantas Šiaulių šv. metu pabėgo į Lenkiją ir išdavinėjo žydams metrikas, kad išgelbėtų iš mirties. Už artimo meilės darbą kun. mirtį.
Kiti kunigai, tokie kaip prel. B. Sužiedėlis ir kun., gyvybės kaina, tapo persekiojamų žydų prieglaudomis. Pvz., pas Kužių kleboną kun. Adolfą Kleibą žydai iš Šiaulių buvo slaptai vežami tiesiog ištisomis šeimomis. Kartais ten būdavo slepiama net iki 15-20 žydų šeimų.
Į nacių kacetus buvo ištremti penki mūsų kunigai. Ištremtas ir prel.
Katalikų Bažnyčia karo metais
Kai 1944 m. liepos mėn. vakaruose - Klaipėda - krito tik 1945 m. vyskupai ir 257 kunigai bei vienuoliai, daugiausia jaunesnio amžiaus. vienuolių. tautą.
Daugelis bažnyčių buvo sugriautos per karą. Pvz., Marijampolės aps., parapiečiai 1945 m., kun. P. gyveno kunigas. 1947-49 m. reikalus tvarkė kun. Janušauskas, retkarčiais atvykdamas iš Liubavo. 1949 m. apsigyveno pastoviai. Po 1950 m. klebonavo kun. Kudirka. Nuo 1956 m.
Kretingos apskrityje, bažnyčia sudeginta vokiečiams užimant Lietuvą. 1968 m. sukalta laikina pastogė.
Religija sovietinių karių akyse
Užėmę vieną rytų Lietuvos apskrities miestą 1944 m. mėn., keli raudonarmiečiai pradėjo plėšikauti. didžiausią "buržujų" - kleboną jo "nubuožinti". Bet kareiviams neužteko vien prisiplėšto lobio. proga kleboną sušaudyti.
Apie kai kurių raudonarmiečių religingumą užsimena ir vysk. V. Bažnyčioje abu klūpojo, šautuvus ant grindų padėję. Pas A. pamaldas. patarnavimo. - Parašysiu tėvui. galima matyti uniformuotų raudonarmiečių karininkų. atvyko tą naktį į baziliką persirengę civiliais. priemonės nepajėgdavo sulaikyti raudonarmiečių žmonų ir vaikų. bažnyčią pažiūrėti pamaldų, procesijų.
Kryžių kalnas
Kunigų seminarijos veikla
Į Kauno Kunigų seminariją, 1944 m. metus, susirinko apie 500 klierikų. kiti kariniai darbai. šiek tiek laisvės. bandymai. bus atšauktas. karo ir išsilaisvinimo iš sovietų priespaudos.
Pradžių bolševikai leido veikti Kauno ir Telšių kunigų seminarijoms. 1946 m. Jos rektorius yra kan. Pr. Rektoriaus pavaduotojas - kun.
Seminarijos ramybėje neilgam buvo palikta. paskos atskubėjo ir saugumas. skaitome buvusio jos auklėtinio kun. seminariją. lyginama opiumui. Tačiau mokėmės, auklėjomės, rengėmės gyvenimui. Tiesa, visus mus tardė, grasino, mušė. Gyvenome pusbadžiu šaltose patalpose. auklėjimui. buvo visų giliai į širdį dedamos. Lietuvos atstatymo darbams. esąs paskirtas į Utenos apylinkę. šventą ir visų mūsų bendrą darbą.
1946 m. Kauno Kunigų seminarija tebebuvo Jėzuitų rūmuose. į saugumą tardyti, ne kartą verčiami pasižadėti šnipinėti. vadovybės ir vyresniųjų klierikų tarpo nė vieno saugumui nepavyko palaužti. klierikų nepasidavimą saugumo gundymams turėjo atsakyti seminarijos vadovybė. Seminarijos vicerektoriaus postas pasidaręs pats baisiausias. kandidatus šiam postui paskyręs vysk. K. Paltarokas. kiek pabuvę vicerektoriaus pareigose, tuojau buvo areštuoti ir ištremti. pabandžiusi laimę Vilkaviškio vyskupija.
Religiniai simboliai Lietuvoje
Pagal prof. vienam kilometrui teko po 2-3 kryžiai ar koplytstulpiai. Tas pats prof. apvažinėjęs ar pėsčias apėjęs 2424 km. kryžius be esančių kapinėse, senkapiuose; vienam km. rūpintojėliai ir kiti religiniai simboliai. Lietuvos padangę kilo 717 bažnyčių ir 320 koplyčių bokštai bei bokšteliai.
Deja, daugelis sugriautų miestų bei miestelių nukentėjo ir eilė bažnyčių. Atstatyti karo sugriautas bažnyčias buvo sunkus uždavinys. Trumpai paminėsime eilės karo metu sugriautų bažnyčių tolimesnį likimą.
Ši informacija atspindi tik nedidelę dalį to, ką Vincentas Būcys ir kiti dvasininkai nuveikė dėl Lietuvos ir jos žmonių. Jų pasiaukojimas ir atsidavimas tikėjimui yra pavyzdys mums visiems.