Blokiniai namai sovietmečiu: istorija, problemos ir ateitis

Sovietmečiu statyti blokiniai namai Lietuvoje yra svarbi šalies architektūros ir urbanistikos dalis. Šie namai, dažnai vadinami "chruščiovkėmis", tapo masinio būsto statybos simboliu, skirtu greitai ir pigiai išspręsti gyvenamojo ploto trūkumo problemą. Tačiau šiandien, praėjus dešimtmečiams, kyla klausimai dėl jų būklės, patogumo ir ateities.

Sovietinis daugiabutis Vilniuje

Blokinių namų atsiradimo istorija

Vilniaus universiteto istorikas Algirdas Jakubčionis primena, kad butų problema Lietuvoje pradėjo formuotis 1945 metais. Tuo metu iš Lietuvos į užsienį bėgdami nuo sovietinės valdžios pasitraukė tūkstančiai, todėl jų butai buvo nusavinami ir skiriami kitiem gyventojams laukiantiems būsto.

SSRS modernizacijos projektuotojai statė tokius blokinio bei daugiaplokščio tipo namus būtent dėl jo pigaus ir greito gaminimo būdo. O būtent vienas iš sovietinės valdžios tikslų ir buvo greitai bei pigiai išspręsti gyvenamųjų namų problemą.

Elektrėnai yra viena iš pirmųjų Lietuvos gyvenviečių, kurioje buvo pradėti statyti blokiniai ir gelžbetonio daugiaplokščiai gyvenamieji namai. Pirmieji statomi daugiabučiai įgavo „chruščiovkės“ sinonimą (pagal tuometinio SSRS vadovo Nikitos Chruščiovo pavardę).

Chruščiovka

Būsto krizės ištakos ir sprendimo būdai sovietmečiu

Vis dėlto ištuštėjusių gyvenamųjų būstų paskyrimas kitiems gyventojams gyvenamosios vietos trūkumo problemą išsprendė tik iš dalies. „Chruščiovas maždaug 7-tojo dešimtmečio viduryje susidūrė su butų problema - nėra, kur gyventi. Rusijoje egzistavo vadinamieji komunaliniai butai.

Trokštantys kuo greičiau gauti būstus, duodami kyšius, istoriko teigimu, sugebėdavo prasibrauti net iki vykdomųjų komitetų pirmininkų ar pavaduotojų, kurie sudarinėjo laukiančiųjų eiles.

Be komunalinių ir kooperatinių butų, prie gyvenamosios vietos trūkumo problemos sprendimo turėjo prisidėti ir bendrabučiai, kuriuos buvo pradėta statyti darbininkams, siekiant juos laikinai apgyvendinti.

Jei 6-7 dešimtmetyje buto laukti tekdavo 3-5 metus, tai 9-ajame dešimtmetyje eilėje galėjo tekti stovėti keliolika ar net keliasdešimt metų. Dėl ilgų eilių ir komplikuotų galimybių gauti gyvenamąjį plotą dauguma jaunų žmonių buvo priversti gyventi su tėvais.

Be to, stoti į eilę būstui gauti galėjo toli gražu ne visi. „Į eilę butui gauti negalėjo stoti viengungiai, gyvenantys su tėvais. Buvo nustatyta, jog bute vienam gyventojui užtenka 9 kv. metrų ploto.

Standartizacija ir ideologija sovietiniuose butuose

Šiandien juokeliai ir kandžios replikos apie vienodus sovietmečio butus pasigirsta pakankamai dažnai. Iš tiesų toks butų interjeras buvo labai tikslingas ir politiškai parankus.

Istorikė Regina Lakačauskaitė - Kaminskienė savo straipsnyje „Miestiečio butas Sovietų Lietuvoje: ideologijos atspindžiai gyvenamojoje erdvėje“ pastebi, kad būtent tai ir lėmė „masinės, serijinės, standartizuotos architektūros bumą.

Standartizacija palietė ne tik pastatų išvaizdą, tačiau panaikino individualizmą ir gyvenamosiose patalpose. Standartizuoti butai reikalavo standartinių baldų, centralizuotas baldų projektavimas lėmė masinės produkcijos gamybą, ribotas prekių pasirinkimas parduotuvėse lėmė identiško produkto pirkimą. Tai schema, labai abstrakčiai nusakanti butų suvienodėjimo procesą.

Tokia schema buvo pasitelkta ne tik siekiant taupyti pinigų ir laiko sąnaudas, suvienodėję butai ir bendro naudojimo patalpos juose turėjo ugdyti kolektyvinę visuomenę, o tam trukdė individualūs namai ir uždari privatūs kambariai.

Nors tiesioginio valdžios kišimosi į privatų žmogaus gyvenimą nebuvo, tačiau N. Cruščiovo laikais žiniasklaida primetė mokymą, kuriuo siekta paveikti žmonių estetinį tarybinio žmogaus skonį, keisti būsto interjero ir dekoro sampratą, esą vartotojo skonis ne visada išlavintas, todėl masinė produkcija jį nukreips tinkama linkme.

Kad butams buvo planuojami net baldai, patvirtina ir istorikas A. Jakubčionis, esą kambariai buvo tokie maži, kad reikėjo tiksliai apskaičiuoti, ar baldas tilps į kambarį. Kartais baldus tekdavo įkelti net per langus, nes durys buvo per siauros.

Jaukus mažo sovietinio buto interjeras

Daugiabučių statybos technologijos ir medžiagos

Lietuvoje per ilgus metus daugiabučių statybos technologijos keitėsi - medinius keitė blokiniai ir monolitiniai, o ne taip seniai kone populiariausiais tapo daugiabučiai iš blokelių. Iki 1950-ųjų Lietuvoje daugiausia buvo statoma medinių ir mūrinių namų.

Remiantis Registrų centro duomenimis, šiuo metu Lietuvoje daugiausia stovi mūrinės statybos daugiabučių - jų yra apie 22 tūkst. Blokinių - apie 7,5 tūkst., medinių - apie 6 tūkst. ir beveik 2 tūkst. daugiabučių, pastatytų iš blokelių.

Kita vertus, pastatų kiekis nelygus butų skaičiui. Štai nors Lietuvoje daugiausia stovi mūrinių daugiabučių, butų skaičius juose ir blokiniuose daugiabučiuose labai panašus. Tokia situacija susiklostė dėl to, jog mūriniai pastatai dažnai statyti mažaaukščiai.

Dabar galima rasti ir tokių naujos statybos daugiabučių, kuriuose panaudojamos visos prieš tai išvardintos technologijos. Daugiabučio renovacija - vienas iš būdų pagerinti gyvenimo kokybę.

Pagrindiniai daugiabučių tipai ir jų ypatumai

Pagrindiniai daugiabučių tipai skiriasi pagal statybos medžiagas ir technologijas:

• Mūriniai: Statomi iš plytų, blokelių, arba stambesnių mūro blokų.
• Blokiniai: Statybiniai elementai pagaminami gamykloje, o statybų aikštelėje tik surenkami.
• Monolitiniai: Patys standžiausi pastatai, tačiau statybos - labai ilgos.

Problemos ir iššūkiai

Pagrindinis niuansas, kurį turėtų žinoti pirkėjai, yra garso daugiabučiuose pralaidumas. Prasčiausia garso izoliacija yra blokiniuose daugiabučiuose, kadangi juose panaudotos ganėtinai plonos konstrukcijos.

Visi senos statybos daugiabučiai, nepaisant to, iš kokios medžiagos jie pastatyti, turi sandarumo problemą. Senuose daugiabučiuose niekada neturėsime sandarumo. O jeigu padarysim sandarumą, butai supelys, čia didžiausia problema ir buvo visuose daugiabučiuose, nesvarbu, jie mūriniai ar stambiaplokščiai.

Tuo metu, kai senos statybos daugiabučiuose buvo pradėti įstatyti plastikiniai langai, gyventojai ėmė skųstis butuose atsiradusiu pelėsiu ir drėgme. Taip yra dėl to, kad minėtuose daugiabučiuose trūksta ventiliacijos.

Renovacijos galimybės ir privalumai

Kadangi valstybė nėra pajėgi aprūpinti visų gyventojų patogiu ir ekonomišku būstu, senos statybos namų renovacija yra išeitis tiems, kas nori pagerinti savo gyvenimo sąlygas, nekeisdami gyvenamosios vietos ir esamo būsto į naujesnį. Daugiabučių renovavimas pratęsia jų eksploatavimo laiką ir mažina išlaidas priežiūrai.

Laikančiosios konstrukcijos sovietmečiu statytuose stambiaplokščiuose namuose kol kas yra mažai susidėvėjusios, tačiau reali pastato gyvavimo trukmė gali gerokai sutrumpėti dėl prastos stogo, sienų, įėjimų priežiūros, funkcinio ir moralinio buitinių komunikacijų (vandentiekio, kanalizacijos, elektros įvadų) nusidėvėjimo bei kitų veiksnių.

Taigi tik kompleksiškai atnaujinus pastatą, daugiabutį galima eksploatuoti dar daug metų, mažiau išleidžiant lėšų smulkiems remontams, šildymui- atnaujinimo išlaidos šiandien yra visada mažesnės už išlaidas po 10 metų. Norint tą pačią pinigų sumą sukaupti, reikėtų daug metų taupyti, mokėti už švaistomą šilumą, kęsti nepatogumus ir gyventi apleistame name.

Kompleksiškai atnaujinus pastatą, pagerėja gyvenamosios aplinkos sąlygos, pakyla nekilnojamojo turto kaina, pagerėja pastato estetinis vaizdas, padidėja butų plotai, taupoma šilumos energija, mažėja mokesčiai už šilumą, palengvėja namo eksploatacija, mažėja jos išlaidos. Modernizavus vamzdynus pagerėja vandens kokybė.

Atnaujinti namo fasadai ne tik optimizuoja energijos išlaidas, bet ir sušvelnina klimatą patalpose tiek žiemą, tiek vasarą, taip pat pailgina pastato sienų ir kitų konstrukcijų eksploatavimo laiką.

Didžiulis atnaujinimo privalumas - butų naudingo ploto padidėjimas. Vien tik platinant balkonus ir paverčiant juos lodžijomis, kiekvieno buto plotas padidėja nuo 2,0 iki 4,2 kv. m, o jeigu kartu platinama ir virtuvė - dar 3,6 kv. m., o tai gerokai palengvina namų šeimininkių padėtį ir būsto komfortą apskritai.

Įgyvendinus energiją taupančias priemones, šilumos suvartojimas vidutiniškai sumažėja 20-30 proc. Energijos taupymo priemonių įgyvendinimas (šilumos punktų modernizavimas, vamzdynų šiltinimas bei individualios apskaitos prietaisų ant radiatorių įrengimas) - tai greičiausiai atsiperkančios investicijos.

Skaičiuojama, kad dabartinėmis sąlygomis po renovavimo buto vertė pakyla daugiau kaip 30 proc. Visais kitais parametrais - garso, šilumos izoliacijos, eksploatavimo kaštų, papildomų sąnaudų ir kt. - atnaujintų ir naujų namų rodikliai išlieka artimi vienas kitam.

Jaukūs ir energiją taupantys daugiabučiai gyvenamieji namai patogesni gyventi, vertingesni nekilnojamojo turto rinkoje.

Finansavimo šaltiniai

Pastatų modernizavimui galima panaudoti įvairias lėšas, tačiau daugiabučiai namai turi tam tikrą specifiką dėl jų valdymo, nuosavybės formų (daug butų savininkų) ir sutelkti finansinius išteklius jų modernizavimui nėra paprasta.

Galimi trys pagrindiniai finansavimo šaltiniai: pačių butų savininkų lėšos, savivaldybių sukurti specialieji bendrijų rėmimo fondai ir LR vyriausybės patvirtinta Daugiabučių namų modernizavimo programa.

Sovietmečio daugiabučių dabartis ir ateitis

Pirmiesiems Vilniaus sovietiniams daugiabučiams - jau apie 60 metų. Buvęs garantinis terminas - 50, kai kurių net tik 25 metai. Daug metų yra sakančių, kad net po renovacijos daugiabučiai namai tik atrodo kitaip.

Todėl sakoma, kad racionaliau galbūt tokius daugiabučius griauti ir statyti naujus.

Aplinkos ministras sako, kad net jei būtų nustatyta, jog daugiabutis avarinės būklės, rūpintis turėtų patys gyventojai.

Kad kada nors sovietinių daugiabučių problemą teks spręsti, iš esmės kalbama jau ne vieną dešimtmetį. Lietuvoje yra apie 36 tūkst. daugiabučių, du trečdaliai pastatyti sovietmečiu. Buvo suteikiamas 50 arba vos 25 metų garantinis terminas.

Siūloma daryti bandomąjį projektą.

Seimo Ekonomikos komitetas planuoja surengti posėdį ir suformuluoti siūlymus, kaip būtų galima seniausius daugiabučius ne renovuoti, o griauti ir statyti naujus. Kiek Lietuvoje yra avarinės būklės daugiabučių, žinių nėra.

Esminiai aspektai perkant senos statybos būstą

Būsto patikros ekspertas Ž. Dževečka sakė, kad paprastai seni butai, kuriuose remontas nebuvo atliktas 20 metų ir daugiau, reikalauja nemažų investicijų, mat, juose jau reikia keisti elektros instaliaciją, santechniką, o ką jau kalbėti apie sienų, grindų lyginimą, lubų tvarkymą ir pan.

Viena svarbiausių patalpų, tikrinant senos statybos butus, yra tualetas ir vonia. Ž. Dževečka pataria patikrinti, ar veikia klozeto vandens bakelis, ar iš čiaupo vonioje bėga vanduo. Ekspertas taip pat atkreipia dėmesį, kokios lubos sudėtos tualete ir vonioje.

Sovietinio daugiabučio renovacija

tags: #blokiniai #namai #sovetinia