Baltų gyvenamųjų būstų interjero dizaino idėjos

Kuriant jaukius ir funkcionalius namus, svarbu atsižvelgti į daugybę aspektų - nuo spalvų paletės iki baldų išdėstymo. Baltų gyvenamųjų būstų interjero dizainas pasižymi savitu stiliumi, kuris apjungia modernumą, praktiškumą ir natūralumą.

Senovinio lietuviško namo interjeras

Spalvos ir šviesa

Prieš renkantis būstą, interjero dizainerė siūlo atkreipti dėmesį, ar jis yra pakankamai šviesus ir į kurią pusę žiūri langai. „Nerekomenduočiau, kad vaikų kambario langai žiūrėtų į šiaurę, nes tada bus labai niūru.

Apskritai visi gyvenamųjų kambarių langai turėtų būti į pietus, vakarus ir į rytus, kad būtų daugiau šviesos“, - sakė ji. Galvojant apie kambarių spalvas, I. Slavinskė pataria rinktis šviesias spalvas, vengti ryškių, grynų spalvų (pavyzdžiui, nemaišytos raudonos, mėlynos, žalios ar oranžinės): „Siūlyčiau pagrindinę spalvą rinktis šviesesnę ir didžiąją dalį sienų dažyti per visą butą, o kaip akcentą galima padaryti po vieną sieną kambaryje intensyvesne spalva.

Vaikų kambaryje galima naudoti grynesnes, žaismingesnes spalvas, bet gyvenamajame ar darbo kambaryje nerekomenduočiau grynų spalvų, imčiau ramesnes žemės spalvas - jos gali būti sodrios ir tamsesnės, bet ne ryškios, nes šios dažniausiai ima erzinti.

Taip pat siūlyčiau neprisimarginti, daugiausia naudoti tris spalvas“, - kalba I. Slavinskė. Harmoninga erdvė ir natūrali saulės šviesa, patenkanti į patalpą, yra vienos svarbiausių interjero elementų.

Spalvų paletė interjere

Baldai ir medžiagos

Specialistė sako, kad būsto baldus reikėtų derinti su kambarių sienomis ir grindimis. „Jeigu grindys šviesios, ir sienos šviesios, man natūraliai norėtųsi šviesesnių baldų - jei grindys balinto ąžuolo, tai nepastatysi juodų baldų.

Jei grindys tamsios, tada galima ir tamsesnius baltus derinti. Beje, kuo daugiau tamsesnių baldų, tuo patalpa darosi mažesnė. O kuo šviesesni baldai, tuo didesnė atrodo erdvė. Apskritai kuo baldų mažiau, tuo yra geriau“, - kalba I. Slavinskė.

Specialistė sako, kad, galvojant apie vaikus, reikia atsižvelgti ir į baldus: rinktis aukštesnę komodą, kad nuo jos viršaus vaikai nepasiektų daiktų, galima sugalvoti išmanias spintelės dureles, kad vaikai neiškraustytų to, ko nereikia.

F. Turskytė-Krolienė pataria rinktis tokias medžiagas, kurios būtų lengvai prižiūrimos. „Tokios medžiagos dažniausiai būna slidžių, lakuotų paviršių, nes jų yra lengva priežiūra.

Geriau nesirinkti juodų ir baltų paviršių, nes ant tokio paviršiaus labai matosi dulkės ir kiti nešvarumai. Kalbant apie grindis, naudojamas natūralus medis, o renkantis plyteles taip pat įnešamas spalvinis spektras, nes pačios nepraktiškiausios spalvos yra balta ir juoda. Apstatyti namus reikia kuo patogiau, praktiškiau ir naudoti kuo natūralesnes medžiagas“,- kalbėjo ji.

Pirmas objektas, pasitinkantis į namą užėjusius svečius, yra įėjimo į pirmo aukšto drabužinę durys. Jų dizainas išskirtinis - durų fasadui panaudota rombiniais raštais susiūta faneruotė, pagyvinta pilkais atspalviais.

Virtuvės baldų fasadams norėta rasti medžiagą, kuri būtų praktiška, bet kartu netradicinė bei išraiškinga. Šiai vizijai išpildyti buvo pasirinkta dirbtinė oda. Virtuvės zonoje, už tamsių, faneruotų ir sufrezuotų siauromis juostelėmis fasadų, slepiasi durys į sandėliuką.

Modernus interjeras jaunai šeimai

Erdvės planavimas ir funkcionalumas

Kuriant interjerą buvo siekiama sukurti erdvią svetainę aukštomis lubomis ir dideliais vitrininiais langais, kurie atsivertų į mišką. Svetainės zonoje, norint sukurti erdvės įspūdį, buvo suprojektuotos aukštos šlaitinės lubos.

Dideli vitrininiai langai, atsiveriantys į žaliuojantį kiemą, nėra dažnas pasirinkimas tankiai užstatytoje gyvenamųjų namų teritorijoje. Grindys ir lubos virtuvės zonoje buvo nudažytos baltai, taip siekiant vizualiai paaukštinti erdvę.

Savo tūriu ši kompozicija labiau primena skulptūrą nei standartinę virtuvės salą, tačiau savo funkciją šis baldas atlieka puikiai. Spalviškai svetainėje ir virtuvėje viskas buvo derinama prie natūralaus žalio atspalvio marmuro, kuriuo dekoruota siena valgomojo zonoje.

Valgomojo stalo dizainą projektavo patys interjero kūrėjai. Kuriant šį interjerą nemažai dėmesio buvo skirta ir laiptų zonos projektavimui. Tad kiekviena laiptų detalė buvo apgalvota tiek medžiagiškumo, tiek spalviškumo aspektais.

Juodos spalvos detalės pasikartoja visuose namų kambariuose. Juoda miegamojo siena parinkta kaip optiškai šios erdvės aukštį didinantis elementas. Be to, ji, kaip ir siena pirmajame aukšte, slepia duris į drabužinę.

Miegamojo zona nėra didelė, tad, norint ją optiškai praplatinti, buvo pasirinktos stiklinės durys į vonios kambarį. Įrengiant tėvų vonios kambarį, pagrindiniu akcentu tapo didelio gabarito akmens masės plytelės, imituojančios natūralų akmenį.

Šiame vonios kambaryje pagrindinis dėmesys buvo sutelktas į patogų ir erdvų dušą, taip pat laisvai pastatomą, grakščios formos vonią. Na, o kur kas mažesniame vaikų vonios kambaryje akcentinėms sienoms dekoruoti buvo panaudotos mažesnio gabarito plytelės.

Tėvų vonios kambario interjere siekta išlaikyti funkcionalumą ir minimalistinį dizainą. Dušas su permatoma sienele sukuria maksimalų šviesos bei erdvės įspūdį. Akmens masės plytelės, imituojančios natūralų akmenį, suteikia erdvei solidumo ir kartu vizualiai praplečia erdvę.

Vienas iš pagrindinių akcentų vaikų kambaryje - didžiulė sieninė spinta, kurioje telpa tiek vaikų žaislai, tiek drabužiai bei kiti daiktai. Taip pat specialiai šiai erdvei buvo suprojektuota minimalistinio dizaino dviaukštė lova.

Dviaukštė lova vaikų kambaryje - ne tik praktiškas baldas, bet ir savitas kambario dizaino akcentas. Žaismingas tapetų raštas atsikartoja drabužių spintos fasado plokštėse. Funkcionaliai suplanuotoje erdvėje savo vietą rado ir minimalistinio dizaino darbo stalas, įkomponuotas prie lango.

Vaikų vonios kambaryje suprojektuota itin patogi dušo kabina. Jame buvo parinkti žaismingesni, labiau vaikų poreikiams pritaikyti, ryškesnių atspalvių baldai bei praustuvas. Prie dušo taip pat įmontuotas nedidelis langelis, pro kurį žvelgiant matyti žaliuojantys medžiai.

Tėvų ir vaikų miegamajame kambaryje besikartojantis melsvo atspalvio motyvas keliasi ir į vaikų vonios kambarį, kuriame parinkti šviesiai melsvos spalvos baldai bei praustuvas.

Perregima dušo kabina iš stiklo suteikia švaros ir estetikos pojūtį visam vonios kambariui. „Kalbant apie buto dydį, būtų idealu, jei kiekvienas vaikas turėtų po atskirą kambarį, bet jauna šeima dažniausiai neįperka didelio buto. Visgi mažiausiai bute turėtų būti trys kambariai - vienas vaikų miegamasis, kitas - tėvų ir bendra erdvė - salonas. Aišku, idealu būtų, jei vaikai turėtų po atskirą kambarį, tačiau abejoju, ar dažna jauna šeima turi tiek pinigų“, - kalbėjo I. Slavinskė.

Vaikų kambario interjeras

Loftai - netradicinis pasirinkimas

Populiarumas auga. Tai atrodo kiek neįprastai: krizė, merdinti nekilnojamojo turto rinka ir neblėstantis „loftų“ populiarumas. Čia vis dar perkamos patalpos, kuriamos naujo būsto idėjos, ieškoma neįprastų sprendimų ir visa tai įgyvendinama be didelio vargo.

Daugiausia „loftininkų“ įsikūrė sostinės centre. Čia vis daugiau nenaudojamų pramoninių erdvių transformuojama ir pritaikoma naujoms reikmėms. Ypač buvusiose gamyklose Naujamiesčio rajone, T. Ševčenkos, Kauno gatvėse.

Čia kuriasi dizainerių, menininkų, architektų studijos, nemažai kūrėjų turi įsigiję arba nuomojasi butus. Taip pat nuolat daugėja norinčiųjų įsikurti buvusioje Žirmūnų Kuro aparatūros gamykloje, „loftai“ įrengti ir buvusioje duonos kepykloje Žvėryne, tarybinės „Tiesos“ spaustuvės patalpose, net buvusiose dvaro arklidėse Antakalnyje.

Vis garsiau apie „loftų“ idėją kalbama ir kituose Lietuvos miestuose. O viskas prasidėjo dar tada, kai viena bankrutavusi valstybės įmonė ėmė pigiai - vos 500 litų už kvadratinį metrą - pardavinėti apleistas sostinės buvusios įslaptintos radiotechnikos ir matavimo prietaisų gamyklos „555“, dar kitaip vadintos „Petiorkomis“, patalpas.

Tuo „loftai“, matyt, ir patrauklūs.“Be gyvenamųjų patalpų, gamyklos teritorijoje gausu ir komercinių. Čia įsikūręs automobilių servisas, pramogų klubas, viešbutis, parduotuvės, kepykla ir daugelis kitokios paskirties įstaigų. Gyvenimas virte verda.

„O naktį čia tikrai ramu - automobiliai išvažiuoja, baigę darbus žmonės apleidžia teritoriją, - teigia N. Kalinauskas. - Lieka tik tie, kurie čia gyvena. Ir, nors žalumos beveik nėra, anksti ryte gali net paukščių čiulbėjimą išgirsti.“

Tiesa, reikėtų pabrėžti, kad gamtos mylėtojams čia gyventi nėra itin jauku. „Loftus“ renkasi miestietiško mąstymo ir gyvenimo būdo propaguotojai, - akcentuoja pašnekovas. - Norintieji gyventi arčiau gamtos, dirbti žemę pirks namą. Čia gyvena tie, kam smagu suktis įvykių centre, kas myli miestą, kam norisi būti kitokiam, kas nesureikšmina tradicinio būsto.“

Kad ir kaip būtų sprendžiami interjero klausimai, vienas dalykas tikrai kelia susižavėjimą - erdvė. Laiptinės čia - itin plačios, lubos - aukštos. Tiesa, „loftai“ dažniausiai įrengiami viršutiniuose aukštuose, tad gyventi be lifto taip pat kažkam gali pasirodyti nepatogu.

Taigi, sumokėję vidutiniškai apie 2 000 litų už kvadratinį metrą gyvenamojo ploto, galite gauti dvigubai daugiau, jei erdvę padalinsite horizontaliai pusiau. Įsigijęs „loftą“ pirkėjas paprastai gauna „dėžę“, į kurią yra atvestos visos komunikacijos, elektra, kanalizacija, vandentiekis, šildymas. Tuomet jau tvarkosi vidų, kaip nori - viskas priklauso nuo galimybių ir šeimininko fantazijos.

„Mes jį įrengėme - iš negyvenamo padarėme gyvenamą - per tris savaites, - tvirtina N. Kalinauskas. - Kartu su medžiagų biblioteka „Materijos.lt“ paruošėme jį šių metų Dizaino savaitgaliui, norėdami parodyti, kaip greitai ir efektyviai galima įsirengti būstą, jeigu tik atsisakai „euroremonto“ sąvokos. Norėjome žmonėms parodyti, kad daug ką galima padaryti paprasčiau ir pigiau nei įprasta, kartu ir efektingiau. „Loftui“ toks įrengimo tipas puikiai tinka.“

Didžiulės rekonstrukcijos buvo išvengta. Pavyzdžiui, durų niša tapo puikia lentyna stikliniams indams. Specialiai šiam „loftui“ buvo užsakyti virtuvės baldai, antrame aukšte įrengėme didžiulę lovą, dušą ir tualetą.“

Lofto interjeras

Pašnekovo teigimu, „lofto“ interjerui puikiai tinka ir guma bei metalas, bet nedera, pavyzdžiui, tradicinė kiliminė danga. „Kai gali leisti pasireikšti savo fantazijai, būstas tampa netradiciškai jaukus, - sako N. Kalinauskas. - Be to, čia žmonės gyvena laisviau ir nemano, kad apdaila yra gyvenimo kokybės ženklas.“

Kad ir kokie populiarūs būtų „loftai“, jie vilioja tikrai ne visus. Dažniausiai įvardijamas tokio gyvenimo pranašumas - galimybė įsikurti miesto centre už protingą kainą. Tačiau skeptikai teigia, kad toks gyvenimas gali būti ne tik nepatogus, bet net ir pavojingas sveikatai.

Juk kai kuriose gamyklose buvo dirbama su pavojingomis cheminėmis medžiagomis, kurių iki šiol yra prisikaupusių pastatų sienose ar grindyse. „Loftų“ šalininkai tvirtina, kad visa tai įmanoma patikrinti, nustatyti galimą spinduliuotę ir tik tada pirkti patalpas.

Kad ir kaip ten būtų, nepatogu tokio tipo būstuose gali būti ir vyresnio amžiaus žmonėms dėl liftų nebuvimo ar jaunoms šeimoms, nes, pavyzdžiui, buvusių gamyklų teritorijoje nėra vaikų žaidimo aikštelių. Tačiau „loftų“ mėgėjai ir šįkart nesutiks: jei yra noro, viską galima įsirengti. Vaikų žaidimų aikštelės - ne išimtis. Tiesa, jeigu kūrybinis procesas jus vargina, visa tai gali tapti alinančiu uždaviniu.

„Loftuose“ turite gyventi pagal jų filosofiją arba negyventi visai. prisitaiko prie jų poreikių ir norų.

Dažniausios klaidos įrenginėjant būstą

Interjero dizainerė sako, kad dažniausiai šeimos įrenginėjant būstą padaro klaidų norėdamos suderinti grožį ir patogumą. „Labai dažnai susiduriame su tuo, kad tai, kas yra gražu, nėra patogu ir praktiška.

Gali gyventi su gražiu objektu, tačiau turi turėti omenyje, kad tai reikalaus daugiau priežiūros. Pavyzdžiui, jei žmogus įsirenginėja virtuvę ir galvoja, kad rinksis tamsų, matinį baldų fasadą, tai yra labai gražu, bet ant tamsaus, matinio paviršiaus labai matosi įvairiausi pirštų antspaudai, vandens žymės.

Tu gali turėti tą gražų daiktą, bet tai reikalaus daugiau priežiūros. Kitas pavyzdys - dabar virtuvėje daug kas deda veidrodį tarp stalviršių ir tarp spintelių. Tai tikrai yra labai gražu, tačiau labai nepraktiška.

Prie kriauklės ar kaitlentės veidrodis nuolat nusitaško ir apgaruoja. Tad reikia pasirinkti: ar nori gražaus daikto, kuriam paskui turėsi vergauti, ar nori patogiau gyventi“, - sako F. Turskytė-Krolienė.

Tad praktiškumas ir taupumas yra du svarbiausi jaunų šeimų interjero dizaino komponentai.

tags: #baltu #gyvenamasis #bustas