Jono Basanavičiaus gyvenimas, veikla, asmenybė ir nuopelnai lietuvių tautai susilaukė daugelio nuodugnių tyrinėjimų ir dar ateityje nuolatos bus tiriami bei apmąstomi, tad ypač tiktų ir būtų įdomu pažinti mažiau tyrinėtą basanavičianistikos sritį, o būtent-gimtąją aplinką, kuri iš mažens ugdė jo lietuvišką sielą.Štai šis Lietuvos mažas kraštas išaugino šį didį žmogų - Joną Basanavičių. Prisikėlusi tauta atsidėkodama jam garbingą Lietuvos Patriarcho vardą suteikė.
Dr. Jono Basanavičiaus gimtoji sodyba-muziejus įsikūrusi Ožkabalių kaime, Bartninkų seniūnijoje, Vilkaviškio rajone. Tai - istorinė vieta, kurioje gimė ir augo vienas žymiausių Lietuvos tautinio atgimimo veikėjų, Vasario 16-osios Akto signataras Jonas Basanavičius.
Ten, kur gimė ir augo Jonas Basanavičius, o ne svetimuose kraštuose, kur jam teko praleisti didžią gyvenimo dalį, turėtume ieškoti ištakų, kurios pažadino susidomėjimą garbinga Lietuvos praeitimi, įkvėpė skaidrią tėvynės meilę, suteikė nuojautą iš žmonių kasdieninės kalbos atrinkti visiems suprantamus, iš gilumos sielos kylančius žodžius, kuriais parašęs „Aušros“ programinę prakalbą, ją perskaitęs, pats graudžiai apsiverkė ir iš akių riedančiomis ašaromis sudrėkino rankraštį.
Jono Basanavičiaus gimtoji sodyba Ožkabaliuose
Jono Basanavičiaus vaikystė ir gimtinės įtaka
Jonas Basanavičius gimė 1851 m. lapkričio 23 d. Tėvų pasakojimu, tik po geros valandos pastangų kūdikis „atsigaivalėjęs“. „Tėvai jau tada mane, nors pusgyvį, prižadėję į kunigus leisti, jei tik Dievas teiksiąsi dvasią įkvėpti į mano menką kūnelį“ (rašė J.Basanavičius). Išsigandę, skubėdami tėvai, užmiršę tradicinius krikštynų papročius, rytojaus dieną nuvežė silpnutį naujagimį Bartninkų bažnyčion, pakrikštijo tos dienos šventojo Jono nuo kryžiaus vardu.
Negalavimai nepakenkė normaliam kūdikio vystymuisi - nuo ankstyvos kūdikystės turėjo gerą atmintį. Jis prisimena net tuos laikus, kai rėpliojo po aslą ritinėdamas obuolį. Arba kai jį tėvas mažutį kartais pasiimdavo į lovą, bučiuodavo ir savo ataugusia barzda liesdavo jo veidelį. Tėvo mylimas, motinos lepinamas, gimtinės pirkios aplinkos globojamas, vienturtėlis leido nerūpestingas dienas.
Netoli jį nunešė jo basos vaikiškos pėdos. Nuo kalnų viršūnių stebėdamas, nematė jis viliojančio laimingo, vaivorykštės juosta apjuosto krašto, kaip niekas nerado amžinos jaunystės šaltinio. Bet šių, daug kartų matytų gamtovaizdžių sukelti vaizdiniai, jo jautrioje sieloje įžiebė vieną iš jo gyvenimo kryptį nušvietusių žiburėlių. Lyg norėdamas tai pasakyti visiems, jau į šeštąjį savo gyvenimo dešimtmetį bežengdamas rašė: Kaip „dailūs Šešupės krantai jautrią V.Pietario širdį pritraukė ir joje pirmuosius apsireiškimus sąžiningos meilės dėl savo tautos ir žemės įknietė, taip ir Basanavičiaus lietuviškumui Vartų kalnai, Piliakalnių piliakalnis, slėniai ir kita „nemenką įtekmę turėjo“.
Matyt nuo mažens jautęs, kad aukščiausius kalnus ir gražiausius slėnius tegalima matyti vaikystės dienomis gimtajame krašte (citata iš Juozo Rudzevičiaus knygos „Ten gimė, augo dr. Jonas Basanavičius“).
Sodybos istorija ir dabartis
Gyvenamoji J. Basanavičiaus tėviškės troba statyta 1832 m. Sodyboje buvo tvartas, kiaulidė, kluonas, svirnas, aliejinė. 1924 m. sudegė ūkiniai pastatai. J. Basanavičius atstatė tvartus ir kluoną. Karo metu sudegė visa sodyba. Prasidėjus atgimimui buvo pradėta tvarkyti sodybos aplinka. 1991 m. atidaryta dr. J. Basanavičiaus sodyba-muziejus.
Dr. Jono Basanavičiaus gimtinėje pristatoma pasiturinčio Suvalkijos regiono ūkininko vienkiemio sodyba su to laikotarpio išplanavimu, tradiciniais gyvenamaisiais ir ūkiniais trobesiais. Stuba (namas) stovi aukščiausioje kiemo vietoje ant kalnelio. Joje įkurtas muziejus, administracija. Atstatytoje stuboje atkurta XIX a. pab. - XX a. pr. pasiturinčio valstiečio gyvenamoji aplinka, eksponuojami to laikotarpio baldai, interjero tekstilė. Ekspozicijoje yra keletas dr. Jono Basanavičiaus asmeninių daiktų. Stuboje įrengta skaitykla, kurioje eksponuojama Vasario 16-osios signatarų nuotraukų paroda.
Dviejų dalių klėtyje su prieklėčiu eksponuojami įvairūs buities daiktai, namų apyvokos reikmenys, tekstilė ir įrankiai. Sodybos klojimas pritaikytas renginiams organizuoti, įrengta erdvi scena, o vienoje klojimo šalinėje laikomi įvairūs grūdų kūlimo ir vėtymo mechanizmai, žemės dirbimo padargai.
Idėja Jono Basanavičiaus gimtinėje atstatyti jo tėvų sodybą ir šalia jos sodinti Lietuvos tautinio atgimimo ąžuolyną kilo 1988 metais. 1989 m. sausio 9 d. Bartninkuose susirinkusi iniciatyvinė grupė aptarė sodybos atstatymo ir memorialinio muziejaus įrengimo darbus. Kauno „Drobei“ pasiūlius atstatymo darbams 100 000 rublių, buvo parengtas sodybos atkūrimo projektas (architektė Ž. Mačionienė). 1991 m. buvo atstatyti gyvenamasis namas ir klėtis, pradėta rengti Jono Basanavičiaus gyvenimą ir veiklą atspindinti ekspozicija. Ožkabalių ir Bartninkų apylinkėse buvo renkami seni buities daiktai ir rakandai.
1995 m. atkurtas dar vienas sodybos pastatas - karvidė. 1996-aisiais, atstačius sodybos kluoną ir rūsį, Jono Basanavičiaus gimtinė ir Lietuvos tautinio atgimimo ąžuolynas buvo įtraukti į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą. 1998 m. atkūrus kiaulidės pastatą, atkurti liko aliejinę ir jaują su pirtimi. Kieme auga senas kaštonas. Pasakojama, kad jį galėjo pasodinti pats J.Basanavičius.
Sodybos Priežiūra
Atkuriama Jono Basanavičiaus sodyba ir greta augančiu Lietuvos tautinio atgimimo ąžuolynu rūpinosi Vilkaviškio rajono savivaldybė, Vilkaviškio krašto muziejus. Pirmasis sodybą ir Atgimimo ąžuolyną prižiūrėjo Romanas Raulynaitis su šeima, po jų sodybą dešimtmetį prižiūrėjo Vilmos ir Antano Klimų šeima. 2006 m. sodybą ir ąžuolyną perėmė Marijampolės apskrities viršininko administracija, kuri įkūrė biudžetinę įstaigą - Jono Basanavičiaus sodybą-muziejų. Nuo 2010 m. liepos 1 d. Jono Basanavičiaus memorialinė sodyba-muziejus ir ąžuolynas perduoti Lietuvos nacionaliniam muziejui.
Lietuvos Tautinio Atgimimo Ąžuolynas
Šalia Jono Basanavičiaus gimtinės ošia prieš tris dešimtmečius pradėtas sodinti, šiandien jau 40 hektarų plotą užimantis Lietuvos tautinio atgimimo ąžuolynas. 1988 m. balandžio 1 d. šalia gimtosios J. Basanavičiaus sodybos buvo pradėtas sodinti Lietuvos tautinio atgimimo ąžuolynas. Tris savaitgalius žmonės važiavo iš visos Lietuvos ir ne tik Lietuvos, bet ir Latvijos, Gudijos bei Kaliningrado srities lietuviai. Vežė ir sodino ąžuoliukus, liepaites, eglaites ir kitus Lietuvoje nuo seno augusius medžius. Kiekvieną savaitgalį važiuodavo vis daugiau žmonių, kol buvo užsodinta 30 ha plotas.
Garbingiausioje vietoje ant aukurų kalno pasodinti ąžuoliukai didiesiems mūsų tautos vyrams: J. Basanavičiui, S. Daukantui, A. Smetonai, D. Poškai, Vydūnui ir kitiems. Po tragiškų 1991 m. sausio 13-osios įvykių pasodinta 13 vardinių ąžuoliukų ir viena liepaitė žuvusiems atminti.
Dabar Tautinio atgimimo ąžuolynas užima 39,4 ha ir jame auga apie 8400 ąžuolų. Ąžuolyne gyvena dvi šeimynos stirnų, kiškiai ir lapė, o vakarais apie sodybą šmirinėja kiaunės ir šeškai.
Lietuvos Tautinio Atgimimo Ąžuolynas
Edukacinės Programos ir Renginiai
Atstačius gyvenamąjį namą (stubą), jame įrengta muziejaus ekspozicija. Eksponatai atspindi J. Basanavičiaus gyvenimą ir veiklą. Klėtyje eksponuojami buities daiktai ir rakandai, surinkti Ožkabaliuose ir Bartininkų seniūnijos kaimuose. Kiekvienais metais balandžio mėnesio paskutinį šeštadienį sodyboje vyksta Signatarų sueigos.
Vyksta tradiciniai renginiai: apskrities klojimų teatrų ir folkloro kolektyvų festivaliai „Žaliasis ąžuolėli“, „Joninių šventė“ ir kiti.Lankytojai čia laukiami visada. Čia galima sužinoti apie Tautos atgimimo patriarcho ir jo šeimos gyvenimą. Sunku būtų rasti žmogų, padariusį daugiau įtakos tautiniam lietuvių atgimimui už Joną Basanavičių. Patriarcho talentų ir pasiekimų, regis, užtektų keliems gyvenimams.
Tradiciniai renginiai
- Istoriniai-literatūriniai skaitymai „Čia stovėjo atgimimo vygė“ Jono Basanavičiaus gimtinėje pirmą kartą įvyko 1992 m. vasario 16 dieną.
- Ąžuolyno diena. Sueiga vyksta nuo 1998 m. kasmet paskutinį balandžio šeštadienį.
- Sūduvos krašto folkloro festivalis „Žalias ąžuolėli“ pirmą kartą surengtas 1998 m. Jono Basanavičiaus tėviškėje.
- Sūduvos mėgėjų teatrų festivalis „Atžalynas“ vyksta kasmet nuo 1997 m.
Praktinė Informacija Lankytojams
Jono Basanavičiaus šeimai priklausęs namas originaliai pastatytas dar 1832 m. Tai buvo pasiturintys ūkininkai, tad ir sodyba yra puiki galimybė pasmalsauti, kaip tuo metu gyveno tokie žmonės. Tačiau už pačią sodybą gerokai įdomesni čia gyvenę žmonės, bei aplinka, suformavusi gydytojo, visuomeninko ir signataro asmenybę. Čia galėsite apžiūrėti J. Parodų ir edukacinės klasės veikia ištisus metus, bet visas sodybos grožis atsiskleidžia šiltuoju metų laiku, kai sužaliuoja šalia esantis ąžuolynas ir paties J.
Kontaktai
- Adresas: Dr. Jono Basanavičiaus gimtoji sodyba-muziejus Ožkabalių k., Bartninkų sen., Vilkaviškio rajonas. Gimtinės g. nr.
- Telefonas: +370 342 6 93 65
- El. paštas: [email protected]
Darbo laikas ir bilietai
Lietuvos Respublikos, kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos ekonominės erdvės valstybių mokiniams, kurie mokosi pagal bendrojo ugdymo programas (išskyrus pilnamečius asmenis, kurie mokosi pagal suaugusiųjų pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo programas); profesinio mokymo įstaigų mokiniams; aukštųjų mokyklų studentams, studijuojantiems pagal nuolatinę arba dieninę studijų formą; pensininkams (iki 80 metų); pradinių, pagrindinių mokyklų ir gimnazijų mokytojams; nuo 1939-1990 metų okupacijų nukentėjusiems asmenims - politiniams kaliniams ir tremtiniams, buvusiems getų, koncentracijos ar kitokio tipo prievartinių stovyklų kaliniams; Lietuvos Respublikos nepriklausomybės gynėjams, nukentėjusiems nuo 1991 m. sausio 11-13 d. ir po to vykdytos SSRS agresijos; pasipriešinimo 1940-1990 metų okupacijoms dalyviams - kariams savanoriams ir laisvės kovų dalyviams; nuolatinės privalomosios karo tarnybos kariams ir kariams savanoriams, Lietuvoje tarnaujantiems NATO pajėgų kariams; Lietuvos Šaulių sąjungos nariams; Generolo J. Žemaičio Lietuvos karo akademijos kariūnams; Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos nariams.
Nurodytos lengvatos taikomos tik lankytojui pateikus teisę į lengvatą patvirtinantį dokumentą, išskyrus ikimokyklinio amžiaus vaikus ir visus lankytojus kiekvieno mėnesio paskutinį sekmadienį.
Kita informacija
- Ekskursijos vedamos lietuvių, anglų ir rusų kalbomis.
- Lankytojams ekspozicijose ir parodose leidžiama fotografuoti be blykstės ir stovo, jeigu šios fotografijos nebus reprodukuojamos ir publikuojamos.
- Į muziejų atvykti galima tik automobiliu. Prie muziejaus yra erdvi asfaltuota automobilių stovėjimo aikštelė.
Jono Basanavičiaus gimtinė - tai vieta, kurioje susipina istorija, kultūra ir gamta. Apsilankę čia, galėsite geriau pažinti vieną iškiliausių Lietuvos asmenybių ir pasinerti į tautinio atgimimo dvasią.
tags: #basanaviciaus #gimtpji #sodyba