Bijojimas būti unikaliu: psichologija ir būdai įveikti baimes

Kiek daug visko mes nepadarome vien iš baimės suklysti, prarasti, pasirodyti juokingiems, nerangiems, kvailiems… Kiek sudaužyta širdžių vien iš nepasitikėjimo savimi, baimės būti savimi. Kiek nevykusių santuokų sudaryta iš baimės likti vienam, nereikalingam, niekieno nepastebėtam. Kiek kartų mus valdė silpnybės, kiek elgėmės prieš savo sąžinę vien todėl, kad bijojome savo ryžtingų poelgių pasekmių.

Kartais mūsų baimės visiškai iškreipia tikrąjį mūsų veidą, tarsi zombiuoja, priverčia elgtis taip, kaip sielos gilumoje visiškai nenorime. Baimės būna dvejopos: normalios ir neurotinės. Pirmuoju atveju bijomasi esant realiam pagrindui, pavojui, kuris neišgalvotas ir neperdėtas. Be to, natūralios baimės beveik nejaučiama, koncentruojamasi į problemą, kurią ir bandoma tuo momentu išspręsti.

Jei vis galvojate, kas jums gali nutikti, t.y. Pavadink baimę vardu. Baimių yra devynios galybės. Tačiau negalima palikti jų neįvardytų. Kadangi tarptautinė medicinos kalba - lotynų, tai ir baimė gavo lotyniškus pavadinimus.

Dažniausios baimės ir fobijos

Baimės gali būti įvairios ir turėti skirtingus pavadinimus. Štai keletas dažniausiai pasitaikančių:

• Agorafobija - atviros erdvės baimė. Ko konkrečiai bijo kenčiantieji nuo agorafobijos, jie ir patys tiksliai nežino. Jiems baisu išeiti į gatvę, tuo labiau į aikštę ar krantinę, kartais - pereiti gatvę, atsidurti nepažįstamoje vietoje.
• Klaustrofobija - baimė, atvirkštinė agorafobijai, uždarų patalpų baimė. Ko žmogus bijo šiuo atveju? Matyt, turi pagrindo manyti, kad „jei nutiks tai”, esant uždaroms durims pagalbos neprisišauksi.
• Oksifobija (aichmofobija) - aštrių daiktų baimė. Žmogui vaidenasi, kad aštrus daiktas turi savo gyvenimą ir jo planai - sužaloti ar tai tą patį žmogų, ar ką kitą, bet tam pačiam žmogui padedant. Tos baimės pagrindas - baimė nebekontroliuoti savo paties veiksmų.
• Hipsofobija (akrofobija) - aukščio baimė. Vieni bijo nebekontroliuoti savęs ir nukristi („O jei staiga išprotėsiu ir šoksiu iš balkono?”), kiti elgiasi panašiai kaip agorafobikai („O jei staiga man pasidarys bloga, neišsilaikysiu ir nukrisiu nuo laiptų, galop paprasčiausiai paslysiu?”).
• Dismorfofobija - fizinio išsigimimo, nepatrauklumo baimė. Ja serga žmonės, neturintys jokio pagrindo bijoti, ypač modelių verslo merginos ir jaunuoliai kultūristai. Jie pasakoja apie kažkokius ypatingus savo trūkumus, net „išsigimimus”, kuriuos gali pastebėti kiti.

Yra dar nozofobija (baimė susirgti rimta liga), tanatofobija (mirtis baimė), peniafobija (skurdo baimė), hematofobija (kraujo baimė), nekrofobija (lavonų baimė), ergaziofobija (chirurginių operacijų baimė), farmakofobija (vaistų baimė), hipnofobija (miego baimė), hodofobija (kelionių baimė), siderodromofobija (baimė važiuoti traukiniu), taksofobija (greičio baimė), aerofobija (baimė skristi lėktuvu), hefirofobija (baimė eiti tiltu), hidrofobija (vandens baimė), aksluofobija (tamsos baimė), monofobija (vienatvės baimė), erotofobija (seksualinių santykių baimė), petofobija (visuomenės baimė), antopofobija (minios baikė), sociofobija (naujų pažinčių, socialinių kontaktų ar kalbėjimo prieš auditoriją baimė), katahelfobija (pajuokos baimė), ksenofobija (nepažįstamų žmonių baimė), homofobija (homoseksualų baimė), lalofobija (baimė kalbėti), ksenofobija (tuščių patalpų baimė), mizofobija (užterštumo baimė), zoofobija (gyvūnų baimė), arachnofobija (vorų baimė), ofidiofobija (gyvačių baimė), kinofobija (šunų baimė), tafefobija (baimė būti gyvam palaidotam), sitofobija (valgymo baimė), triskaidekafobija (skaičiaus „13” baimė). Yra ir visiškai unikalių baimių: tai fobofobija ir pantofobija.

Jos atėjo kartu su mumis - su gimimo skausmu. Motinos įsčiose jautėmės saugiai ir patogiai. Pasąmonėje tie prisiminimai visada su mumis, ir mes stengiamės pasiekti tą komforto būseną. O dabar prisiminkite pirmąsias sekundes naujame pasaulyje. Jus negailestingai užgriuvo tuštuma, kur nėra mamos, kur šalta ir baisu, vien šlykštus diskomfortas, absoliuti vienatvė po ledinėmis neono lempomis. Taip pajutome pirmą baimę.

Kitas baimių formavimosi etapas susijęs su auklėjimu. Mūsų tėvai atidavė daug jėgų, kad tą auklėjimą pajustume vis didėjantį, generuojantį negatyvią skausmo energiją. Jų ketinimai nebuvo blogi - juk išmokę bijoti automobilių einame tik per perėją ir gerai apsidairome. Tačiau esmė ta, kad tėvų siekimas apsaugoti vaiką nuo gyvenimo sunkumų kartais hipertrofuotas, ir vaikas pradeda bijoti ne tik mašinų.

Nepasitikėjimą savimi ir krūvą kompleksų užaugina tėvų mestelėti žodeliai „netikša”, „bukas”, „tinginė”, „storulė”. Susirūpinę riksmai: „Užsidėk kepurę, o tai susirgsi!”, „Neliesk elektros lizdo - užmuš!”, „Neik toli - pasimesi!”, „Nebėgiok - koją susilaužysi!”, „Maivysies - tok ir liksi!”. Tai kaip nebijoti, kai tau vos penkeri metukai ir tau gresia visokios baisybės.

Tačiau po kurio laiko daugelis tų baisybių tampa nebeaktualios. Bet ne visada jas ignoruojame. Esmė ta, kad kartą įsitvirtinusios vaiko galvelėje kaip sąlyginis refleksas, tos baimės neskuba iš ten dingti. Atsikratyti vaikiškų baimių labai sunku, bet galima.

Nerimas ir nerimo sutrikimai

Nerimas yra normali reakcija į stresą. Kai kuriais atvejais lengvas lygis gali būti naudingas. Nerimo sutrikimai skiriasi nuo įprasto nervingumo ar nerimo jausmo ir yra susiję su pernelyg didele baime ar nerimu. Nerimo sutrikimai yra labiausiai paplitę psichikos sutrikimai ir tam tikru gyvenimo momentu paveikia beveik 30 procentų suaugusiųjų.

Nerimo sutrikimai gali priversti žmones vengti situacijų, kurios sukelia arba pablogina jų simptomus. Gali turėti įtakos darbo našumas, mokyklos darbai ir asmeniniai santykiai. Tačiau nerimo sutrikimai yra gydomi daugeliu psichoterapinių gydymo būdų.

Normalu, kad žmonės patiria nerimą ir nerimauja dėl įvairių savo gyvenimo aspektų. Skirtumas tarp normalaus nerimo ir nerimo sutrikimo yra tada, kai nerimas tampa nuolatinis arba pasikartojantis, neleidžiantis visapusiškai dalyvauti gyvenime.

Nerimas gali būti nuo santykinai lengvo (retkarčiais atsiranda „drugelis“, lydimas nerimo) iki sunkaus (dažni, negalią sukeliantys panikos priepuoliai). Sunkus nerimo sutrikimas gali priversti žmogų pakeisti savo gyvenimo būdą, kad prisitaikytų prie nerimo, pavyzdžiui, vengti veiklos.

Generalizuotas nerimo sutrikimas apima nuolatinį ir per didelį nerimą, kuris trukdo kasdieninei veiklai. Šį nuolatinį nerimą ir įtampą gali lydėti fiziniai simptomai, tokie kaip neramumas, nuovargis, sunkumas susikaupti, raumenų įtampa ar miego sutrikimai.

Panikos sutrikimas. Kadangi simptomai gali būti gana sunkūs, kai kurie panikos priepuolį patiriantys žmonės gali manyti, kad juos ištiko širdies priepuolis ar kita gyvybei pavojinga liga. Jie gali kreiptis į ligoninės skubios pagalbos skyrių. Galima tikėtis panikos priepuolių, pavyzdžiui, atsako į baimingą objektą arba netikėtų, matyt, be priežasties. Vidutinis panikos sutrikimo amžius yra 20-24 metai.

Specifinė fobija yra per didelė ir nuolatinė baimė dėl konkretaus objekto, situacijos ar veiklos, kuri paprastai nėra žalinga. Pacientai žino, kad jų baimė yra per didelė, tačiau jie negali jos įveikti. Šios baimės sukelia tokį kančią, kad kai kurie žmonės labai stengiasi išvengti to, ko bijo.

Agorafobija - tai baimė atsidurti situacijose, kai pabėgti gali būti sunku ar gėdinga, arba ištikus panikos simptomams pagalba gali būti neprieinama. Baimė yra neproporcinga faktinei situacijai ir paprastai trunka šešis mėnesius ar ilgiau ir sukelia veikimo problemų. Asmuo aktyviai vengia situacijos, reikalauja palydovo arba ištveria su didele baime ar nerimu. Negydoma agorafobija gali tapti tokia rimta, kad žmogus negali išeiti iš namų.

Pirmas žingsnis yra kreiptis į gydytoją, kad įsitikintumėte, jog nėra fizinių problemų, sukeliančių simptomus. Jei diagnozuojamas nerimo sutrikimas, psichikos sveikatos specialistas gali kartu su jumis rasti geriausią gydymą. Deja, daugelis nerimo sutrikimų turinčių žmonių pagalbos nesikreipia.

Nors kiekvienas nerimo sutrikimas turi unikalių savybių, dauguma jų gerai reaguoja į dviejų tipų gydymą: psichoterapiją arba „pokalbių terapiją“ ir vaistus. Šie gydymo būdai gali būti skiriami atskirai arba kartu.

Kognityvinio elgesio terapija (KET), pokalbių terapijos rūšis, gali padėti žmogui išmokti kitokio mąstymo, reakcijos ir elgesio būdo, kad padėtų jaustis mažiau nerimo. Vaistai neišgydys nerimo sutrikimų, tačiau gali žymiai palengvinti simptomus. Dažniausiai vartojami vaistai yra vaistai nuo nerimo (paprastai skiriami tik trumpą laiką) ir antidepresantai.

Yra daug dalykų, kuriuos žmonės daro, kad padėtų susidoroti su nerimo sutrikimų simptomais ir būtų veiksmingesnis gydymas. Streso valdymo metodai ir meditacija gali būti naudingi. Paramos grupės (asmeniškai arba internetu) gali suteikti galimybę dalytis patirtimi ir įveikos strategijomis. Taip pat gali būti naudinga sužinoti daugiau apie sutrikimo specifiką ir padėti šeimai bei draugams geriau suprasti būklę.

Nerimo jausmas - įprasta reakcija į kasdienio gyvenimo iššūkius, tačiau svarbu atpažinti, kada šis jausmas peržengia įprastas ribas ir tampa trukdžiu kasdienėje veikloje.

Kada kreiptis į specialistą?

Štai keli požymiai, rodantys, kad verta kreiptis pagalbos:

1. Nuolatinis ir intensyvus nerimas, kuris nepranyksta net ir pasibaigus stresinei situacijai.
2. Kasdienio gyvenimo sutrikimai - kai nerimo simptomai trukdo įprastai veiklai.
3. Fiziniai nerimo simptomai, tokie kaip dažni širdies permušimai, prakaitavimas, dusulys ar galvos svaigimas.
4. Nepavyksta kontroliuoti nerimo savarankiškai.
5. Panikos priepuoliai arba specifinės baimės, trukdančios įprastinei veiklai.
6. Depresijos požymiai arba mintys apie savižudybę.

Kartais nerimo sutrikimai gali būti susiję su kitais psichikos sutrikimais, pvz., depresija. Kreipimasis į gydytoją ar psichikos sveikatos specialistą padės tiksliau suprasti, kas vyksta, bei nustatyti veiksmingą gydymo planą. Gydytojas ar psichologas gali padėti pasirinkti gydymo būdą, pavyzdžiui, kognityvinę elgesio terapiją (KET) ar tinkamus vaistus, jei to reikia.

Atsipalaidavimo metodai ir meditacija tikrai gali padėti jūsų nerimui. Tiesą sakant, nemedikamentiniai variantai yra pirmosios eilės lengvo nerimo, kurį daugelis iš mūsų kartais patiria, gydymas. Yra daug knygų, internetinių išteklių ir programų su atsipalaidavimo pratimais (dažnai kartu su giliu kvėpavimu) ir meditacijos nurodymais. Juos gana paprasta išmokti, tačiau jie yra labai veiksmingi. Šie metodai gali padėti ir gali būti naudojami bet kur, kai tik asmuo supranta metodą.

Nerimo gydymas

Gydant nerimą, svarbu nustatyti priežastis ir pagal tai pasirinkti tinkamus gydymo būdus. Čia pateikiami keli dažniausiai naudojami nerimo gydymo metodai:

• Psichoterapija: Kognityvinė elgesio terapija (KET) yra dažnai naudojama terapinė priemonė. Terapeutas dirba su pacientu, padedant jam suvokti ir pakeisti neigiamus mąstymo modelius bei įgūdžius, kurie sukelia nerimą. KET gali būti efektyvi įrankio nerimo sutrikimų gydymui.
• Vaistai: Tam tikri vaistai gali būti naudojami nerimui gydyti, ypač kai jis tampa sunkus arba sutrikdo kasdienį funkcionavimą.
• Levandų aliejus: Levandų aliejus, kuris gali būti naudingas nerimo ir streso valdymui, nes jis yra žinomas dėl savo raminamojo poveikio. Šis aliejus gaunamas iš levandų gėlių ir turi malonų kvapą, kuris gali turėti teigiamą poveikį jūsų nuotaikai ir psichiniam savijautai.

Štai keletas būdų, kaip galite naudoti levandų aliejų nerimo gydymui:

• Aromaterapija: Levandų aliejus dažnai naudojamas aromaterapijoje. Jūs galite naudoti aliejų ą, kad jį išsklaidytumėte ore. Įkvėpus šio aliejaus kvapą, jis gali padėti jums atsipalaiduoti ir sumažinti įtampą.
• Masažas: Praskiestas levandų aliejus taip pat gali būti naudojamas masažui. Masažas su levandų aliejumi gali padėti sumažinti raumenų įtampą ir skatinti atsipalaidavimą.
• Vonia: Pridedant kelis lašus levandų aliejaus prie vonios vandens, galite sukurti raminamąją vonią. Tai gali būti puiki priemonė po ilgo ir stresinio dienos.
• Kapsulės : Levandų aliejaus kapsulės yra vienas iš būdų naudoti levandų aliejų. Jų privalumas yra tai, kad jos leidžia suvartoti aliejų per burną, o ne tik naudojant odos ar kvapo terapiją. Tačiau reikėtų prisiminti kelias svarbias nuostatas, kai naudojate bet kokius eterinius aliejus per burną. Levandų kapsulių vaistinėse galite įsigyti Lilandor pavadinimu.

• Relaksacijos technikos: Tai apima meditaciją, kvėpavimo pratimus, jogą ir kitas fizinės veiklos formas, kurios padeda sumažinti įtampą ir fiziologinius nerimo simptomus.
• Savęs stebėjimas ir sveika gyvensena: Laikydami dienoraštį apie savo jausmus ir situacijas, kurios sukelia nerimą, galite identifikuoti šaltinius ir mokytis suvaldyti nerimą. Taip pat svarbu palaikyti sveiką mitybą, miegą ir fizinį aktyvumą.
• Socialinė parama: Aptarimas su draugais, šeima ar kitais artimaisiais gali padėti jums jaustis mažiau izoliuotiems ir gauti emocinę paramą.
• Streso valdymas: Mokėjimas valdyti kasdienį stresą gali sumažinti nerimą. Tai apima organizuotą darbo valdymą, laiko valdymą ir kitus praktinius įrankius.

Svarbu suprasti, kad nerimas yra normali emocija, kuri gali atsirasti reaguojant į iššūkius ar pokyčius gyvenime. Tačiau, kai nerimas tampa nuolatiniu ir intensyviu, jis gali tapti sutrikimu ir turėtumėte ieškoti pagalbos iš specialistų.

Kaip rūpintis savimi ir savo artimaisiais?

Šiuolaikiniame pasaulyje, kur vyrauja greitas gyvenimo tempas pamirštame pagalvoti apie svarbiausius dalykus, tad būtina stabtelėti ir apgalvoti, kaip jaučiamės ir kokiomis mintimis gyvename. Rūpinimosi savimi, grožio ir sveikatos temos dažnai būna paliekamos nuošalyje, tačiau tai yra vieni svarbiausių dalykų, kurie mums leidžia jaustis ramiai ir geriau pažinti savo kūną. Rūpinimasis savimi gali tapti įprasta, kasdiene jūsų veikla. Juk tai vos keletas, tik jums, savęs pažinimui ir pabėgimui nuo kasdienybės šurmulio skirtų minučių jūsų dienoje.

Norint, jog jūsų artimieji nepamirštų pasirūpinti savimi, grožio ir sveikatos priemonės gali pasakyti daugiau nei žodžiai. Tiesa, svarbu žinoti, kokios priežiūros priemonės tinka konkrečiam žmogui. Na, o tai priklauso nuo daugelio faktorių: veido odos tipo ir jos problemų, alergijų, tam tikrų aktyviųjų medžiagų netoleravimo. Kvepalai ir kitos grožio priemonės taip pat labai individualus dalykas, tad perkant šias priemones artimajam, reikia labai gerai žinoti jo skonį. Kilus abejonėms ir baiminantis išrinkti netinkamas, puikiai pasitarnaus dovanų kuponas. Tuomet artimasis galės pats priimti sprendimus ir išsirinkti jam labiausiai tiksiančius produktus. Dovanojant kuponą ne tik parodomas rūpestis, tačiau ir paliekama laisvė pasirinkti tai, ko norisi labiausiai.

Praktiniai patarimai renkantis grožio ir sveikatos produktus

Renkantis odos priežiūros priemones, atkreipkite dėmesį į aktyvius ingredientus ir kaip jie gali prisidėti prie jūsų odos sveikatos. Svarbu atsižvelgti į tai, kad ne visos sudedamosios dalys gali tikti jūsų odos tipui bei būklei. Taip pat ne mažiau svarbu yra nepamiršti, jog ne visi aktyvūs ingredientai dera tarpusavyje.

Populiariausi aktyvieji ingredientai ir jų nauda

• Kofermentas Q10: mėgstamas dėl savo antioksidacinių savybių, kofermentas Q10 užtikrina natūralią odos apsaugą nuo aplinkos veiksnių. Tai prisideda prie jaunatviškos ir elastingos veido būklės.
• Retinolis (vitaminas A): geriausiai žinomas dėl savo senėjimą stabdančių savybių. Retinolis padeda skatinti kolageno gamybą, mažina raukšlių ir smulkių linijų atsiradimą.
• Peptidai: aminorūgštys, kurios padeda padidinti odos elastingumą, sumažinti smulkių raukšlių atsiradimą ir atkurti odos glotnumą.
• Žaliosios arbatos ekstraktas: šis stipriais antioksidantais praturtintas ingredientas suteikia raminamąjį poveikį ir kovoja su senėjimo požymiais. Tai tarsi raminantis arbatos puodelis jūsų odai: mažinantis stresą ir palaikantis jūsų odos sveikatą.
• Hialurono rūgštis ir vitaminas C: sujungus hialurono rūgšties drėkinamąsias savybes su šviesinančiu vitamino C poveikiu, sukuriamas galingas duetas. Kartu jie palaiko odos drėgmės lygį ir suteikia odai natūralaus švytėjimo.
• Keramidai: dažnai vadinami natūraliu odos barjeru, keramidai padeda išlaikyti drėgmę ir užkirsti kelią odos dehidratacijai. Jie atlieka gyvybiškai svarbų vaidmenį palaikant sveiką odos barjerą.

Tinkami kasdieniai įpročiai. Tiesa, grožio ir sveikatos kelyje neužtenka vien odos priežiūros priemonių. Anot gydytojų, tokie aplinkos veiksniai kaip stresas ar UV spinduliai daro neigiamą poveikį sveikatai ir odos būklei. Taigi, rūpinimasis savimi turėtų apimti ne tik tinkamų grožio priemonių pasirinkimą, bet ir sąmoningą gyvenimo būdą, kuris prisidėtų prie gerų rezultatų.

Tarp grožio puoselėjimo ir sveikatos svarbiausia yra pusiausvyra.

Aktyvus laisvalaikis ir jo nauda

Norite per vieną treniruotę sudeginti net apie 600 kcal? Šios dvi intensyvios ir nuotaikingos grupinės mankštos gali Jums ne tik tikti bei ir labai patikti. Išmėginkite jas ir galbūt bus tai ne tik puikus ir džiaugsmą keliantis būdas sportuoti, bet ir puikus laisvalaikio praleidimas! Kas žino, gal atrasite ir bendraminčių?

Dviračių fitnesas

Dviračių fitnesas - puikus būdas didinti motyvaciją ir sudalyvauti intensyvioje treniruotėje. Intensyvi grupinė treniruotė, pasitelkiant stacionarius dviračius, dabar yra vienas populiariausių būdų per sąlyginai neilgą laiką sudeginti gana didelį kiekį kalorijų ir pasikrauti geros nuotaikos bei energijos. Beje, tokio tipo treniruotės rekomenduojamos tiems, kurie siekia gana greitai sulieknėti. Negana to, mynimas dviračiu kur kas saugesnis tiems, kurie turi didesnio antsvorio - širdis ir sąnariai tokios treniruotės metu apkraunami mažiau nei, pavyzdžiui, bėgiojant.

Dviračių fitneso treniruotės išsiskiria tuo, kad jos itin sparčiai degina kalorijas, stiprina įvairių grupių raumenis. Ypatingai stiprinami kojų, nugaros, pilvo ir krūtinės raumenys.

Dviračių fitneso treniruotės metu didinama dalyvių fizinė ištvermė ir siekiama „užvesti publiką“. Tam naudojama nuotaikinga muzika, įvairūs vaizdai ekranuose, šviesų efektai, emocionalūs trenerio paraginimai ir padrąsinimai.

Treniravimasis grupėje užtikrina pastangas, reikalingas, siekiant neatsilikti nuo kitų treniruotės dalyvių. Be to, palaipsniui keičiamas treniruotės intensyvumas ją padaro dar efektyvesne ir užtikrina optimalų poveikį ne tik širdies ir kraujagyslių sistemai, bet ir visam organizmui.

„Kengūrų“ mankšta

„Kengūrų“ mankšta - puikus būdas linksmai praleisti laiką ir efektyviai pajudėti. Ši „kengūrų“ mankšta Lietuvoje įgauna vis didesnį populiarumą. Ji ne tik labai nuotaikinga, bet ir labai efektyvi. Specialūs batai tokiai mankštai buvo išrasti Rytų Europoje, tačiau jie iš pradžių naudoti tik reabilitacijai.

Vėliau tokie batai buvo patobulinti taip, kad tiktų „plačiajai“ visuomenei. Pastebėta, kad sportuojant su tokiais spyruokliavimo mechanizmus turinčiais batais ne tik efektyviau deginamos kalorijos, bet ir greičiau stiprėja raumenys bei mažiau kenkiama sąnariams.

Apskaičiuota, kad tokį spyruokliavimą sukeliantys batai apkrovą sąnariams sumažina net apie 80 proc. Taigi šios treniruotės tik ir tiems, kurie turi didesnio antsvorio ir tiems, kurie kenčia nuo pavojingo kaulo retėjimo (osteoporozės).

Teigiama, kad šokinėjimo treniruotės nekenkia ir nugarai, o, priešingai, kaip tik stiprina nugaros raumenis (lėtinių nugarų skausmų priežastys dažniausiai susijusios su nusilpusiu nugaros raumenynu).

Teigiama, kad ši nuotaikinga „kengūrų“ mankšta ne tik padeda pasiekti puikių fizinių rezultatų, bet ir gerina nuotaiką bei miegą, didina darbingumą ir pasitikėjimą savimi. Pasirodo, kad ši mankšta labai naudinga ir psichologinei asmens sveikatai - malonus šokinėjimas bei spyruokliavimas turi psichoterapinių galių.

Treniruočių metu naudojama nuotaikinga muzika, keičiamas intensyvumas, siekiama „užvesti“ publiką.

"Clementoni" kūrybinis rinkinys "Įdomioji anatomija"

Baimės psichologija

tags: #bijojimas #buti #unikaliu #siandien