Drenažo sistemos veikimo efektyvumas didele dalimi priklauso nuo nuvedamųjų griovių būklės. Griovys laikomas pagrindiniu melioracijos sistemos statiniu, jį būtina dėmesingai prižiūrėti ir saugoti nuo galimų gedimų.
Pagrindinė melioracijos griovių paskirtis - surinkti iš drenų ir žemės paviršiumi iš aplinkinių plotų atitekantį vandenį ir nuleisti jį į upelius, upes. Nusėdus dugne nešmenims, griovys praranda savo paskirtį ir gali patvenkti drenažo žiotis, sumažinti drenažo veikimo efektyvumą ir pabloginti dirbamų žemių hidrologinį režimą pavasarį arba po intensyvaus lietaus.
Kaip surinkti drenažo šaknų pjaustytuvą lanksčiam velenui
Apsauginės Juostos ir Apribojimai
Valstybei nuosavybės teise priklausantiems ir bendro naudojimo drenažo rinktuvams nustatoma po 15 m į abi puses nuo rinktuvo ašinės linijos apsauginė juosta, kurioje draudžiama statyti statinius, sodinti medžius ir krūmus, o galimiems taršos šaltiniams (fermoms, mėšlidėms ir kt.) - po 20 m į abi puses apsauginė juosta.
Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo antro skirsnio 92 straipsnis nurodo, kad: „melioruotoje žemėje draudžiama važinėti per melioracijos griovius nenustatytose vietose, tvenkti melioracijos griovių vagas, melioracijos grioviuose ir jų šlaituose ganyti gyvulius, kūrenti ugnį, sandėliuoti medieną ir kitas statybines medžiagas, pašarus, trąšas, pilti gruntą, atliekas, išleisti nuotekas į drenažo sistemas, arti žemę mažesniu negu 1 metro atstumu nuo griovio šlaito viršutinės briaunos (išskyrus atvejus, kai žemė ariama persėjant daugiametę žolę)“.
Vykdyti gręžimo ir (ar) kasimo didesniame kaip 0,7 metro gylyje, sodinti mišką, įrengti dirbtinius vandens telkinius, negavus Savivaldybės administracijos direktoriaus įgalioto atstovo pritarimo projektui ar numatomai veiklai, draudžiama. Tik tiksliai nustačius (atsikasus) drenažo rinktuvo buvimo vietą ir suderinus su Savivaldybės melioracijos specialistais, statinius galima statyti arčiau, bet ne mažesniu kaip 5 m atstumu nuo drenažo rinktuvo.
Dirbtinių Vandens Telkinių Įrengimas
Rajone yra daug sodybų, kuriose įrengti dirbtiniai vandens telkiniai (kūdros), tačiau yra gyventojų dar planuojančių savo gyvenamojoje teritorijoje įsirengti šiuos telkinius. Norima priminti, kad yra nustatyti reikalavimai, kur ir kaip įsirengti minėtus telkinius.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2021 m. liepos 12 d. Nr. D1-590/3D-583 įsakymu „Dėl nepratekamų dirbtinių vandens telkinių įrengimo ir naudojimo aplinkosaugos ir melioracijos sistemų apsaugos reikalavimų aprašo patvirtinimo“ asmuo, norintis įsirengti vandens telkinį (kūdrą) melioruotoje žemėje, privalo pasirengti nepratekamo dirbtinio vandens telkinio (kūdros) įrengimo ir melioracijos statinių pertvarkymo projektą, kurį rengia Melioracijos įmonių ir specialistų atestavimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2005 m. gegužės 5 d įsakymu Nr. 3D-258 „Dėl Melioracijos įmonių ir specialistų atestavimo taisyklių patvirtinimo“, nurodyti asmenys.
Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2012 m. liepos 12 d. įsakymu Nr.Asmuo, norintis įsirengti vandens telkinį, privalo dirbtinio vandens telkinio įrengimo vietą suderinti su savivaldybe ir pateikti laisvos formos prašymą. Kartu su prašymu teikiamas sklypo planas, kuriame pažymėta dirbtinio vandens telkinio įrengimo vieta ir koordinatės, taip pat telkinio brėžinys, kuriame nurodomas planuojamas dirbtinio vandens telkinio gylis, plotas ir profilis.
Drenažo Rinktuvų Matavimų Derinimas
Derinami valstybei nuosavybės teise priklausančių ir bendro naudojimo drenažo rinktuvų tiksliniai matavimai.
Savivaldybės, kuriose derinami drenažo rinktuvų matavimai:
- Akmenės r.
- Alytaus r.
- Anykščių m.
- Biržų r.
- Druskininkų m.
- Elektrėnų m.
- Jonavos r.
- Joniškio r.
- Jurbarko r.
- Kaišiadorių r.
- Kalvarijos m.
- Kauno m.
- Kauno r.
- Kelmės r.
- Kėdainių r.
- Klaipėdos m.
- Klaipėdos r.
- Kretingos r.
- Kupiškio r.
- Lazdijų r.
- Marijampolės m.
- Mažeikių r.
- Molėtų r.
- Pakruojo r.
- Palangos m.
- Panevėžio r.
- Pasvalio r.
- Plungės r.
- Prienų r.
- Radviliškio r.
- Raseinių r.
- Rietavo m.
- Skuodo r.
- Šakių r.
- Šalčininkų r.
- Šiaulių r.
- Šilalės r.
- Šilutės r.
- Širvintų r.
- Tauragės r.
- Trakų r.
- Ukmergės r.
- Utenos r.
- Varėnos r.
- Vilkaviškio r.
- Vilniaus m.
- Vilniaus r.
Esamos Problemos ir Sprendimo Būdai
Eksploatuojant melioracijos sistemas susiduriama su problemomis - nepakankamas finansavimas, didžiulis melioracijos sistemų nusidėvėjimas. Pastebima didelė problema - tai vandentvarka gyvenvietėse ir urbanizuotose teritorijose.
Dauguma gyvenviečių (Mažieji Rūšupiai, Vižančiai, Šliktinė, Rukai ir kt.) ir mažesnių kaimelių įsikūrusios ant lauko drenažo plotų, neatsižvelgiant į drenažo sistemų išsidėstymą. Esant tokiai situacijai, drenažas patenka po pastatais, ant drenažo sodinami medžiai, iškasamos kūdros, suvedamos nuotekos, todėl dėl šių priežasčių drenažas gyvenvietėse negali tinkamai funkcionuoti.
Vienintelis būdas atnaujinti melioracijos sistemas - jų rekonstrukcija, tačiau valstybė tam neskiria reikiamų lėšų. Todėl privačių žemių naudotojai skatinami burtis į asociacijas ir pasinaudoti Lietuvos žemės ūkio ir Kaimo plėtros 2023-2027 metų strateginio plano intervencinės priemonės „Investicijos į melioracijos sistemas“ teikiama parama - esamų melioracijos sistemų rekonstravimui reikalinga paramos suma siekia iki 300 000 Eur ir intensyvumas (parama) iki 65 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų.
Prie įgyvendinamo projekto savo lėšomis, kaip partneris, pagal galimybes prisideda ir Skuodo rajono savivaldybė.
Didžiausia šiuo metu problema melioracijos sistemų priežiūroje - bebrai ir jų daroma žala. Bebrai melioracijos grioviuose stato užtvankas, juos patvenkia; sukilęs vanduo pripildo griovį vandeniu, pasitvenkia drenažo žiotys ir pievose, ganyklose, pasėliuose, miškuose atsiranda vandens telkiniai.
Savivaldybė grioviuose esančių bebrų užtvankų ardyti negali. Vienintelis būdas išguiti bebrus iš teritorijos - atimti iš jų maistinę bazę, t. y. pašalinti grioviuose augančius medžius, krūmus, nušienauti bent kartą per metus griovių šlaituose augančią žolę. Praktika rodo, kad šie veiksmai padeda atsikratyti nepageidautinų kaimynų.
Verta paminėti, jei žemės savininkas patyrė nuostolių dėl bebrų daromos neigiamos veiklos - nustatyta tvarka šiuos nuostolius atlygina medžiotojų būreliai. Siekiant bendro rezultato, būtinas geranoriškumas ir susiklausymas tarp medžioklės plotų naudotojų ir žemės bei miškų sklypų savininkų ar naudotojų.