Kaip surasti pamestus daiktus ir ko negalima nešti į namus?

Kartais nutinka, kad namuose pasimeta daiktai. Ką daryti tokiu atveju? O galbūt radote gatvėje daiktą ir susimąstėte, ar jį galima nešti į namus? Šiame straipsnyje rasite atsakymus į šiuos klausimus.

Kaip surasti pamestą daiktą?

Yra keletas būdų, kaip surasti pamestą daiktą. Štai keletas iš jų:

1 būdas - maginis

Senovėje būdavo manoma, kad jeigu daikto vietoje nėra - jį galėjo nunešti naminukas arba velnias. Todėl ieškant būdavo kalbamas užkeikimas: „Naminuk, naminuk, pažaisk ir atiduok!“, tuo metu pliaukšint delnais. Kita šio burto versija - aprišti kėdės koją nosine ar skarele ir sakyti: „Velniuk, velniuk, pažaisk ir vėl atiduok“. Dar būdavo kalbamas užkeikimas: „Suku, suku velniui barzdą - jeigu rasiu, tai atsuksiu, jei nerasiu - tai užsuksiu“. Sakydavo, kad gana dažnai daiktas atsirasdavo iškart.

Paprastas burtas - apversti pirmą po ranka pasipainiojusią stiklinę ar puodelį. Žiniuoniai tvirtina, kad dingęs daiktas iš karto atsiras.

Taip pat rekomenduojama daiktą „įkalbėti“ grįžti pas jus. Pavyzdžiui, vadinti jį „vardu“, švelniai įkalbinėti: „Na, kur gi tu? Pasirodyk“. Sakoma, kad toks metodas taip pat veikia.

Įsivaizduokite dingusį daiktą. Įsivaizduokite, kad jus su juos sieja sidabrinis siūlas. Mintyse sukite tą siūlą į kamuolį ir įsivaizduokite, kad daiktas slenkasi vis arčiau ir arčiau.

Jeigu užmatysite vorą, paprašykite jo surasti jūsų pradingėlį. Lengvai papūskite į voriuką, ir tegul jis eina savais keliais. Neatmestina galimybė, kad daiktas greitai atsiras.

Jeigu išvardyti metodai nepadės - pabandykite atlikti sudėtingesnį ritualą. Paimkite violetinės spalvos žvakę, uždekite ir mintyse įsivaizduokite ieškomą daiktą. Įsiklausykite į savo mintis - jos turi pasakyti, kur ieškoti daikto. Jeigu nieko neateina į galvą, ieškokite į tą pusę, į kurią varva žvakės vaškas.

Yra ir dar sudėtingesnis būdas. Prieš miegą atkirpkite savo ūgio ilgumo siūlą, sulenkite tris kartus, po to dar septynis, ir užriškite ant jo tris mazgus. Tada siūlą padėkite po pagalve. Turėtumėte susapnuoti vietą, kur yra pradingęs daiktas. Jeigu nieko nesapnavote, ryte pradėkite atrišinėti mazgus - ir turėtumėte atsiminti, kur yra daiktas.

2 būdas - bioenergetinis

Paimkite žiedą ir perverkite siūlu ar virvele. Galima naudoti ir pakabuką ant grandinėlės. Gausite vadinamąją švytuoklę, kurią dažnai naudoja ekstrasensai. Laikydami rankose apeikite visas patalpas, mintyse nuolat užduodami klausimą, kur yra daiktas. Ten, kur švytuoklė ims intensyviai judėti, ir reikia ieškoti.

3 būdas - psichologinis

Amerikiečių psichologas iš Baltimorės Michaelas Solomonas netgi išplėtojo ištisą ieškojimo mokslą ir išleido knygą „Kaip surasti pamestus daiktus“. Knygoje jis pateikė daug principų, padedančių sėkmingai ieškoti dingusio daikto.

1. 1 principas - tiems, kas negali atsikratyti minties, pavyzdžiui, „pamečiau piniginę“. „Neieškokite jos, - pataria M.Solomonas. - Jei kažkas dingo, pirmoji jūsų mintis, pirmasis instinktas, yra ieškoti. Ieškote daikto chaotiškai ir vis labiau netinkamai. Tai - labiausiai paplitusi klaida. Palaukite, kol nesugalvosite, kur ieškoti“.

2. 2 principas - ne daiktas pasimetė, o jūs patys. Nebūna dingusių daiktų, būna tik blogai ieškančių žmonių.

3. 3 principas - nusiraminkite, nes panika dažnai trukdo efektyviai ieškoti. Prisėskite, atsipalaiduokite, išgerkite puodelį arbatos ir tiktai tada eikite ieškoti.

4. 4 principas - daiktai dažnai būna ten, kur ir turi būti. Ar yra tokia vieta, kur paprastai laikote šį daiktą? Konkreti lentyna, spinta ar dėžutė? Jeigu taip - pirmiausia pasižiūrėkite būtent ten. Ir gerai pasižiūrėkite, kad įsitikintumėte, jog akys jūsų neapgauna ir ieškomo daikto ten tikrai nėra. Galbūt praėjusį vakarą pakabinote paltą į įprastą vietą ar pastatėte žodyną į lentyną.

5. 5 principas - prisiminkite, kada paskutinį kartą naudojotės daiktu. „Jeigu nusiraminsite, pamestas daiktas gali stebuklingu būdu išplaukti jūsų galvoje iš prarasto pasaulio, - teigia M.Solomonas. - Atsiminkite - jūs ne pametėte daiktą, o tik padėjote jį ne ten“.

6. 6 principas - kartais net sugebame užmiršti, ko konkrečiai ieškome. Todėl naudinga ieškant balsu kartoti pamesto daikto pavadinimą.

7. 7 principas - prisiminkite vadinamąjį „kamufliažo efektą“. Pavyzdžiui, mašinos raktai gali būti uždengti laikraščiu, todėl mes jų nepastebime.

8. 8 principas - kai kurie objektai, persikėlę nedideliu atstumu, tampa nematomi. Pavyzdžiui, pieštukas nusirita už kompiuterio klaviatūros, instrumentas - į galinę dėžės dalį. Pasak profesoriaus, objektai dažniausiai „pabėga“ ne didesniu kaip 42 cm atstumu nuo pradinės buvimo vietos. Šios zonos ribose ir reikėtų ieškoti.

9. 9 principas - atsiminkite, kur konkrečiai buvote, kai pastebėjote, kad daiktas dingo. Netikrinkite vienos ir tos pačios vietos, jei jau kartą nuodugniai ją patikrinote. Po to nusekite savo pačių pėdsakais. Jeigu ir tai padarėte, vadinasi, išsėmėte visas ieškojimo metodikas, ir liko tik viena, paskutinė taisyklė: tai buvote ne jūs. Kitaip sakant, kažkas padėjo jūsų skėtį, suvalgė jūsų spurgą ar paėmė mašinos raktus. Vadinasi, toks likimas - susitaikykite su praradimu.

Daiktai, kurių negalima nešti į namus

Dar nuo pat vaikystės buvome mokomi, jog gatvėje negalima nieko kelti nuo žemės. Iš dalies tai buvo susieta su ligomis ir mikrobais, kurie sukelia juos. Tačiau, intuityviai mūsų tėvai jautė, kad pakelti daiktai gali suteikti neigiamos energijos namams.

Atsitiktinai pakeltas daiktas gali sugriauti jūsų laimę. Norėdami to išvengti, bet kuriuo atveju, nekelkite ir neneškite į namus šių daiktų:

1. Monetos. Monetų nereikėtų imti ne todėl, kad galite gauti per galvą, o todėl, kad metalas ir geležis, iš esmės, gali “įsisavinti” savininko energetiką. Teigiama energetika paverčia monetą kažkuo panašiu į talismaną, kurį niekas tikrai nepaliks gulintį gatvėje, ji taip pat atneša laimę. O jeigu “išlieti” į monetą visus savo nusiskundimus, pyktį, ir liūdesį bei palikti lauke, žmogus, radęs kapeikėlę taps problemų savininku. Taigi, gerai pagalvokite prieš pakeldami metalinius pinigus gatvėje.

   

2. Juvelyriniai papuošalai, bižuterija ir pan. Mūsų protėviai visada suteikdavo tauriesiems metalams antgamtinių savybių. Konkrečiai kalbant, tie, kurie jau seniai priklausė vienam žmogui ir reiškė kažką daugiau nei tik papuošalą (pavyzdžiui, magiškas runas ar kryžiukas). Magija užsiimantys asmenys aktyviai naudoja šiuos daiktus žalos ir blogos energijos nukreipimui. Dažniausiai bešeimininkį papuošalą galima rasti kur nors kryžkelėje (manoma, kad kelių sankirtoje vyrauja specialioji energetika). Vestuvinis žiedas šiame kontekste, pavyzdžiui, gali būti paliktas, norint atsikratyti problemų savo asmeniniame gyvenime. Tačiau nevertėtų bandyti užsidėti ir jums žinomo savininko papuošalą, nes juvelyrinis dirbinys gali „pasidalinti“ savo atmintimi su jumis, ir jūsų gyvenime taip pat gali atsirasti problemų.

   

3. Lėlytės ar figūrėlės. Baisus dalykas yra savadarbiai žaislai ir lėlės. Ar verta paminėti siaubingų folkloro istorijų skaičių apie magus, kurie darė baisias vudu lėles? Štai taip: specialus sumažintas lėlės formos žmogus vaizdas gali būti sukurtas, siekiant pakenkti kam nors,o dėl to gali kenkti ir tam, kas paims žaislą į savo namus.

   

4. Aštrūs daiktai. Dar močiutės sakė, kad pagal prietarą, rasti adatą arba žiogelį, reiškia sulaukti nesėkmės. O kodėl? Nes tokiems daiktams sąmoningai yra suteikiama neigiama energija. Dažniausiai, žinoma, pavydžios moterys pakiša juos konkurentėms, tačiau tokią “laimę” galima rasti ir atsitiktinai gatvėje. Taigi, geriau eikite pro šalį ir bet kuriuo atveju venkite tokių daiktų prisilietimų prie drabužių ar rankų. Jei rasite namie, paimkite į šluostę ir išmeskite į ugnį kartu su ja.

5. Kryžiukas. Kiekvienas neša savo kryžių - toks yra žmogaus likimas. Todėl svetimi kūno kryžiukai - tai svetimas likimas su savo problemomis ir rūpesčiais, ir jums to nereikia.

6. Raktai. Raktus galima pamesti ir netyčia, tai gali atsitikti. Bet tie raktai, apie kuriuos mes kalbame, skiriasi nuo tų, kuriais paprastai yra atrakinami butai. Jis, dažniausiai, vienas vienutėlis gulės vandenyje (pelkėje) ir lauks, kol kas nors paims ir atvers, taip sakant, dėžutę su bėdomis.

7. Veidrodis. Atrodo, viskas yra aišku: sudaužytas ar pamestas veidrodis iš esmės negali reikšti nieko gero. Jų kategoriškai negalima imti į rankas bei žiūrėti į save.

8. Šukos. Plaukai, esantys šukose, yra naudojami ritualų atlikimui, o taip pat šukomis iš žmogaus yra iššukuojamas blogis. Todėl rastos šukos gali „pernešti“ svetimo asmens problemas.

9. Laikrodis. Yra sakoma, kad laikrodis sustoja tuo pačiu momentu, kai miršta žmogus. Tai atsitinka dėl laikrodžio mechanizmo jautrumo žmogaus biolaukui (tiesiog fizika). Todėl, tuo metu, kai jūs paimsite į rankas laikrodį, jūs pažeisite energetikos srities vientisumą, ir galiausiai, susidarys piltuvėlis, kuris įtrauks teigiamą energiją. Todėl geriau eikite pro šalį: jums nereikia jokių kitų žmonių problemų ar sveikatos sutrikimų, ir, tuo labiau, kokio nors prakeikimo.

10. Siūlas. Raudonas Kabalos siūlas turi tokią stiprią energetiką, kad gali išpildyti norus. Nenuostabu, kad, merginos ieškančios meilės, pavasarį užriša raudonas juosteles ant medžių. Pavasaris - ne tik gamtos, bet ir kiekvieno iš mūsų atsinaujinimo metas.

Ką daryti su nereikalingais daiktais?

Kasmet per pavasarinį tvarkymąsi išmetamos krūvos nereikalingų daiktų, kurie dažniausiai atsiduria šiukšlių konteineriuose.

Nereikalingi daiktai apsunkina žmogaus emocinę būseną. Perkrautus namus sunkiau tvarkyti, o netvarka atima jėgas. Kur kas geriau jaučiamės namuose, kuriuose yra tik tai, ko reikia. Pradėti pavasarinį apsišvarinimą namų organizatorė siūlo būtent nuo senų daiktų išmetimo. O jų, pasirodo, dažnas esame prikaupę kur kas daugiau, nei manome. Pasak J. Mikštės, jos klientai per apsišvarinimą vidutiniškai išmeta apie 30 proc.

Visų pirma surenkame tai, kas nereikalinga ir atsikratome: parduodame, atiduodame, išmetame. Jei neatsikratysite nereikalingais daiktais, tvarka į jūsų gyvenimą niekada neateis. Jei sunku atsisveikinti su daiktu, patarčiau pažiūrėti į jį ir prisiminti, kada paskutinį kartą jį naudojau. Ypač sunku gali būti atsikratyti apynaujais daiktais, kuriuos žmogus nusipirko spontaniškai, jų nepamėgo ir niekada nenaudojo. Pavyzdžiui, nenešiota, neprigijusi suknelė. Tokiais atvejais klausiu žmogaus: jei išteptum ją neišplaunamai, ar pasigestum? Ar pirktum naują tokią pačią?

Tik tuomet, kai bus atsikratyta nereikalingais daiktais, J. Mikšė siūlo pirkti daiktų organizuoklius ir dėlioti viską į savo vietas. Nereikėtų skubėti to padaryti per dieną ar kelias. Anot daiktų organizatorės, šiam procesui galima skirti visą mėnesį. Man suorganizuoti vieną virtuvę užtrunka visą darbo vieną. Tačiau nerekomenduoju žmonėms daryti visko iš karto.

Atlikus pavasarinį apsišvarinimą dažnam kyla klausimas: ką daryti su nebereikalingais daiktais? Už jų netinkamą atsikratymą gresia baudos ir sąžinės priekaištai.

Visoje Lietuvoje vykdome konteinerių patikrinimus ir matome, kad trečdalis atliekų išmetamos ne ten kur reikia. Plastikui ir popieriui skirtuose konteineriuose atsiduria įvairios mišrios komunalinės atliekos: drabužiai, avalynė, maisto ir higienos priemonės. Tai apsunkina tolesnį rūšiavimo ir pakuočių perdirbimo procesą.

Regis, informacijos daug, bet žmonės vis dar suklysta. Plastiko konteineriai užteršiami įvairiais žaislais, flomasteriais, elektroniniais prietaisais ir panašiai. Šių daiktų plastikas nėra perdirbamas. Į plastiko konteinerį turėtų keliauti maisto pakuotės ir indeliai, plastikiniai maišeliai, buitinių priemonių tara.

Ji primena, kad įvairios vazos, veidrodžiai, keramikiniai dirbiniai, indai, nors jie ir iš stiklo, negalibūti metami į stiklo pakuotėms skirtą konteinerį. Jų vieta - didelių gabaritų atliekų aikštelės.

Tvarkant namus ar pagalbines patalpas žmonės randa daug tuščių kartoninių dėžių su putplasčiu. Putplastį drąsiai galima mesti į plastiko konteinerį, o popierines dėžes - į popieriaus. Tik labai svarbu dėžes sulankstyti, kad jos užimtų kuo mažiau vietos. Nesulanksčius, konteineris labai greitai prisipildys, bus nepatogu kitiems gyventojams.

Norint, kad pakuotės būtų sklandžiai perdirbamos, svarbu atskirti plastikinę pakuotės dalį nuo popierinės, jeigu ji yra iš dviejų dalių. Prieš išmetant, reikia pašalinti maisto ar skysčių likučius, tačiau plauti pakuotės nebūtina.

Tačiau nereikalingų daiktų gyvenimas neprivalo baigtis konteineryje. Nereikalingus, bet gerus daiktus, rūbus, avalynę galima parduoti platformose Vinted arba Looptex, įvairiose feisbuko grupėse, atiduoti į DĖK‘ui atiduotuves ar Caritą. Prabangius padėvėtus rūbus, rankines priima kai kurie komisai bei vintažinės. Didžiuosiuose miestuose reguliariai vyksta ir įvairūs rūbų bei daiktų blusturgiai.

Jei visgi rūbai nerado naujų šeimininkų, tuomet jų vieta - tekstilės atliekų konteineris.

Vienas iš daiktų, su kuriuo pasak J. Mikšės žmonės dažnai nenori skirtis, yra knygos. Tačiau būtent joms lengviausia suteikti naują gyvenimą. Reikėtų paklausti savęs, ar antrą kartą skaityčiau? Ar norėčiau, kad perskaitytų mano vaikai? Jei ne, yra bibliotekos, kurios priima visas knygas. Dažnai mielai priima ir ligoninės, knygų nameliai. Internete yra platformos, kuriose galima parduoti senas knygas. Tačiau jei jums knyga pasirodė nieko verta, nebijokite išmesti jos į popieriaus konteinerį.

Nereikalingų daiktų problema būtų mažesnė, jei tiesiog atsakingiau vartotume. Paprasčiausias būdas mažiau teršti, o kartu ir gyventi tvarkingiau, tai yra mažiau pirkti. Kad ir kaip atsakingai realizuotume nereikalingus daiktus, jie vis tiek kažkada taps šiukšlėmis. Todėl gamtai draugiškiausias sprendimas yra sumažinti vartojimą, atsisakyti nereikalingų pirkinių, spręsti emocinio pirkimo problemas, jei tokios yra. Sąžiningai ir atsakingai rūšiuodami, žinoma, prisidedame prie švaresnio rytojaus. Tačiau turėtume atsakingai ir pirkti - tuomet ir namai bus švaresni, ir gamta mums padėkos.

Kur dėti nereikalingus daiktus?

Mįslės

Be ko dūšia[1] negali į dangų nueiti? Be ko kiekvienas daiktas negali būti?Einu vienas - pasižiūriu, kad dviese. Kas?Gyvis, kuriam visi ploja?Iš kokio indo negalima valgyti?Iš kokio stiklo negalima atsigerti?Kada jautis storiausias?Kada jūreiviai aukštyn galva vaikšto?Kada kambaryje žmogus būna be galvos?Kada katė eina į kambarį?Kada kriaučius[2] siuva veltui?Kada kvailys panašus į gudruolį?Kada mergina panaši į vandenį?Kada pati vyro labiausiai gailis?Kada rugiai panašūs į laivą?Kada žąsis ant vienos kojos stovi?Kada žmogus stovi ant vienos kojos?Kaip reikia vaikščioti, kad batai neplyštų?Kam galva ant pečių?Kam tiesiausias kelias?Kas atbulas duonos ieško?Kas ateina per anksti?Kas audžia be staklių?Kas baltas neplautas?Kas be sparnų skraido?Kas bėga be kojų?Kas buvo vakar ir bus rytoj?Kas gali būti tuščioje kišenėje?Kas gali visom kalbom kalbėti?Kas gimsta marškiniuose, o miršta nuogas?Kas greičiausias pasaulyje?Kas išlenda be skylės?Kas yra balkonas?Kas yra obuolys?Kas yra tuščioj kišenėj?Kas yra upės viduryje?Kas juodas nepaišytas?Kas kalba be liežuvio?Kas kirviu neperkertama, kas peiliu neperpjaunama?Kas kramto be dantų?Kas lekia be sparnų?Kas muša be rankų?Kas namuose juodas, o svečiuose raudonas?Kas negimęs, o miręs?Kas neloja, nekanda, į namus neįsileidžia?Kas nesupūna po žeme?Kas pasaulyje didžiausią kryžių neša?Kas pasaulyje turi didžiausią kepurę?Kas pats save suvalgo?Kas pats seniausias, bet nemiršta?Kas pirmas įeina į mokyklą?Kas pučia be lūpų?Kas pučia priešais vėją?Kas puode nesilaiko?Kas ryte ir vakare būna milžinu, o per pietus neūžauga?Kas saldesnis už medų?Kas samanotas gimsta?Kas save suėda?Kas su barzda gimė?Kas su savim namą nešioja?Kas turi dvi odas ant kojų?Kas ūžia be vėjo?Kas vaikšto aukštyn kojom?Kas viską girdi, bet neišplepa?Ką aš matau visada, karalius kai kada, o Dievas niekada?Ką galima pamatyti užmerktomis akimis?Ką turi drambliai ir neturi jokie kiti gyvūnai?Kieno galva neturi nosies?Ko Dievas negali iš žmogaus atimti?Ko nepralenkia zuikis bėgdamas?Ko nereikia prie žagrės, bet yra?Ko saulė niekad neapšviečia?Ko vėjas nepaneša?Kodėl jūroj vanduo sūrus?Kodėl krokodilas žalias?Kodėl šuo uodegą vizgina?Kokia šventoji nebuvo danguje ir niekada nebus?Kokie metai trumpiausi?Kokio akmens nėra vandeny?Kokio daikto negalima nupirkti nei už didžiausius pinigus?Kokios gėlės žydi tik žiemą?Koks artojas aria be plūgo ir be arklo?Koks artojas žemę purena be arklio ir akėčių?Koks mažylis gimsta su ūsais?Koks žmogus sveikomis akimis knygos nemato?Kuo skiriasi kėdė nuo skruzdėlyno?Kur geriausia išmokti plaukti?Kur padėta guli, kalba be liežuvio?Kur zuikis guli šilčiausiai?Kur žemės vidurys?Po kokiu medžiu kiškis slepiasi lyjant?

tags: #be #ko #negali #buti #ne #vienas