Daugiabučių namų atnaujinimas Lietuvoje vyksta jau beveik dešimtmetį, tačiau pastaruoju metu gyventojai, išgąsdinti vos ne kasdien brangstančių maisto bei paslaugų kainų, neskuba ryžtis renovacijai. Panagrinėkime, kaip vyksta šis procesas, kokios yra gyventojų nuomonės ir kokie finansiniai aspektai lemia renovacijos sėkmę.
Renovacijos Mastas ir Problemos
Aplinkos projektų valdymo agentūros duomenimis, iš viso Lietuvoje renovuoti 3746 daugiabučiai, tai yra tik 12,4 proc. Bepigu mažam Birštonui, čia pakanka atnaujinti 43 namus - ir jau pasieki 60 proc. rezultatą.
Viešosios įstaigos „Atnaujinkime miestą" duomenimis, Vilniuje reikia atnaujinti 5268 daugiabučius, bet pavyko renovuoti tik 371 namą (7,04 proc.). Tiesa, kai kuriuose mikrorajonuose, pavyzdžiui, Fabijoniškėse yra tik 5 atnaujinti namai (2,37 proc.) ir nė vieno šiuo metu atnaujinamo, nors paskaičiuota, jog Fabijoniškėse derėtų renovuoti 211 daugiabučių.
Žmonės pyksta realiai nežinantys kam jie turėtų pritarti ar nepritarti, nes su sąskaitomis gavo tokius balsavimo lapus, kuriuose - jokios sąmatos, jokių kainų ar pasiūlymų variantų, jokio konkretumo.
Finansiniai Aspektai ir Gyventojų Nuomonė
Įmonė „Mano būstas" skelbia, jog vienas renovuotas kv. metras kas mėnesį kainuotų 1,60 Eur. Tačiau žmonės nepatiklūs ir iš pradžių norėtų sužinoti tikslią savo daugiabučio renovacijos kainą, kiek konkrečiam butui tektų mokėti.
Kaune, Šilainių mikrorajone esančio namo, turinčio 62 butus, savininkams pasiūlyta balsuoti, ar pritaria, kad teisės aktų nustatyta tvarka būtų organizuojamas pastato energinio naudingumo sertifikato ir Investicijų plano pirkimas. Maksimali tokio pirkinio kaina - 2000 Eur su PVM. Tad jei žmogus pritaria, tai dar nereiškia, jog jis pritaria renovacijai, jis tik užsako, perka Investicijų planą ir sertifikatą.
Panašiai raginama „pritarti" ar „nepritarti" ir kituose miestuose. Tad žmonės verčiami pritarti anksčiau nei sužino renovacijos kainą.
Kai gyventojai, sukviesti į susirinkimus, ima smulkiau klausinėti jų namus administruojančių bendrovių renovacijos projektų vadybininkų, kiek kas mėnesį tektų mokėti už renovuoto pastato 1 kv. m, išgirsta miglotus atsakymus, jog viskas priklauso nuo darbų apimties, konkretaus namo sąmatos. Kiek gyventojai kas mėnesį moka už pastato renovaciją? Administratoriai atsako, jog tai konfidenciali informacija. Esą reikia gerbti būstų savininkų privatumą.
Bet atrodo, jog labiausiai pasisekė tiems daugiabučiams, kurių gyventojai ryžosi renovuoti savo namus anksčiausiai. Pvz., Kaune, Kalniečių mikrorajone esančio devynaukščio butų savininkai moka kas mėnesį tik 0,60 Eur už 1 kv. m. Renovacijai ėmė lengvatinį kreditą (94,07 proc.), valstybės parama siekė 4,11 proc., o dar 1,82 proc. sudarė pačių namo gyventojų santaupos.
Be to, kuo name daugiau butų, tuo renovacija pigesnė. Pvz., devynaukščio 1 kv. m. renovacija 2017 m. Vilniuje, 2015-2017 m. renovuotose daugiabučiuose už renovaciją kas mėnesį mokama po 20-25 Eur. Žmonės, kaip ir buvo žadėta, moka 40-70 proc.
Jei renovuojame name būtų planuojama pasiekti energetinio efektyvumo klasę B, tai tokiai renovacijai administruoti ir statybos techninei priežiūrai vykdyti valstybė skirtų fiksuotą įkainį kiekvienam namo kvadratiniam metrui. Jei namas - iki 1500 kv m ploto, 1 kv m fiksuotas tarifas - 89 Eur. Atskiru tarifu valstybė apmokėtų energetinio efektyvumo didinimo priemonėms skirtos išlaidas. Mažesniam namui tarifas būtų 67 Eur/kv. m, o didesniam - 64 Eur/kv. m.
Kalbant apskritai, jeigu žmonės gyvena senuose didžiųjų miestų mikrorajonuose, kur daugiabučiai yra blokiniai, energetiškai neefektyvūs, įranga visa - vamzdynai, liftai pasenę ir t.t., todėl reikia tą namą remontuoti, tada, aš manau, kad tokio namo renovacija apsimoka, nes valstybė duoda 30 proc. paramą ir 20-čiai metų suteikiamas lengvatinis kreditas.
Prieš kelis metus norint atnaujinti namą, kad jis pasiektų B klasę, o gal ir A klasę, kaina buvo 500-600 Eur į vieną kvadratinį metrą, bet dabar statybų kainos labai brangsta, todėl pasakyti tiksliai, kiek kainuos, yra labai sudėtinga, nes namas namui nelygu. Gal namas turi avarinės būklės požymių, todėl jį reikia dar papildomai sutvarkyti. Tokiu atveju gali tekti patiems butų savininkams papildomai sumokėti, nes renovacija yra laikoma paprastuoju remontu, o jei name dar tenka sutvarkyti avarinės būklės požymius, tai jau ne paprastasis, bet kapitalinis remontas.
Tiesa, renovacijų administratoriai, projektų rengėjai gali susitvarkyti taip, kad kapitalinio remonto darbų kaina įeitų į renovacijos kainą. Dabar yra vajus - daryti skydinę (panelinę) renovaciją.
Kai kurios savivaldybės už tokius planus užmoka, bet Vilniuje - ne. Tiesa, jeigu tu toliau nedalyvauji renovacijoje, nepatvirtini to plano, tai pats už jį susimoki.
Tu negali renovacijoje atsisakyti sienų apšiltinimo, stogo remonto, dar kai kurių priemonių, nes kitaip negausi valstybės paramos A ir B klasei.
Iš principo svarbiausia atnaujinti senus daugiabučius didesniuose miestuose. Galbūt gyvenant kur nors periferijoje, mažiukuose miesteliuose, kur ir nekilnojamasis turtas ten sunkiau parduodamas, o daugiabučiai tik 6-8 butų, gal ir neverta bandyti tokį namą atnaujinti. Nes sumokėsi 500 tūkstančių eurų už renovaciją, o gal tavo butas tekainuoja 20-30 tūkstančių. Gal tada geriau bandyti mažąją renovaciją - šildymo sistemas atnaujinti.
Nors Rokiškio, Kauno rajonuose mačiau renovuotų namų, kuriuose tik po 10-12 butų.
Valstybės Parama ir Energetinio Efektyvumo Klasės
Aplinkos ministerija, norėdama mažinti biurokratiją, parengė naujas, dar neįsigaliojusias taisykles, kurias patvirtinus, valstybės parama, skiriama pastatų renovacijai, būtų skaičiuojama ne procentais, bet fiksuotais įkainiais.
Labai sunku pasakyti, kokios energijos sutaupymo klasės konkretus namas sieks. Minimaliausias, optimaliausias reikalavimas - pasiekti B klasę.
Šiam Šilainių mikrorajono namui buvo priskaičiuota mokėti 0,74 Eur už 1 kv m.
Pagrindiniai aspektai, kuriuos reikia apsvarstyti renovuojant daugiabutį:
- Energijos efektyvumo klasė
- Valstybės parama
- Gyventojų finansinės galimybės
- Namo būklė
Valstybės paramos tarifai (projektuojami):
| Namo plotas | Fiksuotas tarifas administravimui ir priežiūrai (Eur/kv. m) | Tarifas energetinio efektyvumo didinimo priemonėms (Eur/kv. m) |
|---|---|---|
| Iki 1500 kv. m | 89 | 67 |
| Daugiau nei 1500 kv. m | 89 | 64 |
Kaip finansiškai planuoti būsto renovaciją?
tags: #bermudu #mikrorajonao #daugiabuciai