BTA Turto Draudimo Žalų Vadovas: Kaip Apsaugoti Savo Turtą Ir Gauti Kompensaciją

Netikėtos nelaimės, tokios kaip gaisrai ar gamtos stichijos, gali padaryti didelę žalą turtui. Todėl svarbu žinoti, kaip tinkamai apsidrausti ir kaip elgtis įvykus nelaimei, kad gautumėte maksimalią draudimo išmoką. Šiame straipsnyje apžvelgsime, ką reikia žinoti apie turto draudimą, kokios yra draudimo išmokų ypatybės ir kaip išvengti nemalonių staigmenų.

Verslas-verslui (B2B) segmento rezultatus į ataskaitų lenteles po truputį suvedinėjantys draudikai pastebi, kad šie metai įmonių turto draudimo srityje bus rekordiniai, tiek įvykių skaičiumi, tiek suma žaloms atlyginti. Mindaugas Ratkevičius, draudimo bendrovės BTA Turto ir specialiųjų rizikų žalų reguliavimo skyriaus vadovas, vardija: šiemet jau fiksuoti 46 verslo pranešimai apie įvykius. Klientų turtui padaryta žala iš viso viršija 5 mln. Eur. Palyginti, pernai per visus metus BTA gavo 31 pranešimą, o bendra išmokų suma sudarė tik kiek daugiau nei 882 tūkst Eur. Jis priduria, kad įmonėms, kaip gyventojams, daugiausiai žalos pridaro ugnis.

Turto Draudimo Svarba

Šiuo metu Lietuvoje būsto draudimas fiziniams asmenims nėra privalomas įstatymų numatyta tvarka. Tai savanoriškas draudimas, kai turto savininkas pats gali pasirinkti, ar ir nuo kokių rizikų drausti savo būstą ir jame esantį turtą. Tiesa, būstą perkant su būsto paskola, bankai ir kitos finansų įstaigos įkeičiamą turtą reikalauja apdrausti skolintojo naudai.

„Dažniausiai savanoriškai draudžiant būstą jis apsaugomas nuo pagrindinių draudimo sutartyje išvardintų rizikų: ugnies, vandens, gamtos jėgų, vagystės, stiklo dūžio. Gali atrodyti, kad standartines rizikas apimanti apsauga yra pakankama, tačiau pasirinkus ne standartinę, o plačiausią apsaugą, šis spektras pasikeičia kardinaliai. Tokiu atveju apdraudžiama nuo bet kokių staiga įvykusių turto sugadinimo, sunaikinimo ar praradimo įvykių. Nors išimčių esama, tačiau plačiausios apsaugos draudimas suteikia kur kas daugiau užtikrintumo. Deja, bet mūsų praktika rodo, kad dėl to gyventojai neretai kreipiasi tik jau susidūrę su žalomis“, - paaiškina A. Tumėnas.

Gaisro Žalos: Ką Reikia Žinoti?

Pavyzdžiui, lapkričio viduryje didelis gaisras kilo termoizoliacines medžiagas gaminančioje Garliavos įmonėje. Incidento metu apgadinta maždaug ketvirtadalis gamybinės patalpos, sudegė apie tris tonas pagamintos produkcijos.

„2022-aisiais, nors metai dar nesibaigė, turime net du didelius gaisrus. Dažniausiai tokių fiksuojame vieną per metus arba jų visai nebūna. Vidutinis atvejų per metus skaičius nėra didelis, tačiau tokie gaisrai „valdo“ statistiką dėl žalų dydžio“, - teigia BTA Turto ir specialiųjų rizikų žalų reguliavimo skyriaus vadovas.

Šiemet už gaisro padarytą žalą didžiausia BTA išmokėta suma siekia apie 260 tūkst. Eur. Dar 2,5 mln. Eur. yra rezervuota. Tai reiškia, kad lėšos išmokoms už ugnies padarytą žalą jau yra patvirtintos, tik lėšos dar nepasiekė klientų sąskaitų. Tai turėtų nutikti artimiausiu metu.

Palyginimui, mažiausia išmoka po gaisro šiemet - 150 Eur. Ir tokių yra daug. „Tiek žalos gaisrai pridaro, kai yra pastebimi laiku ir nespėja išplisti. Tokiais atvejais ugnis sugadina tik vieną kitą daiktą, kaip ir šiuo atveju, - nukentėjo tik stalai“, - pavyzdį pateikia M. Ratkevičius.

Draudimo bendrovės „If“ turto žalų grupės vadovė Ieva Rapkauskė sako, kad būste kilęs gaisras savo esme yra draudžiamasis įvykis, tačiau atsižvelgiant į konkretaus įvykio aplinkybes bei konkrečias draudimo sąlygas, draudimo išmoka gali būti mažinama, pavyzdžiui, jei būste buvo nesilaikoma draudimo taisyklėse numatytų saugumo reikalavimų - nebuvo dūmų detektoriaus ar kt. Nuo draudimo sąlygų priklauso ir žalos išmoka.

Pasak I. Rapkauskės, draudimo sutartyje numatytos draudimo sumos bei vidutinės atstatymo vertės atsižvelgiant į konkretaus būto plotą. „Kiekvienas atvejis yra individualus, todėl konkrečiai maksimalios draudimo išmokos įvardinti negalime. Tačiau jei žmogus yra tinkamai apdraudęs savo būstą ir turtą, draudimo išmoka turėtų padengti visus žmogaus turėtus nuostolius“, - teigia pašnekovė.

„Lietuvos draudimo“ duomenimis, gaisrų žalų skaičius Lietuvoje kasmet auga. Praėjusiais metais buvo registruota daugiau nei 1000 gaisro žalų, ir bendra „Lietuvos draudimo“ per visus metus išmokėta suma gaisro nuostoliams atlyginti viršijo 7,2 mln. eurų, tai yra 33 proc. daugiau nei 2022 m. Vidutinė suma vieno gaisro sukeltai žalai atlyginti pernai siekė 6,9 tūkst. eurų, per metus ji išaugo 27 proc.

Pavojingos Vietos

BTA statistika rodo, kad dažniausiai gaisrai įmonėse įsiplieskia, kai techninio proceso metu nutinka kažkas nenumatyto arba kai sugenda ir užsiliepsnoja technika.

„Neseniai turėjome atvejį, kai gaisras išplito nuo užsidegusios lempos, net ne techninio proceso metu. Taip pat esame fiksavę savaiminio užsidegimo atvejų. Tų priežasčių yra aibė, o elektros instaliacija ir techninis gedimas gali būti susiję“, - pasakoja BTA Turto ir specialiųjų rizikų specialistas.

Paklaustas, kurio sektoriaus įmonėse gaisrai kyla dažniausiai, jis sako, kad gamybos ir atliekų perdirbimo bendrovių rizika yra didesnė už vidutinę. Tačiau vieningos tendencijos, rodančios, kad būtent tokia veikla užsiimančiose įmonėse gaisrai kyla dažniausiai, nėra.

„Šiais metais esame jau užfiksavę gaisrų jėgainėje, laboratorijoje, senelių namuose, kavinėje ir kitur“, - konstatuoja pašnekovas.

Jis ragina verslą atsakingiau rūpintis sauga, netaupyti priešgaisrinei saugos sistemai, ir ją atnaujinti, laiku. Taip pat verta kartu su priešgaisrinės apsaugos specialistais periodiškai apžiūrėti įmonės patalpas ir teritoriją, o ten, kur nustatoma didžiausia rizika gaisrui kilti - pasirūpinti stipresne apsauga.

„Patirtis rodo, kad didžiosios dalies gaisrų žalą buvo galima sumažinti. Tokiais atvejais gaisro padariniai būtų buvę minimalūs. Maža to, daugeliu atvejų, jei įmonės būtų laiku investavusios į tinkamą priešgaisrinę saugą, gaisro jos galėjo apskritai išvengti. Dar vienas patarimas - reguliariai tvarkyti įmonės teritoriją ir patalpas. Mat būtent dėl netvarkos kartais įvyksta savaiminis užsiliepsnojimas“, - pataria Mindaugas Ratkevičius.

Dalies įmonių aplaidumą iliustruoja pasikartojantys gaisrai. Štai, pavyzdžiui, balandį Alytuje vėl kilo gaisras bendrovės „Ekologistika“ teritorijoje, kur 2019 metų spalį degė milžiniškas padangų kalnas. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas tąkart pranešė, kad gaisras buvo gerokai mažesnis nei prieš trejus metus. Bet faktas, kad po ilgo tyrimo ir kalno kritikos, ugnis šioje įmonėje vėl įsiplieskė yra iškalbingas.

Dūmų Detektorių Svarba

Bendrovės Turto draudimo rizikų vertintojas Aivaras Tumėnas teigia, kad pagal galiojančius įstatymus, šiuo metu dūmų detektoriai yra privalomi visuose gyvenamuose objektuose, tačiau, pasak jo, reali situacija, kokia būstų dalis turi juos įsirengusi, nėra aiški. „Dūmų detektoriai dažniau yra įrengti naujos statybos objektuose, nes statytojai turi tokį įpareigojimą. Žinoma, vėlgi, kaip gyventojai prižiūri įrengtus detektorius, ar keičia išsikrovusius maitinimo elementus, nustatyti sudėtinga“, - komentuoja draudimo žalų ekspertas.

Žalos Atlyginimo Suma ir Atkuriamoji Vertė

Draudimo žalų eksperto teigimu, maksimali žalos atlyginimo suma kiekvienu atveju yra nustatoma individualiai, nes draudžiami objektai yra skirtingi, skiriasi draudimų apsaugų apimtys ir kiti veiksniai. Ne išimtis ir Viršuliškių daugiabučio atvejis.

Draudimo žalų ekspertas, turto žalų asistavimo bendrovės „Remeks“ partneris Tomas Nenartavičius paaiškina, kad šiuo atveju, net kai pats butas nebeeksploatuojamame daugiabutyje nesunaikintas, tačiau dėl pastato avaringumo statinys jau nebus daugiau naudojamas, todėl butas pagal paskirtį negalimas eksploatuoti, draudikas įvykį pripažįsta draudžiamuoju ir išmoka visą draudimo sumą. Kitaip tariant, draudimo įmonė galimai mokės išmoką ir už butus, kurie dėl sprogimo nenukentėjo, nes tiesiogiai gaisro nebuvo paveikti.

Jei apdraustas butas yra sunaikintas dėl sprogimo, gaisro ar vandens apliejimo, bet kokiu atveju įvykis laikomas draudžiamuoju ir patirta žala privalo būti kompensuota turto atkuriamąja verte. Pasak pašnekovo, atkuriamoji vertė - tai pinigų suma, reikalinga atstatyti turtą toje vietoje iki būklės, buvusios prieš įvykį. Tokiu atveju paprastai turto nusidėvėjimas neišskaičiuojamas ir kompensuojama visa suma.

„Tai pinigų suma ar statybos kaštai (išlaidos), reikalingos toje vietoje pastatą atstatyti. Teoriškai tokios išmokos turėtų pakakti adekvačiam būstui nusipirkti, nebent draudimo bendrovė savo įsipareigojimą ribotų draudimo liudijime numatyta draudimo suma. Tokių atvejų, deja, pasitaiko, kai draudimo sumos nepakanka, nes sutartis sudaryta seniai, o statybos išlaidos išaugo arba pakilo turto komercinė vertė“, - pabrėžia draudimo žalų ekspertas.

Civilinės Atsakomybės Draudimas

Draudimo bendrovės „BTA“ Marketingo ir viešųjų ryšių skyriaus vadovas Boris Jonas Kuzmas pateiktame komentare taip pat teigia, kad jei sudarant draudimo sutartį nurodyta, kad signalizacija yra sumontuota, jos neveikimas ar būklės pablogėjimas gali būti laikomas rizikos padidėjimu.

Jeigu būtų nustatyta, kad kaimyninio buto savininkas, kuris neturi įvykio dienai civilinės atsakomybės draudimo yra atsakingas dėl sukelto gaisro, jis pats turėtų atlyginti nuostolius nukentėjusiems. Jeigu įvykio dienai jis turėjo CA draudimą, ir jis būtų pripažintas atsakingu, draudimo bendrovė remiantis draudimo taisyklėmis ir sutarties sąlygomis administruotų įvykį ir spręstų klausimus dėl žalos atlyginimo nukentėjusiems. Dėl to sudarant draudimo sutartis labai svarbu apdrausti ir civilinę atsakomybę“, - pabrėžia B. J. Kuzmas.

Kaip Elgtis Įvykus Nelaimei: BTA Patarimai

BTA draudimas dalinasi patarimais, kaip sumažinti nuostolius įvykus nelaimei:

• Pastebėję vandentiekio, kanalizacijos avariją imkitės priemonių vandens bėgimo sustabdymui.
• Pagal galimybes imkitės protingų priemonių žalai sumažinti.
• Jei audros metu užvirto medis, stulpas ar pan., apie įvykį informuokite policiją.
• Policijai užfiksavus įvykį, jei reikia imkitės protingų priemonių žalai sumažinti, pvz. uždenkite kiaurą stogą plėvele.

Ginčai Su Draudimo Bendrovėmis: Ką Daryti?

Pasak vyriškio Tomo, įvykus eismo nelaimei ir apgadinus transporto priemonę, draudimo bendrovės BTA atstovai nustatė padarytos žalos sumą, tačiau ji transporto priemonės savininko netenkino. Tomui nesutikus su draudimo bendrovės pateiktu pasiūlymu, jis nutarė kreiptis į nepriklausomą žalų ekspertą, kuris, įvertinęs transporto priemonės būklę, nusprendė, kad automobilio remontas kainuos brangiau, nei nurodė draudikai.

Lietuvos bankas (LB) prižiūri draudimo bendrovių veiklą, o kai kuriais atvejais jame yra sprendžiami ir kilę ginčai. Šios įstaigos Finansinių paslaugų ginčų nagrinėjimo skyriaus vyriausiasis teisininkas Laurynas Žižys, paaiškina, į ką turėtų atkreipti dėmesį kiekvienas automobilio vairuotojas, jeigu nėra sutinkama dėl draudikų siūlomo išmokos dydžio.

„Jei žmogus nesutinka su draudimo bendrovės nustatyta išmoka ir turi nepriklausomo žalų eksperto ar turto vertintojo skaičiavimus, pirmiausiai, jis turėtų raštu kreiptis į draudimo bendrovę ir pateikti minėtus skaičiavimus. Jeigu per 15 darbo dienų draudimo bendrovė neatsakys arba atsakymas žmogaus netenkins, jis gali kreiptis į LB arba tiesiai į teismą, prašydamas išnagrinėti kilusį ginčą“, - kalbėjo LB atstovas.

LB atstovas, remdamasis teismų praktika, sako, kad turto vertinimo ataskaitos neturi didesnės įrodomosios vertės nei kiti įrodymai, pavyzdžiui, remonto paslaugas teikiančių įmonių parengtos sąmatos. Svarbiausia, kad eismo įvykio metu nukentėjusiems asmenims ir jų turtui padaryta žala būtų atlyginta teisingai, atsižvelgiant į teisės aktuose nustatytus būtinųjų remonto išlaidų ir vidutinės rinkos kainos, kitus svarbius kriterijus.

Svarbu Žinoti

Sudarant draudimo sutartis, svarbu atkreipti dėmesį į šiuos aspektus:

• Draudimo suma: Įsitikinkite, kad draudimo suma atitinka realią turto vertę.
• Draudimo sąlygos: Atidžiai perskaitykite draudimo sutartį ir išsiaiškinkite, kokios rizikos yra apdraustos.
• Saugumo reikalavimai: Laikykitės draudimo taisyklėse numatytų saugumo reikalavimų, pvz., įrenkite dūmų detektorius.

Vaikų Išdaigos Ir Civilinės Atsakomybės Draudimas

Namuose vaikai sugalvoja aibę visokiausių veiklų ir idėjų, kurios dažniausiai apima šėliojimą ar kitokį aktyvų laisvalaikį, tačiau taip pat dažnai gali baigtis ne tik savo, bet ir trečiųjų asmenų turto apgadinimu. O tuomet, pasak M.Ratkevičiaus, už vaikų padarytą žalą dažniausiai atsako tėvai: „Tėvai atsako už savo nepilnamečius vaikus, jei jų tinkamai neprižiūrėjo. Tačiau kiekviena situacija vertinama individualiai - svarbu, kaip žala atsirado.“ Draudimas galioja nepriklausomai nuo vaiko amžiaus, svarbios yra draudimo sąlygos. Tad civilinės atsakomybės draudimas gali padengti vaikų padarytą netyčinę žalą.

BTA turto ir specialiųjų rizikų draudimų žalų skyriaus vadovas Mindaugas Ratkevičius

Vaikui apgadinus svetimą turtą svarbiausia elgtis atvirai: pranešti nukentėjusiajam, jei tėvai turi draudimą - susisiekti su draudimo bendrove ir sekti jų nurodymus. Jei draudimo neturi - tartis dėl žalos atlyginimo tiesiogiai“, - komentuodamas M.Ratkevičius pabrėžia, kad taip pat reikia surinkti įrodymus - liudininkų pasakojimus, vaizdo įrašus, nuotraukas. O kartais pakanka ir abiejų šalių sutarimo dėl to, kas nutiko. Svarbiausia - situaciją spręsti taikiai

Taip pat itin svarbi žalos priežastis. Netyčinė žala, pasak pašnekovo, gali būti kompensuojama draudimo, o tyčinė - dažniausiai ne: „Naudingiausia - turėti civilinės atsakomybės draudimą. Tai nebrangus, bet labai naudingas draudimas, kai kalbame apie vaikų išdaigas. Pavyzdžiui, jei vaikas sužeidė kitą asmenį ne dėl piktavališkų veiksmų, o žaidžiant - tai gali būti laikoma nelaimingu atsitikimu. Tačiau specialiais veiksmais kitiems sukeltą žalą dažnai tenka atlyginti savo lėšomis, nes draudimas tokių atvejų dažniausiai nedengia.“

Žala, anot pašnekovo, vertinama pasitelkiant medicininius dokumentus, sąskaitas už gydymą, reabilitaciją, vertinamas net nedarbingumo laikotarpis. „Daiktų sugadinimo atveju žala taip pat vertinama pagal remonto ar atstatymo kainą. Jei daiktas neberemontuojamas - pagal jo rinkos vertę iki įvykio. Gali būti kviečiami ekspertai ar pasitelkiami kiti dokumentai. Turint draudimą, visa tai perduodama draudikui, kuris įvertina ir kompensuoja“, - aktualiomis žiniomis dalijasi M.Ratkevičius.

Nors dažniausiai viskas išsprendžiama taikiai, pasak pašnekovo, pasitaiko atvejų, kai gali būti pasitelkiama draudimo bendrovė, o jei reikia - net ir teismas: „Tačiau svarbiausia pirmiausia nuraminti vaiką ir įvertinti situaciją, pranešti nukentėjusiam. Taip pat užfiksuoti aplinkybes ir padarytą žalą, o tuomet kreiptis į draudimo bendrovę.“

Statistika

Daugeliu atveju gaisras visiškai sunaikina turtą, iš žmonių atima arba namus, arba pragyvenimo šaltinį. „Dainiaus užeigos“ gaisras, specialisto teigimu, veikiausiai yra labiau sėkmingas atvejis, mat ugnis neišplito.

„Galima tik pasidžiaugti, kad šiuo atveju liepsna nesunaikino šio ir gretimų pastatų. Operatyvus draudimo išmokos skyrimas padėjo apriboti atstatymo darbų trukmę iki kelių mėnesių“, - sako M. Ratkevičius.

„Kiekvienais metais stebime nekintančią situaciją - nors gaisrai nėra dažniausi draudiminiai atvejai, tačiau jų padaromos žalos - didžiausios, kartais vertinamos ir šimtais tūkstančių eurų. Praėjusiais metais iš penkių didžiausių mūsų skirtų išmokų net keturios - dėl gaisrų“, - sako Mindaugas Ratkevičius, BTA Turto ir specialiųjų rizikų žalų reguliavimo skyriaus vadovas.

tags: #bta #turto #draudimo #zalu #vadas