Kaunas - unikalus miestas, savyje talpinantis ir miestietišką, ir ramų gyvenimo būdą bei su tuo susijusius atributus. Galima rinktis gyvenimą miesto centro šurmulyje ir ramiame priemiestyje. Palanki Kauno geografinė padėtis, geras susisiekimas su bet kuriuo Lietuvos kraštu, pastaraisiais metais į miestą ateinančios investicijos, aukštųjų mokyklų įvairovė, mokslo įstaigų tinklas, statomos gamyklos, atnaujinamos gatvės - visa tai kuria palankias salygas Kaune apsigyventi norintiems žmonėms.
Dabartinis Kaunas - tai beveik 293 tūkstančiai gyventojų (2017 metų sausio 1 dienos duomenimis) 157 kv.km teritorijoje, kurios centras yra dviejų didžiausių Lietuvos upių - Nemuno ir Neries sankirta. Jeigu pažiūrėtumėte į Kauno kontūrus, matyti, kad miestas plėtėsi gana tolygiai į visas puses. Taip pat gana patogu keliauti į bet kurią Lietuvos vietą: atstumas iki sostinės - 103 km, iki Klaipėdos jūrų uosto - 209 km. Kauno mieste yra 11 seniūnijų, beveik visos jos apima ne vieną kauniečių gerai žinomą miesto dalį, todėl miesto rajonų yra gerokai daugiau. Pagal poreikį galima rinktis gyvenimą ir miesto centro šurmulyje, ir priemiestyje, turinčiame kaimo atmosferą.
Kaunas dar ir žalias miestas, mieste bendrosios paskirties želdynų vienam gyventojui tenka 15,3 kv.m (Vilniuje - 10,5 kv.m)*. Kaune parkai puikiai dera su su gyvenamaisiais masyvais, todėl galima pasivaikščioti dideliame parke pačiame miesto centre, Žaliakalnyje ar Panemunėje.
Be abejonės, Kauno senamiestis - unikali vieta tiek dėl geografinės padėties, tiek dėl istorinio paveldo, tai miesto pradžia. Nemuno ir Neries santakoje gynybinė pilis buvo pastatyta XIII- XIV amžiuje kryžiuočių antpuoliams palei Nemuną atremti. Kauno pilis rašytiniuose šaltiniuose pirmą kartą paminėta 1361 metais, ši data ir laikoma oficialia miesto įkūrimo data. Per šimtmečius Kauno Senamiestis ne kartą kentėjo nuo gaisrų, būtent dėl jų 1540 metais kunigaikštis Žygimantas Senasis išleido įsaką iš miesto teritorijos iškeldinti pirtis ir bravorus, o namus statyti tik mūrinius. Naujų butų ir namų Kauno Senamiestyje statoma nedaug, visgi tai istorinis miesto centras, tačiau intensyviai rekonstruojami seni namai, remontuojamos gatvės. Senamiesčio privalumas - nereikalingas automobilis, nes siauruose kiemeliuose nėra kur jų parkuoti.
Šiandieninį Žaliakalnį į dvi dalis dalina Savanorių prospektas, kuris yra pagrindinė arterija patogiam susisiekimui su visais miesto rajonais. Dėl Senamiesčio artumo nuo seno šiame rajone kūrėsi inteligentija ir tarpukario šviesuoliai, dėl to Žaliakalnis visais laikais, net ir sovietmečiu, išlaikė ypatingą charakterį, nepaklūstantį ano meto ideologijai ir gyvensenai. Žmonės čia statėsi namus imdami pavyzdžiu prieškarinių vilų architektūrą, dabar Žaliakalnis yra tarsi gyvas architektūros muziejus - jame rasite unikalų gatvių tinklą, medinės architektūros šedevrų, yra išlikusių dviaukščių ir sodybinio tipo medinukų, medinių vilų, kotedžų. Gyventi šiame rajone ir ramu, ir saugu.
Suprantama, bėgant laikui, dalis medinių namų apgriuvo, buvo pakeistos modernesniais mūrinukais, rajonas sutankintas, tačiau atmosfera išliko. Taip pat rajone yra daug daugiabučių. Gamyklų vietoje auga nauji namai, biurai, infrastruktūros objektai. Žaliakalnio šiaurinėje pusėje buvusių gamyklų pastatai persipina su daugiabučiais. Atsižvelgiant į pasaulinę patirtį, tai labai perpektyvus derinys. Jei pavyktų gamyklas sutvarkyti kompleksiškai, tai būtų galimybė sukurti naują, šiuolaikinį rajoną. Rajono daugiabučiai taip pat sparčiai renovuojami, kas rodo, kad rajone gyvena sveikas sociumas. Pačiame Žaliakalnyje ir aplinkui esančiuose rajonuose yra mokyklos, darželiai, poliklinika, daug žaliųjų erdvišų, vietos piosiui ir sportui. Tai puiki vieta įsikurti šeimai su mažamečiais vaikais.
Pirmasis didesnis naujos statybos objektas Žaliakalnyje yra gyvenamasis kompleksas "Žaliakalnio terasos". Pastatytas viename iš mėgstamiausių Kauno rajonų, Dainavos ir Žaliakalnio rajonų sankirtoje. Aplinkui gausu mokyklų, darželių, gydymo ir pramogų įstaigų. Pastatas daugiafunkcis. Apatiniame aukšte - paslaugas teikiantys salonai, antrame aukšte - biurai, viršutiniai aukštai - gyvenamieji. Daigiabutyje įrengtos net kelios gyventojams priklausančios bendros zonos su želdynais, vaikų žaidimo aikštelėmis, minigolfo aikštele. Daug parkingo vietų aplink pastatą ir požeminėje aikštelėje. Butai erdvūs ir patogaus suplanavimo. Iš didelių terasų atsiveria nuostabi Kauno panorama. Pastatas su puikia šilumos izoliacija, terasos prie pastato priglaustos, neturi su juo bendrų konstrukcijų, dėl šios priežasties jungčių vietose nėra šilumos tiltelių, visas namas šiltesnis.
Kauno Naujamiestis - tai Laisvės alėja su ją kertančiomis gavelėmis, lygiagrečiomis Kęstučio ir K. Donelaičio gatvėmis, tai Soboras, Nemuno sala. Rajonas išsiskiria aiškia stačiakampe gatvių struktūra, susiformavusia XIX amžiuje, kai Kaunas buvo vienas iš Rusijos gubernijos centrų. Šiandien Naujamiestis - viešojo gyvenimo centras, šiame rajone yra daugybė valstybės įstaigų, teatrų, muziejų, didžiausia Lietuvoje Žalgirio arena, nekalbant apie nesuskaičiuojamas kavines, restoranus ir parduotuves.
Į pietus nuo geležinkelio stoties prasideda Šančiai - irgi labai savita Kauno miesto dalis. Nemunas dalija šį rajoną į dvi dalis: Aukštuosius Šančius - šiaurės rytinę dalį, išsidėsčiusią aukštutinėje Nemuno terasoje ir Žemuosius Šančius - pietinę dalį, nusidriekusią žemutinėje upės terasoje. Iki antrojo pasaulinio karo Šančiai buvo miesto priemiestis, kuriame kūrėsi fabrikai ir darbininkija. Pagrindinė gatvė - Juozapavičiaus prospektas, vedantis į miesto centrą. Šis rajonas Kauno rytinėje dalyje miesto dalimi tapo užtvenkus Nemuną ir pastačius Kauno hidroelektrinę.
Anksčiau teritorija buvo Pažaislio valsčiaus dalimi, joje buvo keli tipiški lietuviški kaimai: Petrašiūnai, Amaliai, Naujasodis, Palemonas, kurių pavadinimai išlikę iki šiol. Rajono gyventojai turi nuosavą paplūdimį, jachtų klubą, deja, ir geležinkelį, kuris buvo nutiestas išilgai užtvankos. Tačiau rajono gyventojai negali skųstis poilsio ir kultūrinių objektų stoka: minėtas Kauno marių paplūdimys, įrengti pasivaikščiojimo takai palei Kauno marias, brandžiojo baroko architektūros šedevras - Pažaislio vienuolynas ir bažnyčia, kur vyksta daugybė renginių ir koncertų, Palemono bažnyčia, Kamaldulių vienuolyno pastatų ansamblis.
Miesto dalis, buvęs priemiestis, įsikūręs dešiniajame Neries ir Nemuno krante, prie upių sankirtos. Teritorijai priklauso Lampėdžių, Veršvų, Vakarų ir Rytų Vilijampolės bei Panerių gyvenvietės. Stambiausios gatvės - Raudondvario plentas, Panerių, Varnių, Ariogalos. Istorinė gyvenvietė tapo Kauno pramonės, prekybos, biurų ir verslo centrų plėtros vieta, taip pat ir patogiu žaliu ir nesutankintu gyvenamuoju rajonu. Vilijampolė, Varnių g. 38. Apleistame pastate įrengiami komercinės ir gyvenamosios paskirties loftai.
Visi šie trys miegamieji Kauno mikrorajonai (Dainava, Kalniečiai, Eiguliai) galime vadinti sovietmečio kūdikiais, gimusiais XX amžiaus septintajame-devintajame dešimtmetyje. Dainava iš jų vyriausia. Tai miesto dalis šiaurės rytų pusėje, rajonas pradėtas statyti maždaug 1960 metais, kai Kaunas buvo daromas lengvosios pramonės flagmanu sovietų sąjungoje ir jame buvo masiškai dalinami butai darbininkams. Iš tipinių daugiabučių rajonų niekuo neišsiskiria, tik atkūrus Nepriklausomybę jame suklestėjo prekyba (Urmo bazė), pastatyti keli verslo centrai. Tiek Žaliakalnio, tiek Dainavos gyventojai džiaugiasi sutvarkytu Dainavos parku - tai visiškai atnaujinta 3,8 ha ploto rekreacinė erdvė tarp V. Krėvės prospekto ir Partizanų gatvės - dabar yra kur pasivaikščioti, sportuoti, aktyviai leisti laivalaikį.
Apie 1973-1974 metus, kai Dainavos mikrorajonas jau buvo užpildytas daugiabučiais, jų statybos persikėlė šiauriau, į vakarus nuo tuometinio Raudonosios Armijos, dabar Savanorių prospekto, į Kalniečius. Juose jau buvo statomi šiek tiek geresnio suplanavimo 5-9 ir 16-os aukštų blokiniai daugiabučiai, kuriuose buvo didesni koridoriai ir virtuvės. Aštuntojo dešimtmečio pabaigoje greta Kalniečių, vakarinėje dalyje, imtas statyti Eigulių mikrorajonas. Rajoną sudaro dvi teritorijos - Eiguliai ir Kleboniškis. Eigulių daugiabučiai pradėti statyti 1979 metais, butai juose tokie pat kaip ir Kalniečiuose, bet erdvesni ir patogesni nei Dainavoje. Kauno savivaldybė paskelbė, kad imsis vieno kvartalo atnaujinimo Eiguliuose (apie 15 daugiabučių). Tuo pat metu planuojama atnaujinti mokyklas, požemines komunikacijas, inžinerinę infrastruktūrą. Mikrorajone nėra parko, tačiau netoliese esantis Kleboniškio miškas jį visiškai atstoja, rajone nėra pramonės įmonių ir gamyklų, geras susisiekimas su miesto centru ir Senamiesčiu.
Šilainių gimimo data - praeito amžiaus devinto dešimtmečio vidurys - 1984 metų pavasaris. Teritoriją sudaro Smėliai, Milikoniai, Linkuva, Romainiai ir Sargėnai. Šilainiai buvo planuoti 90-čiai tūkstančių kauniečių, kaip didžiausias miesto mikrorajonas, kurio gyventojams būtų patogu pasiekti Vilijampolėje esančias gamyklas. Buvo statomi 5,9 ir 12-os aukštų blokiniai namai, juose dabar gyvena apie 40 tūkst. kauniečių.
Iki 2010-ųjų Kaune naujų gyvenamųjų daugiabučių projektų buvo vos vienas kitas - Aukštuosiuose Šančiuose, Senamiestyje, daugiau buvo statoma individualių namų priemiestiniuose rajonuose. Dabar, kai Kaunas tarsi įgauna antrą kvėpavimą, jau plėtojami nauji daugiabučių projektai Žaliakalnyje, Kaniečių, Eigulių, Dainavos mikrorajonuose.
Karkasinius ir medinius namus Šiaurės šalys, ypač Švedija ir Norvegija, nuo senų laikų statė ir daug stato iki šiol. Ir dabar, kai visi daugiau galvoja apie gamtą ir aplinkos saugojimą, mediena vėl tapo labai populiari. Švedijoje net apie 90 % visų vienbučių namų pastatyta iš medžio. Šiuolaikiniai švediški karkasiniai namai yra tarsi išvystyta senovinių stulpinių ir lentinių namų versija. Dabar namai dažnai gaminami gamyklose kaip surenkami moduliai ar atskiri elementai. Juos atveža į statybvietę ir greitai pastato. Kadangi medis yra lengvas, bet tvirtas, jį lengva transportuoti ir montuoti, o tai padeda sumažinti statybos išlaidas. Be to, vis daugiau žmonių nori ne tik paprastų namų, bet tokių, kurie tiktų prie aplinkos, atitiktų kraštovaizdį ir vietinę architektūrą.
Iki 1994 metų Švedijoje buvo draudžiama statyti medinius pastatus aukštesnius nei du aukštai - visi bijojo gaisrų. Tvarumas: medis yra natūrali, atsinaujinanti medžiaga. Aišku, yra ir iššūkių - pavyzdžiui, reikia labai geros garso izoliacijos tarp butų, kambarių ir stiprių priešgaisrinių sprendimų. Švedija ir Norvegija šiandien yra tarp lyderių pasaulyje, medinių ir kalbant apie karkasinių pastatų statybas. Trumpai tariant, mediena ir karkasiniai sprendimai Skandinavijoje yra ne tik pagarba senoms tradicijoms, bet ir pažangus žingsnis į ateitį.
Statyti surenkamų gelžbetonio konstrukcijų (g/b) namą verta dėl visos eilės priežasčių. Taip pat, turėsite šilumiškai efektyvų, tvirtą ir saugų būstą, pasižymintį puikia garso izoliacija. Verta pabrėžti, jog Europos tarybos direktyvoje 2010/31/ES 2010 m. gegužės 19 d pateiktas reikalavimas, kad nuo 2018 m. visuomeniniai pastatai, o nuo 2020 m. visi nauji pastatai turi būti „beveik nulinės energijos pastatai“ (kitaip tariant, A++ kategorija). Kaip pastebėta ankstesniame atsakyme, pagrindinis gelžbetonio pranašumas prieš mūrą - kur kas greitesnis sumontavimas (iki dviejų savaičių) ir montavimo metu neatsirandantis brokas. Kitas gelžbetonio pliusas: pjautinė namui bent jau Lietuvos atveju dažnai prastai išdžiovinama, nes šį procesą pakankamai sunku kontroliuoti. Šiai dienai dažniausiai naudojamas tipinis sienos skerspjūvis - 80/200/120 (betonas/izoliacinė medžiaga/ betonas). Reikalui esant, viduje (tarp betono) naudojamas izoliacinės medžiagos sluoksnis gali būti dar storesnis, kas užtikrintų aukščiausią šiluminį efektyvumą.
Renkantis tipinį projektą, gamybos trukmė - ženkliai mažesnė. Galime naudotis mūsų klientų UAB „Ritma“ Naujojo Antakalnio projektu, kuriam gaminame gelžbetonines konstrukcijas specialiai sukurta animuota schema. Nuo 2007-ųjų modernia suomiška linija gaminami gelžbetoniai nameliai užsakovams palikdavo tik gerą ar labai gerą įspūdį, kadangi proceso trukmė - neilga, gamybos procesai - aiškūs, o didžioji dauguma problemų yra išsprendžiamos priešgamybiniame projekto periode. Klientams, be kita ko, patinka lygios namo sienos. Įmonė 2014 m. rugpjūčio mėnesį įsigijo tokio paties dydžio gamyklą Visagine, kas padvigubino gamybinius resursus. AB „AKSA“ 2014 m. AB „AKSA“, lietuviško kapitalo įmonė, jau penkias dešimtis metų yra viena pirmaujančių Lietuvos gelžbetonio gamintojų.
Tipinis blokinio namo vaizdas Kaune
Apibendrinant, Kaunas siūlo įvairias galimybes būsto pasirinkimui, atsižvelgiant į kiekvieno individualius poreikius ir gyvenimo būdą. Nuo istorinio Senamiesčio iki modernių naujų statybų Žaliakalnyje ir kituose mikrorajonuose, kiekvienas gali rasti sau tinkamą vietą. Svarbu atkreipti dėmesį į statybos technologijas, energetinį efektyvumą ir aplinkosaugos aspektus, renkantis būstą šiame mieste.
Populiariausi Kauno mikrorajonai ir jų ypatybės:
- Žaliakalnis: Istorinis rajonas su unikalia architektūra ir ramia atmosfera.
- Naujamiestis: Viešojo gyvenimo centras su daugybe kultūros objektų ir pramogų.
- Šančiai: Savita Kauno miesto dalis su darbininkiškais šaknimis ir maištinga dvasia.
- Dainava, Kalniečiai, Eiguliai, Šilainiai: Miegamieji rajonai su gerai išvystyta infrastruktūra ir patogiu susisiekimu.
Kauno rajono žemėlapis
Statybos tendencijos Kaune:
- Daugėja naujų daugiabučių projektų Žaliakalnyje, Kaniečių, Eigulių, Dainavos mikrorajonuose.
- Populiarėja karkasiniai ir mediniai namai, atsižvelgiant į aplinkosaugos aspektus.
- Augantis dėmesys energetiniam efektyvumui ir "beveik nulinės energijos pastatų" statybai.
Daugiabučių renovacija sulėtėjo: kas tai lemia ir kokie valstybės planai
tags: #blokiniai #vienbuciai #namai