Biržų Butų Ūkis UAB Veikla: Istorija, Dabartis ir Perspektyvos

Biržai - unikalus Lietuvos kampelis, turintis turtingą istoriją ir savitą kultūrą. Šiame straipsnyje panagrinėsime svarbiausius Biržų krašto istorijos aspektus, pradedant komunalinio ūkio ištakomis ir baigiant šiuolaikiniais iššūkiais.

Biržų panorama

Komunalinio Ūkio Raida Biržuose

UAB „Biržų vandenys“ ištakos prasideda 1958 m., kai buvo nustatytos Biržų m. ribos ir komunalinio ūkio valdyboje pasirašytos projektavimo užduotys vandentiekio ir kanalizacijos tinklams projektuoti ir statyti.

Svarbūs etapai:

• 1961 m. Įsteigiamas Panevėžio teritorinės vandentiekio ir kanalizacijos valdybos, kuri pavaldi LTSR Komunalinio ūkio ministerijai, Biržų cechas.
• 1980 m. Buvo pastatytas 500 m³ talpos gelžbetoninis vandentiekio bokštas , kurio pagalba galima pakelti vandenį į 50 m aukštį.
• 1995 m. gruodžio 11 d. Biržų rajono tarybos sprendimu Nr.79 nutarta įsteigti specialios paskirties uždarąją akcinę bendrovę „Biržų vandenys“.
• 1996 m. sausio 2 d. Bendrovė įregistruota Biržų rajono savivaldybėje.
• 1997 m. liepos mėnesį Biržų m. centrinės vandenvietės teritorijoje pradėjo veikti geriamo vandens nugeležinimo stotis, per parą vartotojams galinti patiekti iki 2500 m³ geros kokybės vandens.
• Nuo 1998 m. bendrovei perduota eksploatuoti dauguma rajone esančių vandenviečių ir valymo įrenginių.
• Naujieji valymo įrenginiai pradėti eksploatuoti 2002 m. rugsėjo mėnesį. Panevėžio statybos trestas už šią statybą buvo pripažintas konkurso „Lietuvos metų gaminys 2002“ laimėtoju.

Vidutinis projektinis atitekančių nuotėkų debitas yra 2800 m³ per parą (maks. 3300).

UAB „Biržų vandenys“ daro ir darys viską, kad tenkintų aplinkosaugos reikalavimus, kad ateities kartos galėtų naudoti švarų vandenį, kvėpuoti tyru oru, džiaugtis švaria aplinka.

Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisija 2015 m. birželio 18 d. nutarimu Nr. O3- 364 uždarajai akcinei bendrovei „Biržų vandenys“ išdavė Geriamojo vandens tikimo ir nuotekų tvarkymo veiklos licenciją Nr.

Biržų Muziejaus Istorija

Mūsų muziejus jau artėja savo šimtmečio link! Muziejaus įsteigimo iniciatoriai - apskrities viršininkas Vladas Rozmanas ir kiti Biržų visuomenės šviesuoliai.

Svarbiausi muziejaus istorijos etapai:

• 1928 m. vasario 10 d. įkurtas Biržų muziejus.
• 1944 m. II Pasaulinio karo mūšių metu muziejaus veikla nutrūko, rinkiniai smarkiai nukentėjo.
• 1945 m. balandžio 1 d. muziejus vėl atidarytas lankytojams ir pavadintas etnografijos kraštotyros muziejumi.
• 1949 m. Biržų muziejus tapo kraštotyros muziejumi, jam perduotas nenaudojamas stačiatikių cerkvė.
• 1958 m. sausio 15 d. muziejaus direktoriaus pareigas pradėjo eiti muziejininkė Regina Batvinytė - Drevinskienė.
• 1966-1969 m. sukurta tipinė, sovietinius kanonus atitinkanti ekspozicija.
• 1989 m. Biržų tvirtovės rūmuose muziejus savo veiklą pradėjo tarptautine moksline konferencija.
• 1993 m. muziejus gavo ypatingą dovaną - Maltos ambasadorius Argentinoje Karolis Radvila padovanojo Juzefo Narūnavičiaus-Naronskio 1645 m.
• 2008 m. muziejus tapo I grupės muziejumi.
• 2014 m. tvirtovės arsenalas atvėrė duris lankytojams.
• 2015-2016 m. tvirtovės rūmuose taikant inovatyvius sprendimus atnaujinta ekspozicija.
• 2006 m. bendradarbiaujant su Vilniaus puodžių cechu projektas buvo sėkmingai įgyvendintas (vadovė Roma Songailaitė). Vienoje rūmų salėje atstatyta XVII a.
• 1989 m. birželio 22 d. Muziejaus kolektyvas užmezgė ryšių su iš Biržų krašto kilusiais žmonėmis, gyvenančiais tiek Lietuvoje, tiek ir užsienyje. Pradėtas kaupti išeivių iš Biržų fondas.
• Nuo 1999 m. pradžios iki 2003 m. vidurio direktoriaus pareigas ėjo Eugenijus Mikalajūnas. Rūmų rūsyje 1999 m. atidaryta tvirtovės ir senamiesčio ekspozicija. Eksponuojamas Biržų antrosios tvirtovės maketas (autorius karo istorikas V. Rakutis).
• 2000 m. atidaryta Biržų krašto proistorės ekspozicija.
• 2010 m. pradėtas įgyvendinti ES struktūrinių fondų lėšomis finansuojamas „Biržų pilies komplekso rūmų sutvarkymo, arsenalo pastato atstatymo ir pritaikymo turizmo ir kitiems viešiesiems poreikiams“ projektas.

Muziejaus eksponatų skaičiaus dinamika:

Biržų Apskrities Formavimosi Istorija

Kalbėdami apie lietuviškos valdžios kūrimą Biržų krašte 1918-1919 metais, savivaldos veiklą tarpukaryje, žodžių junginį „Biržų apskritis“ vartojame kaip savaime suprantamą. Tačiau Biržų apskritis, kaip administracinis vienetas, gimė nelengvai ir ne iš karto.

Lietuvos apskritys 1923 m.

Svarbūs faktai:

• 1918 m. Vyriausybė paragino gyventojus kurti vietos valdžios organus - parapijų komitetus.
• 1918 m. gruodžio 17 d. vidaus reikalų ministro aplinkraštyje Nr. 1 įvardyta, kad valsčiaus savivaldybėje turėtų gyventi nuo 3 iki 5 tūkstančių gyventojų.
• 1919 m. spalio 10 dieną buvo priimtas pirmasis Lietuvos istorijoje Savivaldybių įstatymas, nustatęs administracinį padalijimą valsčiais ir apskritimis.
• 1919 m. liepos 1 dieną Lietuvos prezidentas A. Smetona pasirašė Apskričių sienų ir jų centrų įstatymą, sujungusį Biržų ir Joniškėlio apskritis į vieną su centru Pasvalyje.
• 1919 m. spalio mėnesį pasirašytas Apskričių sienų ir jų centrų įstatymo papildymas, perkeliantis apskrities centrą į Biržus.
• 1924 metų gruodžio mėnesį visos apskrities įstaigos iš Pasvalio persikėlė į Biržus.

Remdamiesi Savivaldybių įstatymo suteikta teise, nuo Biržų apskrities 1926 metais atsiskyrė Pumpėnų, Pušaloto ir Žeimelio valsčiai.

Šalia visų kitų aspektų Savivaldybių įstatymas svarbus jau vien tuo, kad tai buvo pirmasis įstatymas, įtvirtinęs nebe luominę, o teritorinę savivaldą, kurioje galėjo dalyvauti visi gyventojai, nepaisant turto, lyties ar tikybos.

Pagal kaizerinės Vokietijos užgrobtų rytų žemių administracinį suskirstymą Lietuva (pagal to meto teritorinę sampratą) buvo padalinta į 34 kreizus (apskritis). Dabartinis Biržų rajonas priklausė Biržų kreizui, o Joniškėlio kreizui priklausė dabartinis Pasvalio rajonas bei dalis dabartinio Pakruojo ir Joniškio rajonų teritorijų.

Tarpukario Architektūra Biržuose

XVII a. Biržai buvo prie bastioninės tvirtovės prigludęs, gynybinės sienos saugomas, Radvilų miestas. XIX a. Biržai atgimė jau kaip grafų Tiškevičių miestas.

Atgavus Nepriklausomybę, atsirado tretieji Biržai: namų skaičius išaugo iki beveik dviejų tūkstančių, nuolat statomi nauji mūriniai pastatai.

Biržams tapus apskrities centru sparčiai statyti Rotušė, Apskrities rūmai, bankai, gimnazija, gaisrinė. Įvedama elektra, nutiesiami šaligatviai, gatvės grindžiamos „bruku“, pūškuoja garvežys, gatvėmis birbia automobiliai. Biržai tampa panašūs į bet kurį tuometį europinį miestą.

Modernizmo architektūra - bene vienintelis pasaulinės architektūros stilius, vadinamas lietuviškuoju, o Europos ir viso pasaulio modernizmo architektai mokėsi iš mūsų architektų.

Lietuviškasis modernas:

1918 m. Lietuvai atgavus Nepriklausomybę prasidėjo identiteto paieškos. Naujai susikūrusi valstybė stiprybės ieškojo didingoje istorijoje. Modernioji architektūra išsiskiria vadinamuoju plokščiu horizontalumu, lenktomis formomis, stačiais kampais, vertikaliomis briaunomis. Ritmas ir proporcijos tapo svarbiausiu estetiniu matu. Būdingas ir naujų medžiagų - geležies, stiklo, betono ir kt. - pritaikymas.

Žymiausių Lietuvos architektų palikimas Biržuose:

• Kaune kūrė Peterburge mokslus baigę ir pirmuosius pastatus tame mieste projektavęs Karolis Reisonas. Biržai taip pat neatsiliko, ir pas vieną žymiausių Lietuvos architektų užsakinėjo projektus.
• Kitas žymus tarpukario Lietuvos architektas Mykolas Songaila suprojektavo Valstybės teatrą, Lietuvos banko rūmus, VDU Fizikos ir chemijos fakultetą. Biržuose M.Songailos palikimas - puikus Žemės ūkio banko pastatas su moderno stiliaus žibintu prie vartų, tipiniais art deco interjerais pastato viduje ir nuostabia, lietuvišku ornamentu dekoruota, metaline tvora.
• Vytautas Landsbergis-Žemkalnis projektavo Prancūzijos pasiuntinybės pastatą, Šakių, Kyburių (Pasvalio raj.) ir Kybartų bažnyčas, Vytauto Didžiojo universiteto pastatus, Prekybos, pramonės ir amatų rūmus, Valstybės teatrą, Kūno kultūros rūmus, Kauno apskrities savivaldybės rūmus. Biržuose šio architekto palikimas - „Saulės“ gimnazijos rūmai, puošti į akis nekrentančiomis puikiomis stilizuotomis dorėninėmis kolonomis.
• Ketvirtasis žymus nepriklausomos Lietuvos architektas buvo Feliksas Vizbaras. Jo palikimas - Centrinis Kauno paštas, Ateitininkų sąjungos centro valdyba, dab. Kauno technologijos universitetas. Šio architekto palikimas mūsų rajone - 1927-1936 metais pastatyta Papilio Nekaltosios Švč. Mergelės Marijos bažnyčia.

Išraiškingomis, tačiau minimalistinėmis formomis, pasižymi ir 1931 m. statyta spaustuvė, kurioje dabar veikia „Biržiečių žodžio“ redakcija. Trikampis frontonas, pusapvalės formos laiptinė liudija modernistinę pastato kilmę.

Lietuvos tarpukario architektūra: ar egzistavo lietuviškoji modernizmo kalba?

Vietos Spauda Biržuose

VORUTA - VIETA, KUR ISTORIJA PRABYLA

1925 metais Biržuose leidžiamas savaitraštis „Biržų žinios" sulaukė konkurento. Balandžio 12 dieną Biržų spaustuvėje buvo išspausdintas pirmasis visuomenės, politikos, ekonomijos ir kultūros savaitraščio „Biržiečių balsas" numeris.

Spaustuvės istorija:

• 1912 metais įsteigtos spaustuvės steigėjai buvo žinomi Biržų krašto žmonės: Rusijos valstybės Dūmos deputatas, advokatas Martynas Yčas, reformatų kunigas Povilas Jakubėnas, poetas ir vertėjas Stanislovas Dagilis ir kt.
• Nuo 1921 metų Biržų spaustuvei vadovavo žymus lietuvių tautinio atgimimo veikėjas, M. Yčo uošvis Jonas Šliupas, mokytojavęs Biržų gimnazijoje.
• 1926 metais Juozas Masaitis tampa vieninteliu spaustuvės savininku ir savo įmonę pavadina „Biržų spaustuve".
• 1941 metais sovietų valdžia J. Masaičio „Biržų spaustuvę" nacionalizavo.

1999 metais Biržų savivaldybės viešosios bibliotekos surengtoje parodoje buvo eksponuoti Biržų spaustuvės leidiniai, gauti iš Nacionalinės M.

tags: #birzu #butu #ukis #uab