Lietuvoje dominuojantys sovietinės statybos daugiabučiai yra tapę neatskiriama šalies urbanistinio peizažo dalimi.
Juose gyvena du trečdaliai Lietuvos gyventojų, kurie dažniausiai skundžiasi ne tik didelėmis sąskaitomis už šildymą, bet ir nekomfortiškomis gyvenimo sąlygomis.
Tačiau daugelis net neįtaria, kad dėl to kaltas ne tik pastatų amžius, bet ir specifinis šių namų statybos būdas.
Blokinių daugiabučių gyvenamasis rajonas Vilniuje
Architektūra Ir Ideologija Sovietmečiu
Kalbant apie sovietmečio architektūrą, neišvengiamai tenka paliesti ideologijos klausimą.
Architektūros ir politikos sąveikos čia reiškėsi itin glaudžiai.
Tad akivaizdu, jog architektūra buvo svarbi socializmo statybų dalis.
Didelė dalis sovietinio architektūros diskurso akivaizdžiai siejasi su bendraisiais modernizmo procesais.
Reikėjo, kad žmogus pamatytų ne tik kokie blogi Vakarai arba koks vargas buvo gyventi buržuazinėje Lietuvoje, bet ir kaip gražu yra Sovietų Sąjungoje.
Tai vaizduojamoji architektūra su aiškiai atpažįstamais sovietiniais motyvais, kurie yra įgiję realų, materialų pavidalą.
Nors egzistuoja aiški ideologinė doktrina, tačiau tuo pat metu esama ir tam tikros žodžio laisvės.
Tuo tarpu visur esanti ideologija reiškiasi „spektakliškai“, tarsi atitrūkus nuo realybės.
Tai yra du pasauliai, kur vienas yra realus, o kitas - ideologinis.
Sovietinė architektūra Vilniuje
Planinė Ekonomika Ir Statybos
Šalies industrializavimo ir augimo progresas turėjo būti parodomas konkrečiais skaičiais.
Statybų industrializavimas neatsiejamas ir nuo medžiaginio aspekto.
Ypač ryškus pavyzdys - chemijos pramonės bumas N. Chruščiovo valdymo metais.
Planinė ekonomika įpareigoja kiekvienais metais padaryti daugiau.
Jei padarysi mažiau, be abejo, nesibaigs geruoju.
Naudoti atiduodami netgi nepabaigti objektai.
Su šiuo skubėjimu kartu kenčia ir kokybė.
Tad medžiagų deficitas - taip pat viena iš to burbulo sprogimo priežasčių.
Planinės ekonomikos rezultatus galime atpažinti net ir tokiuose elementuose, kaip aplinkos sutvarkymas, socialinės insfrastrūktūros sukūrimas.
Socialistinio lenktyniavimo sąlygomis, akivaizdu, tai nėra pirmosios reikšmės dalykas.
Pirmosios reikšmės dalykai yra pramonė ir gyvenamosios teritorijos.
Masinės Statybos Klaipėdoje
Masinės statybos pradžios nereikėjo ilgai laukti.
Pirmieji tokie gyvenamieji kompleksai Klaipėdoje pradėti 1959 m., vėl pasinaudojus Kauno įdirbiu.
Kadangi daugiabučių statyba miesto centre negalėjo išspręsti būstų poreikio, buvo rezervuotos teritorijos miesto šiaurėje, rytuose ir pietuose - tuščiose ir erdviose teritorijose, dažnai pelkėtose vietose ir ant prastesnio grunto.
Tuo tarpu pagal 1957 m. miesto generalinio plano korektūrą abipus naujai suplanuoto Taikos prospekto, turėjusio tapti naująja miesto ašimi, pietų kryptimi iki planuojamos Kauno g. numatyta pastatyti net šešis mikrorajono dydžio gyvenamuosius kvartalus.
1962 m. Petro Janulio kolektyvo parengtame generaliniame plane jau buvo numatyti sprendiniai, apeinantys šį barjerą.
Buvo pasiūlyta gyvenamąsias zonas formuoti lygiagrečiai marių krantinėse išsidėsčiusių įmonių aptarnavimo koncepcijai, o miesto plėtimasis į pietus sustiprintas ir strategiškai svarbios III vandenvietės prie Klaipėdos (Karaliaus Vilhelmo) kanalo projektu.
Iš karto už Kauno g.-Baltijos pr. pramonės rajono suformuoti du masyvūs gyvenamieji rajonai, sudaryti iš keturių mikrorajonų.
1990-aisiais masinės gyvenamųjų namų statybos epocha Klaipėdoje baigėsi.
Urbanistinį metabolizmą sukūrė P. Janulio komanda, pasinaudojusi modernistiniu miestų planavimo principu, kai gyvenamieji rajonai tampa stambiausiais miesto plano elementais, „maunamais“ ant vienos ar kelių ašių kaip stuburo.
Garso Izoliacijos Problemos Blokiniuose Butuose
Masinės daugiabučių namų statybos laikotarpiu šalies miestai ir miesteliai plėtėsi vienas į kitą kaip du vandens lašai panašių daugiabučių namų kvartalais.
Viena iš dažniausių problemų - prasta garso izoliacija.
Gyventojai dažnai girdi kaimynų keliamą triukšmą, ypač garsus sklindančius per grindis.
Dėl to kyla klausimas, kaip efektyviausiai pagerinti garso izoliaciją blokiniame bute.
Efektingiausias būdas - dėti lages, daugiausiai kas 50 cm (geriausia kas 30cm).
Tarp lagių guldyti akmens vatą ar putplastį.
Ant viršaus dėti ne plonesnę kaip 12 cm OSB plokštę būtinai su špuntu (juodgrindės), o toliau jau ką norite - ar PVC dangą ar natūralų linoleumą, parketą ar laminatą.
Patarčiau natūralų linoleumą arba parketą.
Grindų izoliavimo schema
Akmens vata ir betonas nemanau, kad bus efektyvu, nes vatos paskirtis apšildyti, o papildoma paskirtis gaunasi garso absorbacija.
Asmeniškai aš ieškočiau sprendimų su akustinėmis medžiagomis, kaip garso izoliacija "Stratocell Whisper" (balta), 120 cm x 240 cm, nes jos yra gamintos pagal pažangią technologiją ir veikia sumontuotos karkasuose, ko nepasakysi apie kitas akustines medžiagas.
Padaryčiau karkasą grindims, pasirinkčiau pagrindą storą plastiką iš uab plasta, susimontuočiau atspindinčią šilumą ąliuminio plėvelę "Relax G3X" su aliuminio folija ir susidėčiau grindų šildymo tinklelius ant eksplotuojamu vonios vietų.
Dėl grindų judėjimo blokiniame name - sunkus sprendimas, bet įmanomas.
Kadangi blokiniai namai padaryti iš perdanginių plokščių, kuriose apstu armatūrų.
Dėl jų ir vyksta amortizavimas.
Jei blokiniame daugiabutyje yra medinės grindys su lagėmis, kurios girgžda ir įdubę, reikia spręsti, ar remontuoti esamas, ar įrengti naujas grindis.
Jeigu sudėsite tik vatą tarp lagių tai pagerės tik kažkiek orinio garso perdavimas.
Jeigu tikslas išspręsti šį klausimą , tai geriausia yra betonuoti grindis.
Prieš betonavimą yra paklojamas grindų antivibracinis paklotas dedamos armavimo grotelės ir pilamas betonas ne mažiau , kaip 5 cm.
Taip bus išspręstas klausimas visiems laikams :)
Reikalingos naujos grindys, o tokias įrengiant galite ir garso izoliaciją pasigerinti.
Galimi perdangos permontavimo būdai:
- Perdangos permontavimas įrengiant monolitinę arba lengvąją surenkamą + standartinė garso izoliacija.
- Dalinis perdangos permontavimas, kai įrengiamos papildomos lagės (minimaliai aukščiau nei esamos). Ant naujų lagių įrengiamos grindys (+ standartinė garso izoliacija), tarpas tarp lagių užpildomas vata.
- Esamos perdangos gerinimas. Kaimyno lubos permontuojamos naudojant specializuotas vibro pakabas; tarpas tarp lagių - vata; ant esamų lagių dedama vibro izoliacinis paklotas, ant jo standžios plokštės (apkrovos paskirstymui ant lagių), vata arba vibro izoliacinis sluoksnis, sausos statybos grindys (GKP, du sluoksniai), grindų danga su paklotu.
Naujos grindys negali standžiai liestis prie sienų ar lagių.
Siūlytume betonuoti ir panaudoti mūsų gamybos grindinę plokštę SWG-30.
Dažniausiai Pasitaikantys Mitai Apie Daugiabučius
Vieni iš dažniausiai sutinkamų mitų apie daugiabučius yra susiję su pirmųjų ir paskutiniųjų namo aukštų butais.
Pirmųjų Aukštų Butai
Pavyzdžiui, manoma, kad butai pirmuose aukštuose yra išskirtinai nesaugūs - įvaizdis, kurį sustiprina dar pasitaikantys senesnių daugiabučių langų ar balkonų su grotomis vaizdai.
Nors anksčiau pirmųjų aukštų butai nusikaltėliams galbūt ir galėjo atrodyti lengvesniu taikiniu, šiandien situacija yra pasikeitusi.
Modernūs daugiabučių kvartalai dažnai yra aptveriami, o į vidinius jų kiemus paprastai gali patekti tik gyventojai - tai užtikrina elektroniniai užraktai.
Be to, namų prieigose, automobilių stovėjimo aikštelėse ir požeminiuose garažuose daugeliu atvejų yra įrengiamos saugumo kameros, pasirūpinama tinkamu apšvietimu.
Namų laiptinės dažniausiai turi patikimas kodines spynas, o pirmųjų aukštų butų langams, balkonams ir terasoms taip pat taikomi aukštesni saugumo standartai.
Kitas populiarus mitas apie daugiabučius yra susijęs su įsitikinimu, kad pirmųjų aukštų butuose yra šalčiau, o viršutiniuose aukštuose vasarą yra itin karšta.
Šiandien visi naujai statomi daugiabučiai privalo būti ne žemesnės nei A++ energinio naudingumo klasės, tačiau sovietmečiu ir nepriklausomybės laikotarpiu iki 2006 metų statyti daugiabučiai dažniausiai nesiekia net C energinio naudingumo klasės.
Šilumos izoliacijos standartai ir energijos sunaudojimo rodikliai tokiuose daugiabučiuose gali būti net kelis kartus žemesni nei šiuolaikinių daugiabučių.
Atitinkamai daugiau mokama ir už jų šildymą.
Vadovas pažymi, kad senuose daugiabučiuose pirmųjų aukštų butai išties gali būti šaltesni, nes dėl nepakankamos izoliacijos per grindis patiriami reikšmingi šilumos nuostoliai, o iš rūsio į patalpas skverbiasi drėgmė.
Paskutinių Aukštų Butai
Viena iš priežasčių, dėl kurių gyventojai neretai vengia įsigyti butus paskutiniuose daugiabučių aukštuose, yra įsitikinimas, kad į namus nuo stogo pateks drėgmė ar netgi tekės lietaus vanduo.
Efektyvūs šilumos izoliacijos sprendimai taip pat užtikrina, kad vasarą paskutinio aukšto butai pernelyg neįšiltų nuo saulės prikaitinto stogo.
Su tokia problema taip pat gali susidurti senesnių daugiabučių gyventojai, nes karštą dieną namo stogas neretai įkaista net iki 60 ir daugiau laipsnių, o nesant patikimo izoliacinio barjero, dalis šios šilumos gali patekti į butą.
Kokybiškai įrengtame daugiabutyje tokių problemų iškilti neturėtų.
Šiais laikais modernių daugiabučių stogai neretai yra netgi apželdinami, ant jų įrengiamos terasos ir jokių problemų dėl vandens patekimo į butus nekyla.
Nuo vandens patekimo į patalpas apsaugo tinkamai įrengta stogo ar terasos konstrukcija su reikiamomis hidroizoliacinėmis medžiagomis ir kondensato pašalinimui skirtais ventiliaciniais kanalais.
Sienų ir grindų šilumos izoliacijai šiandien naudojamos efektyvios termoizoliacinės medžiagos, tokios kaip mineralinė vata, polistireniniai ir poliuretaniniai putplasčiai bei kt., kurių poreikis ir kiekis įvertinamas projektavimo metu.
Pagal Lietuvoje galiojančias higienos normas, gyvenamosiose patalpose šaltuoju metų laikotarpiu turėtų būti užtikrinama 18-22 laipsnių temperatūra ir 35-60 proc. santykinė oro drėgmė.
Vasarą temperatūra neturėtų nukristi žemiau 18 laipsnių ir nepakilti aukščiau 28 laipsnių, o santykinė oro drėgmė turėtų laikytis 35-65 proc. ribose.
Vienas iš privalumų, kurių įsigydami būstą šiandien ieško gyventojai, yra gražias panoramas ir daug natūralios šviesos užtikrinantys langai.
Visgi su dideliais langais yra susijusios ir tam tikros būsto pirkėjų baimės.
Tiesa, kad langų šilumos laidumas, lyginant su sienų konstrukcijomis, yra didesnis.
Tačiau šiandien kokybiškuose būsto projektuose naudojami šilumos laidumo požiūriu itin efektyvūs langai su keletu stiklo paketų.
Tokių langų šilumos izoliacinės savybės yra kelis kartus geresnės nei tų, kurie buvo naudojami daugiabučius statant prieš keletą dešimtmečių.
Dėl to perkant butą aukščiausios klasės projektuose baimintis, kad dideli langai pablogins būsto energinį efektyvumą, tikrai nereikėtų.
Tas pats pasakytina ir apie balkonus, kurie neretai įstiklinami ir leidžia gyventojams šią erdvę pilnai išnaudoti pagal savo poreikius ir įsirengti juose kone papildomą gyvenamąją erdvę.
Bendrai blokinės statybos daugiabučiai dar dažnai nepelnytai siejami su praeities statybomis, kurios neturi nieko bendra su šiandien statomais moderniais gyvenamaisiais namais.
Be to, naujų daugiabučių statyboms naudojamos tvaresnė medžiagos, o ir pačios statybos yra gerokai pažangesnės bei vyksta sparčiau.
Reikiami pastato parametrai užtikrinami naudojant keleto sluoksnių blokus.
Jų paruošimas gamykloje, o ne statybų aikštelėje, leidžia išvengti brokų ir netikslumų, sumažina energijos ir vandens resursų sąnaudas.
Energinis Efektyvumas Ir Tvarumas
Šią žiemą daugelis pajuto, ką reiškia nepasiruošti speigams.Ne visos modernios namų šildymo sistemos sugeba įveikti žiemos išdaigas.
Lietuvoje seniausi blokiniai daugiabučiai jau skaičiuoja šeštą dešimtį, o jų gyvavimo trukmė, tinkamai prižiūrint, gali siekti net pusantro šimto metų.
Austrijoje pasyvus ar protingas namas jau nieko nebestebina, ten abiejų tipų namai jau jungiami į vieną, o pavieniais statiniais nebeapsiribojama - eksperimentuojama kuriant tvarius ir protingus rajonus, kuriuose ekologijai skiriamas didžiulis dėmesys.
Konferencijoje dalyvavęs UAB „Elsis“ atstovas Darius Imbrasas pasakojo, kad naujasis daugiabučių kompleksas turės daug protingų namų funkcijų: temperatūros palaikymą, elektros prietaisų valdymą nuotoliniu būdu, apšvietimo valdymą, automatinę skaitiklių nurašymo paslaugą.
Ne mažiau svarbios ir saugumo naujovės: automatinė dujų ir vandens nuotėkio aptikimo sistema, vaizdo kamerų kontrolė nuotoliniu būdu, šeimininkų informavimas apie nelaimes ir pan.
Aptikus dujų ar vandens nuotėkį, ar suveikus priešgaisrinei signalizacijai, suveiks automatinės atjungimo ir priešgaisrinės sistemos visam namui.
Automatiškai pateikiami skaitiklių duomenys nebus vien sausi skaičiai, gyventojai galės sekti savo energijos ir šilumos suvartojimo statistiką, stebėti savo poveikį aplinkai ir jį mažinti.
Švedijoje gimė, taip vadinamas simbiotinis požiūris į miestų plėtrą ir pertvarką.
Remiantis holizmo ir tvarumo principais, miestai Švedijoje planuojami jau daugiau kaip 50 metų.
Mums simbiozė reiškia atskleistas miestų funkcijų ir technologinių sistemų sąsajas, leidžiančias taupyti natūralius gamtos ir finansinius išteklius.
Tvariame mieste perdirbimas, antrinis panaudojimas ir energijos susigrąžinimas yra labai svarbūs.
Švedų sukurta tvaraus miesto vystymosi koncepcija dabar pritaikoma visame pasaulyje.
Geriausia jos dalis ta, kad ji gana lanksti, todėl pasinaudojant ja galima statyti namus, daugiabučius, rajonus ar ištisus miestus.
Švedijos atliekų tvarkymo statistika:
- Mažiau nei 20 proc. buitinių atliekų išvežama į sąvartynus.
- Stokholme 75 proc. visų atliekų surenkama perdirbti arba panaudojama kaip kuras.
- Kalbant apie buitines atliekas, šis rodiklis siekia net 95 proc.
Dr. A. Gyllenhammaras taip pat pataria ieškoti būdų derinti įvairius šildymo būdus.
Centrinis šildymas kartais yra vienas geriausių sprendimų, nes turi gerai išplėtotą sistemą.
Tvarusis miestas - tai ideologinis kompromisas, pagrįstas atviru, konstruktyviu, kūrybišku politikos bei verslo sprendimų priėmėjų, įvairių sričių specialistų ir visuomenės dialogu.
Daugiabučių renovacijos kokybė
tags: #blokiniai #daugiabuciai #namai #gamyba