Balkonų plokščių renovacijos technologija

Balkonas - tai ne tik papildoma erdvė poilsiui ar augalams, bet ir svarbi pastato konstrukcinė dalis, daranti tiesioginę įtaką jo saugumui ir išvaizdai. Laikui bėgant, betonas trupa, armatūra rūdija, o dangos praranda savo sandarumą - dėl to renovacija tampa neišvengiama. Balkonų būklė ypač aktuali senos statybos daugiabučiuose, kur nemažai konstrukcijų pasiekė kritinę būklę.

Prieš kelis dešimtmečius įrengti šio tipo balkonai/lodžijos nebuvo paruošti ypatingoms eksploatacijos sąlygoms, t.y. nebuvo apsaugoti nuo vandens įsigėrimo, nebuvo tinkamai paruošta pastato sujungimo su sienomis siūlė ir kt. Dėl šių priežasčių lietaus vanduo skverbiasi į pastato laikančiąsias konstrukcijas ir mažina jų mechaninį atsparumą bei gadina butų patalpų apdailą (drėgmės dėmės, pelėsiai ir kt.).

Renovacija, o tiksliau daugiabučių renovacija - tema, įtraukianti vis platesnį gyventojų ratą. Anksčiau ar vėliau daugiabučio gyventojams tenka spręsti - kokią fasado apdailą pasirinkti? Daugiabučių renovacija, jos pasiekimai ir problemos aktualios ir mūsų įmonei. Nuolat ieškome naujų medžiagų renovuojamų daugiabučių fasadams, lyginame jų savybes ir atrenkame, mūsų manymu, labiausiai tinkamas pritaikymui Lietuvoje. Įsitikinome, kad neretai deklaruojami medžiagos parametrai atrodo įspūdingai, bet aklai, be praktinių bandymų, jais tikėti rizikinga. Dažnai tik laikas parodo tikrąsias apdailos medžiagų savybes.

Prieš pradedant bet kokius darbus, būtina įvertinti, ar balkonui atnaujinti reikalingas statybos leidimas. Pagal Lietuvos statybos įstatymą, leidimas nereikalingas, kai atliekami paprastojo remonto darbai, kurie nekeičia balkono konstrukcijos, formos ar ploto.

„Balkonas - tai ne tik savininko nuosavybė, bet ir pastato fasado dalis. Leidimo klausimas yra pirmas žingsnis į teisėtą ir saugią renovaciją. Kai visi leidimai ir dokumentai sutvarkyti, galima pereiti prie praktinės dalies - balkono atnaujinimo darbų. Šis procesas paprastai vyksta keliais etapais ir reikalauja profesionalumo, ypač jei konstrukcija pažeista ar silpna.

Balkonų tipai ir jų renovacijos ypatumai

Gembinių plokščių (1 tipo) renovacija

1 pav. Gembinių plokščių (1 tipo) renovacija.

Renovuojant armuotą g/b plokštę, atliekančią gembės funkciją, būtina pašalinti visą suirusį, netvirtą betoną, kuris visiškai neapsaugo armatūros nuo korozijos. Nudaužius tokį betoną, patikrinama armatūros būklė ir, jei reikia, ji sustiprinama papildomais strypais. Atlikus betonavimo darbus, renovuotos plokštės kraštai apskardinami cinkuota skarda.

Ant gelžbetoninės plokštės viršaus įrengiama polimerbituminė arba EPDM hidroizoliacija bei drenažinis sluoksnis (korys su geotekstile), kuris be drenavimo funkcijos, taip pat pasižymi termoizoliacinėmis savybėmis ir sumažina šalčio tiltelį į butų patalpas (šalčio tilteliai susidaro balkono plokštės ir sienos sandūros zonoje dėl šiluminės izoliacijos nutraukimo).

Balkonų plokščių (2 tipo) renovacija

2 pav. Balkonų plokščių (2 tipo) renovacija.

Antro tipo balkonų laikantieji elementai - gembinės sijos. Šio tipo balkonai kelia didžiausią grėsmę, kadangi dėl agresyvių atmosferos veiksnių laikančiosios sijos praranda techninį stabilumą ir neatlieka savo funkcijos. Įrengus laikančiąsias sijas, pašalinamas visas išorės poveikio pažeistas betonas ir atliekami betonavimo ir apskardinimo darbai. Betoninės plokštės viršuje įrengiama polimerbituminė arba EPDM hidroizoliacija bei drenažinis sluoksnis.

Šio tipo balkonų renovacija/rekonstrukcija yra gan sudėtinga, todėl į pagalbą reikėtų pasitelkti atestuotus konstruktorius, kad jie atliktų reikiamus skaičiavimus ir parengtų balkono rekonstrukcijos projektą. Daugelis rangovų drastiškai ardo balkono plokštę ir keičia laikančiąsias sijas, tačiau yra buvę atvejų, kai naujai išlieta balkono plokštė su laikančiomis sijomis persikreipia ir tampa dar pavojingesnė nei prieš rekonstrukciją. Taip atsitinka dėl to, kad laikančiosios sijos būna blogai/nepatikimai inkaruotos.

Naujas gembines sijas inkaruoti galima pastato sienoje arba perdenginyje. Dažniausiai sijos inkaruojamos perdenginyje, tačiau būna atvejų, kai dėl pastato nusidėvėjimo, o konkrečiau - dėl perdenginių mechaninio atsparumo sumažėjimo (pvz.: kai perdenginiai mediniai), juose sijų inkaruoti nerekomenduotina.

Įrengus laikančiąsias sijas, pašalinamas visas išorės poveikio pažeistas betonas ir atliekami betonavimo ir apskardinimo darbai. Betoninės plokštės viršuje įrengiama polimerbituminė arba EPDM hidroizoliacija bei drenažinis sluoksnis.

Balkonų renovacijos etapai

Pirmasis žingsnis - esamos būklės įvertinimas. Meistras ar inžinierius patikrina, ar betonas nepažeistas, armatūra nerūdija, o laikantieji elementai vis dar stabilūs. Šis etapas yra būtinas, nes paviršiaus defektai gali slėpti gilesnes konstrukcines problemas.

Jei darbai reikalauja konstrukcinių pakeitimų, rengiamas techninis projektas, kuriame numatomi naudojami sprendimai, medžiagos ir darbų eiliškumas. Projektą turi parengti atestuotas konstruktorius, o darbų grafiką - statybos vadovas.

Svarbiausia renovacijos dalis - laikančiųjų elementų stiprinimas. Tai gali būti betono plokštės sutvirtinimas nauju armavimo tinklu, pažeistų sijų pakeitimas ar tvirtinimo mazgų perprojektavimas.

Atnaujinus konstrukciją, atliekami apdailos darbai: įrengiama nauja grindų danga (plytelės ar betono paviršius), sumontuojami turėklai ir atnaujinamas tinkas. Vienas svarbiausių žingsnių šiame etape - hidroizoliacijos sluoksnio įrengimas, kuris apsaugo betoną ir armatūrą nuo drėgmės bei užšalimo.

Po darbų atlikimo privaloma atlikti techninį patikrinimą - įvertinama konstrukcijos stabilumas, sandarumas ir atitikimas projektui.

„Balkono renovacija nėra vien kosmetinis remontas. Balkonų renovacija iš pirmo žvilgsnio atrodo paprastas darbas, tačiau būtent čia dažniausiai pasitaiko klaidų, kurios vėliau kainuoja daug daugiau nei pats remontas.

Dažniausios klaidos renovuojant balkonus

Viena iš pagrindinių klaidų - renovacijos darbų pradėjimas be reikiamų dokumentų. Dažnai gyventojai nusprendžia keisti balkono konstrukciją ar įstiklinti jį be savivaldybės leidimo, manydami, kad tai tik kosmetinis pakeitimas. Norint to išvengti, visada verta pasitikrinti, ar darbai laikomi paprastuoju remontu, ar kapitaliniu.

Kita dažna klaida - taupymas medžiagų sąskaita. Naudojant pigų betoną, prastos kokybės hidroizoliaciją ar dažus, remontas gali neatlaikyti net kelių žiemų.

Hidroizoliacija - tai balkono „širdis“. Jei ji įrengiama netinkamai, visas remontas netenka prasmės. Viena klaida - izoliacijos sluoksnio pertraukimas ar netinkamas nuolydis, dėl kurio vanduo nesusigeria, o kaupiasi ant paviršiaus.

Pasitaiko atvejų, kai gyventojai pasitiki nepatikimais meistrais be licencijų ar patirties. Dėl to darbai atliekami atmestinai, o po kelių metų balkonas vėl reikalauja remonto.

„Dažniausiai balkonai sugriūva ne dėl amžiaus, o dėl netinkamai atliktų remontų. Dar viena klaida - vandens nuvedimo sistemos ignoravimas. Jei balkonas neturi reikiamo 1,5-2 % nuolydžio nuo sienos, lietaus vanduo teka link namo, kaupiasi ties jungtimis ir ardo konstrukcijas.

Kiekvienas iš šių aspektų atrodo smulkmena, tačiau kartu jie lemia, ar balkono renovacija bus sėkminga ir ilgaamžė.

Rangovo ir medžiagų pasirinkimas

Tinkamo rangovo ir medžiagų pasirinkimas - vienas svarbiausių etapų, nuo kurio tiesiogiai priklauso balkono renovacijos kokybė, ilgaamžiškumas ir saugumas. Renovuojant balkoną, būtina rinktis rangovus, turinčius statybos darbų atestatus ir patirties atliekant panašius darbus. Patyręs specialistas ne tik išvengs techninių klaidų, bet ir patars, kaip optimizuoti projektą bei sumažinti išlaidas nekenkiant kokybei.

Apdailos ir konstrukcijos medžiagos turi tiesioginį poveikį balkono ilgaamžiškumui. Svarbiausia, kad visos naudojamos medžiagos būtų atsparios drėgmei, UV spinduliams ir šalčio ciklams. Kokybiškai atlikta renovacija užtikrina balkono tarnavimą bent 20-30 metų, tačiau tam reikalinga reguliari priežiūra. Kas 3-5 metus rekomenduojama patikrinti hidroizoliacijos sluoksnį ir turėklų tvirtinimus. Tinkamas rangovo ir medžiagų pasirinkimas užtikrina, kad renovacija bus ne tik graži, bet ir ilgaamžė.

Dažniausiai užduodami klausimai apie balkonų renovaciją

  • Ar balkonui atnaujinti visada reikia leidimo? Ne visada. Jei atliekamas tik kosmetinis remontas - perdažymas, grindų dangos atnaujinimas ar turėklų keitimas analogiškais - leidimas nereikalingas. Tačiau jei keičiama konstrukcija, balkono dydis ar forma, būtina parengti projektą ir gauti statybos leidimą.
  • Kas atsitinka, jei remontas atliekamas be leidimo? Tokiu atveju savivaldybė gali skirti baudą ir įpareigoti pašalinti savavališkai atliktus darbus. Be to, nekilnojamojo turto registruose balkonas nebus įtrauktas kaip teisėtai renovuota konstrukcija, todėl gali kilti sunkumų parduodant ar draudžiant būstą.
  • Kiek kainuoja balkono renovacija? Kaina priklauso nuo būklės ir darbų apimties. Paprastas paviršiaus atnaujinimas gali kainuoti nuo 300-500 eurų, o pilna konstrukcijos renovacija - nuo 1500 iki 3000 eurų už vieną balkoną. Jei reikalingas projektas ar įstiklinimas, suma gali didėti.
  • Kas atlieka balkono techninį įvertinimą? Jį turėtų atlikti sertifikuotas statybos inžinierius arba ekspertas, galintis pateikti išvadą dėl konstrukcijos būklės. Ši ataskaita reikalinga tiek projekto rengimui, tiek saugumo įvertinimui prieš darbus.
  • Kokios medžiagos tinkamiausios balkonų hidroizoliacijai? Geriausiai tinka cementiniai hidroizoliaciniai mišiniai arba polimeriniai sandarinimo sluoksniai, kurie išlieka elastingi ir atsparūs šalčiui. Rekomenduojama įrengti du sluoksnius - pagrindinį ir apsauginį, kad būtų užtikrintas maksimalus sandarumas.
  • Ar galima balkoną įstiklinti savarankiškai? Tik tuo atveju, jei pastatas nėra kultūros paveldo objekte ir stiklinimas nekeičia pastato architektūrinės išvaizdos. Daugelyje savivaldybių reikia suderinti įstiklinimo projektą ir gauti bendrijos arba administratoriaus pritarimą.
  • Kaip ilgai tarnauja atnaujintas balkonas? Jei renovacija atlikta kokybiškai, balkonas gali tarnauti 20-30 metų be kapitalinio remonto. Būtina tik reguliariai apžiūrėti hidroizoliacijos sluoksnį ir konstrukcijų tvirtinimus, ypač po žiemos sezono.

Kaip sakė Knauf techninis konsultantas Kastytis Vaseris, viena pagrindinių balkonų remonto problemų yra ta, kad darbai nevykdomi sistemiškai. Deja, dažniausiai balkono remontas apsiriboja tik grindų dangos (pvz., plytelių) pakeitimu. Didžiausią nerimą kelia tai, kad visai netikrinamos balkono konstrukcijos.

Statybininkams susigaudyti, kokios medžiagos tinkamos kokybiškam balkono konstrukcijos remontui, yra pakankamai sudėtinga, juolab kad šiuo požiūriu kol kas nėra valstybės mastu priimtų normų ar technologijų. Kompanija Knauf siūlo naudotis jos parengta senų pastatų balkonų remonto sistema. Ši praktikiškai išbandyta ir pasiteisinusi sistema ypač plačiai taikoma renovuojant kaip tik daugiaaukščius gyvenamuosius pastatus.

Anot specialisto, daugelis sovietmečiu statytų tradicinių balkonų buvo netinkamai eksploatuojami ir neremontuojami. Tradicinių balkonų su metalinėmis gembinėmis sijomis pagrindiniai defektai - tai vandeniui laidi danga, surūdijusios valcuotos sijos, erozijos paveiktas ir kabantis betonas, supuvęs lentų ir surūdijęs metalo paklotai. Šių defektų priežastys - neteisingai įrengtos metalo ir gelžbetonio sudedamosios dalys, nevibruotas, menkai arba visiškai nearmuotas betonas su plytų užpildu, nepakankamas metalo apsauginis sluoksnis.

Šią schemą bendrovės specialistai sėkmingai taiko ne vienerius metus. Pilnai išmontuoti balkoną yra ganėtinai sudėtinga ir brangu. Galimas ir nepilnas remontas, kai remontuojama tik balkono plokštė (jei specialistai nustato, kad sijos tinka toliau eksploatuoti). Šiuo atveju remontuojama balkono danga - per visą perimetrą klojama skarda, hidroizoliacija (remonto kaina siekia 500 Lt/kv.

Sovietmečiu balkonai buvo statomi iš smulkių ir stambių gelžbetonio plokščių. Pagrindinė jų bėda - blogai suprojektuotas ir įrengtas kritulių nuvedimas ir hidroizoliacija. Krituliai plauna sienas arba vanduo veržiasi po skarda. Remontuojant šiuos balkonus paprastai užtenka suformuoti naujus nuolydžius ir pakeisti hidroizoliaciją (remonto kaina siekia 400 Lt/kv.

Surūdijusios gembinės sijos keičiamos išmontavus paklotą arba užpildą. Dažniausiai rūdija šoninės sijos. Įrengiamas naujas gelžbetoninis užpildas su 5 cm apsauginiu sluoksniu (betono klasė C20/25). Įrengiamas cemento skiedinio sluoksnis suformuojant 1-2 proc. Sukietėjęs cemento skiedinys per visą perimetrą dengiamas skarda, o virš jos klojama ritininė danga (balkonams - vieno sluoksnio, terasoms - dviejų) užleidžiant ją ant skardos ir mūro. Virš ritininės gali būti sumontuota maumedžio danga.

Balkonų apdailos darbų kiekis yra labai platus ir skirtingas, todėl vienos konkrečios apdailos darbų kainos nėra. Galime suteikti konsultacijas, pasakyti preliminares sąmatas, tačiau tikslios darbų atlikimo sąmatos sudaromos po objekto apžiūros, įvertinus atliekamų darbų kiekį, kliento pageidavimus.

Tik profesionalūs meistrai sugebės tinkamai paruošti paviršius ir kokybiškai įrengti daugiasluoksnę poliuretaninę dangą. Ši technologija reikalauja specialių žinių ir patirties, kad būtų pasiektas geriausias rezultatas, ypač atliekant balkonų remontą ar specifinius balkono remonto darbus. Tai itin svarbu, kai vykdoma daugiabučių balkonų remontas ar balkonų renovacija Vilniuje, kur reikia atsižvelgti į konstrukcijų ypatumus ir klimatines sąlygas.

Poliuretano skystis, reaguodamas su atmosfera, sukuria itin elastingą membraną, kuri puikiai prilimpa prie įvairių paviršių. Ji puikiai tinka tiek balkonų grindų hidroizoliacijai, tiek ir atviro balkono remontui, kai norima užtikrinti ilgalaikį sandarumą ir apsaugą nuo drėgmės.

Ši unikali medžiaga yra išskirtinai atspari mechaniniams, cheminiams, temperatūriniams, UV spinduliams ir natūralios aplinkos poveikiams. Tai leidžia ją sėkmingai naudoti atliekant daugiabučių namų balkonų hidroizoliaciją ir apsaugą.

Tai ideali išeitis balkonų renovacijai , balkonų remontui ar terasos hidroizoliacijai, nes ši danga elastinga, prisitaikanti prie temperatūros svyravimų bei paviršių judesių. Ją galima palikti atvirą, kaip estetinį apdailos variantą.

Suiręs balkono betonas turi būti pašalintas, nes yra per silpnas ir irimo procesai jame progresuoja labai sparčiai. Be to, toks betonas visiškai neapsaugo armatūros nuo korozijos. Betonas turi būti pašalintas, jį nudaužant mechanizuotai, arba rankiniu būdu. Galima palikti tik tą betoną, kuris yra tvirtas/nesuiręs. Nudaužius tokį betoną, patikrinamas armatūros stovis ir, jei reikia, ji sustiprinama papildomais armatūros strypais.

Pašalinto betono atstatymui balkono plokštės kraštuose bei apačioje įrengiami klojiniai. Betonas naudojamas ne mažesnės kaip 250 klasės (C20/25) su plastifikatoriais, turintis mažą vandens pralaidumą (W2-W4), didelį atsparumą lenkimui ir gniuždymui. Ant naujo betono sl., lašaskardės ir vertikalių pav.

Netvirtos balkonų detalės pavojingos ir praeiviams, ir šeimininkams. Specialistai avarinės būklės balkonus remontuoja pagal įmonės naudojamą technologiją - hidroizoliuoja, metalą dengia antikorozine apsauga, naudoja skardos detales.

Irimas ir betono korozija - ne tik laiko poveikio vaisius. Konstrukcijos silpnėja ir dėl klimato poveikio. Remontuojant, rekonstruojant, atnaujinant, apšiltinant namų fasadus būtina įvertinti lodžijų ir balkonų būklę, juos suremontuoti.

Svarbu: žiniasklaidos priemonėse griežtai draudžiama.

tags: #balkono #plokstes #renovacijos #technologija