Daugiabučio Kiemo Priežiūros Reikalavimai Lietuvoje

Daugiabučio namo kiemas yra svarbi gyvenamosios aplinkos dalis, tačiau ne visi gyventojai žino, koks yra jo teisinis statusas ir kokias teises jie turi. Šiame straipsnyje aptarsime pagrindinius aspektus, susijusius su daugiabučio kiemo teisiniu statusu Lietuvoje.

Daugiabutis Šiauliuose

Kas Yra Daugiabučio Kiemas?

Daugiabučio kiemas - tai žemės sklypas, kuriame stovi daugiabutis namas ir kuris skirtas namo gyventojų poreikiams tenkinti. Tai gali būti žaliosios zonos, vaikų žaidimų aikštelės, automobilių stovėjimo vietos ir kitos bendro naudojimo teritorijos.

Bendro Naudojimo Teritorijos

Daugiabučio kiemas dažniausiai priskiriamas prie bendro naudojimo teritorijų. Tai reiškia, kad juo gali naudotis visi namo gyventojai, laikydamiesi nustatytų taisyklių. Tai reiškia, kad kiekvienas buto savininkas turi proporcingą dalį žemės sklype, priklausomai nuo jo buto ploto. Jei žemė priklauso savivaldybei ar valstybei, butų savininkai turi teisę ją nuomoti.

Gyventojų Teisės ir Pareigos

Gyventojai, naudodamiesi daugiabučio kiemu, turi tam tikras teises ir pareigas:

• Naudotis bendro naudojimo teritorijomis pagal jų paskirtį
• Dalyvauti sprendžiant klausimus, susijusius su kiemo priežiūra ir tvarkymu
• Teikti pasiūlymus dėl kiemo gerinimo

• Laikytis nustatytų taisyklių ir tvarkos
• Nešiukšlinti ir saugoti aplinką
• Prisidėti prie kiemo priežiūros išlaidų

Kiemo Priežiūra ir Tvarkymas

Už daugiabučio kiemo priežiūrą ir tvarkymą atsakingi namo butų savininkai. Jie gali patys organizuoti priežiūros darbus arba samdyti įmonę, kuri teikia tokias paslaugas.

Kiemo apželdinimas

Kaip pranešime spaudai pastebi daugiabučius administruojančio „Mano BŪSTAS“ Vilniaus regiono vadovas Ramūnas Burokas, neretai gyventojai vis dar nežino, į ką tiksliai kreiptis, turint klausimų ar skundų dėl teritorijos tvarkymo. Jis atkreipia dėmesį, kad pirmas žingsnis - pasidomėti, kam priklauso atitinkama teritorija.

„Nepriklausomai nuo miesto, visų pirma, daugiabučio gyventojai turi įsitikinti, ar teritorija priklauso daugiabutyje name gyventiems gyventojams, ar savivaldybei. Jeigu teritorija privati, tai yra priklausanti daugiabučio gyventojams, jos priežiūra rūpinasi jų pasirinktas ir pagal pasirašytą sutartį numatytas paslaugų teikėjas. Iš savo patirties galime pasakyti, kad paprastai tokiais atvejais gyventojai yra sudarę sutartis su daugiabučio administratoriais. Prieš sudarydami tokią sutartį, daugiabučio administratoriai su teritorijos savininkais suderina, kokių teritorijos priežiūros darbų jie pageidauja, kokia apimtimi, išsigrynina darbų įsipareigojimus, jų mastus, terminus ir kitus reikiamus niuansus. Tuomet pagal teritorijos savininkų pageidaujamas darbų apimtis, skelbiamas konkursas teritorijos priežiūros darbams atlikti, randami rangovai ir atsakoma, kad sutartus teritorijos priežiūros darbus jie atliktų laiku ir kokybiškai“, - pasakoja R. Burokas.

Tokiu atveju dėl visų klausimų bei pageidavimų, nesvarbu, ar juos turi prižiūrimos teritorijos savininkai, ar bet kuris kitas daugiabučio gyventojas, galima kreiptis į daugiabučio administratorius. „Pavyzdžiui, gauname iš gyventojų klausimų, kada bus nugenėti arba kodėl dar nenugenėti medeliai, atliktas žolės skarifikavimas ar panašiai. Tuomet mes, daugiabučių administratoriai, sutiksliname, ar ir kokia apimtimi bei terminais šie darbai įeina į su teritorijos savininkais suderintą sutartį. Jeigu darbai, dėl kurių gauname klausimų ar pageidavimų, pagal sutartį priklauso mūsų paskirtiems rangovams, imamės veiksmų, kad darbai būtų laiku ir kokybiškai įgyvendinti. Jeigu mūsų paskirti rangovai atlieka darbus ne taip, kaip sutarta, aptariame su teritorijos savininkas, prireikus, keičiame rangovus. Todėl visų gyventojų prašymai, klausimai ar kiti komentarai mums būtini, kad galėtume užtikrinti darbų kokybę“, - sako pašnekovas.

R. Burokas pastebi, kad paprastai jų paskirti rangovai prižiūri sklypus, kurie yra šalia naujesnės statybos daugiabučių namų, mat taip yra dėl to, kad senesnės statybos daugiabučiuose dažnesniu atveju aplinkinės teritorijos priklauso savivaldybėms. „Tikrai turime pripažinti, kad susiduriame su labai reikliais gyventojais. Juk tokiuose klausimuose, kaip švari ar nešvari aplinka, ar nupjauta žolė, nugenėti ar nenugenėti medžiai - nereikia būti ekspertu, kad matytum, atlikti darbai ar ne. Todėl privalome užtikrinti aukščiausią kokybę“, - sako R. Burokas.

Jis papildo, kad dar vienas neatsiejamas pavasario darbas yra požeminių parkingų valymas, automobilių stovėjimų vietų tvarkymas, kurio metu išvalomi tepalai, po žiemos likęs smėlis, druskos.

Jeigu daugiabučio teritorija priklauso miesto savivaldybei, jos priežiūra rūpinasi savivaldybės paskirti darbuotojai ar samdomi rangovai. Tokiu atveju, kaip pastebi R. Burokas, kilus bet kokiems klausimas dėl teritorijos priežiūros reikia kreiptis į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto tvarkymo ir aplinkos apsaugos skyrių. „Bet kuriuo atveju, jei tik gyventojams kyla klausimų, kam iš tiesų priklauso daugiabučio lauko teritorija, į ką kreiptis, kokie darbai įeina į teritorijos tvarkymą, jie visada gali kreiptis į daugiabučių administratorius“, - teigia pašnekovas.

„Pastebime, kad tų daugiabučių, kurių lauko teritorijomis rūpinasi savivaldybė, neretai ir patys, nieko nelaukdami, organizuoja talkas. Tai puikios iniciatyvos, kurios ne tik pagražina aplinką, bet dar ir suteikia bendruomenei smagių emocijų“, - sako R. Burokas.

Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Eduardas Bivainis 2022 m. rugsėjo 5 d. atsakymu asociaciją „Visuomeninės iniciatyvos“ informavo, jog pagal Šiaulių miesto savivaldybės teritorijoje galiojančias Taisykles, daugiabučių namų gyventojai patys arba su namo administratoriaus pagalba turi užtikrinti kiemo priežiūrą, švarą ir tvarką bendrijų ar daugiabučius namus administruojančių įmonių turimomis lėšomis.

Nesutikdama su Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo Eduardo Bivainio 2022 m. rugsėjo 5 d. atsakymu, kuris, beje, Aplinkos ministeriją tenkino, Rėkyvos gyvenvietės bendruomenės pirmininkė Nijolė Malakauskienė 2022 m. gruodžio 5 d. ir gruodžio 9 d. prašymais „Dėl teritorijų valymo prie daugiabučių namų“ kreipėsi į Vyriausybės atstovų įstaigos Vyriausybės atstovą Šiaulių ir Telšių apskrityse klausdama, ar Taisyklės neprieštarauja Civilinio kodekso, kitų teisės aktų reikalavimams.

Vyriausybės atstovas, atlikęs tyrimą, Šiaulių miesto savivaldybės tarybai skirtame 2022 m. gruodžio 30 d. teikime pažymėjo, jog vietos savivaldos institucijos atsako už teritorijų prie daugiabučių namų (kurios nėra teisės aktų nustatyta tvarka suformuoti ir įregistruoti žemės sklypai ir namo bendrojo naudojimo objektas) priežiūrą ir tvarkymą, kol įstatymų nustatyta tvarka suformuos sklypus ir jie bus priskirti daugiabučiams namams, todėl šią funkciją savivaldybė privalo atlikti pagal Konstitucijos ir įstatymų jai suteiktą kompetenciją.

CK 4.83 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad buto ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) neprivalo apmokėti išlaidų, dėl kurių jis nėra davęs sutikimo ir kurios nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais arba dėl kurių nėra priimtas butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimas šio kodekso 4.84 ir 4.85 straipsniuose nustatyta tvarka.

Vyriausybės atstovas minėtame teikime konstatavo, jog iš galiojančio teisinio reglamentavimo matyti, kad savivaldybės tarybai teisės aktai nesuteikia teisės spręsti, kaip savininkai turėtų atsiskaityti už tvarkymą ir priežiūrą teritorijos, kuri nėra teisės aktų nustatyta tvarka suformuotas ir įregistruotas žemės sklypas ir namo bendrojo naudojimo objektas.

Galiojant dabartinėms Taisyklėms, Šiaulių miesto savivaldybės administracija reikalauja, kad daugiabučių gyventojai savo lėšomis organizuotų iki 20 m atstumu nuo namo žolės pjovimą savivaldybei priklausančiose teritorijose, šiose teritorijose savivaldybei priklausančių šaligatvių priežiūrą vasarą, šaligatvių priežiūrą žiemą, netgi dengtų pusę savivaldybei priklausančių šaligatvių remonto ir atnaujinimo darbų, tokiems darbams reikalingų medžiagų sąnaudų.

Didelių sąnaudų ir atsakomybės iš daugiabučių namų gyventojų pareikalauja savivaldybei priklausančių šaligatvių priežiūra žiemą - reikia laiku kasti sniegą, barstyti druska ir smėliu, kad neįvyktų nelaimingas atsitikimas, už kurį atsakys daugiabučio bendrijos pirmininkas arba administratorius.

Vyriausybės atstovas 2023-01-26 raštu Rėkyvos gyvenvietės bendruomenės pirmininkę Nijolę Malakauskienę informavo, jog 2003 m. birželio 26 d. sprendimo Nr.T-754 „Dėl Šiaulių miesto tvarkos ir švaros taisyklių“ pakeitimo įgyvendinimo terminas, Šiaulių miesto savivaldybės mero Artūro Visocko prašymu, atidedamas iki 2023-12-31.

Už ką atsakingi gyventojai ir savivaldybė?

Už pravažiavimų, takų bei inventoriaus kokybę atsako tie, kam priklauso teritorija.

Atsakomybė priklauso nuo to, ar teritorijai aplink daugiabutį namą yra suformuotas atskiras žemės sklypas bei priskirtas konkrečiam daugiabučiui.

Jeigu teritorija priskirta daugiabučiui, už jos tvarkymą pilnai atsako namo butų bei kitų patalpų savininkai, kurie už tvarkymo darbus organizuoja savo lėšomis. Jeigu žemės sklypas nėra suformuotas, teritorija aplink daugiabutį priklauso savivaldybei ir joje esančios infrastruktūros būkle bei tvarkymu rūpinasi miestas.

„Jeigu daugiabučio namo teritorija priskirta butų ir kitų patalpų savininkams, joje esančių pravažiavimų bei pėsčiųjų takų tvarkymo darbus organizuoja ir savo lėšomis atlieka savininkai. Tas pats galioja ir namo kieme esančios vaikų žaidimo aikštelės inventoriui ir kitai namo infrastruktūrai,“ - sako G. Stanišauskas.

Sužinoti, kam priklauso daugiabučio namo kiemo sklypas gyventojai gali kreipdamiesi į savo namo administratorių arba bendriją, taip pat šią informaciją gali gauti Registrų centre.

Pasak G. Stanišausko, nepriklausomai nuo to, kam priskirta daugiabučio namo kiemo teritorija, už suoliukų prie daugiabučio namo priežiūrą atsako butų ir kitų patalpų savininkai.

„Suoliukai prie daugiabučio įėjimo laiptinių yra priskirti namui, todėl už jų, kaip ir kitų bendro naudojimo objektų, reguliarią priežiūrą atsako gyventojai. Norint juos suremontuoti ar pakeisti vykdomas balsavimas, kuriam būtinas daugumos gyventojų pritarimas,“ - komentuoja „Civinity Namai“ specialistas.

Norintys iš esmės atnaujinti daugiabučio namo kiemą kauniečiai gali pasinaudoti „Svajonių kiemas“ finansavimo programa, kuri iš dalies finansuoja automobilių stovėjimo, vaikų žaidimo, sporto aikštelių, šaligatvių, pėsčiųjų takų, įvažų ir kiemų dangų, lietaus nuotekų sistemų, teritorijos apšvietimo, dviračių stoginių bei elektromobilių įkrovimo stotelių įrengimo bei medžių sodinimo darbus. Pasinaudojus programa gyventojams kompensuojama nuo 40 proc. iki 90 proc. darbų kainos.

Norint pasinaudoti programa pirmiausia reikia įsitikinti, kad daugiabutis namas turi suformuotą žemės sklypą. Jeigu teritorija jau priskirta gyventojams, belieka daugumos sprendimus nuspręsti imtis kiemo tvarkymo darbų bei parengti projektą kiemo tvarkymo darbams.

„Šiuo metu daugiau kaip 10 proc. mūsų administruojamų namų Kaune yra pasinaudoję kiemo tvarkymo programa, dar 8 namai šiuo metu yra projekto rengimo ar įgyvendinimo stadijoje. Ši programa yra puiki proga atnaujinti savo namo teritoriją, tai gyventojams tampa ypač aktualu po to, kai baigiami daugiabučio atnaujinimo (modernizavimo) darbai, į kurių apimtį kiemo tvarkymo darbai nepatenka,“ - sako G. Stanišauskas.

Šiuo metu tokios ar panašios programos Vilniuje ir Klaipėdoje nėra taikomos.

Apželdinimo Tendencijos ir Naujovės

Viena iš ryškėjančių tendencijų - vijoklinių augalų išnaudojimas. Žinoma, ne kaip anksčiau, vijokliniai augalai nesiropš aukštyn namo siena, o greičiau - įvairiomis specialiai įrengtomis atramomis.

Netrukus galime išvysti ir prabangių daugiabučių namų žaliųjų zonų. Esą, sodybas ar namus turintys, tačiau patogesnės buities butuose ieškosiantys pasiturintys žmonės norės, kad ir daugiabučių rajonai būtų tokie žali, kaip užmiesčio sodybos.

„Kabantys sodai, žaliosios oazės ant namo stogo ar balkonuose galėtų atgaivinti ir senos statybos tarybinius daugiabučius. Tiesa, architektai ir konstruktoriai turėtų įvertinti konstrukcijų tvirtumą“, - pastebi I.Architektai vis dažniau linkę konsultuotis su želdinimo specialistais, nes tokiems sprendimams įrengti reikalinga paskaičiuoti pastato konstrukcijų apkrovas, numatyti laistymo sistemas, vietą augalų šaknims.

Sodybos Apželdinimas Pirma, sodybos dažniausiai kuriamos kaimo gyvenamosiose vietovėse, netoli vandens telkinio, miško ar šiaip vaizdingoje vietoje, todėl atliekant sodybos apželdinimą, turi būti išlaikyta harmonija su supančia aplinka. Sodinant augalus, rekomenduojame nesodinti augalų su egzotiniais lapais, žiedais, formomis, o rinktis įprastus medžius ir krūmus, kurių augimvietės yra mūsų šalyje.

Antra, kaimo sodybos teritorija dažniausiai užima žymiai didesnį plotą, nei mieste ar priemiestyje gyvenamojo namo teritorija, todėl ir vejos bei aplinkos priežiūra turi būti paprastesnė. Nesistenkite vykdant sodybos apželdinimą teritorijoje įsirengti reprezentacinės vejos, geriau apželdinimui pasirinkite paprastesnius, mažesnės priežiūros reikalaujančius vejos sėklų mišinius. Turėsite gražią kaimišką pievelę arba kitaip vadinamą buitinę veją.

Kalbant apie kiemo apželdinimą, turėtume kalbėti apie terasos arba vidinio kiemelio ir vidinio kiemo, esančio gyvenamojo namo teritorijoje, apželdinimą. Žodžiu, kalbant apie kiemo apželdinimą, turime galvoje tą teritorijos dalį, kuri funkciškai yra daugiausia pritaikyta poilsiui ir kurioje statiniai, daiktai turi harmoningai derėti su aplinka bei sudaryti jaukumo pojūtį.

Terasa arba vidinis kiemelis, grįstas kieta danga, kuriame nėra vietos sodui, o veją labai sunku įrengti ir prižiūrėti, todėl geriausia juos dekoruoti vazoniniais augalais: mažais medeliais, krūmais ir rožėmis. Taip pat galite naudoti laipiojančius augalus, kurių lapija sukuria pavėsį. Naudojamas medžiagas ir detales derinkite prie namo stiliaus.

Štai pagrindiniai daugiabučių kiemų priežiūros aspektai, į kuriuos reikėtų atsižvelgti:

tags: #bauda #uz #daugiabucio #kiemo #prieziura