Statant bet kokį statinį, įskaitant ir balkonus, svarbu žinoti, kokie atstumai turi būti išlaikyti nuo sklypo ribos. Lietuvoje šiuos atstumus reglamentuoja įvairūs teisės aktai ir statybos reglamentai. Šiame straipsnyje aptarsime pagrindinius reikalavimus, susijusius su balkono atstumu nuo sklypo ribos, bei kitus svarbius aspektus.
Statybą leidžiantys dokumentai
Prieš pradedant statybas, svarbu išsiaiškinti, ar reikalingi statybą leidžiantys dokumentai. Nuo 2017 m. sausio 1 d. statant gyvenamąjį namą iki 80 m² ir 8,5 m aukščio, reikalingi statybą leidžiantys dokumentai, t. y. projektas ir statybos leidimas.
Jei kalbame apie kitos (ne gyvenamosios) paskirties pastatus, tuomet iki 80 m² ir 8,5 m aukščio (jei pastatas numatomas statyti ne mieste/miestelyje, nėra taikomi saugotinių teritorijų apsaugos apribojimai, t.y. draustiniai, nacionaliniai parkai, kultūros paveldo zona ir pan.), nereikalingi projektai ir statybą leidžiantys dokumentai.
Pavyzdžiui, jei soduose norite pasistatyti sodo namą, o sodai yra kaime, nėra taikomi saugotinų teritorjų apribojimai, galite statyti iki 80 m² ir 8,5 m aukščio be jokių projektų ir statybos leidimų.
Minimalus atstumas iki sklypo ribos
Statant pastatą, reikia laikytis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos įstatymų bei teisės aktų reikalavimų. Paprastai atstumas nuo namo iki sklypo ribos gyvenamojoje zonoje turi būti ne mažesnis kaip 3 metrai.
- Turite išlaikyti 3 m atstumą iki sklypo ribos nuo labiausiai atsikišančios konstrukcijos (dažniausiai stogo ar balkono).
- Jei atstumas iki ribos mažesnis, tuomet susitarkite su kaimynų ir nusibraižę paprastą schemą, pasiimkite kaimyno sutikimą statyti namą arčiau kaip 3 m iki sklypo ribos.
Tačiau šis atstumas gali kisti priklausomai nuo savivaldybės teritorijų planavimo dokumentuose nustatytų reikalavimų arba vietos statybos taisyklių. Kadangi kaimyno namas yra 1 metro atstumu nuo sklypo ribos, rekomenduotina pasitarti su vietos savivaldybės architektūros skyriumi ar atitinkama institucija, kad gautumėte tikslesnę informaciją ir įsitikintumėte, ar galioja kokios nors išimtys arba papildomi reikalavimai. Taip pat gali būti reikalingas kaimyno sutikimas dėl sumažintų atstumų.
Sprendimas balkono terasai, kai neturime aukščio
Kaimyno sutikimas
Vadovaujantis STR 1.05.01:2017 7 priedu, rašytiniai besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų sutikimai (susitarimai) privalomi:
- Statant ant sklypo ribos sublokuotus pastatus.
- Statant pastatus ar stogą turinčius inžinerinius statinius arčiau kaip 3 m atstumu nuo sklypo ribos, tačiau ne arčiau kaip 1 m (skaičiuojant atstumą horizontalioje plokštumoje nuo labiausiai išsikišusių konstrukcijų), kai pastato ar stogą turinčio inžinerinio statinio bet kurios konstrukcijos, esančios 1-3 m atstumu nuo sklypo ribos, bet kurio taško aukštis, matuojamas nuo žemės paviršiaus ties sklypų riba (žemesniojo paviršiaus, jei ties sklypų riba yra aukščių skirtumas), didesnis už horizontalų atstumą nuo šio taško iki sklypų ribos.
- Statant pastatus ar stogą turinčius inžinerinius statinius arčiau kaip 1 m nuo sklypo ribos.
Kilnojamasis ar nekilnojamasis turtas
Taip pat svarbu atskirti, kas yra kilnojamasis turtas ir nekilnojamasis. Kilnojamajam turtui statybinė teisė nėra taikoma. Kilnojamasis daiktas yra toks, kurį galima perkelti į kitą vietą jo neišardant ir kitaip nepakeičiant jo vertės, paskirties.
Todėl reikia įvertinti ar vasarnamis (sodo namelis) yra kilnojamasis turtas ar nekilnojamasis (pvz. amerikietiški nameliai, kuriuos atveža į sklypą ir su kranu padeda į norimą vietą - kilnojamasis turtas, kol jis nėra prijungtas prie stacionarių inžinerinių sistemų (vanduo, nuotekos, elektra), o terasa su stogu jau bus tikrai nekilnojamasis turtas, todėl statybinė teisė jai bus taikoma.
Kūdros atstumas nuo sklypo ribos
Jeigu kūdra / baseinas nėra statinys, tai jo įrengimo klausimų nagrinėjimas nepriskirtas Inspekcijos kompetencijai ir reikėtų vadovautis Dirbtinių nepratekamų paviršinių vandens telkinių įrengimo ir priežiūros aplinkosaugos reikalavimų aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2012 m. liepos 12 d. įsakymu Nr. D1-590/3D-583, ir visais atvejais Žemės įstatymo 21 straipsnio 7 dalies nuostata, kad žemės savininkai ir kiti naudotojai privalo savo naudojamuose žemės sklypuose vykdydami ūkinę ir kitą veiklą, nepažeisti gretimų žemės sklypų savininkų ar naudotojų ir gyventojų teisių ir įstatymų saugomų interesų.
Jeigu paklausime nurodytas dirbtinis nepratekamo paviršinio vandens telkinys būtų priskirtinas inžineriniams statiniams, tai, vadovaujantis statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 11 priedo 3 punkto nuostatom, jis turėtų būti statomas ne arčiau kaip 1 m atstumu nuo sklypo ribos.