Bendrijos Nario ir Bendraturčio Reikalavimai Lietuvoje

Šiame straipsnyje aptarsime bet kurio bendrijos nario ir bendraturčio reikalavimų pagrindus, remiantis Lietuvos Respublikos teisės aktais.

Kam Taikomi Čia ir Toliau Aprašyti Reikalavimai?

Bendrijos sąvoka ir šioje skiltyje aprašyti reikalavimai taikomi juridiniams asmenims, įsteigtiems ir veikiantiems pagal Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymą.

Tai - daugiabučių namų savininkų bendrijos, gyvenamųjų namų statybos bendrijos, garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos ir kiti juridiniai asmenys veikiantys pagal Bendrijų įstatymą (toliau tekste sutrumpintai vadinama Bendrijomis ir Bendrijų įstatymu).

Kokie Yra Esminiai Reikalavimai Visoms Bendrijoms?

1. Bendrijos organai privalo tinkamai valdyti, naudoti ir prižiūrėti bendrosios dalinės nuosavybės objektus, kurių bendraturčiai šiam tikslui įsteigė Bendriją.
2. Bendrijos pavadinime turi būti šio juridinio asmens teisinę formą nurodantis žodis „bendrija".
3. Bendrijos buveinė turi būti įkurta Bendrijos valdomame pastate.
4. Bendrija privalo turėti atskirą kaupiamųjų lėšų sąskaitą privalomam lėšų, skiriamų namui (statiniui) atnaujinti pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, kaupimui (LRV nutarimas 2015-04-15 Nr. 390).

Visos butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų lėšos, esančios šioje sąskaitoje, įskaitant lėšas, surinktas ir (arba) naudojamas pastato (pastatų) ar jo (jų) bendrojo naudojimo objektams atnaujinti, į apskaitą įtraukiamos ir tvarkomos kiekvienam daugiabučiam namui (pastatui) ir kiekvienam butų ir kitų patalpų (pastato) savininkui atskirai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymu, Bendrija, administruodama kaupiamųjų lėšų sąskaitoje esančias lėšas, veikia kaip patikėtinis, o indėlininkais laikomi patikėtojai - kiekvienas buto ar kitų patalpų (pastato) savininkas, kurio lėšų dalis nustatoma pagal Bendrijos apskaitos duomenis.

Kaupiamųjų lėšų sąskaitoje esančios kiekvieno indėlininko - buto ar kitos patalpos (pastato) savininko lėšos, viršijančios įstatymuose nustatytą valstybės privalomai draudžiamą sumą, turi būti apdraustos įstatymų nustatyta tvarka.

Į kaupiamųjų lėšų sąskaitą draudžiama nukreipti išieškojimą pagal Bendrijos ar bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektų prievoles.

Šios Bendrijų įstatymo nuostatos turi atsispindėti kaupimui skirtos sąskaitos sutartyje arba jos prieduose.

1. Bendrijai draudžiama Bendrijos lėšas naudoti sprendžiant teisminius ginčus tarp Bendrijos valdymo organo ir Bendrijos narių dėl Bendrijos valdymo klausimų, taip pat draudžiama naudoti Bendrijos lėšas kitiems tikslams, negu nustatyta Bendrijos įstatuose ir teikti paskolas, garantuoti, laiduoti, įkeisti Bendrijos turtą ar kitaip užtikrinti kitų asmenų prievolių įvykdymą.
2. Bendrijos veikla, atsižvelgiant į valdomų objektų ypatumus, detaliai reglamentuojama Bendrijos įstatuose ir kituose teisės aktuose.

Kai kurioms seniau įsteigtoms Bendrijoms galioja ir papildomi reikalavimai:

1. Iki 2012 m. liepos 1 d. įsteigtos ir veikiančios Bendrijos savo įstatus iki 2013 m. liepos 1 d. turėjo suderinti su Bendrijų įstatymo reikalavimais.
2. Bendrijų, įsteigtų ir Juridinių asmenų registre įregistruotų iki 2014 m. liepos 1 d., pirmininkai Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui iki 2014 m. spalio 1 d. privalėjo pateikti prašymą Bendrijos įsteigimo ir įregistravimo Juridinių asmenų registre faktą įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, jeigu toks faktas nebuvo įregistruotas.
3. Iki 2012 m. liepos 1 d. įsteigtoms ir veikiančioms Bendrijoms Bendrijų įstatymo 13 straipsnio 3 dalies reikalavimas - Bendrijos įstatuose nustatyti Bendrijos narių įgaliotinių skaičių (jei įgaliotiniai renkami) - netaikomas.

Šiais atvejais Bendrijos narių įgaliotinių skaičių nustato visuotinis susirinkimas arba Bendrijos valdymo organas, vadovaudamasis pakankamo ir proporcingo atstovavimo principu.

Ką Svarbu Žinoti Apie Bendrijų Įstatus?

Bendrijos įstatai yra dokumentas, kuriuo Bendrija vadovaujasi savo veikloje. Bendrijos įstatuose turi būti nurodyta:

1. Bendrijos pavadinimas.
2. Teisinė forma - bendrija.
3. Bendrijos veiklos laikotarpis, jeigu jis ribotas.
4. Esminės bendrosios dalinės nuosavybės teisės objekto charakteristikos - pastato (pastatų) pavadinimas (pavadinimai), adresas (adresai), nurodytas (nurodyti) Lietuvos Respublikos adresų registre, pastato unikalus numeris (pastatų unikalūs numeriai), nurodytas (nurodyti) Nekilnojamojo turto registre. (Bendrijoms, įsteigtoms iki 2014 m. liepos 1 d. šis punktas taikomas keičiant ir perregistruojant įstatus).
5. Bendrijos veiklos tikslai, aiškiai ir išsamiai apibūdintos veiklos sritys.
6. Bendrijos narių sąrašo sudarymo ir keitimo tvarka.
7. Kai Bendrija steigiama turint tikslą sukurti bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektą Bendrijos narių poreikiams arba tenkinti kitus bendruosius poreikius, - įmokų mokėjimo tvarka, sąlygos ir terminai, nepiniginių turtinių įnašų įvertinimo tvarka, jeigu šių įnašų vertinimą atlieka steigėjai.
8. Butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų įstojimo į Bendriją ir išstojimo iš Bendrijos tvarka ir sąlygos.
9. Bendrijos narių visuotinio susirinkimo (įgaliotinių susirinkimo) kompetencija, susirinkimų šaukimo ir balsavimo tvarka, įskaitant slapto balsavimo ir balsavimo raštu tvarką.
10. Bendrijos valdymo ir kiti organai, jų kompetencija, šių organų rinkimo ir atšaukimo tvarka; ginčų nagrinėjimo komisijos sudarymo ar ginčus nagrinėjančio asmens rinkimo ir ginčų nagrinėjimo tvarka, jeigu tokia komisija sudaroma arba toks asmuo renkamas (nebūtina Bendrijose, kuriose yra ne daugiau kaip 100 narių).
11. Balsavimo teisės perleidimo ir nuomonės visuotinio susirinkimo darbotvarkės klausimais pareiškimo iš anksto tvarka.
12. Bendrijos lėšų ir turto naudojimo tvarka.
13. Bendrijos įstatų ir Bendrijos buveinės keitimo tvarka.
14. Bendrijos reorganizavimo ir likvidavimo sąlygos ir tvarka, Bendrijos likvidatoriaus rinkimo ir atšaukimo tvarka.
15. Pranešimų ir skelbimų skelbimo, visuotinio susirinkimo (įgaliotinių susirinkimo) priimtų sprendimų registravimo ir skelbimo tvarka.
16. Bendrijos įstatų pasirašymo data.

Bendrijos įstatuose gali būti ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymams neprieštaraujančių nuostatų.

Kas Valdo Bendrijas?

Pagrindiniai Bendrijų valdymo ir kontrolės organai yra šie:

1. Visuotinis Bendrijos narių susirinkimas - privalomas ir aukščiausias Bendrijos organas.
2. Įgaliotinių susirinkimas - neprivalomas, bet galimas Bendrijos organas. Jis padeda pagreitinti ir supaprastinti sprendimų priėmimą, jam gali būti patikima dalis visuotinio Bendrijos narių susirinkimo funkcijų.
3. Bendrijos valdyba - neprivalomas, bet galimas Bendrijos organas. Jis garantuoja kolegialų valdymą, jam gali būti patikima dalis Bendrijos pirmininko funkcijų. Valdybos pirmininku būna Bendrijos pirmininkas.
4. Bendrijos pirmininkas - privalomas Bendrijos organas. Tai pagrindinis Bendrijos veiklos organizatorius.
5. Revizijos komisija arba revizorius - privalomas Bendrijos organas, kontroliuojantis Bendrijos veiklą.
6. Ginčų nagrinėjimo komisija arba ginčus nagrinėjantis asmuo - privalomas Bendrijos organas tose Bendrijose, kuriose yra daugiau kaip šimtas narių. Mažesnėse Bendrijose šis organas neprivalomas, bet galimas. Jis - pirminė instancija, nagrinėjanti bendrojo naudojimo objektų savininkų skundus bei ginčus su kitais Bendrijos organais.

Visuotinis Bendrijos Narių Susirinkimas (Įgaliotinių Susirinkimas):

Tai aukščiausiasis Bendrijos organas. Bendrijos įstatuose gali būti numatytas Bendrijos narių įgaliotinių susirinkimas, turintis Bendrijos įstatuose nustatytą visuotinio susirinkimo teisių dalį.

Visuotinis susirinkimas turi būti šaukiamas kasmet ne vėliau kaip per 5 mėnesius pasibaigus finansiniams metams.

Kiekviename visuotiniame susirinkime išrenkamas susirinkimo pirmininkas ir sekretorius.

Visuotinio Bendrijos Narių Susirinkimo (Įgaliotinių Susirinkimo) Kompetencija:

1. Keičia Bendrijos įstatus.
2. Renka ir atšaukia Bendrijos pirmininką (valdybos narius).
3. Renka ir atšaukia revizijos komisijos narius arba revizorių ir tvirtina revizijos komisijos arba revizoriaus darbo tvarkos aprašą.
4. Priima sprendimus dėl Bendrijos administravimo būdo ir bendrojo naudojimo objektų nuolatinės techninės priežiūros (eksploatavimo) ir naudojimo organizavimo.
5. Gali priimti sprendimą dėl Bendrijos finansinio audito atlikimo.
6. Įgalioja vieną iš Bendrijos narių Bendrijos vardu pasirašyti darbo sutartį su Bendrijos pirmininku, nustato Bendrijos pirmininko darbo apmokėjimo sąlygas ir darbo užmokestį, jeigu Bendrijos įstatuose nenustatyta kitaip.
7. Renka ir atšaukia ginčų nagrinėjimo komisijos narius arba ginčus nagrinėjantį asmenį, tvirtina ginčų nagrinėjimo komisijos ar ginčus nagrinėjančio asmens darbo tvarkos aprašą, jeigu ginčų nagrinėjimo komisija (ginčus nagrinėjantis asmuo) yra sudaroma (skiriamas) (nebūtina, kai Bendrijoje yra ne daugiau kaip 100 narių).
8. Tvirtina įmokų, skirtų Bendrijos administravimo, bendrojo naudojimo objektų nuolatinės techninės priežiūros (eksploatavimo) ar kitoms išlaidoms apmokėti, tarifus; įmokas arba jų apskaičiavimo tvarką kaupiamajam pastato ar jo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo fondui arba investiciniam naujų bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų sukūrimo fondui sudaryti ir nustato šių lėšų naudojimo tvarką.
9. Tvirtina metinę Bendrijos pajamų ir išlaidų sąmatą.
10. Tvirtina bendrojo naudojimo objektų aprašą.
11. Priima sprendimus dėl lėšų bendrojo naudojimo objektams atnaujinti skolinimosi arba kitų kreditinių įsipareigojimų, išskyrus Bendrijų įstatymo 12 punkte numatytus sprendimus, kuriems priimti reikalingas visų bendrosios dalinės nuosavybės teisės objekto (pastato) savininkų daugumos sprendimas (dėl karšto vandens tiekėjo, šilumos paskirstymo metodo, šildymo būdo, atsiskaitymo tvarkos pasirinkimo, tiekimo vartojimo ribos nustatymo, savininkų sutarčių su paslaugų teikėjais sudarymo ar nutraukimo ir pan.; dėl priemonių nesusijusių su pastato naudojimo ir priežiūros privalomųjų reikalavimų įgyvendinimų; dėl pastato atnaujinimo, lėšų šiam tikslui kaupimo ar skolinimosi bei kredito sutarčių sąlygų).
12. Tvirtina kitas įmokas, susijusias su Bendrijos administravimu, bendrojo naudojimo objektų naudojimu ir priežiūra, jeigu Bendrijos įstatuose nenustatyta kitaip.
13. Tvirtina metinių finansinių ataskaitų rinkinį ir Bendrijos veiklos metinę ataskaitą.
14. Priima sprendimus dėl Bendrijos stojimo į asociacijas ar kitas visuomenines organizacijas ir išstojimo iš jų.
15. Priima sprendimus reorganizuoti arba likviduoti Bendriją.
16. Renka ar atšaukia Bendrijos likvidatorių.
17. Priima sprendimus dėl nuostolių, atsiradusių dėl Bendrijos ūkinės veiklos, dengimo ir žalos atlyginimo.

Visuotinis Bendrijos narių susirinkimas gali priimti sprendimus ir kitais pagal Bendrijos įstatus jo kompetencijai priskirtais klausimais.

Sprendimų Priėmimo Visuotiniame Bendrijos Narių Susirinkime Ypatumai:

Pranešimas:

Pranešimas apie šaukiamą visuotinį susirinkimą turi būti paskelbtas Bendrijos skelbimų lentoje arba kitose gerai matomose vietose ne vėliau kaip prieš 14 dienų iki susirinkimo dienos.

Pranešime apie būsimą susirinkimą turi būti nurodyta:

1. Susirinkimo vieta, data ir laikas.
2. Susirinkimo darbotvarkė.
3. Siūlomi sprendimų projektai arba nurodymas kur ir kada galima susipažinti su sprendimų projektais.

Jeigu visuotinio susirinkimo darbotvarkėje numatyta rinkti ar atšaukti Bendrijos valdymo organą, keisti Bendrijos įstatus ar svarstyti Bendrijos reorganizavimo ar likvidavimo klausimus, metinę Bendrijos pajamų ir išlaidų sąmatą, apie visuotinį susirinkimą Bendrijos nariams pranešama raštu.

Teisėtumas:

1. Visuotinis susirinkimas yra teisėtas ir gali priimti sprendimus, kai jame dalyvauja daugiau kaip pusė Bendrijos narių. Jeigu kvorumo nėra, laikoma, kad visuotinis susirinkimas neįvyko, ir ne anksčiau kaip po dviejų savaičių turi būti sušauktas pakartotinis visuotinis susirinkimas, kuris turi teisę svarstyti ir priimti sprendimus pagal neįvykusio susirinkimo darbotvarkę. Pakartotinis visuotinis susirinkimas yra teisėtas, kai jame dalyvauja daugiau kaip ketvirtadalis Bendrijos narių.
2. Visuotiniame susirinkime dalyvaujantys Bendrijos nariai registruojami pasirašytinai susirinkimo dalyvių sąraše. Bendrijos nariai Bendrijos įstatuose nustatyta tvarka gali iš anksto raštu pareikšti savo nuomonę dėl susirinkime svarstomų klausimų. Iš anksto raštu pareiškę nuomonę Bendrijos nariai yra laikomi dalyvaujančiais visuotiniame susirinkime, registruojami visuotinio susirinkimo dalyvių sąraše ir jų balsai įskaitomi į balsavimo rezultatus.
3. Visuotinio susirinkimo sprendimai yra teisėti, kai už juos balsuoja daugiau kaip pusė susirinkime dalyvaujančių Bendrijos narių, išskyrus sprendimus, numatytus Bendrijų įstatymo 11 straipsnio 7 dalyje, kuriems priimti reikia 2/3 visų susirinkime dalyvaujančių Bendrijos narių balsų (dėl Bendrijos įstatų pakeitimo; dėl Bendrijos valdymo organo ir (arba) organo narių rinkimo ar atšaukimo ir dėl Bendrijos reorganizavimo arba likvidavimo).
4. Balsavimas visuotiniame susirinkime yra atviras. Slaptas balsavimas yra privalomas klausimais, dėl kurių nors vienas Bendrijos narys pageidauja slapto balsavimo ir tam pritaria daugiau kaip dešimtadalis susirinkime dalyvaujančių Bendrijos narių. Slaptas balsavimas organizuojamas ir vyksta Bendrijos įstatuose nustatyta tvarka.
5. Visuotiniai susirinkimai turi būti protokoluojami. Sprendimai registruojami ir skelbiami Bendrijos organų nustatyta tvarka.
6. Bendrijos nariai sprendimus gali priimti balsuodami raštu Vyriausybės įgaliotos institucijos - Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka, išskyrus sprendimus, numatytus Bendrijų įstatymo 11 straipsnio 7 dalyje (dėl Bendrijos įstatų pakeitimo; dėl Bendrijos valdymo organo ir (arba) organo narių rinkimo ar atšaukimo ir dėl Bendrijos reorganizavimo arba likvidavimo).
7. Jei ne visi bendrosios dalinės nuosavybės teisės objekto (pastato) savininkai yra Bendrijos nariai, tuomet Bendrijų įstatymo 12 punkte numatytiems sprendimams priimti būtinas visų savininkų daugumos pritarimas (dėl karšto vandens tiekėjo, šilumos paskirstymo metodo, šildymo būdo, atsiskaitymo tvarkos pasirinkimo, tiekimo vartojimo ribos nustatymo, savininkų sutarčių su paslaugų teikėjais sudarymo ar nutraukimo ir pan.; dėl priemonių nesusijusių su pastato naudojimo ir priežiūros privalomųjų reikalavimų įgyvendinimų; dėl pastato atnaujinimo, lėšų šiam tikslui kaupimo ar skolinimosi bei kredito sutarčių sąlygų).
8. Sprendimai dėl atskirų bendrojo naudojimo objektų, kurie pagal bendrojo naudojimo objektų aprašą yra arba gali būti naudojami tenkinti ne visų savininkų, o tik jų dalies (korpuso, sekcijos, laiptinės) poreikius, nepažeidžiant kitų savininkų teisių ir Bendrijos visuotinio susirinkimo sprendimų dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo, remonto ar atnaujinimo ir tam reikalingų lėšų kaupimo ar skolinimosi, gali būti priimami tos dalies savininkų ir yra privalomi tai daliai savininkų. Tokie sprendimai priimami mutatis mutandis laikantis visuotinių susirinkimų šaukimo ir sprendimų priėmimo tvarkos.

Civilinio Kodekso Įsigaliojimas ir Svarbios Datos

Civilinis kodeksas įsigaliojo nuo 2001 m. liepos 1 d.

Civilinio kodekso 1.34, 1.36, 1.44 straipsnių normos įsigalios nuo to momento, kai įsigalios šiuose straipsniuose nurodytos Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys.

Civilinio kodekso 2.27 straipsnio norma dėl teisės pakeisti lytį įsigalioja nuo 2003 m. liepos 1 d.

Civilinio kodekso 2.70 straipsnyje ir 2.106 straipsnio 4 punkte numatytos normos dėl juridinio asmens likvidavimo juridinio asmens registro tvarkytojo iniciatyva įsigalioja nuo juridinių asmenų registro veiklos pradžios.

Civilinio kodekso 2.79 straipsnio 4 dalies normos įsigalioja nuo juridinių asmenų registro veiklos pradžios.

Civilinio kodekso trečiosios knygos XII skyriaus antrojo skirsnio normos dėl valstybės išlaikymo nustatymo vaikams, kurie ilgiau kaip mėnesį negauna išlaikymo iš tėvo (motinos) ar iš kitų pilnamečių artimųjų giminaičių, turinčių galimybes juos išlaikyti, įsigalioja nuo 2002 m. sausio 1 d.

Civilinio kodekso trečiosios knygos XV skyriaus normos dėl bendro gyvenimo neįregistravus santuokos įsigalioja nuo įstatymo, reglamentuojančio partnerystės įregistravimo tvarką, įsigaliojimo momento.

Civilinio kodekso ketvirtosios knygos normos, susijusios su valdymo teise, kaip savarankiška daiktine teise, servitutu, uzufruktu, užstatymo teise (superficies), ilgalaike nuoma, kaip savarankiška daiktine teise (emphyteusis), įsigalioja nuo 2003 m. liepos 1 d., išskyrus tuos atvejus, kai šių teisių nustatymo pagrindas yra įstatymas.

Civilinio kodekso 4.171 straipsnio normos dėl bendrosios dalinės nuosavybės dalies įkeitimo ir 175-4.178 straipsnių bei kitos šio kodekso normos dėl priverstinės hipotekos įsigalioja nuo 2001 m. spalio 1 d.

Civilinio kodekso 5.32 straipsnio ir 5.50 straipsnio 6 dalies normos įsigalioja nuo testamentų registro veiklos pradžios.

Civilinio kodekso 6.767 straipsnio 2 dalies normos dėl franšizės sutarties sudarymo fakto registravimo juridinių asmenų registre įsigalioja nuo juridinių asmenų registro veiklos pradžios.

Chronologija ir Pakeitimai

Žemiau pateikta Civilinio kodekso pakeitimų chronologija:

tags: #bet #kurio #bendrijos #nario #ir #bendraturcio