Bendroji Nuosavybės Teisė: Esminiai Aspektai Lietuvoje

Bendroji nuosavybė - tai nuosavybės forma, kai turtas priklauso keliems asmenims kartu. Lietuvoje bendrosios nuosavybės teisės ypatumai yra reglamentuojami Civilinio kodekso ir kitų teisės aktų.

Tokie bendrasavininkai gali būti keli fiziniai ar juridiniai asmenys, šie subjektai ir valstybė, kelios valstybės, t.y. keli subjektai - savininkai. Jie gali būti fiziniai ir juridiniai asmenys, valstybė, savivaldybės. vieningas objektas - koks nors daiktas ar daiktų visuma.

Bendrosios Nuosavybės Rūšys

Yra dvi pagrindinės bendrosios nuosavybės rūšys:

• Bendroji dalinė nuosavybė
• Bendroji jungtinė nuosavybė

Bendroji Dalinė Nuosavybė

Bendroji dalinė nuosavybė yra dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą bei juo disponuoti. Tokie atvejai pasitaiko gana dažnai, pavyzdžiui, kai namas ar turtas paveldėtas keliems įpėdiniams.

Kiekvienas iš bendrosios dalinės nuosavybės teisės dalyvių turi teisę reikalauti atidalyti jį iš bendro turto. Realia daikto dalimi kiekvienas iš savininkų naudosis bei valdys, t. y. kiekvienas turės savo atskirą nuosavybę. Civilinis kodeksas įtvirtina, kad bendrosios nuosavybės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Tai reiškia, kad visi objekto savininkai turi susitarti, kaip jį valdyti bei disponuoti.

Tačiau praktikoje bendraturčiams ne visada pavyksta rasti bendrą kalbą. Neretai iškyla nesutarimų dėl objekto naudojimo, remonto, nuomos ar pardavimo. Kiekvienas savininkas gali turėti savo tiesą ir įvairių kitų, visai su nuosavybe nesusijusių dalykų. Todėl kartais prireikia trečiosios šalies įsikišimo, kuri padėtų rasti tinkamiausią sprendimą ar padėti susitarti konfliktuojančioms šalims.

Bendroji Jungtinė Nuosavybė

Bendrojoje jungtinėje nuosavybėje kiekvieno savininko turto dalys nėra nustatytos ir griežtai įvardytos. Bendrosios jungtinės nuosavybės teisės gali atsirasti tik įstatymo nustatytais atvejais, pavyzdžiui sutuoktinių turtas yra laikomas bendrąja jungtine nuosavybe.

Kiekvienas šios rūšies nuosavybės turėtojas turi teisę sudarinėti sandorius, susijusius su bendrosios nuosavybės turto valdymu bei naudojimu, jeigu kitaip nenumatyta tarp jų sudarytame susitarime. Tačiau tokiu atveju reikalingas kitų bendraturčių sutikimas. Jeigu vienas bendraturčių sudaro sandorį neturėdamas reikalaujamo kitų bendrosios jungtinės nuosavybės turėtojų sutikimo, tai toks sandoris kitų bendraturčių reikalavimu gali būti pripažintas negaliojančiu.

Bendroji Jungtinė Sutuoktinių Nuosavybė

Šeimos turtas, nepriklausomai nuo to, kurio sutuoktinio nuosavybė iki santuokos sudarymo buvo ar po jos sudarymo yra, pripažįstamas šeimos turtu (CK 3.84 str.). Sutuoktinis, kuris yra nekilnojamojo daikto, priskirto šeimos turtui, savininkas, gali perleisti nuosavybės teisę į jį, įkeisti ar kitaip suvaržyti teises į jį tik gavęs kito sutuoktinio rašytinį sutikimą (CK 3.85 str.).

Bendraturčių Teisės ir Pareigos

Bendraturčiai turi teisę naudotis bendru turtu, tačiau privalo tai daryti nepažeisdami kitų bendraturčių interesų. Sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo priimami butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma, jeigu butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos įstatuose ar jungtinės veiklos sutartyje nenumatyta kitaip (CK 4.85 str.). Kiekvienas buto ir kitų patalpų savininkas turi vieną balsą.

Butų ir kitų patalpų savininkai taip pat privalo reguliariai kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui (statiniui) atnaujinti pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus (CK 4.82 str.). Šios lėšos yra butų ir kitų patalpų savininkų bendroji dalinė nuosavybė. Perleidus butą ar kitas patalpas naujam savininkui, su kaupiamosiomis lėšomis susijusios teisės ir prievolės atitenka naujam savininkui. Lėšų kaupimo, jų dydžio apskaičiavimo, sukauptų lėšų apsaugos tvarką nustato Vyriausybė.

Turto Atidalijimas iš Bendrosios Nuosavybės

Civilinis kodeksas numato ir dar vieną situacijos sprendimą, kai bendraturčiai negali susitarti dėl bendrosios nuosavybės valdymo ar naudojimo. Remiantis LR civilinio kodekso 4.80 str. 1 d., kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės ir taip atsidalinti nuo bendraturčių.

To paties straipsnio 2 dalis numato, kad jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais.

Taigi, jei daiktas nedalus, sprendimu galėtų būti daikto perleidimas vienam savininkui, kitam savininkui atitinkamai gaunant kompensaciją.

Pirmenybės Teisė Pirkti

Civilinio kodekso 4.79 straipsnyje aiškiai reglamentuojamas dalies, esančios bendrąja nuosavybe, pardavimo sąlygos ir tvarka. Šio straipsnio 2 dalis numato, kad: ,,dalies, esančios bendrąja nuosavybe, pardavėjas privalo raštu pranešti kitiems bendraturčiams apie ketinimą parduoti savo dalį ne bendraturčiui ir kartu nurodyti kainą bei kitas sąlygas, kuriomis ją parduoda. Kai parduodama dalis nekilnojamojo daikto, į kurį turima bendrosios nuosavybės teisė, apie tai pranešama per notarą.

Nors įstatymų leidėjas, nustatydamas teisinį reguliavimą CK 4.79 straipsniu nustatė aiškias turto, esančio bendrojoje dalinėje nuosavybėje, pardavimo tvarką ir sąlygas, tačiau pažymėtina, kad reguliavimu pateikiamos pardavimo sąlygos yra susijusios tik su tais atvejais, kuomet bendraturčiai yra žinomi ir yra aišku į ką kreiptis su pranešimu apie ketinimą parduoti dalį, esantį bendrojoje nuosavybėje. Dėl šios priežasties, kyla klausimas ką daryti, tais atvejais, kai vienas iš bendraturčių yra miręs ir nėra žinomas mirusio bendraturčio teisių perėmėjas?

Taigi, kol nėra žinomas mirusio bendraturčio teisių perėmėjas, kitas bendraturtis turto, esančio bendrojoje nuosavybėje negali realizuoti, kadangi nebūtų įmanoma įgyvendinti CK 4.79 str. nustatytų sąlygų.

Jeigu dalis parduota pažeidžiant pirmenybės teisę ją pirkti, kitas bendraturtis turi teisę per tris mėnesius teismo tvarka reikalauti, kad jam būtų perkeltos pirkėjo teisės ir pareigos (CK 4.78 str.).

Yra kelios galimybės:

1. Kreiptis į VĮ ,,Registrų centras“ su prašymu pateikti mirusio bendraturčio testamento registro išrašą, kuriame būtų nurodyta informacija apie tokio bendraturčio palikimo priėmimo ir atsisakymo faktą, tokiu būdu nustatant kas tapo šio bendraturčio teisių perėmėju. Kreipiantis į VĮ ,,Registrų centras“ su tokiu prašymu - jį būtina motyvuoti, t. y. turi būti išsamiai nurodytas tokių duomenų naudojimo tikslas ir jų gavimo teisinis pagrindas, pagrindžiantis teisėtą duomenų gavimo interesą, pasižadėjimas apmokėti už suteiktas paslaugas ir nurodyta parengtų dokumentų atsiėmimo vieta arba jų pateikimo būdas.
2. Kreiptis į mirusiojo bendraturčio gyvenamosios vietos notarą, kuris patikrinęs duomenis galėtų suteikti informaciją apie, mirusio bendraturčio teisių perėmėją, kuris tikėtina ir būtų naujasis dalinės nuosavybės savininkas.

Gali susidaryti situacija, kad nei VĮ ,,Registrų centras“, nei palikimo atsiradimo vietos notaras nesuteiks prašomų duomenų ir informacijos apie palikimo teisių perėmėjus dėl griežtai reglamentuotos ( nustatytos ) asmens duomenų apsaugos. Tokiu atveju, rekomenduotina kreiptis į teisininką, kuris įvertinęs situaciją, galėtų pakartotinai pasikreipti į minėtus subjektus dėl prašomų duomenų suteikimo, o šiems atsisakius juos pateikti - sprendimą (VĮ ,,Registrų centro“ atveju) arba atsisakymą atlikti veiksmą (notarų atveju) apskųsti teisės aktų nustatyta tvarka.

Bendrosios Nuosavybės Padalijimas

Bendrosios nuosavybės kreditorius turi teisę reikalauti atidalyti skolininko dalį, kad būtų galima iš jos išieškoti (CK 4.80 str.).

Teisinė Pagalba Bendrosios Nuosavybės Klausimais

Jei susidūrėte su sunkumais valdant bendrą nuosavybę ir norite rasti teisines priemones joms išspręsti, galite kreiptis į teisininkus, kurie specializuojasi šioje srityje.

Svarbiausi Civilinio Kodekso straipsniai, susiję su bendrąja nuosavybe:

tags: #bendroji #nuosavybes #teise