Vasario 18-19 dienomis Anykščių rajono savivaldybės delegacija, lydima mero Kęstučio Tubio, lankėsi Smurgainyse, Baltarusijoje. Pirmąją vizito dieną Smurgainyse Anykščių rajono savivaldybės atstovai pradėjo susitikimu su Smurgainių vykdomojo komiteto pirmininku G. Choružik ir administracijos darbuotojais. Susitikimo metu vyko trumpas miestų atstovų prisistatymas ir planuojamos darbotvarkės aptarimas.
Antrąją vizito dieną Anykščių rajono savivaldybės delegacija kartu su Smurgainių miesto vykdomojo komiteto atstovais aplankė kitus kraštui svarbius kultūrinius-turistinius objektus, miesto ligoninę, mokyklą bei muziejų. Delegacija lankėsi didžiausiose Smurgainyse veikiančiose įmonėse, Baltarusijos ir kitų šalių gyventojus aprūpinančiomis įvairiais produktais. Anykščių rajono savivaldybės atstovai taip pat lankėsi Smurgainių rajone, Zalesėje įsikūrusiame istoriniame-kultūriniame objekte - M. K.
Memorialinis akmuo Smurgainyse
Žydų Kultūros Pėdsakai
Smurgainys yra gimtinė rašytojo Avromo Sutzkeverio (1913-2010). Rašytojas gimė Smurgainyse, tačiau ilgą laiką gyveno Vilniuje. Buvo modernistinės menininkų grupės „Yung Vilne“ („Jaunasis Vilnius“) narys. Prasidėjus Holokaustui, kalėjo Vilniaus gete, buvo žymiosios „Popierinės brigados“ narys ir prisidėjo prie žydų kultūros vertybių gelbėjimo. Po karo trumpam sugrįžo į Vilnių ir kartu su grupe kitų Holokaustą išgyvenusių žydų įkūrė Žydų muziejų. A. Sutzkeveris kūrė jidiš kalba (daugiausia poeziją, nors verta paminėti ir jo atsiminimus „Iš Vilniaus geto“).
ORT - Amatų bei žemės ūkio darbo draugija (rus. Общество ремесленного и земледельческого труда) - buvo įkurta prieš beveik pusantro šimto metų - 1880 m. ORT‘o tikslas buvo suteikti žydams darbinių žinių ir gebėjimų. Svarbiausias dėmesys ORT‘o veikloje buvo skiriamas žydų tautos ateičiai - žydų vaikų mokymui amatų mokyklose, kuriose jie įgydavo ne tik profesiją, bet ir vidurinį išsilavinimą. Draugija didžiausią dėmesį skirdavo socialiai pažeidžiamiems gyventojų sluoksniams - vargingai gyvenantiems vietos gyventojams ar karo pabėgėliams iš kitų Europos šalių. Po Antrojo pasaulinio karo ORT‘o veikla trumpam buvo atkurta kai kuriose sovietinio bloko valstybėse, tačiau daugiausiai ji veikė Pietų Amerikoje, Afrikoje ir Azijoje.
Po Izraelio įkūrimo 1948-aisiais, ORT’as tapo ypatingai svarbia organizacija ruošiant specialistus darbui naujoje valstybėje. Keičiantis laikams, kito ir ORT‘o tikslai. Vis dar tarnaudamas žydų bendruomenei, šiandien ORT‘as siekia sukurti mokslinės bendrystės jausmą, padedantį žydų bendruomenės nariams mokytis vieniems iš kitų. Šiandien ORT‘as siūlo studentams dalyvauti vasaros mokyklose ar kituose projektuose, kurie yra orientuoti į skaitmeninių įgūdžių lavinimą, ekologiją ar STEM mokslų kryptis.
Jau ne vienerius metus Vilniaus Šolomo Aleichemo ORT gimnazija glaudžiai bendradarbiauja su ORT‘u - šios organizacijos dėka gimnazijoje įkurtos technologijų, chemijos, fizikos laboratorijos, gimnazijos moksleiviai ir mokytojai dalyvauja tarptautiniuose ORT organizuojamuose STEM seminaruose ir olimpiadose. Šis bendradarbiavimas gimnazijai svarbus ir dėl mokinių ateities perspektyvos: ORT‘as - tai platus švietimo tinklas, gimnazistams leidžiantis pasijusti didelės, veiklios bendruomenės dalimi.
Vilniuje gimęs A. M. Dikas laikomas pirmuoju profesionaliu rašytoju, rašiusiu jidiš kalba. Aizikas Mejeris Dikas (1807/1814?-1893). Chaimas Gradė (1910-1982). Vilniuje gimęs rašytojas tarpukariu buvo modernistinės menininkų grupės „Yung Vilne“ („Jaunasis Vilnius“) narys. Ch. Gradė laikomas vienu svarbiausiu jidiš kalba kūrusių rašytojų laikotarpiu po Holokausto.
Šmerkė Kačerginskis (1908-1954). Rašytojas gimė Vilniuje, buvo modernistinės menininkų grupės „Yung Vilne“ („Jaunasis Vilnius“) narys. Prasidėjus Holokaustui, kalėjo Vilniaus gete, buvo žymiosios „Popierinės brigados“ narys ir prisidėjo prie žydų kultūros vertybių gelbėjimo.
P.S. Kovo 9d. linksmai ir įspūdingai Vilniaus žydų religinė bendruomenė ir jos svečiai atšventė Purimą. Sekmadienį, kovo 8 d. Kadangi publika į festivalį atvyko su karnavaliniais kostiumais (jų paprašė pati karalienė Estera!), įvyko spektaklis ir konkursas neįprastam kostiumui išrinkti.
Kultūros paveldas ir bendruomenės. Iššūkiai ir galimybės.
Kultūros Pėdsakai Lietuvoje
Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky sakė, kad bendruomenė turi Didžiosios sinagogos įamžinimo viziją. F.Kukliansky pažymėjo, kad praktikuojantiems Vilniaus žydams religinėms reikmėms patenkinti pakanka dabar veikiančios sinagogos. „Deja, ne tiek daug mūsų liko. Didžiajai sinagogai reikia pagarbos ir tinkamo įamžinimo. Ir mes pasiruošę tuo pasirūpinti. Įprasminti - nebūtina atstatyti.
,,Diskusijų metų sutarta Vilniaus Didžiosios sinagogos ir jos komplekso teritorijoje suformuoti Vilniaus Didžiosios sinagogos memorialinį skverą (parką) su įtraukia, visoms amžiaus grupėms pritaikyta lauko ekspozicija apie Vilniaus Didžiąją sinagogą ir jos kompleksą, ir nestatyti jokios paskirties požeminių ar antžeminių pastatų, išskyrus viešosios paskirties inžinerinius statinius, pavyzdžiui, vaikų žaidimų aikštelę, sporto aikštynus ir panašiai, kitoje, neužstatytoje Žydų gatvės pusėje“, - sakė ji. Pasak R.Matonienės, žemės sklypas suformuotas, tačiau dar nėra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre.
Po to, kai Vyriausybė perduos statinį, t.y. buvusios Sinagogos pastato pamatus Kultūros ministerijai arba Kultūros paveldo apsaugos departamentui, bus galima kreiptis į Nacionalinę žemės tarnybą dėl teisių į jau suformuotą žemės sklypą įregistravimo. „Artimiausiu metu planuojama skelbti viešąjį pirkimo konkursą, o balandžio pabaigoje tikimasi turėti ir projektuotoją. Skaičiuojama, kad pastato griovimo darbai truktų apie 2 mėnesius“, - nurodė R.Matonienė.
Ji pabrėžė, kad su LŽB buvo sutarta, jog po Antrojo pasaulinio karo Vilniuje ir Lietuvoje žydų bendruomenė labai sumažėjo, o ir dabar ji nyksta. „Taip pat būtina laikytis Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės iniciatyva suformuotos Tarptautinės paveldo patariamosios darbo grupės parengtų Vilniaus Didžiosios sinagogos memorializavimo gairių, pagal kurias nesiūloma atstatyti Vilniaus Didžiosios sinagogos ar kito šio komplekso pastato, nes tai siųstų klaidingą žinią visuomenei, o visas pajėgas siūloma nukreipti į erdvės, kuri šiuolaikinėmis priemonėmis pasiūlytų lankytojams įtraukiančią patirtį, susijusią su šios vietos istorija, t.y. Vilniaus miesto savivaldybė Šiam parkui 2020 arba 2021 metais planuojama skelbti tarptautinį konkursą.
Jame numatoma perduoti Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos valstybei nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą - Vilniaus Didžioji Sinagogos pastatą Vilniuje, Žydų g. 5, ir Mikvių pastatą Vilniuje, Žydų g. „Tam, kad būtų galima spręsti tolesnius su Vilniaus Didžiosios sinagogos įamžinimu susijusius klausimus, pirmiausia būtina įregistruoti nekilnojamąjį daiktą Nekilnojamojo turto registre ir priskirti konkretų valdytoją.
Archeologinių tyrimų metu Vilniaus Didžiosios sinagogos vietoje buvo rasti rūsiai, kuriuos ir ketinama įregistruoti valstybės vardu ir valdytoju paskirti Kultūros paveldo departamentą prie Kultūros ministerijos. Karo metu stipriai apgriauta, sovietmečiu Vilniaus Didžioji sinagoga buvo visiškai sunaikinta. Archeologai atrado du Vilniaus Didžiosios sinagogos kolonų pagrindus liepos mėnesį buvo pristatytas unikalus sinagogos radinys - po sakykla buvęs rūsys, kuris užgriuvo Antrojo pasaulinio karo metais. Sostinės savivaldybė informuoja, kad diskusijų su Lietuvos žydų bendruomene (LŽB) metu buvusios Vilniaus Didžiosios sinagogos ir jos komplekso teritorijoje sutarta suformuoti memorialinį skverą (parką) su lauko ekspozicija ir nestatyti jokios paskirties pastatų. Diskusijos apie tai, kaip įamžinti Didžiosios Vilniaus sinagogos atminimą, vyksta ne vienerius metus.
Vilniaus Didžioji sinagoga
tags: #baltarusijoje #smurgainyse #zemes #sklypai