Bendroji jungtinė nuosavybė: paveldėjimo ypatumai Lietuvoje

Paveldėjimas - tai mirusiojo turtas, t.y. palikimas. Mirties atveju, turto dalybos procesas gali būti sudėtingas ir emociškai įkrautas. Lietuvoje šį procesą reglamentuoja Civilinis kodeksas ir kiti teisės aktai, kurie nustato paveldėjimo tvarką, įpėdinių teises ir pareigas.

Šiuolaikinę Lietuvos paveldėjimo teisę įtakojo 1918-1940 m. laikotarpis. Paveldima pagal įstatymą ir pagal testamentą.

Testamentas: esminiai aspektai

Testamentas yra suprantamas kaip vienašališkas, asmeninio pobūdžio sandoris, leidžiantis pačiam palikėjui sureguliuoti po jo mirties palikimu tapsiančių vertybių paskirstymą savo įpėdiniams.

Testatorius neturi teisės pavesti kitam asmeniui po testatoriaus mirties nustatyti ar keisti testamento turinį. Testamentai gali būti oficialieji ir asmeniniai.

Palikėjas savo turtą testamentu gali padalinti įvairiai - įstatymas suteikia galimybę pačiam palikėjui nuspręsti, kas ir kokiomis dalimis paveldės jam priklausantį turtą, ar įpėdiniams pagal įstatymą bus paliktas visas palikėjui priklausantis turtas, ar tik jo dalis ir kt.

Tačiau šioje vietoje būtina atkreipti dėmesį, kad įstatymas užtikrina palikėjo vaikams (įvaikiams), sutuoktiniui ir tėvams (įtėviams) teisę į privalomąją palikimo dalį nepaisant testamento turinio, jeigu jiems palikėjo mirties diena yra reikalingas išlaikymas.

Oficialusis testamentas

Oficialus testamentas yra sudaromas nuvykus pas bet kurį notarą ar Lietuvos Respublikos konsulinį pareigūną atitinkamoje užsienio valstybėje. Svarbu žinoti tai, jog informacija apie testamento sudarymą ir jo turinį yra konfidenciali. Notarai šį dokumentą saugo ir jo turinį atskleidžia tik įpėdiniams po testamento sudarytojo mirties, pateikus mirties liudijimą.

Asmeninis testamentas

Įstatyme taip pat yra numatyta galimybė sudaryti testamentą ir nevykstant pas notarą. Toks testamentas yra vadinamas asmeniniu. Asmeninis testamentas yra laisvos formos raštas, kuris gali būti surašytas ant paprasto balto popieriaus lapo ir jis neprivalo būti pateiktas notarui tvirtinti.

Asmeninis testamentas - tai testatoriaus ranka surašytas testamentas, kuriame nurodyta testatoriaus vardas, pavardė, testamento sudarymo data (metai, mėnuo, diena), vieta ir kuris išreiškia testatoriaus valią ir yra jo pasirašytas.

Pagal pirmąją sąlyga testatorius asmeninį testamentą privalo surašyti pats, savo ranka. Pagal antrąją sąlygą testamento sudarymo data ir laikas yra reikšmingi nustatant testatoriaus sveikatos būklę testamento sudarymo metu, t.y. Pagal trečiąją sąlygą testatorius privalo testamente išreikšti savo valią dėl įpėdiniams atiteksiančio jo turto, t.y. Ketvirtoji sąlyga yra susijusi su testamento autentiškumo patvirtinimu, t.y. testatorius privalo pasirašyti testamente.

Jeigu asmeninis testamentas nebuvo perduotas saugoti įstatymo nustatyta tvarka, jis po testatoriaus mirties ne vėliau kaip per vienerius metus turi būti pateiktas teismui patvirtinti. Šiuo atveju galioja tik teismo patvirtintas testamentas.

Sudarius asmeninį testamentą testatorius gali perduoti jį saugoti notarui ar Lietuvos Respublikos konsuliniam pareigūnui. Jeigu asmeninis testamentas po jo sudarymo nėra perduodamas saugoti notarui ar konsuliniam pareigūnui, tokiu atveju per vienerius metus po testatorius mirties būtina pateikti asmeninį testamentą teismui patvirtinti.

Sutuoktinių bendras testamentas

Atskira testamento rūšis - sutuoktinių bendras testamentas. Bendrąjį sutuoktinių testamentą gali sudaryti tik sutuoktiniai.

Sutuoktiniai gali savo turtą ar jo dalį palikti visuomenei naudingam tikslui arba labdarai.

Testamento panaikinimas ir galiojimas

Vėliau sudarytas testamentas panaikina visą pirmesnį testamentą ar tą jo dalį, kuri prieštarauja vėliau sudarytam testamentui. Testatorius taip pat gali panaikinti oficialųjį testamentą, paduodamas pareiškimą sudaryto testamento saugotojui arba testamentą patvirtinusiai įstaigai.

Neįvykdytas testamentas neturi galios. Testatorius turi teisę nurodyti testamente kitą įpėdinį tam atvejui, jeigu jo paskirtas įpėdinis pagal testamentą numirs prieš atsirandant palikimui arba nepriims palikimo. Taip pat testatorius gali antriniam įpėdiniui paskirti kitą įpėdinį, jeigu antrinis įpėdinis numirs iki atsirandant palikimui arba nepriims palikimo.

Atkreiptinas dėmesys, kad tiek oficialus, tiek asmeninis testamentas įgyja teisinę reikšmę tik po testatoriaus mirties. Kurią iš aukščiau aptartų testamentų formų reikėtų pasirinkti - kiekvienas gali nuspręsti individualiai.

Palikimo priėmimas

Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Asmens valia priimti palikimą, t. y. tapti palikėjo turto savininku, gali būti išreikšta tik aktyviais veiksmais. Be to, įpėdinio veiksmai turi būti atliekami įstatymo nustatyta tvarka ir per įstatyme nustatytą terminą. Ribotai veiksnūs asmenys palikimą priima tik tėvų arba rūpintojų sutikimu.

Įpėdinis pagal įstatymą ar įpėdinis pagal testamentą turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos atsisakyti palikimo. Neleidžiama atsisakyti su sąlygomis ir išlygomis arba dalies palikimo. Įpėdinis atsisako palikimo, paduodamas pareiškimą palikimo atsiradimo vietos notarui.

Palikimo nepriėmimas - tylėjimas. Įpėdinio atsisakymas nuo palikimo atliekamas ne notariniu veiksmu, o įpėdinio vienašaliu sandoriu, kuriam įstatymo nenustatyta privaloma notarinė forma.

Jeigu nėra įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą arba nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo, arba testatorius iš visų įpėdinių atėmė teisę paveldėti, mirusiojo turtas paveldėjimo teise pereina valstybei.

Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad nuosavybės teisė į paveldėtą turtą įgyjama palikimo priėmimu ir priklauso įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo momento nepriklausomai nuo to, ar įpėdinis yra gavęs paveldėjimo teisės liudijimą. Įpėdinis, priėmęs palikimą pagal antstolio sudarytą apyrašą, turi kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notaro biurą ir paduoti prašymą išduoti paveldėjimo teisės liudijimą. Šiame prašyme turėtų būti suformuluotas punktas, kad įpėdinis palikimą priėmė pagal teismo antstolio sudarytą palikėjo turto apyrašą.

Jeigu yra keletas įpėdinių, tai bent vienam iš jų priėmus palikimą pagal apyrašą, laikoma, kad ir visi kiti įpėdiniai priėmė palikimą pagal apyrašą ir jie atsako už palikėjo skolas tik paveldėto turto verte.

Paveldėjimo santykiams taikoma tos valstybės, kurioje buvo nuolatinė palikėjo gyvenamoji vieta, teisė. Išimtis taikoma tik paveldint nekilnojamąjį turtą: šiuo atveju paveldima pagal palikėjo nekilnojamojo turto buvimo vietos valstybės teisę. Šiuo atveju, jeigu palikėjas turėjo nekilnojamojo turto užsienyje, tai jis bus paveldėtas tos užsienio šalies įstatymais nustatyta tvarka.

Įpėdiniai paveldėtą turtą gali pasidalyti bendru sutarimu. Jeigu žemę paveldi įpėdinis, kuris pagal Lietuvos Respublikos įstatymus negali turėti nuosavybės teisės į žemę, jis įgyja teisę tik į pinigų sumą, gautą pardavus paveldėtą žemę. Žemė pagal įpėdinio pateiktą paveldėjimo teisės liudijimą parduodama Vyriausybės nustatyta tvarka įpėdinio nurodytam pirkėjui arba aukcione.

Bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė

Pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą galioja sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija, kuri reiškia, jog turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė.

Nutraukiant santuoką arba sutuoktiniams dalinant turtą ne skyrybų procese, dažnai kyla klausimas, kaip sutuoktiniui apsaugoti savo nuosavybę, išvengti jos padalinimo ir dalies atitekimo kitam sutuoktiniui arba kaip apsaugoti dovanotą ir/ar paveldėtą turtą ir pan. Ieškant atsakymų į šiuos klausimus, pirma reikėtų nustatyti, kokia nuosavybės teisine forma sutuoktiniai valdo turtą, identifikuoti, kuris turtas priklauso sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise ir turėtų būti dalinamas, o kuris yra kiekvieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė ir dalinamas nebus.

Civiliniame kodekse yra pateiktas turto, priklausančio sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise, detalizavimas:

• Turtas (kilnojamasis, nekilnojamasis), įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu.
• Pajamos, gautos tiek iš abiejų sutuoktinių, tiek ir iš vieno jų veiklos.
• Jeigu abu sutuoktiniai pradėjo verstis verslu po santuokos sudarymo, bendrai jiems priklauso ir jų įsteigta įmonė bei iš jos veiklos gautos pajamos.
• Pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas.
• Pajamos bei vaisius, gautus iš sutuoktinio asmenine nuosavybe esančio turto.

Pavyzdžiui, jeigu po santuokos sudarymo sutuoktiniai įsigijo butą, automobilį, kompiuterį ar skalbimo mašiną, šis turtas jiems priklausys bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Taigi, vieno sutuoktinio gaunamas darbo užmokestis yra bendra sutuoktinių nuosavybė, taip pat kaip ir honoraras už profesinę veiklą. Už buto nuomą gaunamos lėšos priklauso abiems sutuoktiniams bendrai.

Žinoti, koks turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, yra naudinga ir tam, kad sudarant tam tikrus sandorius, kuriems reikalingas abiejų savininkų dalyvavimas, nebūtų atimama galimybė perleisti tam tikrus nuosavybės objektus. Pavyzdžiui, jeigu pas notarą buto pardavimui atvyksta tik vienas sutuoktinis, notaras negalės patvirtinti sutarties, kadangi yra reikalingas ir antro sutuoktinio parašas.

Asmeninė sutuoktinių nuosavybė

Sutuoktiniai turi ne tik bendro, bet ir asmeninio turto, kuriuo gali naudotis, valdyti bei disponuoti, nepriklausomai nuo kito sutuoktinio valios. Kas gi įeina į asmeninio turto sudėtį?

• Abiejų sutuoktinių atskirai įgytas turtas iki santuokos sudarymo.
• Sutuoktiniui dovanotas ar paveldėtas turtas po santuokos sudarymo, jeigu dovanojimo sutartyje ar testamente nėra nurodyta, kad turtas perduodamas bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn.
• Sutuoktinių asmeninio naudojimo daiktai (avalynė, drabužiai, profesinės veiklos įrankiai).
• Autorinės neturtinės teisės, intelektinės ir pramoninės nuosavybės teisės.
• Lėšos bei daiktai, reikalingi asmeniniam sutuoktinio verslui, išskyrus lėšas ir daiktus, skirtus verslui, kuriuo verčiasi abu sutuoktiniai bendrai.
• Žalos atlyginimas ar kitokia kompensacija už žalą, padarytą dėl sveikatos sužalojimo, neturtinę žalą, tikslinę materialinę paramą ir kitokias išmokas, išimtinai susijusias tik su jas gaunančio sutuoktinio asmeniu, teises, kurių negalima perleisti kitiems asmenims.
• Sutuoktinio įgytas turtas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn.

Pavyzdžiui, jeigu iki santuokos sudarymo sutuoktinė turėjo butą, jis po santuokos ir liks jos asmenine nuosavybe, ji juo galės disponuoti savo nuožiūra ir jis nebus dalinamas. Taigi, jeigu po santuokos sudarymo kuris nors iš sutuoktinių paveldi turtą, toks turtas pripažįstamas to sutuoktinio asmeninine nuosavybe.

Šiame straipsnyje apibrėžiamas turto teisinis režimas galioja tik tada, jeigu sutuoktiniai nėra sudarę vedybinės sutarties ir ja pakeitę turto teisinio režimo.

Procesiniai aspektai

Nagrinėjant bylą teisme dėl skyrybų ar turto padalinimo, pirma nustatytina sutuoktinių turto nuosavybės rūšis. Nuo turto nuosavybės formos priklausys, kuriam sutuoktiniui tas turtas atiteks, ar turtas bus dalinamas ar ne.

Civilinis kodeksas pateikia bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės prezumpciją, kuri reiškia, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Atsižvelgiant į šią prezumpciją, įrodinėti reikia būtent aplinkybę, kad turtas sutuoktiniui priklauso asmeninės nuosavybės teise.

Civilinis kodeksas aiškiai apriboja įrodymų ratą ir nurodo, kad faktas, jog tam tikras turtas yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė, gali būti įrodytas tik rašytiniais įrodymais, išskyrus atvejus, kai įstatymas leidžia liudytojų parodymus arba to turto prigimtis ir pobūdis patys savaime įrodo, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė.

Gali susidaryti situacija, kad dėl objektyvių priežasčių nebeegzistuoja jokių rašytinių įrodymų, kuriais galima būtų įrodyti turto nuosavybės rūšį. Todėl tiek šalys, tiek teismas turi siekti, kad visi turtiniai sutuoktinių klausimai būtų išspręsti santuokos nutraukimo byloje.

Tuo atveju, jeigu paaiškėja, kad santuokos nutraukimo byloje buvo padalytas ne visas bendras turtas, taip manantis buvęs sutuoktinis turi teisę įstatymų nustatyta tvarka pasinaudoti proceso atnaujinimo institutu inicijuodamas bylos dėl santuokos nutraukimo proceso atnaujinimą CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytais proceso atnaujinimo pagrindais.

Santuokos nutraukimo procese neaptarus bendrojo turto padalinimo klausimo, jis įgauna bendrosios dalinės sutuoktinių nuosavybės teisinį statusą.

Nutraukus santuoką, bendroji jungtinė nuosavybė pasibaigia, bet turto ar jo dalies nepadalijimo atveju buvę sutuoktiniai nenustoja būti jo bendraturčiai.

Paveldėjimas pagal įstatymą

Civilinis kodeksas nustato 6 paveldėjimo pagal įstatymą eiles, t. y. Antros eilės įpėdiniai paveldi pagal įstatymą tik nesant pirmos eilės įpėdinių (arba jiems nepriėmus ar atsisakius palikimo, taip pat tuo atveju, kai iš visų pirmos eilės įpėdinių atimta paveldėjimo teisė).

Asmuo, pageidaujantis priimti palikimą, pareiškimą dėl palikimo priėmimo turi pateikti tam notarui, kurio veiklos teritorijoje buvo paskutinė mirusiojo (palikėjo) nuolatinė gyvenamoji vieta. Svarbu įsiminti, kad pareiškimą dėl palikimo priėmimo reikia pateikti per 3 mėnesius nuo palikėjo mirties, t. y. Kas laukia praleidus tą terminą?

Asmuo, norėdamas, kad būtų įteisintas faktinis palikimo priėmimas, turi kreiptis į teismą su pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo - palikimo priėmimo faktiškai pradėjus jį valdyti.

Dažniausiai pasitaikančios klaidos - tai praleistas 3 mėnesių terminas palikimui priimti, taip pat nežinojimas, kad įgytas turtas santuokoje yra bendras, t. y. Be to, reikėtų nepamiršti ir nepilnamečių vaikų, kurie, mirus vienam iš tėvų, net ir tėvams esant išsiskyrus, turi teisę į paveldėjimą.

Dažniausiai teismuose nagrinėjami prašymai dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, t. y., kai praleidžiamas trijų mėnesių terminas paduoti pareiškimą notarui dėl palikimo priėmimo. Termino atnaujinimo palikimui priimti bylose teismas aiškinasi, dėl kokių priežasčių asmuo praleido 3 mėnesių terminą priimti palikimą, t. y. ar priežastys yra svarbios, pateisinančios termino praleidimą.

Bylose dėl palikimo priėmimo faktiškai pradėjus jį valdyti teismas turi nustatyti, ar asmuo priimtą palikėjo turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku, t. y. Vienas iš dažniausiai pasitaikančių ginčų tarp šeimos narių - palikimo dalybos.

Kiti svarbūs aspektai

• Nepilnamečių vaikų teisės: Tėvai gali jiems priklausantį nuosavybės teise turtą perleisti savo nepilnamečiam vaikui. Nepilnamečių vaikų teisių įgyvendinimą užtikrina tėvai. Tėvai tvarkytų vaiko turto reikalus iki vaiko pilnametystės.
• Turto deklaracija: Jei asmuo gyvena užsienyje, tačiau įsigijo butą Lietuvoje, turtas registruotas Registru centre, reikalinga turto deklaracija.
• Įgaliojimai: Įgaliojimai neveiksniems asmenims netvirtinami. Jeigu asmuo yra globėjas, jis turi rūpintis savo globotiniu bei jo turtu išimtinai tik globotinio interesais.

Mokesčiai už notarinius veiksmus

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymo 1.1 punkte numatyta, kad mokestis notarui už nekilnojamojo daikto perleidimo, perdavimo už turtinę skolą (skolos padengimo) ar turto perleidimo už rentą sutarties patvirtinimą yra 0,45 procento nuo sumos, bet ne mažiau kaip 28,96 eurų ir ne daugiau kaip 5 792,40 eurų.

Ši informacija yra bendro pobūdžio ir negali būti laikoma teisine konsultacija.

Bendroji dalinė nuosavybė

Kai turtas priklauso keliems asmenims, kiekvienas iš jų turi savo dalį bendrojoje nuosavybėje. Ši dalis gali būti išreikšta procentais arba kitais matavimo vienetais.

Bendraturčių teisės ir pareigos

Bendraturčiai turi teisę naudotis bendru turtu, tačiau privalo tai daryti nepažeisdami kitų bendraturčių interesų. Sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo priimami butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma, jeigu butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos įstatuose ar jungtinės veiklos sutartyje nenumatyta kitaip (CK 4.85 str.). Kiekvienas buto ir kitų patalpų savininkas turi vieną balsą.

Butų ir kitų patalpų savininkai taip pat privalo reguliariai kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui (statiniui) atnaujinti pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus (CK 4.82 str.). Šios lėšos yra butų ir kitų patalpų savininkų bendroji dalinė nuosavybė. Perleidus butą ar kitas patalpas naujam savininkui, su kaupiamosiomis lėšomis susijusios teisės ir prievolės atitenka naujam savininkui. Lėšų kaupimo, jų dydžio apskaičiavimo, sukauptų lėšų apsaugos tvarką nustato Vyriausybė.

Pirmenybės teisė pirkti

Civilinio kodekso 4.79 straipsnyje nustatytos taisyklės taikomos ir tais atvejais, kai kitiems asmenims butų ir kitų patalpų, esančių namuose, savininkai parduoda bendrąja daline nuosavybe (palėpės, rūsio patalpos ir pan.) turimą visą ar ne visą dalį, priklausančią proporcingai jų turimai nuosavybės teise patalpai. Apie pardavimą ir atsisakymą pirkti teisinė charakteristika aptariama civilinėje byloje Nr. 3K-7-273/2007 (2007 m.). Jeigu dalis parduota pažeidžiant pirmenybės teisę ją pirkti, kitas bendraturtis turi teisę per tris mėnesius teismo tvarka reikalauti, kad jam būtų perkeltos pirkėjo teisės ir pareigos (CK 4.78 str.).

Bendrosios nuosavybės padalijimas

Bendrosios nuosavybės kreditorius turi teisę reikalauti atidalyti skolininko dalį, kad būtų galima iš jos išieškoti (CK 4.80 str.).

Kiti aspektai

Asmeniui priklauso dalis, proporcinga jo susijungusio daikto vertei bendrame daikte (CK 4.93 str.). Taip pat asmenys turi teisę į nuostolius, kuriuos jie turėjo, atlyginimą (CK 4.76 str.).

Pagrindiniai teisės aktai

tags: #bendroji #jungtine #nuosavybe #paveldejimas