Bernardas Brazdžionis (slapyvardžiai: Vytė Nemunėlis, J. Stebeikis, B. Brn., B. Nardis Brazdžionis, Bern. Žvainius, J. Braz., Jaunasis Vaidevutis, B. Br. Gintvytis, B. Nardis, J. Žadeikis, A. Pagramantis, Mikas Lašavikas, Jonas Baika, M. Kiškutis, V.) - žymus lietuvių poetas, kritikas ir vaikų literatūros rašytojas.
Ankstyvasis Gyvenimas ir Studijos
Bernardas Brazdžionis gimė 1907 m. vasario 2 d. (sausio 14 d.) Stebeikėlių kaime, Pumpėnų valsčiuje, Biržų apskrityje (dabartinis Pasvalio rajonas). Nuo 1908 m. su tėvais gyveno JAV, o 1914 m. pradžioje grįžo į Lietuvą. Pradžios mokyklą lankė Pasvalyje ir Žadeikiuose. 1921-1929 m. baigė Biržų gimnaziją, o 1929-1934 m. studijavo lituanistiką Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Humanitarinių mokslų fakultete Kaune.
Būdamas studentas, Bernardas Brazdžionis aktyviai dalyvavo akademiniame gyvenime: dalyvavo studentų humanitarų draugijos sekcijoje (1931 m. jai vadovavo) ir „Šatrijos“ meno draugijoje.
Profesinė Veikla Lietuvoje
Baigęs universitetą, B. Brazdžionis dėstė lietuvių kalbą įvairiuose kursuose bei mokyklose, dirbo „Sakalo“ leidykloje. 1940-1944 m. vadovavo Maironio literatūros muziejui.
Brazdžionis aktyviai redagavo įvairius leidinius: studentų laikraštį „Lietuvos studentas“ (1932-1940), žurnalus „Ateities spinduliai“ (1932-1940), „Pradalgės“ (1934-1935), „Dienovidis“ (1938-1939), 1942 m. - almanachą „Literatūros metraštis“.
Emigracija ir Gyvenimas JAV
1944 m. Bernardas Brazdžionis pasitraukė į Vakarus, gyveno Vokietijoje, Ravenbsurge, dalyvavo išeivijos lietuvių kultūriniame gyvenime. 1947 m. suredagavo Lietuvių rašytojų draugijos metraštį „Tremties metai“.
1949 m. persikėlė į JAV, Bostoną, vėliau gyveno Los Andžele. Dirbo Lietuvių enciklopedijos visuotinės literatūros skyriaus redaktoriumi, 1949-1950 m. redagavo vaikų laikraštį „Eglutė“, 1955-1972 m. buvo žurnalo „Lietuvių dienos“ vyr. redaktoriumi. 1961-1965 m. ir 1980-1983 m. buvo Lietuvių rašytojų draugijos (LRD) pirmininkas.
Dokumentinis filmas „ŠE TAU, BOBA, IR DEVINCINIS! Altorėlių rėdzymo tradicija Rudnios parapijon“
Kūryba ir Jos Bruožai
Pirmąjį eilėraštį B. Brazdžionis paskelbė dar 1924 m. laikraštyje „Pavasaris“. Ankstyvieji kūrinėliai („Baltosios dienos“, 1926; „Verkiantis vergas“, 1928) kritikų dėmesio nesulaukė, tačiau brandesnis eilėraščių rinkinys „Amžinas žydas“ (1931) sukėlė triukšmingą reakciją.
B. Brazdžionio poezijai būdingas gaivališkumas ir kontrastiškumas, pasižymintis aštriais dramatiškais konfliktais. Jo poezija blaškosi nuo romantiškojo svajingumo iki realizmo, nuo švelnių lyriškųjų plonybių ligi grotesko, nuo švelnios maldos ligi rūstaus grūmojimo. Nežiūrint gan archaiškos formos, B. Brazdžionio poezija yra moderni ir aktuali. Jo kūryboje išryškėja visuomeniniai, asmeniniai ir gamtos motyvai.
Brazdžionis taip pat žinomas kaip vaikų poetas, pasirašinėjęs Vytės Nemunėlio slapyvardžiu. Jis parašė nemažai knygelių mažiesiems skaitytojams, kuriose atsiskleidžia šviesioji, linksmoji Brazdžionio asmenybės pusė.
Bibliografija
- Baltosios dienos: eilėraščiai (1926)
- Verkiantis vergas: poema (1928)
- Amžinas žydas: eilėraščiai (1931)
- Krintančios žvaigždės: eilėraščiai socijaliniai, ekonominiai, tėvynės meilės, religinio pobūdžio ir lirika (1932)
- Ženklai ir stebuklai: eilėraščiai (1936)
- Kunigaikščių miestas: keturios giesmės iš Vilniaus praeities (1939)
- Šaukiu aš tautą: eilėraščiai (1941)
- Iš sudužusio laivo: 1940-1941 eilėraščiai (1943)
- Per pasaulį keliauja žmogus: rinktinė poezija (1943, 1992)
- Svetimi kalnai: eilėraščiai (1945)
- Šiaurės pašvaistė: eilėraščiai (1947)
- Didžioji kryžkelė: eilėraščiai (1953)
- Vidudienio sodai: eilėraščiai (1961)
- Poezijos pilnatis: rinktinė (1970, 1989)
- Vaidila Valiūnas: poema (1982)
- Po aukštaisiais skliautais (1989)
- Šiapus ir anapus mūsų laiko: eilėraščiai (1997)
Kūryba Vaikams (Vytės Nemunėlio Slapyvardžiu)
- Mažųjų pasaulis: eilėraščiai (1931)
- Drugeliai: eilėraščiai (1934)
- Vyrai ir pipirai: eilėraščiai (1938)
- Meškiukas rudnosiukas: poema (1939)
- Gintaro kregždutė: eilėraščiai (1943)
Žmonių reakcija į Brazdžionio pasirodymą literatų scenoje jau tarpukariu pasižymėjo audringumu: abejingų nepalikdavo įtaigios romantinės kaukės (neregys, klajūnas, pranašas) ir išlavinta deklamacija.
Apdovanojimai ir Įvertinimas
B. Brazdžionis pelnė Lietuvos valstybinę literatūros premiją (1939) ir Poezijos pavasario laureato vardą (1989). Po mirties, 1993 m. jam buvo įteiktas Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Gedimino 3-ojo laipsnio ordinas, 1998 m.
Jo poezija pripažinta kritikų ir įtraukta į klasikos kanoną.
Mirtis ir Atminimas
Bernardas Brazdžionis mirė 2002 m. liepos 11 d. Los Andžele, eidamas 96-uosius metus. Palaidotas Kauno Petrašiūnų kapinėse. 1997 m. sukurtas dokumentinis filmas „Bernardas Brazdžionis. Sugrįžimas“ (scenarijaus autorius ir režisierius Algirdas Tarvydas), o 2001 m. - to paties pavadinimo vaizdo įrašas. 2002 m. išleista knyga „Poetas Bernardas Brazdžionis grįžta į Lietuvą: fotografijos, eilėraščiai, straipsniai“. 2020 m. Pasvalyje, Svalios ir Lėvens santakoje, poetui Bern. Brazdžioniui atidengtas paminklas.
tags: #bernardo #brazdzionio #visos #gyvenamosios #vietos