Santuoka - tai ne tik jausmų ir įsipareigojimų ryšys, bet ir turtiniai santykiai, kuriuos reglamentuoja įstatymai. Sužadėtiniai apie skyrybas ir turto dalybas jų atveju ne visada pagalvoja. Šiame straipsnyje aptarsime bendrovių akcijų savininkų turto dalybų teisinius aspektus, kurie yra itin svarbūs verslininkams ir investuotojams.

Sutuoktinių turto teisinis režimas
Civilinis kodeksas numato du sutuoktinių turto teisinius režimus: pagal įstatymą ir pagal vedybų sutartį. Sužadėtiniai ar sutuoktiniai sudarydami tokią sutartį aptaria ir nusprendžia, koks konkretus turtas, įgytas iki santuokos arba jos metu, bus laikomas bendrąja nuosavybe, o koks - liks asmenine. Taip pat gali susitarti, kaip bus tvarkomas vėliau įgytas turtas: taps bendrąja sutuoktinių nuosavybe ar teks vienam iš sutuoktinių.
Šis instrumentas itin svarbus tiems jaunavedžiams ar sutuoktiniams, kurie jau turi įkūrę ar paveldėję įmones, tęsia šeimos verslą. Natūralu, kad santykių pradžioje jausmai ir romantika ima viršų ir negalvojama apie prastus ateities scenarijus. Toliaregiškas požiūris čia svarbus ir dėl galimo viešojo intereso versle. Juk santuokos metu įsteigus ir išplėtojus įmonę, kurioje yra darbuotojų, įmonė generuoja pelną - nesant kitų faktorių, ji bus laikoma santuokos metu įgytu turtu.
Skyrybų atveju sutuoktiniai gali įrodinėti savo indėlį į įmonės veiklą, kad tik vienas iš jų plėtojo įmonę arba jo indėlis buvo svaresnis. O kol vyksta šis teisminis procesas ir ginčai, įmonėje gali strigti būtinų sprendimų priėmimas. Teismo proceso metu akcijos gali būti areštuotos, bankai nebeduoti paskolų, kiti akcininkai susilaikyti nuo sprendimų priėmimo. Tokios socialiai grėsmingos situacijos gali ir nebūti, jeigu sutuoktiniai laiku savo turtui nustatys sutartinį režimą.
Vis dėlto 90 procentų gyvenimo atvejų - taikomas sutuoktinių turto teisinis režimas pagal įstatymą, nes sutartys nebūna sudarytos. Tiesa, dovanoto ar paveldėto turto atvejais reguliuojama šiek tiek kitaip. Vėlgi teisė tuo ir nuostabi, kad joje begalė išimčių ar variacijų: net jeigu turtas ir padovanotas sutuoktinei (tarkim, jos tėvų) ir turėtų taptų asmenine sutuoktinės nuosavybe, tačiau, pvz., abiem sutuoktiniams atlikus kapitalinį namo remontą, jį esmingai pagerinus - toks turtas gali tapti bendrąja sutuoktinių nuosavybe.
Tačiau jei vienas iš sutuoktinių turtą ar įmonę iš esmės pagerino, prisidėjo prie jos plėtros ar naujų verslo įdėjų, nutraukiant santuoką bus gana sudėtinga nustatyti tikslią tų pagerinimų sumą. Įmonės pagerinimus, padidėjusį pelną taip pat reikės dalintis.
Paskolą imant susituokus - abu sutuoktiniai tampa bendraskoliais ir bendrai atsako kreditoriui vykdant prisiimtą prievolę. Jeigu už paimtą paskolą įsigytas būstas ar automobilis, nutraukiant santuoką šis turtas turės būti dalijamas po lygiai.
Paskolą imant nesusituokus, tai yra gyvenant partnerystėje - ši prievolė bus laikoma asmenine to partnerio prievole ir į partnerį kreditorius savo reikalavimų nukreipti negalės. Jeigu partneriai nėra atskirai susitarę dėl bendros partnerystės metu įkurtos, išplėtotos įmonės akcijų (jų kiekio), dalių priklausomybės ir dydžio - nutrūkus partnerystei bus itin sudėtinga įrodyti, kad buvo susitarimas būti tokios įmonės akcininkais (dalininkais), kokia konkrečia dalimi kiekvienas prisidėjo ir pan.
Labai tikslų apibrėžimą, kuris apibūdina mano aukščiau nurodytus sutuoktinių (tačiau ne partnerių) turto teisinio režimo būdus, yra pateikęs jas registruojantis Registrų centras: „vedybų sutartys - raktas į stabilesnius sutuoktinių santykius ir ekonomiškai saugią šeimą“. Galima būtų pridėti - ir raktas į saugią tolesnę bendros įmonės veiklą.
Nutraukiant santuoką arba sutuoktiniams dalinant turtą ne skyrybų procese, dažnai kyla klausimas, kaip sutuoktiniui apsaugoti savo nuosavybę, išvengti jos padalinimo ir dalies atitekimo kitam sutuoktiniui arba kaip apsaugoti dovanotą ir/ar paveldėtą turtą ir pan. Ieškant atsakymų į šiuos klausimus, pirma reikėtų nustatyti, kokia nuosavybės teisine forma sutuoktiniai valdo turtą, identifikuoti, kuris turtas priklauso sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise ir turėtų būti dalinamas, o kuris yra kiekvieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė ir dalinamas nebus.
Bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė
Pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą galioja sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija, kuri reiškia, jog turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Pvz. jeigu po santuokos sudarymo sutuoktiniai įsigijo butą, automobilį, kompiuterį ar skalbino mašiną ir pan.,- šis turtas jiems priklausys bendrosios jungtinės nuosavybės teise.
Civiliniame kodekse yra pateiktas turto, priklausančio sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise, detalizavimas:
- Pirma, tai yra turtas (kilnojamasis, nekilnojamasis), įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu. Taigi, jeigu automobilį/butą po santuokos sudarymo įsigijo sutuoktinis savo vardu, šis turtas priklausys abiems sutuoktiniams, nepaisant to, kas jį įsigijo ir kuris iš sutuoktinių nurodytas nuosavybės dokumentuose.
- Antra, bendros yra pajamos, gautos tiek iš abiejų sutuoktinių, tiek ir iš vieno jų veiklos. Pvz.
- Trečia, jeigu abu sutuoktiniai pradėjo verstis verslu po santuokos sudarymo, bendrai jiems priklauso ir jų įsteigta įmonė bei iš jos veiklos gautos pajamos. Tačiau jeigu iki santuokos sudarymo įmonė nuosavybės teise priklausė vienam iš sutuoktinių, tai bendrosios jungtinės nuosavybės teise sutuoktiniams priklausys po santuokos sudarymo iš šios įmonės veiklos gautos pajamos ir įmonės (verslo) vertės padidėjimas. Pavyzdžiui, po santuokos sudarymo individuali įmonė buvo pertvarkytą į uždarąją akcinę bendrovę, iš esmės padidėjus jos kapitalui. Tad įmonės vertės padidėjimas, prieaugis pripažintinas bendrąja jungtine buvusios individualios įmonės savininko bei jo sutuoktinio (-ės) nuosavybe.

Bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija reiškia, kad turtas, įsigytas po santuokos tiek abiejų, tiek vieno sutuoktinio vardu, yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė.
- Ketvirta, bendras turtas taip pat yra ir pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas. Taigi, vieno sutuoktinio gaunamas darbo užmokestis yra bendra sutuoktinių nuosavybė, taip pat kaip ir honoraras už profesinę veiklą. Pavyzdžiui, sutuoktinė yra rašytoja ir už išleidžiamas knygas gauna honorarą. Honoraras yra bendroji sutuoktinės ir jos vyro nuosavybė.
- Penkta, bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe Civilinis kodeksas pripažįsta pajamas bei vaisius, gautus iš sutuoktinio asmenine nuosavybe esančio turto. Pavyzdžiui, vienam iš sutuoktinių asmenine nuosavybės teise priklauso butas, kuris yra nuomojamas. Už buto nuomą gaunomos lėšos priklauso abiems sutuoktiniams bendrai.
Taigi, sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė apima gan platų įvairaus turto ratą, todėl dalinant turtą tiek skyrybų metu, tiek sudarant sutartį dėl turto padalinimo, reikia nustatyti, koks turtas yra bendras ir todėl turi būti dalinamas. Žinoti, koks turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, yra naudinga ir tam, kad sudarant tam tikrus sandorius, kuriems reikalingas abiejų savininkų dalyvavimas, nebūtų atimama galimybė perleisti tam tikrus nuosavybės objektus. Pavyzdžiui, jeigu pas notarą buto pardavimui atvyksta tik vienas sutuoktinis, notaras negalės patvirtinti sutarties, kadangi yra reikalingas ir antro sutuoktinio parašas. Žinoti, koks turtas priklauso abiems sutuoktiniams bendrai, yra pravartu ir todėl, kad būtų galima ginčyti sandorius dėl turto perleidimo, su kuriais vienas iš sutuoktinių nesutinka ir nebuvo davęs jiems sutikimo.
Sutuoktinio darbo užmokestis/honoraras už profesinę veiklą - bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė.
Asmeninė sutuoktinių nuosavybė
Sutuoktiniai turi ne tik bendro, bet ir asmeninio turto, kuriuo gali naudotis, valdyti bei disponuoti, nepriklausomai nuo kito sutuoktinio valios. Kas gi įeina į asmeninio turto sudėtį?
- Pirma, tai yra abiejų sutuoktinių atskirai įgytas turtas iki santuokos sudarymo. Pavyzdžiui, jeigu iki santuokos sudarymo sutuoktinė turėjo butą, jis po santuokos ir liks jos asmenine nuosavybe, ji juo galės disponuoti savo nuožiūra ir jis nebus dalinamas. Tačiau jeigu, pavyzdžiui, šis butas bus nuomojamas po santuokos sudarymo, gaunami nuompinigiai bus bendroji sutuoktinių nuosavybė.
- Antra, asmenine nuosavybe yra sutuoktiniui dovanotas ar paveldėtas turtas po santuokos sudarymo, jeigu dovanojimo sutartyje ar testamente nėra nurodyta, kad turtas perduodamas bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn. Taigi, jeigu, pavyzdžiui, po santuokos sudarymo kuris nors iš sutuoktinių paveldi turtą, toks turtas pripažįstamas to sutuoktinio asmeninine nuosavybe. Dovanotas sutuoktiniui turtas, jeigu dovanojimo sutartyje nenurodoma, kad turtas dovanojamas abiems sutuoktiniams, yra asmeninė apdovanotojo nuosavybė.
- Trečia, asmenine nuosavybe taip pat yra sutuoktinių asmeninio naudojimo daiktai (avalynė, drabužiai, profesinės veiklos įrankiai), kas yra gan logiška ir suprantama.
- Ketvirta, kalbant apie intelektinę nuosavybę, kaip minėta, pajamos, gaunamos iš intelektinės veiklos, yra bendroji sutuoktinių nuosavybė, tačiau autorinės neturtinės teisės, intelektinės ir pramoninės nuosavybės teisės yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė. Tai yra, pavyzdžiui, teisė į patentą, prekės ženklą, asmeninė neturtinė teisė į autorystę.
- Penkta, asmenine nuosavybe taip pat yra ir lėšos bei daiktai, reikalingi asmeniniam sutuoktinio verslui, išskyrus lėšas ir daiktus, skirtus verslui, kuriuo verčiasi abu sutuoktiniai bendrai. Taigi, jeigu vienas iš sutuoktinių turi verslą, įmonę, tuomet šios įmonės veiklai reikalingos lėšos, daiktai bus asmeninine sutuoktinio nuosavybe.

Sutuoktiniui padovanotas ar jo paveldėtas turtas - jo asmeninis turtas.
- Šešta, jeigu sutuoktinis gauna tokias ypatingo pobūdžio lėšas, kaip žalos atlyginimą ar kitokią kompensaciją už žalą, padarytą dėl sveikatos sužalojimo, neturtinę žalą, tikslinę materialinę paramą ir kitokias išmokas, išimtinai susijusias tik su jas gaunančio sutuoktinio asmeniu, teises, kurių negalima perleisti kitiems asmenims, šios lėšos bus asmeninės to sutuoktinio. Pavyzdžiui, sutuoktinis pateko į avariją, kurios rezultate buvo sužalota jo sveikata. Nagrinėjant bylą teisme, buvo kaltu pripažintas vairuotojas, kuris sumokėjo iš jo priteistą pinigų sumą už sveikatos sužalojimą. Gauta pinigų suma priklauso tik sveikatos sužalojimą patyrusiam sutuoktiniui. Arba, pavyzdžiui, dėl darbe įvykusio nelaimingo atsitikimo sutuoktinis buvo sužalotas, ko rezultate jam buvo išmokėta sveikatos draudimo išmoka.
- Paskutinis asmeninės nuosavybės teise priklausantis turtas yra sutuoktinio įgytas turtas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn. Pavyzdžiui, po santuokos sudarymo sutuoktinis parduoda asmenine nuosavybės teise jam priklausantį butą, o notaras pirkimo-pardavimo sutartyje pažymi, kad lėšos už butą yra gaunamos kaip asmeninė sutuoktinio nuosavybė. Pažymėtina, kad šio punkto nenurodžius, gautos lėšos bus laikomos bendrąja sutuoktinių jungtine nuosavybe.
Tikslinė parama, išmokos, susijusios su sveikatos sužalojimu, darbingumo netikimu, neturtinės žalos atlyginimu, priklauso tik asmeniui, kuriam jos mokamos.
Šiame straipsnyje apibrėžiamas turto teisinis režimas galioja tik tada, jeigu sutuoktiniai nėra sudarę vedybinės sutarties ir ja pakeitę turto teisinio režimo.
Verslo vertinimas turto dalybų atveju
Turtas ir verslas yra vertinamas turto vertintojo pagal teisės aktuose nustatytus kriterijus ir taikant atitinkamus metodus.
Kokia suma įvertintumėte savo verslą, jei prireiktų jį dalintis? Tokių situacijų „ištikus gyvenimui“ pasitaiko itin dažnai.
Pavyzdžiui, tinkamą akcijų kainą nustatyti tenka vykdant privalomą mažųjų akcininkų akcijų išpirkimą, dalinantis verslus santuokos nutraukimo bylose, valstybei perimant žemę visuomenės poreikiams ar tinkamai už ją atlyginant bei kitais atvejais.
Įdomus aspektas, kad ginčai kyla ne tik dėl vertės, bet ir dėl jos padidėjimo.
Akcijų išpirkimas ir mažųjų akcininkų teisės
Esate mažasis akcininkas. Pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymą, akcininkas (ar akcininkai), valdantys ne mažiau kaip 95 proc. balsų visuotiniame akcininkų susirinkime suteikiančių bendrovės akcijų, turi teisę reikalauti, kad likę akcininkai privalomai parduotų jiems savo turimas balsavimo teisę suteikiančias akcijas.
Tuo pačiu, mažumos akcininkas taip pat gali reikalauti, kad pagrindinis akcininkas ar akcininkai, valdantys bent 95 proc.
Kad akcijų išpirkimo procesas būtų teisingas, paprastai pasitelkiamas nepriklausomas turto vertintojas, kuris nustato objektyvią akcijų vertę.
Kaip įvertinti įmonę | Geriausi vertinimo metodai
Turto dalybos santuokos nutraukimo atveju
Tačiau kur kas įdomesnės dalybos ištinka sutuoktinius, jei vienas iš jų (ar abu) valdo verslą.
Įsivaizduokite situaciją: iki santuokos vienam iš sutuoktinių priklausė įmonė, kurią jis ar ji toliau vystė jau būdamas susituokęs. Asmenine sutuoktinių nuosavybe laikomas turtas, įgytas iki santuokos, tačiau bendrąja jungtine nuosavybe tampa tai, kas sukurta ar padidėjo santuokos metu - pavyzdžiui, iš verslo gautos pajamos ar jo vertės prieaugis.
Tai reiškia, kad verslo savininkas po santuokos nutraukimo gali turėti pareigą išmokėti buvusiam sutuoktiniui kompensaciją, lygią pusei verslo vertės padidėjimo nuo santuokos pradžios iki jos pabaigos.
Pavyzdys iš teismų praktikos
2022 metais Vilniaus mieste į teismą kreipėsi ieškovė, žmona, santuokos nutraukimo byloje, dalyje dėl pasekmių, reikalaudama pripažinti namą kuriame gyveno besiskirianti šeima bendrąja jungtine nuosavybe ir padalinti jį ½. Sudėtingumas šioje istorijoje yra tas, kad santuoka buvo sudaryta dar ieškovei tik sulaukus pilnametystės.
Ginčo sklypas buvo registruotas ieškovo tėvo vardu ir statybų leidimas dar tuo metu statant namą, buvo tai pat atsakovo tėvo vardu. Kitaip tariant, nekilnojamas turtas, namas ir sklypas kuriame stovi namas, priklausė trečiąjam asmeniui.
Visą šią situaciją byloje apsunkina dar ir tai, kad namas buvo pastatytas, tačiau jo baigtumas neįregistruotas nekilnojamo turto registrų centre.
Ieškovė savo reikalavimą į nekilnojamą turtą padalinti ½ įrodinėjo, jog ji 9 metus gyveno su sutuoktiniu ir ginčo objektas buvo pradėtas statyti ir buvo pastatytas po 9 metų.
Šalys kartu kūrė buitį, dėjo savo uždirbtas ir sutaupytas lėšas į namo statybas turėdami kartu planus pastatytame name gyventi kartu ir auginti vaikus. Jie kartu kūrė namo dizainą, rinkosi medžiagas apdailai, derino sprendimus namo apipavidalinimui.
Taigi, ši istorija neįtikino pirmos instancijos teismo ir teismas tokį reikalavimą dėl ½ dalies namo pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe atmetė kaip nepagrįsta nurodydamas, jog ieškovė nurodytu laiku buvo dar per jauna prisidėti savo lėšomis prie nekilnojamo turto statybos.
Visgi, aukštesnės instancijos teismas apeliacine tvarka įvertines visus byloje surinktus įrodymus, vertino, jog ginčo pradėtas satyti ir baigtas statyti, bet neįregistruotas registrų centre namas buvo statomas tuo metu dar ne santuokoje, o vėliau santuokoje tik tuo vieninteliu tikslu bendru sutarimu kartu gyventi ir kurti bendrą nekilnojamą turtą (CK 6.970 STR), tai yra siekė sukurti bendrą dalinę nuosavybę į nekilnojamą turtą.
Teismas vertino, kad nėra pakankamai duomenų ir įrodymų nustatyti kokia dalis buvo pastatyta iki santuokos ir santuokos metu, tačiau teismas vadovaudamasis CPK 3 str, pasisakė, kad labai tikėtina, jog sutuoktiniai sukūrė ginčo nekilnojamą turtą abu. Todėl teismas pripažino ieškovės nekilnojamo turto, namo, dalį ½ bendra jungtine nuosavybe ir priteisė kompensaciją, o atsakovui, pripažinus ½ nekilnojamo turto dalį bendra jungtine nuosavybe priteisė natūra.
Žemės nuosavybės klausimai
Turto dalybos itin dažnai ištinka ir dėl žemės nuosavybės. Pagal Lietuvos Respublikos žemės įstatymą, valstybė gali išpirkti privačią žemę iš savininkų, jei ji būtina visuomenės poreikiams - pavyzdžiui, keliams, inžineriniams tinklams ar kitiems viešiems projektams.
Grįžkime prie žemės nuosavybės klausimų. Kai privatus žemės sklypas paimamas visuomenės poreikiams, jo savininkui turi būti teisingai atlyginta - ne tik už pačią žemę, bet ir už su paėmimu susijusias išlaidas.
Pagal įstatymą, vertinimas turi būti grindžiamas aiškiais principais - rinkos ekonomikos logika, sąžiningumu, teisingumu, protingumu ir nuosavybės neliečiamumu. Pagrindinis vertinimo tikslas - nustatyti naudą, kurią galima gauti protingai naudojant, plėtojant ar disponuojant turtu ar verslu.
Vertinimas atliekamas laikantis šiuose standartuose ir Metodikoje nustatytų procedūrų bei tvarkos.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad verslo vertės negalima nustatyti vien pagal audito išvadą ar buhalterinius duomenis. Sprendžiant dėl įmonės vertės ir jos pokyčių, reikia turėti omenyje, kad įmonė - tai ne tiesiog turto suma, o pelno siekiantis verslo objektas.
Todėl vertinimui turi būti taikomi pajamų vertės (naudojimo) metodai.
Preliminariosios sutartys
Preliminariąja sutartimi laikomas šalių susitarimas, pagal kurį jame aptartomis sąlygomis šalys įsipareigoja ateityje sudaryti kitą - pagrindinę (notarinę) - sutartį.
Tam tikrais atvejais šalys gali susitarti dėl konkrečios turto ar verslo (akcijų) vertės, kaip, pavyzdžiui, akcijų išpirkimo atveju, verslo vertės padidėjimo kompensavimu santuokos nutraukimo bylose.
Kodėl apžiūrėjus turtą nebūtinai iškart pasirašoma notarinė sutartis, o dar patartina sudaryti ir preliminariąją? Preliminariąja sutartimi pirkėjas ir pardavėjas gali operatyviai fiksuoti savo įsipareigojimus ir susitarimo sąlygas, tai svarbu tam, kad viena iš šalių nepersigalvotų iki tol, kol yra ruošiama notarinė sutartis, gaunami įvairūs leidimai, sutikimai ir kt. dokumentai būtini notarinei sutarčiai sudaryti.
Preliminarioji sutartis yra svarbi norint įsigyti nekilnojamąjį turtą, kuris dar nėra baigtas statyti arba išsirinkus pirkti turtą, kurio finansavimui bus imama paskola.
Esminiai aspektai sudarant preliminariąją sutartį:
- Tikslumas: Sudarant sutartį būtinai nurodykite jos sudarymo datą, vietą ir tiksliai identifikuokite parduodamą turtą ir sandorio šalis: nurodykite vardus, pavardes, asmens kodus arba gimimo datas, turto adresą, unikalų (unikalius) numerį, tikslų plotą, kambarių skaičių, pastato statybos metus ir kt.
- Esminės sąlygos: Sutartyje įtvirtintos tikslios, atvirai aptartos sąlygos visuomet leis objektyviai vertinti pačią sutartį ir atsiriboti nuo bet kokių interpretacijų.
- Kaina ir mokėjimo terminai: Sutartyje tiksliai įvardinkite bendrą turto pardavimo kainą ir jei jos mokėjimas terminas bus išskaidytas atskirais mokėjimais - tikslius terminus ir šių mokėjimų dydžius.
- Trečiosios šalys: Sutartyje būtina nurodyti ir visus apsunkinimus, suvaržymus, apribojimus ar trečiųjų asmenų teises, interesus į turtą (pvz., sudaryta nuomos sutartis, turtas yra įkeistas kreditoriui, o galbūt turtas yra ginčo objektas teisme).
- Šalių pareiškimai ir garantijos: Sutartyje nusimatykite, kad iki sudarant šią sutartį Šalys atliko visus būtinus teisinius veiksmus, reikalingus sudaryti ir tinkamai vykdyti Preliminariąją sutartį, taip pat numatykite papildomą sąlygą, jog kiekviena Šalis, sudarant preliminariąją sutartį, nepažeis jokių ją saistančių įsipareigojimų, susitarimų su bet kokiomis trečiosiomis šalimis.
- Baldai ir daiktai: Tokiu atveju būtina šalia preliminariosios, rezervacinės ar kitos panašaus pobūdžio sutarties pridėti ir paliekamų daiktų sąrašą, ir jei jie įtraukti bendrą turto pardavimo kainą - turtėtų būti nurodyta sąlyga, jog šie daiktai perleidžiami neatlygintinai.
- Patalpų fotofiksacijos: Atskiru priedu galima pridėti ir patalpų bei tų pačių paliekamų daiktų fotofiksacijas. Tokie priedai turėtų būti įvardinti ir sutartyje ir turėtų būti neatskiriama sutarties dalimi.
- Terminas notarinės sutarties sudarymui: Gerai apgalvokite, koks terminas turėtų būti numatytas notarinės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymui. Paprastai jo trukmė yra 2-8 savaitės nuo preliminariosios sutarties pasirašymo dienos.
tags: #bendroves #akciju #savininkas #turto #dalybos