Baseino Patalpos Zonos Reikalavimai: Komforto ir Sveikatos Užtikrinimas

Baseinas - tai ne tik prabanga, bet ir gyvenimo kokybės gerinimo elementas. Jis gali būti įrengtas tiek lauke, tiek viduje, atsižvelgiant į poreikius ir galimybes.

Vidaus baseinas. Šaltinis: Vikipedija

Vidaus baseinas leidžia mėgautis vandens pramogomis visus metus, tuo tarpu lauko baseinas suteikia natūralumo pojūtį, tačiau jo eksploatacija yra sezoniška. Norint prailginti lauko baseino naudojimą, galima įrengti teleskopinį uždengimą arba žaliuzių tipo uždangą, kuri išlenda iš baseino dugno.

Baseino Tipai ir Įranga

Baseinai gali būti skirstomi į skimerinius ir persipilančius. Skimeriniai baseinai surenka vandenį per baseino sienoje įmontuotą skimerį (vandens surinkimo angą), todėl vandens lygis būna žemiau baseino borto viršaus apie 10-15 cm. Jie yra šiek tiek pigesni ir paprasčiau montuojami. Persipilantys baseinai gražiau atrodo, užtikrina aukštesnę vandens kokybę, nes vanduo nuolat teka į specialų baseino vandens surinkimo lataką, tačiau jų įrengimas yra brangesnis ir sudėtingesnis. Reikia baseino perimetru įrengti latakus, savitakinį vamzdyną nuvesti iki papildomai įrengto kompensacinio vandens rezervuaro.

Norint palaikyti optimalią, komfortišką baseino vandens temperatūrą, galima papildomai sumontuoti šilumos siurblį arba termofikacinį šilumokaitį. Baseino uždanga yra svarbi saugumui, vandens švarai, baseino vandens temperatūros išlaikymui bei baseino vandens garavimui. Teleskopinis paviljonas pritaikytas lauko baseinams ir leidžia naudotis baseinu net prastesniu oru, o žaliuzių tipo uždanga iš baseino dugno yra modernus ir estetiškas sprendimas tinkantis ir vidaus baseinams. Betoniniai baseinai gali būti dengiami PVC danga arba plytelėmis.

Baseino svarbiausia ir pagrindinė dalis yra filtravimo sistema ir vandens kokybės palaikymas. Baseino vanduo turi būti reguliariai filtruojamas ir dezinfekuojamas. Filtravimo sistemos pašalina nešvarumus, o dezinfekcijai naudojamos chloro, deguonies tabletės ar kitos pažangios technologijos kaip UV, ozono arba taip vadinamos bechlorės sistemos. Vandens kokybės palaikymo technologijos vis tobulėja ir atsiranda įvairių įrangos variantų.

Norint padidinti baseino funkcionalumą, galima įrengti vandens sroves, kurios suteikia masažo efektą arba leidžia plaukti prieš srovę (turbo vandens srovė). Tai ne tik malonumas, bet ir puikus būdas sportuoti.

Baseino Projektavimas ir Įrengimas

Baseino projektavimas turėtų būti atliekamas dar namo projektavimo etape. Reikia numatyti tinkamą baseino vietą sklypo kieme arba pastato viduje. Tada su klientu aptariami baseino išmatavimai, laiptų pakopų forma, derinama baseino įranga. Betoninio baseino įrengimas prasideda nuo duobės kasimo, jeigu yra toks poreikis drenažo įrengimo. Baseino dydis pasirenkamas atsižvelgiant į sklype ar patalpoje turimą laisvą plotą bei kliento poreikius.

Populiarūs baseino dydžiai yra 3×8 m arba 3×6 m, rečiau pasirenkami didesni baseinai, tokie kaip 4×10 m ar 4×12 m. Baseino laiptai - svarbus dizaino akcentas, kuris taip pat turi užtikrinti patogų įlipimą ir išlipimą iš baseino. Jie gali būti įvairių formų - tiesūs, kampiniai ar laiptai per visą baseino plotį su platesne pirmąja pakopa, kurią galima naudoti kaip poilsio zoną.

Komforto Reikalavimai Baseino Patalpose

Komfortas - tai aplinka, supanti žmogų; čia jis gerai jaučiasi, nerizikuodamas susigadinti sau sveikatos. Pavyzdžiui, žmogui, kad komfortiškai jaustųsi, patalpos oro temperatūra turėtų būti nuo 18 iki 20°C (apsirengusiam drabužiais), santykinė oro drėgmė 40 - 60 proc., supančių konstrukcijų (sienų) paviršiaus temperatūra - 14 - 19°C, grindų - apie 20°C. Tokiomis sąlygomis oras patalpose turėtų judėti iki 0,3 m/s greičiu.

Kai sienų paviršiaus ir oro temperatūra žemesnė, žmogus praranda labai daug savo kūno šilumos, nes išspinduliuoja į aplinką, ir todėl, netgi jei nėra jokio oro judėjimo, atsiranda skersvėjo pojūtis. Reikalaujama paviršių temperatūra yra pasiekiama tuomet, kai jie yra gerai izoliuojami, naudojant orines šilumines uždangas arba šildant šilumą spinduliuojančiais prietaisais.

Žemos grindų paviršiaus temperatūros gali sukelti peršalimo ligas, ypač tais atvejais, kai viršutiniai grindų sluoksniai (betonas, plytelės) yra labai gerai laidūs šilumai. Naudojant šiltus dengiančius paviršius arba šildomas grindis bei gerą šilumos izoliaciją, viso to galima išvengti. Grindų temperatūra, įprastose patalpose viršijanti 24 - 25°C, o baseino patalpose 32 - 33°C, taip pat yra kenksminga žmogaus sveikatai.

Per žema patalpos oro drėgmė (ypač žiemos metu, kai lauke esantis oras turi labai mažai vandens garų) lemia gleivinės išdžiūvimą ir padidina galimybę susirgti peršalimo ligomis. Aukštas oro drėgnumo lygis sumažina garinimą per odą ir apriboja organizmo galimybę palaikyti organizme vienodą temperatūrą (tvankumo jausmas).

Kai oro judėjimo greitis per didelis, dėl konvekcijos padidėja kūno atiduodamos šilumos dalis. Patalpos, kurioje yra neapsirengusių žmonių, priklausomai nuo jų judrumo, oro temperatūra turėtų būti 26 - 30°С, nes kuo daugiau žmogus juda, tuo daugiau jo kūnas atiduoda šilumos.

Oro ir Vandens Temperatūra

Oro temperatūra prie baseino turėtų būti tik keletu laipsnių aukštesnė už vandens temperatūrą, nes garuojant drėgmei iš vandens plėvelės, kuri atsiranda žmogui išlipus iš baseino, vyksta papildomas šilumos išspinduliavimas ir kai patalpos oro temperatūra per žema, atsiranda šalčio pojūtis. Kita vertus, šildyti grindis reikėtų tik kai oro temperatūra žemesnė nei 28°C arba kai yra bloga grindų šilumos izoliacija.

Drėgmės reikalavimai yra tokie pat, kaip ir atskirtose patalpose, o po stogu esančių baseinų oro judėjimo greitis neturėtų viršyti 0,3 m/s. Leistina vandens temperatūra, kaip ir oro temperatūra aplink baseiną, kai kuriais atvejais priklauso nuo galimo žmonių aktyvumo. Be to, reikia prisiminti, kad kai vandens ir oro temperatūra vienoda, vandenyje atvėstame beveik 20 kartų greičiau nei ore.

Standartiniuose ir dideliuose baseinuose, kurių plaukimo takelio ilgis 25 - 50 metrų, ir lankosi žmonės, mokantys plaukti, vandens temperatūra gali būti apie 22°C, o mokomuosiuose plaukimo baseinuose, kurių plaukimo takelių ilgis 8 - 16 metrų, vandens temperatūra turėtų būti 23 - 26°С. Jei plaukiojama gydymo tikslais (norint nuimti krūvį nuo stuburo), vandens temperatūra neturėtų viršyti 28°C (kai temperatūra žemesnė nei 25°C, gali atsirasti mėšlungis).

Dėl to individualiuose po stogu esančiuose baseinuose rekomenduojama vandens temperatūra yra 24 - 28°C, o mažiems vaikams skirtuose baseinuose - 28 - 30°C. Iš esmės individualūs baseinai turėtų tenkinti šias mikroklimato charakteristikas: vandens temperatūra 28 - 30°C; oro temperatūra 2 - 3°C aukštesnė už vandens temperatūrą (26 - 31°C). Žinotina, kad žymiai aukštesnė oro temperatūra sumažina garinimą iš baseino, vadinasi, sumažina šilumos sąnaudas vandens šildymui. Tvankumo jausmas atsiranda tik kai santykinė oro drėgmė labai aukšta.

Lauko Baseinų Ypatumai

Paprastai atviruose baseinuose žmonės yra aktyvesni, nei esančiuose po stogu. Be to, čia oro temperatūra yra gerokai žemesnė, o šilumos atidavimas - didesnis, tačiau tik kai šildo saulė. Paprastai atvirame baseine oro temperatūra būna žemesnė (21 - 25°C) nei baseine po stogu.

Mikroklimato pagerinimui ir papildomo komforto sukūrimui, ypač kai maudymosi sezonas ilgas arba naudojantis baseinu žiemos metu, rekomenduojamas grindinis šildymas arba apeinamojo takelio ir priėjimų prie vonios spindulinis šildymas elektriniais infraraudonuosius spindulius skleidžiančiais prietaisais. Šildymas reikalingas pereinamaisiais mėnesiais (balandį, gegužę, rugsėjį ir spalį), nes paprastai maudymosi sezonas trunka 6 mėnesius: nuo balandžio vidurio iki spalio vidurio.

Kadangi tarp vandens paviršiaus ir supančio oro pastebimi žymūs šilumos mainai, atvirus baseinus reikėtų įrengti taip, kad jie būtų apsaugoti nuo vėjo. Jei baseinas eksploatuojamas ištisus metus, tuomet rekomenduojama įrengti pastogę, turinčią mechaninę pavarą, nes tai leidžia labai stipriai sumažinti šilumos nuostolius, o eksploatacines išlaidas sumažinti iki vasaros periodo išlaidų lygio. Atviru baseinu, kuriame nėra numatytas šildymas, galima naudotis gana trumpai, nes šilumos nuostoliai tokiu atveju pastovūs (ypač naktį).

Šilumos Nuostoliai ir Izoliacija

Pagal 3 punktą šilumos praradimas yra apytiksliai lygus šilumos gavimui nuo plaukikų kūnų, o šilumos praradimas, kai baseinai yra įkasti į gruntą (6 punktas), reikėtų žiūrėti tik į pirminį vandens pašildymą, kai prie baseino prisišlieję elementai įkaista iki vandens temperatūros, o toliau tik akumuliuoja gautą šilumą.

Būtina pažymėti, kad iki šiol naudotose šilumos nuostolių, atsiradusių dėl garavimo, skaičiavimo lygtyse nebuvo įskaičiuoti skirtingų sluoksnių ribose vykstantys procesai, o tai mažino gaunamų rezultatų tikslumą. Vasaros metu vidutinė oro temperatūra buvo laikoma 10°C, nors faktiškai šis dydis yra 14 - 14,5°C, o skaičiuojamas oro, esančio virš baseino greitis 1 - 4 m/s, neatitinka faktinio virš vandens esančio oro judėjimo greičio, kuris yra gerokai žemesnis.

Baseino spinduliavimą visada reikia lygiuoti prie esamo atmosferos spinduliavimo. Baseino vandens temperatūra dėl saulės poveikio faktiškai viršija užsiduotą reikšmę 40 K. Stiprus saulės spinduliavimas yra lemiamas giedro dangaus, nors, kita vertus, paprastai vakarinis atmosferos spinduliavimas yra beveik nepastebimas, o baseino spinduliavimas, ypač naktį, žymiai didesnis, nei atmosferos spinduliavimas debesuotumu oru. Dėl to skaičiavimuose rekomenduojama naudoti viso sezono pastovų saulės spinduliavimo dydį, turint galvoje, kad kuo didesnis saulėtumas, tuo aukštesnė vandens temperatūra ir didesnis baseino spinduliavimas.

Baseino vandens gylis neturi esminio poveikio energijos balansui ir yra tik tūrio charakteristikos vienetas. Nuo vandens paviršiaus ploto priklauso temperatūros sumažėjimo ir kiekvieno baseino šilumos nuostolių santykis, nes kai šilumos praradimo ir suteikimo dydžiai vienodi, seklus baseinas greičiau nei gilus atvėsta, tačiau ir greičiau sušyla.

Įleistų į gruntą atvirų baseinų šilumos nuostolių vasarą galima neskaičiuoti, kadangi gruntas prastai praleidžia šilumą ir akumuliuoja pirminio pašildymo metu gautą šilumą. Šilumos nuostoliai į gruntą yra nedideli, lyginant su kitais šilumos nuostoliais. 1 cm storio šilumos izoliacija sumažina šilumos nuostolius iki 80 proc. Papildomi sienelės nuostoliai sudaro vos 15,5 kWh/dieną, kas sudaro 0,55 kWh/m2 per dieną, kai temperatūra sumažėja 0,37°C.

Baseino betoninių sienelių šilumos izoliaciją reikėtų atlikti išorinėje pusėje. Surenkamuosiuose baseinuose rekomenduojama įdėti standžius šilumą izoliuojančius demblius tarp plėvelės ir išorinio baseino sienelės krašto. Tyrimai parodė, kad tamsiomis plytelėmis apklijuotas baseino kraštas žymiai pagerina saulės šilumos absorbavimą. Vidutinių saulės šilumos sugėrimo dydžių pokytis, keičiant baseino apdailos plytelių spalvą, skiriasi iš esmės, netgi jei plytelės spalva keičiama iš šviesiai žydros į tamsią žydrą.

Šildymo Išlaidos ir Energijos Taupymas

Norint baseiną pilnavertiškai eksploatuoti žiemos metu, reikia labai daug energijos išteklių. Dėl to žiemos metu atviruose baseinuose rekomenduojama naudoti priedangas. Skirtingai nei vasarą, vandens temperatūrą veikia šilumos atidavimas į gruntą. Net naudojant 1 cm storio putplastį, pasiekiama daugiau nei 25 proc. ekonomija.

Individualiuose baseinuose, kur filtras plaunamas maždaug 1 kartą per savaitę, šilumos nuostolių galima išvengti, o viešbučių baseinuose, kur filtrą būtina praplauti kasdien, į šį faktorių reikia atkreipti dėmesį. Esminis atvirų baseinų šilumos nuostolių elementas - garavimas, kuris iš esmės priklauso nuo oro temperatūros. Tokiu būdu nešildomuose atviruose baseinuose vandens temperatūra dienos metu pakyla arba išlieka pastovi, o naktį gerokai nukrinta.

Baseino priedangos įrengimas gerokai sumažina išgarinimo lygį, stipriai sumažina spinduliavimą ir, galima sakyti, sumažina dėl konvekcijos atsiradusius šilumos nuostolius. Įrengus priedangas atviruose baseinuose, didžiausius šiluminius nuostolius jų atsiradimo metu galima sumažinti iki 80 proc. Tik reikia turėti galvoje, kad dėl didelio suminio šilumos nuostolių santykinio dydžio esminę reikšmę turi priedangos šiluminė izoliacija.

Naudojant priedangas be šilumos izoliacijos, šilumos ekonomija, lyginant su priedangomis su šilumos izoliacija, sudaro tik 30 - 40 proc. Nuo priedangos paviršiaus vanduo turi pasišalinti (angos, perforacija ir t.t.), nes ant paviršiaus susikaupusio lietaus vandens garavimas lemia šilumos praradimą. Kai baseinas nenaudojamas, saulės kolektoriaus tipo priedanga virš baseino gali būti paliekama ir dieną.

Baseinai, dengti priedanga iš šviesai laidaus šilumą izoliuojančio viršutinio sluoksnio ir prie vandens priglundančio absorbuojančio sluoksnio, žymiai geriau sugeria saulės spindulius, nei atviri baseinai.

Norint nustatyti atvirų baseinų šildymo išlaidas, esminę reikšmę turi vidutinės šilumos sąnaudos, priklausančios nuo metų laiko ir vandens temperatūros. Šildymo išlaidų apskaičiavimui šilumos sąnaudas reikia padauginti iš 1 kWh elektros energijos kainos.

Baseino Šildymo Sistemos

Tuomet, kai atviras baseinas buvo šildomas iš katilinės, tai buvo daroma jo pašildymo sistemą prijungiant prie namo šildymo sistemos. Visose sistemose vanduo pašildomas iki jam patenkant į baseiną. Renkantis pašildymo sistemą, rekomenduojama atsižvelgti į jos eksploatavimo išlaidas.

• Šildytuvai, naudojantys skystą naftos pagrindu pagamintą kurą: paprastai jie turi savo vandens siurblį arba yra prijungiami prie cirkuliacinės baseino linijos (į vandens padavimo plotą, esantį už filtrų). Jų galingumas paprastai siekia 45 kW (40000 kcal/h).
• Dujiniai šildytuvai, naudojantys propano dujas: su įmontuotu filtu arba be jo (pastaruoju atveju su cirkuliaciniu filtru). Jų galingumas sudaro 37 kW (32000 kcak/h). Propano sąnaudos apie 3,2 kg/h.
• Standartiniai dujiniai vandens šildytuvai: kurių galingumas siekia 17,5 kW (15000 kcal/h), 23 ir 28 kW. Jie prijungiami prie cirkuliacinės linijos už siurblio filtro. Sistema reguliuojama pagal praleidžiamo vandens kiekį. Termostatas susietas su siurbliu arba maišytuvu; jei trūksta vandens, dujų padavimas nutraukiamas. Kasmet būtina išvalyti šio šildytuvo vidinius šildymo elementus.
• Šie prietaisai, turintys temperatūros reguliatorių: skirti tik baseinų vandens šildymui. Jie pajungiami nuo elektros tinklo, turinčio atitinkamas galingumo charakteristikas. Priklausomai nuo baseino dydžio ir vietos klimato, naudojami nuo 3 iki 18 kW galingumo šildytuvai. Juos galima sumontuoti pagrindinėje linijoje (filtruojančio prietaiso plote prie išleidimo angos) arba papildomoje sistemos atšakoje.

Dėl gana nedidelio temperatūrų skirtumo tarp oro ir plaukimo baseino vandens, saulės kolektorių, naudojamų atvirų baseinų vandens šildymui, naudingumo koeficientas vasaros metu yra pakankamai aukštas: kiekvienas kolektoriaus kvadratinis metras duoda nuo 3 kW (balandį) iki 5 kW (liepą, rugpjūtį). Vasarą rekomenduojama naudoti paprastus saulės kolektorius (ir iš lankstaus plastiko). Kolektoriai, neatskiriamai prijungti prie baseino, gali pradėti rūdyti, todėl turėtų būti padengti tam tikromis medžiagomis, be to, juose gali pradėti kauptis karbonatinės nuosėdos.

Štai lentelė, apibendrinanti rekomenduojamas temperatūras įvairiems baseinų tipams:

tags: #baseino #patalpos #zonos