Belvederio dvaras, įsikūręs Jurbarko rajone ant Nemuno kranto (55°04′47″š. pl. 23°23′27″r. ilg. / 55.079681°š. pl. 23.390778°r. ilg.), mena kovas su kryžiuočiais. Tai romantizmo stiliaus dvaras, išsiskiriantis savo istorija ir architektūra.
Išlikusi XIX a. vidurio romantizmo stiliui būdinga dvaro sodyba: rūmai, svirnas, koplyčia-mauzoliejus ir parkas. Rūmuose meistriškai interpretuotas toskaniškųjų vilų stilius: jie asimetriškos struktūros, santūrių neorenesanso formų.
Istorija
Po Žalgirio mūšio Panemunė greit prarado karinę galią: nauji įtvirtinimai nebuvo statyti, o senieji neprižiūrimi greitai iro. Kai neliko kryžiuočių puolimų pavojaus, buvusios Lietuvos pasienio sritys pradėjo greičiau ekonomiškai vystytis. Bajorai pradėjo čia statyti dvarus ir palivarkus.
XVIII-XIX a. labai iškilo turtingi ir daug žemių turėję didikai Burbos. Dvarą iš Tiškevičių apie 1820 m. nusipirko Kleopas Burba. Jam 1830 m. ant aukšto Nemuno kranto pastačius rūmus (prancūzų architekto projektas) su bokšteliu, iš kurio matyti gražus vaizdas, todėl dvaras pavadintas Belvederiu (it. belvedere - gražus vaizdas). Prie Nemuno Burboms priklausė Padubysio kaimas, esantis tarp Čekiškės ir Seredžiaus. Maršalka Klėtas Burba taip įsimylėjo šią vietą, kad nutarė čia pastatydinti rezidenciją.
Prabangūs rūmai, kuriuos projektuoti patikėta patyrusiam prancūzų architektui, iškilo XIX a. pr. Jie statyti itališku stiliumi, tik be pavėsinių ir balkonų. Nuo vienos pastato dalies vardo, būtent bokšto - belvederio, kuris italų kalba reiškia pastatą gražioje vietoje arba tiesiog gražų reginį, ši vietovė ir rūmai pradėti vadinti Belvederiu. Neilgai trukus, apie 1880-1881 m., rūmai buvo perstatyti. Pastatas tapo paprastesnis, o santūresni fasadai puikiai papuošė Nemuno skardį.
1860 m. dvaro savininkas K. Burba ketino statyti cukraus fabriką, o jo sukurtos bendrovės nariu buvo ir vyskupas Motiejus Valančius. Sumanymas buvo nerealus, o už dalyvavimą 1863 m. sukilime pats K. Burba buvo nubaustas. XIX a. viduryje dvaro savininkas norėjo įsteigti čia cukraus fabriką, bet užmojų teko atsisakyti prasidėjus 1863 m. sukilimui.
Nuo XX a. pr. Belvederio dvaro sodyba priklausė kunigaikščiui Česlovui Puzinui. XX a. pradžioje dvarą valdė O. Tarpukariu dvaras išparduotas dalimis.
Menama, kad XX a. pr. balių salėje stovėjo auksu ir baltu laku dengti Liudviko XVI--ojo stiliaus baldai, kabojo labai reto violetinio atspalvio krištolo sietynai.
Švietimo įstaigos dvare
Dvaro rūmuose 1921-1926 m. veikė žemesnioji žemės ūkio mokykla, 1926-1961 m. pienininkystės ir gyvulininkystės mokykla, 1961-1969 m. žemės ūkio technikumas, iki 1971 m. veikė mokykla. 1921-1925 m. dvare veikė žemės ūkio mokykla, vėliau - pienininkystės technikumas, dar vėliau - ir žemės ūkio technikumas. Belvederio mokyklos kontrolasistentų kursų dalyviai 1931 m.
Parkas
Belvederio rūmus supa parkas, susiliejantis su natūraliu mišku. Parkas (7 ha) išsidėstęs banguotame reljefe; vingiuoti takai apsodinti vietiniais ir introdukuotais medžiais.
Dabartis
2005 m. pabaigoje dvaras privatizuotas - jį už 1,2 mln. litų įsigijo verslininkas Stanislovas Lapeika, vėliau VšĮ „Belvedrio dvaras“ jį pardavė vilniečiui verslininkui Arvydui Kvietkauskui. Deja, kažkada prašmatnūs, spindintys grožiu ir prabanga rūmai bei kiti dvaro pastatai, šiandien yra beveik visiškai sugriuvę, o parkas apleistas.
Belvederio dvaras privatizuotas 2005 metų pabaigoje. Šiuo metu rengiami jo pritaikymo turizmo poreikiams projektai. Tačiau dvaro renovacija taip ir nebuvo pradėta. Dvaro rūmų kokliai pažymėti „S. & Co. RIGA“.
Apibendrinant, Belvederio dvaras yra svarbus Lietuvos istorijos ir architektūros paminklas, turintis didelį potencialą tapti patraukliu turizmo objektu.
Belvederio dvaro griūvėsiai :|: Belvederis manor ruins
tags: #belvederio #dvaro #sodyba