Nekilnojamojo turto (NT) apmokestinimas Lietuvoje

Nekilnojamojo turto (NT) mokestis Lietuvoje - aktuali tema, ypač tiems, kurie valdo didesnės vertės turtą.

Šiame straipsnyje išsamiai aptarsime, kas turi mokėti šį mokestį, kaip jis apskaičiuojamas, kokie tarifai galioja ir ką daryti, jei nesutinkate su nustatyta NT verte.

Kas turi mokėti NT mokestį?

NT mokestį mokėti reikia tada, kai bendra asmens NT vertė yra didesnė nei 150 tūkst. eurų.

NT mokestis už gyvenamosios paskirties, sodų, garažų, fermų, šiltnamių, ūkio, pagalbinio ūkio, mokslo, religinės, poilsio paskirties statinių (patalpų), žuvininkystės statinių ir inžinerinių statinių objektus, kurį moka NT objekto savininkas, skaičiuojamas kiekvienam gyventojui atskirai už visą jo turimą turtą ar turto dalį (neapmokestinamoji vertė taikoma fiziniam asmeniui).

Prieš apmokestinimą atsižvelgiama į tai, kiek objektas turi savininkų, ar jis laikomas bendra jungtine sutuoktinių nuosavybe - tuomet 150 tūkst. eurų neapmokestinamoji vertė taikoma kiekviena atskirai.

Už šeimos narių asmenine, bendrosios jungtinės nuosavybės ar dalinės nuosavybės teise valdomą ar jų įsigyjamą apmokestinamąjį NT deklaraciją teikia kiekvienas iš sutuoktinių atskirai už jam priklausančią dalį, nes neapmokestinamoji vertė (150 tūkst. eurų) taikoma kiekvienam individualiai.

NT laikomas bendra jungtine sutuoktinių nuosavybe, kai NT registre yra įregistruotas juridinis faktas - bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė.

Neįregistravus bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės, laikoma, jog NT asmeninės nuosavybės teise priklauso vienam iš sutuoktinių ir NT mokestis yra skaičiuojamas tik tam vienam asmeniui, t. y. NT vertė nebus dalinama sutuoktiniams lygiomis dalimis.

Sutuoktiniai, norintys prisitaikyti individualią neapmokestinamąją NT vertę, turėtų kreiptis į Registrų centro bet kurį teritorinį padalinį su prašymu įregistruoti bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę.

Jeigu Lietuvoje turite Jums nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto, nustatant, ar už jį turite mokėti nekilnojamojo turto mokestį, reikia atsižvelgti į tokio turto paskirtį.

Komercinio naudojimo nekilnojamasis turtas (administracinės, maitinimo, paslaugų, prekybos, viešbučių, poilsio, gydymo, kultūros, mokslo ir sporto paskirties statiniai ar patalpos) apmokestinamas nekilnojamojo turto mokesčiu nepriklausomai nuo tokio turto mokestinės vertės.

Jeigu išvardintos paskirties statinių (patalpų) bendra mokestinė vertė viršija nurodytą sumą, nuo viršijančios dalies atsiranda prievolė mokėti nekilnojamojo turto mokestį.

Nekilnojamojo turto mokesčiu neapmokestinama asmenims, auginantiems tris ir daugiau vaikų (įvaikių) iki 18 metų, ir asmenims auginantiems neįgalų vaiką (įvaikį) iki 18 metų, taip pat vyresnį neįgalų vaiką (įvaikį), kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis, nuosavybės teise priklausančio ar jų įsigyjamo gyvenamosios, sodų, garažų, fermų, šiltnamių, ūkio, pagalbinio ūkio, mokslo, religinės, poilsio paskirties statinių (patalpų), žuvininkystės statinių ir inžinerinių statinių bendra mokestinė vertė, neviršijanti 200 000 eurų už 2020 ir vėlesnius metus (neviršijanti 286 000 eurų už 2019 metus).

Šią sumą viršijanti statinių (patalpų) bendra mokestinė vertė yra apmokestinama nekilnojamojo turto mokesčiu.

NT mokestis išnuomojus turtą

Jeigu Jūs nuosavybės teise priklausantį komercinio naudojimo nekilnojamąjį turtą ar gyvenamosios, sodų, garažų, fermų, šiltnamių, ūkio, pagalbinio ūkio, mokslo, religinės, poilsio paskirties statinius (patalpas), žuvininkystės ir inžinerinius statinius ar jų dalį neterminuotai ar ilgesniam kaip vieno mėnesio laikotarpiui išnuomojote įmonei, nekilnojamojo turto mokestį už tą turtą nuomos laikotarpiu turi mokėti įmonė.

Tačiau jeigu komercinio naudojimo, gyvenamosios paskirties, sodų, garažų ar kitą nekilnojamąjį turtą išnuomojote kitam gyventojui, prievolė mokėti nekilnojamojo turto mokestį išlieka nekilnojamojo turto savininkui, t. y. Jums.

Kaip sužinoti NT vertę?

NT vertę sužinoti galima Registrų centro internetinėje svetainėje suvedus NT adresą, pagal kurį surandamas NT unikalus numeris.

Suvedus NT unikalų numerį galima lengvai sužinoti mokestinę NT vertę.

Mokesčio deklaraciją pateikti ir mokestį sumokėti reikia kasmet iki gruodžio 15 dienos.

Kaip apskaičiuojamas NT mokestis?

Neapmokestinamasis NT dydis ir progresinio NT mokesčio apskaičiavimas taikomas gyventojo turimai minėtų NT objektų bendrai vertei.

Kai apmokestinamojo NT vertė mokestiniu laikotarpiu nekito, NT mokestis apskaičiuojamas padauginus apmokestinamąją NT vertę iš NT mokesčio tarifo.

Jeigu apmokestinamojo NT vertė mokestiniu laikotarpiu keitėsi, NT mokestis apskaičiuojamas sudėjus visas per 12 mėnesių apskaičiuotas mokesčio sumas.

Gyventojui savarankiškai deklaracijoje nurodžius bendrą NT mokestinę vertę ir taikomą neapmokestinamąjį dydį, NT mokestis apskaičiuojamas automatiškai.

Šiuo metu Lietuvoje galioja tokie NT mokesčio tarifai:

• nuo 150 tūkst. iki 300 tūkst. eurų, taikomas 0,5 proc. tarifas;
• nuo 300 tūkst. iki 500 tūkst. eurų, taikomas 1 proc. tarifas;
• virš 500 tūkst. eurų, taikomas 2 proc. tarifas.

Asmenims, auginantiems tris ir daugiau vaikų (įvaikių) iki 18 metų, ir asmenims, auginantiems neįgalų vaiką (įvaikį) iki 18 metų, taip pat vyresnį neįgalų vaiką (įvaikį), kuriam nustatytas specialus nuolatinės slaugos poreikis, neapmokestinamasis NT dydis yra 200 tūkst. eurų.

Bendrai mokestinei vertei viršijus šią ribą taikomi tarifai:

• nuo 200 tūkst. iki 390 tūkst. eurų, taikomas 0,5 proc. tarifas;
• nuo 390 tūkst. iki 650 tūkst. eurų, taikomas 1 proc. tarifas;
• virš 650 tūkst. eurų, taikomas 2 proc. tarifas.

Pavyzdžiui: Vilniuje, Vytenio gatvėje, esančio blokinio 1970 m. statybos 38 kv. m buto mokestinė vertė, nustatyta 2021 m., siekia 59,7 tūkst. eurų. Šiuo metu tokio būsto savininkas NT mokesčio nemoka. Jei būtų pritarta naujam NT siūlymui, jam per metus tektų susimokėti apie 80 eurų.

Ką daryti, jei nesutinkate su NT verte?

NT mokestinė vertė atitinka NT vidutinę rinkos vertę.

NT vertinimą atlieka turto vertintojas - Registrų centras.

Paprastai NT vidutinė rinkos vertė nustatoma atliekant NT masinį vertinimą kas 5 metus.

Atkreipiame dėmesį, kad kiekvieno NT vieneto ar objekto ataskaita nerengiama, t. y. kiekvienas objektas nėra įvertinamas atskirai.

Dėl šios priežasties, atlikus NT masinį vertinimą ir nustačius objektų vertę tik tam tikroje teritorijoje, kai kuriais atvejais vidutinė rinkos vertė gali skirtis nuo įsigyjamo konkretaus objekto rinkos (ar pardavimo) kainos.

Jei po masinio turto vertinimo gyventojas nesutinka su nustatyta NT mokestine verte, per 3 mėnesius nuo vertės nustatymo jis gali kreiptis į Registrų centrą ir pateikti skundą.

Taip pat gyventojas vieną kartą per mokestinį laikotarpį (3 pirmus laikotarpio mėnesius) turi teisę Registrų centrui pateikti prašymą, jog NT mokestinė vertė būtų laikoma individualaus vertinimo metu nustatyta mokestinė vertė.

Jei NT mokesčio deklaraciją reikia patikslinti (gyventojo iniciatyva ar VMI dėl esančių klaidų arba pasikeitusių duomenų) gyventojas jau pateiktą deklaraciją gali koreguoti, jei nėra suėjusi teikimo senatis t. y. mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti galima už einamuosius ir 3 praėjusius kalendorinius metus.

Taigi, jei po deklaravimo termino buvo atliktas individualus vertinimas ir naujai nustatyta NT mokestinė vertė yra įregistruojama Registrų centre, tuomet mokesčių mokėtojas gali patikslinti jau pateiktą deklaraciją (jei už tą tikslinamą mokestinį laikotarpį nėra taikoma senatis).

Paklausimus dėl apskaičiuoto mokesčio dydžio arba paaiškinimus gyventojai gali pateikti elektroniniu būdu per „Mano VMI“ taip bendruoju Mokesčių informacijos telefonu 1882.

Lengvatos ir išimtys

NT mokesčio mokėtojai taip pat gali pasinaudoti dar viena lengvata.

NT mokesčiu neapmokestinamas NT (arba jo dalis), kuris gyventojo naudojamas socialinei globai ir socialinei priežiūrai; pajamoms iš žemės ūkio veiklos gauti (uždirbti); švietimo darbui; kaip kūrybinės dirbtuvės (studijos) individualiai kūrybinei veiklai (kai gyventojas turi meno kūrėjo statusą), taip pat NT (ar jo dalis), esantis kapinių teritorijoje.

Taip pat NT mokesčiu nėra apmokestinamas gyventojo turtas, kurį jis nuomoja įmonei.

NT mokesčio pakeitimai ir diskusijos

Po diskusijų ir svarstymų Seimas vis dėlto pritarė Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo projektui, kuriame nustatyta, kad nuo 2012 metų nekilnojamąjį turto mokestį turėtų mokėti ir tie gyventojai, kurie savo nekilnojamojo turto nenaudoja jokioje ekonominėje veikloje, jei nekilnojamojo turto bendra vertė viršija 1 mln.

Analizuojant įstatymo projektą lieka neaiški įstatymo koncepcija.

Atsižvelgiant į kitų valstybių mokestinę praktiką, būtų galima išskirti dvi turto apmokestinimo koncepcijas - prabangos (tarp pat ir nekilnojamojo turto) apmokestinimas ir nekilnojamojo turto apmokestinimas.

Tačiau Lietuvos atveju sukurtas naujas darinys - apmokestinama tik tam tikra dalis (prabangaus?) viso turimo nekilnojamojo turto vertės.

Prabangos mokestis nėra naujiena.

Daugelyje valstybių prabangos mokesčiu (dar vadinamu solidarumo mokesčiu) apmokestinamas visas asmens/ar šeimos turtas.

Pavyzdžiui, Prancūzijoje, kaip ir daugelyje valstybių, prabangos mokesčio dydis yra progresinis - nuo 0 proc. iki 1,8 proc. priklausomai nuo valdomo šeimos turto suminės vertės.

Mokesčio bazę sudaro, kaip ir minėta aukščiau, visas šeimos turtas, esantis tiek Prancūzijos teritorijoje, tiek už jos ribų.

Tačiau apskaičiuojant šeimos turto vertę yra atsižvelgiama į sumokėtus mokesčius, mokamas paskolas, bei kitus šeimos skolinius įsipareigojimus.

Taip pat skaičiuojant šeimos turimo turto vertę yra atimama vieno gyvenamojo būsto vertė (Prancūzijoje 30 proc. vertės).

Nekilnojamojo turto mokestis Europoje taip pat ne naujiena.

Kaimynė Latvija nekilnojamojo turto mokestį taiko jau nuo 2010 metų, mokesčio tarifas svyruoja nuo 0,1 iki 0,6 proc., priklausomai nuo turto vertės, Italijoje nekilnojamojo turto mokestis sudaro nuo 0,4 iki 0,6 proc. tikėtinos jo rinkos vertės, Suomijoje tarifas svyruoja nuo 0,5 iki 1 proc., o gyvenamieji būstai apmokestinami nuo 0,22 iki 0,5 proc. tarifu.

Jie peržiūrimi kiekvienais metais.

Siūlomas 1 proc. dydžio mokestis būtų taikomas tik tai nekilnojamojo turto vertės daliai, kuri viršija 1 mln. Lt, tačiau visiškai neįvertinamas bendras šeimos turtas - t.y. jei turtas įsigytas iš paskolų - tai bendra gyventojo turto (ne tik nekilnojamojo turto) vertė gali būti žymiai mažesnė.

Jeigu Seimas pritartų naujai pasiūlytam nekilnojamojo turto (NT) mokesčiui, nuo kitų metų už trijų kambarių naujos statybos butą Vilniuje tektų susimokėti apie 500 eurų per metus.

Vis dėlto politikai tikina, kad mokėti reikės mažiau ir žada didinti neapmokestinamąją ribą.

NT ekspertai įspėja, kad nesumažinus siūlomų didžiųjų NT tarifų, brangaus NT savininkai gali bandyti vengti mokėti NT mokestį.

Ekspertų nuomonės

Nekilnojamojo turto paslaugų bendrovės „Inreal“ investicijų ir analizės vadovas Tomas Sovijus Kvainickas daugiausia pastebėjimų turi dėl aukščiausių NT mokesčio laiptelių.

Jis atkreipia dėmesį, kad savivaldybės komerciniam turtui įprastai taiko 0,7-1 proc. NT mokestį, kai dabartinis siūlymas - gyvenamajam NT nuo 300 tūkst. eurų taikyti 1 proc., o nuo 500 tūkst. eurų - 2 proc.

Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) vadovo Mindaugo Statulevičiaus nuomone, šis mokestis nukreiptas ne į tuos, kam jo reikia.

2023 m. spalio 17 d. Seimo Pirmininko pavaduotojo Andriaus Mazuronio pranešimas: „Nekilnojamojo turto mokestis - valdžios impotencijos požymis“.

Kai valstybę pradeda valdyti buhalteriškai mąstantys žmonės - gero nelauk. Per šią kadenciją bent keturis kartus buvome liudininkais, kaip valdantieji nori patuštinti Lietuvos žmonių kišenes.

Naujai pateiktame nekilnojamojo turto mokesčio projekte siūloma leisti savivaldybėms pačioms apsispręsti, kokio dydžio mokestį 0,05-4 proc. intervale taikyti būstui.

Tai reikštų, kad priklausomai nuo konkrečios savivaldybės, turto vertės ir nustatyto mokesčio intervalo mokestis gali sudaryti nuo 5 iki 8 000 Eur per metus, o tam tikrais atvejais - ir daugiau.

Dar vienas nekilnojamojo turto mokesčio blogis yra tai, kad jis bus taikomas visiems, nepriklausomai nuo to, kiek nekilnojamojo turto turi žmogus - ar vieną būstą, ar penkis, neatsižvelgiant į tai, kaip turtas yra įgytas - ar paveldėtas, ar pirktas paėmus paskolą iš banko, ar iš savo lėšų.

Jau dabar, pačių projekto iniciatorių teigimu, taikant 0,05 proc. tarifą iš nekilnojamojo turto (NT) mokesčio būtų surenkama apie 9,5 mln. eurų, o 1 proc. tarifą - 191 mln. eurų.

Jei būtų taikomas maksimalus 4 proc. tarifas, iš jo būtų surenkama daugiau nei 700 mln. eurų per metus.

Infliacija pernai mūsų šalyje buvo viena aukščiausių Europoje ir sudarė daugiau kaip 20 proc.

Šiemet, nors jos tempai sulėtėjo, tačiau ji vis dar labai aukšta.

Nepakankamas algų kėlimas negali kompensuoti didėjančių kainų, todėl žmonės priversti taupyti arba važiuoti apsipirkti į kaimynines šalis.

Finansų ministerijos parengtos kai kurių mokesčių pataisos galiausiai sulaukė Vyriausybės pritarimo.

Jei NT vertė viršys neapmokestinamąją dalį, perviršis bus apmokestintas nuo 0,1 proc. iki 1 proc.

Jei turite papildomą nekilnojamąjį turtą, kurio vertė iki 20 tūkst. Nuo 20 tūkst. iki 200 tūkst. Nuo 200 tūkst. iki 400 tūkst. Nuo 400 tūkst. iki 600 tūkst. Virš 600 tūkst.

Verslui skirtas NT bus apmokestintas nuo 0,5 proc. iki 3proc. Šio mokesčio dydį taip pat nuspręs savivaldybė.

Apleistiems verslui skirtiems pastatams bus taikomas didesnis 4 proc.

NT mokesčio apskaičiavimo sistema bus tokia: kiekvienas miestas ar rajonas galės pats nustatyti, kokia jūsų pirmojo būsto vertės dalis nebus apmokestinama.

Ypač daug aistrų kelia numatomi nekilnojamojo turto mokesčio pakeitimai.

Atsižvelgusi į tam tikrus visuomenės grupių pasiūlymus, Vyriausybė pakoregavo šio mokesčio įstatymo projektą ir pateikė svarstyti Seimui.

Šiam priėmus atitinkamus mokestinių pasiūlymų įstatymus, jie įsigaliotų 2026 m.

Siūloma, kad savivaldybių tarybos, nustatydamos pagrindinio gyvenamojo būsto neapmokestinamąjį dydį, atsižvelgtų į būsto mokestinę vertę ir asmenų ekonominę bei socialinę padėtį.

Indrė Genytė-Pikčienė, vyriausioji „Artea“ banko ekonomistė, primena, kad daugiau turto objektų ar didesnės vertės turtą turintys asmenys jau dabar moka nekilnojamojo turto mokestį.

Dėl numatomų mokestinių pakeitimų daliai jų dėl paaukštintų progresyvumo tarifų kartelių ir žemesnių tarifų nekilnojamojo turto mokesčio našta net sumažės.

Indrė Genytė-Pikčienė įsitikinusi, kad buvo būtina peržiūrėti pačius nekilnojamojo turto mokesčio tarifus ir kilstelėti verčių karteles, ties kuriomis įsijungia aukštesni progresiniai mokesčio tarifai: „Vis dėlto pokyčiai palies daug žmonių, kurie iki šiol nemokėjo jokio nekilnojamojo turto mokesčio.

Anot vyriausiosios „Artea“ banko ekonomistės, politikai siūlo praplėsti nekilnojamojo turto mokesčio bazę dėl keleto priežasčių.

Pirma, nekilnojamojo turto bazės praplėtimas ar net visuotinis nekilnojamojo turto mokesčio įvedimas buvo Lietuvos V...

2026 m. NT mokestinės vertės: ~ 90 proc. augimas, ribos ir kaip pasitikrinti

Registrų centras paskelbė naujus visos šalies nekilnojamojo turto (NT) masinio vertinimo rezultatus, kurie įsigalios nuo 2026 m. sausio 1 d.

Šios naujosios mokestinės vertės yra pagrindas, pagal kurį bus skaičiuojamas NT mokestis pagal naująją reformą.

Dauguma NT objektų (butai, namai) vertė išaugo maždaug 90 proc. (tai žymi NT mokestinės bazės šuolį) per penkerių metų laikotarpį, todėl NT savininkams svarbu pasitikrinti savo turto būsimą mokestinę vertę.

Toliau - pagrindiniai pokyčiai, vertės augimo mastai ir žingsniai, kaip sužinoti savo NT objekto vertę.

Trumpai apie 2026 m. NT vertės pokyčius

• Naujos NT mokestinės vertės įsigalioja nuo 2026 m. sausio 1 d.
• Vertinimas: atliktas Registrų centro masiniu vertinimu, o jo rezultatai jau vieši.
• Vidutinis augimas: visoje šalyje siekia apie 90 proc. (palyginti su ankstesniu vertinimu).
• Didžiausias vertės šuolis: fiksuotas Palangos, Kauno, Neringos ir Birštono savivaldybėse.
• Patikrinimas: galimas Registrų centro skaičiuoklėje pagal unikalų NT numerį.
• Mokestis: bus taikomas 2026 m. NT mokesčiui, kuris bus mokamas 2027 m.

Kas keičiasi: naujos NT mokestinės vertės ir masinio vertinimo metodika

Naujas NT mokesčio modelis, įsigaliojantis nuo 2026 m., apmokestinimą skaičiuos tik pagal šias naujas, atnaujintas vertes.

Masinis vertinimas atliekamas kas penkerius metus - dabartinis vertinimas apima 2022-2026 m. laikotarpį.

Pagal naują tvarką - ne rečiau kaip kas 3 metus nuo 2026-01-01.

Nuo 2026 m. mokesčių bazės (neapmokestinamos ribos) išlieka tokios pat (450 000 Eur pagrindiniam būstui, 50 000 Eur antram būstui), tačiau pačios NT vertės tapo gerokai didesnės.

Šios vertės aktualios visiems NT savininkams, bet ypač tiems, kurie valdo antrą ir paskesnį būstą, kur tarifas taikomas nuo palyginti žemos 50 000 Eur ribos.

NT mokestis už 2025 m. dar bus skaičiuojamas pagal senąsias mokestines vertes.

Kaip naujosios NT vertės veikia mokestį?

Naujosios mokestinės vertės tiesiogiai lemia mokesčio dydį.

Jei jūsų antas ar paskesnis būstas (kur mokestis taikomas nuo 50 000 Eur ribos) anksčiau buvo vertinamas 40 000 Eur (t. y. neapmokestinamas), o dabar jo vertė pakilo iki 76 000 Eur (90 proc. augimas), apmokestinama dalis pasieks 26 000 Eur.

Tai reiškia, kad dėl išaugusios vertės savininkas pradės mokėti mokestį arba jo mokestis gerokai išaugs, nes viršys neapmokestinamą ribą.

Panašiai, pagrindinį būstą (kurio apmokestinimo riba - 450 000 Eur) turintys asmenys turi pasitikrinti, ar dėl išaugusios vertės šuolio neviršijo nustatytos ribos, nuo kurios taikomas 0,1-1 proc. tarifas.

Kiti aktualūs terminai ir nauda savininkams

• Įsigaliojimo data: Naujos mokestinės vertės galios nuo 2026 m. sausio 1 d., nepriklausomai nuo to, kada Registrų centras jas paskelbė.
• NT mokestis už 2026 m.: Bus apskaičiuotas VMI ir taikomas pagal šias naujas vertes (mokėjimas vyks 2027 m.).
• NT pardavimas (GPM): Mokestinė vertė yra svarbi ir parduodant turtą, jei NT pardavimo kaina yra mažesnė nei retrospektyvinio vertinimo metu nustatyta kaina.

Kam labiausiai aktualu pasitikrinti objekto vertę?

• Daugelio būstų savininkai / investuotojai
• Antras ir paskesni būstai yra apmokestinami nuo 50 000 Eur ribos, o išaugus vertėms, investuotojų mokestinė našta gali gerokai padidėti. Būtent šiai grupei atsiranda didžiausia rizika patekti į aukštesnes progresinio tarifo (0,2-1 proc.) dalis.
• Vieno brangaus būsto savininkai
• Nors vienintelis būstas iki 450 000 Eur vertės ir toliau lieka neapmokestinamas, tie, kurių turtas yra brangesnis (ypač didmiesčiuose ar prestižinėse vietose), turi pasitikrinti, ar dėl masinio vertinimo šuolio neviršijo nustatytos ribos.

Pagrindinės apmokestinimo ribos ir aktualumas

tags: #brangaus #turto #apmokestinimas