Balkasodžio Sodyba: Istorija, Šventės ir Partizanų Kovos Plento Kaime

Balkasodžio sodyba, įsikūrusi Alytaus rajone, - tai ne tik vieta šventėms ir poilsiui, bet ir istoriją menanti erdvė, kurioje persipina partizanų kovos, gamtos grožis ir prabangus žirgynas. Ši autentiška sodyba, puoselėjama jau penktos kartos, kviečia lankytojus pasinerti į įspūdžių ir atradimų kupiną kelionę. Sėkmingai verslą laikinojoje sostinėje ne vieną dešimtmetį vystęs vyras galėjo rinktis ateitį bet kuriame pasaulio krašte, tačiau nutarė išpuoselėti senelių bei tėvų mylėtą ir saugotą sodybą Balkasodžio kaime, Alytaus rajone.

Alytaus rajonas Lietuvos žemėlapyje

Partizanų Kovų Pėdsakai

1945 m. balandžio mėn. apsisprendžiau partizanauti Dzūkijoje. Praslinko penkeri darbo metai. Dienos, savaitės ir mėnesiai bėgo nepaprastai greit. 1952 m. paskutinės išlaisvinamosios kovos veikia slaptai. paslaptį. išgyvenimai partizanavimo laikotarpiu yra atskira paslaptinga istorija. ką patyriau. tai, ką apie LLKS žinau. aiškiai nurodyta, kur juos perduoti Lietuvai sulaukus nepriklausomybės. be pagražinimų ar perdėjimų. Pasirinkta mokytojo profesija buvau ypač patenkintas.

Šitai ir daugybė panašių įvykių mane nepaprastai paveikė. užkampyje, todėl ne tiek daug susidūriau akis į akį su komunizmu. susirinkimuose ir mitinguose. ant prie pat šaligatvio buvusios aukštos lentinės tvoros. perskaičiau tą lapelį. lietuviai raginami nenusiminti, nepasiduoti priespaudai ir kovoti su okupantais. Labiausiai man įstrigo žodžiai: „.. tik, vyrai, pajudinkim žemę. civiliniais drabužiais, stovi MGB viršininko pavaduotojas Kerberis. prasibrovęs nuplėšė lapelį. atsišaukimo turinys. MGB manęs vis dar nepersekiojo. politiniame gyvenime nedalyvavau, tad ir prikišti nelabai buvo ką. mokyklą, MGB nežinojo. pulkuose eiliniu. priešui neišdavė. Sena patarlė sako: „Kai nori mušti, tai ir lazdą randi". Taip buvo ir man.

partizanams laidavo tas ūkininkas X. pačią organizaciją ir veiksmus teirautis dar negalėjome. kada, mudu pareiškėme pageidavimą stoti į partizanų gretas. kitas susitikimas įvyks po kelių savaičių, t. y. 1945 m. balandžio mėn. 12 d. Nuvykau kartą į Nemunaičio apylinkes. savo giminaičiu - Jonu Bielevičiumi, kuris tuo metu jau buvo partizanas. turėjo šeimą, buvo gerokai vyresnis už mane. išblaškytas. Skundėsi, kad būryje stinga intelektualinių pajėgų. paprasta, bet labai prasminga. kalėjiman ima, O jūs? . . kasžin, ar matot mūs pasišventimą. .. stoję į eilę, kaip tikri vadovai Švieskit mus ir neduokit gest pradėtai kovai! Bet, mus sykį sukurstę, vienus nepameskit. veskit! Ar galėjo tokios mintys manęs nepaveikti?!! jau Vabalių miškuose. Jų buvo trylika, visi gerai ginkluoti.

kokią valandą. Visų veiduose mačiau nepaprastą ryžtą ir didžiulę Tėvynės meilę. Jie man buvo tokie artimi. .. Dzūkijos kraštą. Prisidėjo ir jis. Ėnėme ruoštis. nueiti pas partizanus nenorėjome. šaudmenimis. mokytoją Albertą Perminą. padėjo pargabenti juos į miestą. kulkosvaidis, šaudmenų ir radijo siųstuvas. ir Kar. Juozapavičiaus tiltą pasiekėme mano butą, kuriame viską paslėpėme. paaiškinti, kam mums tie ginklai. partizanų gretas. Jo tėvas buvo darbininkas, kurį vokiečiai nušovė. tėvu ir Albertas buvo išvestas sušaudyti, bet per stebuklą išliko gyvas. Perminas buvo idealistas, mes supratome jo norą, nusprendėme imti jį drauge. „raudonajame kampelyje". Gaidys apdergė Leninui plikę. žinojo MGB organai. Sarkienę. Pareikalavo smulkios autobiografijos. ne viską smulkiai aprašiau.

pasiruošti gegužės pirmosios šventei. J. pareigų. „šventei". Pedagogai lobai nustebo, kad mudu pasišovėme tokiam „kilniam" darbui. teatro parsivežti grimo ir drabužių artistams. parvešiu seminarijai sporto inventoriaus ir pan. kelti įtarimo. nelaimė. Pagaliau atėjo taip laukta balandžio 25-oji. seminarijos auklėtiniai matytų mus išvažiuojant Kaunan. Užėjau dar į savo auklėjamąją klasę. .. suprasti, ką tada jaučiau. . . seminarijos. Sėdom ant dviračių ir pasileidom gatve. ir, reikia prisipažinti, akys sudrėko. .. reikštis. link - panemunėn. žmogaus akių. Taip sulaukėme tamsos. Kaip buvo sutarta, atėjo du asmenys.

iš jų paėmė dviračius, antrasis palydėjo pro Kar. Alytaus amatų mokyklon. eiti partizanauti. negalėtų labai kibti MGB, antra, kad jam nebūtų taip skaudu su manim skirtis. prie savo buto ir pasiimti kieme paslėptus ginklus bei šaudmenis. padėjo vienas asmuo. kambarį. Brolis, palinkęs prie knygos, tyliai skaitė - ruošė pamokas. kad šviesa ima mirgėti, smaugia gerklę, tad kuo skubiausiai atsitraukiau. . . Mylimą brolį mačiau paskutinį kartą. .. Šiandien jis Sibire pusgyvis... Prie Nemuno nekantraudamas laukė Kulikauskas. vokišką karabiną ir puolamąją granatą. tilto link. Patys slinkome krūmais. Dabar su mumis buvo dar vienas asmuo. taip viskas vyko, kaip buvau numatęs. Pagaliau netoli tilto sustojome. kartus pamėgdžiojau vieno paukščio balsą. Nuo kranto atsiliepė. Perminas, kuris ir turėjo čia laukti. Su viskuo skubiai kėlėmės per Nemuną.

baidare keltis buvo lengviau negu luotu, tačiau sugaišome nemažai. padėkojome mus perkėlusiesiems ir kuo skubiausiai patraukėme pirmyn. pereiti plentą. penkiolika vyrų. Paaiškėjo, kad vos nepavėlavome. jiems jau buvo kilęs įtarimas, kad mes visai neatvyksime. Ir mūsų, ir laukusiųjų veidai pralinksmėjo. kad jie palaukė, nes priešingu atveju būtume atsidūrę keblioje padėtyje. Ilsėtis nebuvo kada, visi patraukėme Einorių miško link. Bemaž visą laiką slinkome vorele krūmais ir mišku. viskas buvo nauja ir neįprasta. Būrio vyrai slinko tyliai, bet greitai. triukšmą. Niekas nieko dėl to nesakė, bet mes stengėmės būti atsargesni. pasiekėme Einorių miško pakraštį. Sustojome poilsio. partizanai tuojau ėmė valyti. kulkosvaidžiui, kurį vyrai tuoj pat išardė ir pradėjo kruopščiai valyti. stengėmės laikytis vyriškai, bet akys lipte lipo. nusišypsojo ir patarė kuo ramiausiai ilsėtis. sėdėjom. Iš tikrųjų mes tuomet turėjom atrodyti juokingai. Kai mus pažadino, saulutė jau buvo aukštai pakilusi. pirmuosius partizaniškus pusryčius. Po to įvyko visuotinis būrio pasitarimas.

Kazlauskas, Alovės vls., Dobrovolės k.). Klaipėdoje - Jūrininkų mokykloje. ruošėsi keltis su ginklais per Nemuną. apylinkių savo būriui apginkluoti. tuojau sužinojo išblaškyto būrio vyrai. Mūsų būrys vėl ėmė augti. 1945 m. gegužės mėn. 1 d. suformavau tris pilnus būrius ir ėmiau vadovauti kuopai. Sudariau kuopos štabą: Daktaras (Kulikauskas), Jūrininkas (Perminas) ir Klevas. Judėdavome visa kuopa ir tik mažais atstumais. vidutiniškai buvo per septynias dešimtis. Sargybas išstatydavome labai stiprias. Visi kovotojai ir pareigūnai savo pareigas atlikdavo uoliai. griežtą drausmę. Mums sekėsi, visų nuotaika buvo labai gera. reikšdavo norą stoti vis nauji asmenys. Priimdavom tik kai kuriuos. konspiracija buvo prasta. mūsų stovyklavimo vietas. Su šia negerove buvo labai sunku kovoti. Vadovauti šios kuopos partizaninei veiklai buvo nelengva. Apylinkės man nežinomos, žmonės nepažįstami. Stigo žemėlapių. tolimesnes apylinkes taip pat menkai tepažino. Iš pradžių mitybos klausimus spręsti nebuvo sudėtinga.

Nakčiai apsistodavome pas du tris ūkininkus. Valgydavome pas ūkininkus skyriais. Papusryčiavę ir gavę maisto pietums, švintant įžygiuodavome miškan. paėjėję gilyn, apsistodavome numatytoje vietoje. valydavo ginklus. Pavakare atlikdavau keletą manevrinės rikiuotės pratimėlių. Pasikeisdami rengdavom pašnekesius-pamokas kovotojams. 24 val. jau gerokai sustiprėjęs ir, nors rankos dar nevaldo, nori grįžti į būrį. perimti savo globon. link. Apsistojome pas du ūkininkus. persikėliau per Nemuną. Susitikimo vietą atpažinome. Mūsų jau laukė. pas kelis Balkasodžio kaimo ūkininkus. šnipų, labai pakenkusių gyventojams. pasižymėjau. Po kelių valandų vėl persikėlėm per Nemuną jau su Leng-veniu. buvo sukilę ir mūsų laukė. persikėliau per Nemuną. apstojome Balkasodžio kaimą. asmenų, kurie turėjo būti suimti ir jų nusikaltimai išaiškinti.

maždaug 0,5 km plote. apylinkę ir galėtų užkirsti kelią, jei nusikaltėliai mėgintų sprukti. kurioje galėjo būti įtariamasis. Įėjau į trobą. Šeima valgė. gyvena toks ir toks ūkininkas. esąs jo kaimynas Atsisveikinau. Pasukom antro ūkininko sodybos link. nutolę apie 100 m, kai staiga pasigirdo trys ilgos kulkosvaidžio serijos. mūsų kulkosvaidininkas. bėga miško link. kurį buvo nuėjusi antra partizanų grupelė ieškoti kito įtariamojo. kalno prie kulkosvaidininko. numeris jį prisivijo. pristatyti. trobą, nusikaltėlis sėdėjo prie stalo. partizanai pasakė, kas esą, ir liepė parodyti dokumentus. staiga sviedė granatą (rusišką) stovėjusių septynių partizanų pusėn. sprogo prie pat partizano Zigmo. Jis buvo sunkiai sužeistas į abi kojas. būrininkas - į pilvą. nesužeistas, tačiau partizanai tuoj pat jį nukovė. visiškai sveika. pistoletą, kuris paimtas drauge su nusikaltėliu. Pasiėmę sužeistuosius, persikėlėme per Nemuną. Zigmas visiškai silpo. nušautume. Paėmiau iš jo pistoletą. Jau temo. apsaugos lydimi, patraukėme į Nemunaičio bažnytkaimį, kur gyveno daktarė.

Išstatėme stiprias sargybas, o daktarei įsakiau suteikti pagalbą sužeistiesiems. Paaiškėjo, kad partizano Zigmo kojos labai sužalotos. trisdešimt žaizdų. Bažnytkaimyje užtrukome iki vidurnakčio. buvo apžiūrėti. Reikėjo kuo toliau nužygiuoti, nes tikėjomės priešo puolimo. Traukėme sparčiai - bemaž be poilsio. Visi labai išvargome. kelioms minutėms stabtelėdavom; vyrai krisdavo ant žemės ir užmigdavo. nuolatos juos perskaičiuoti, kad kurio nors nepaliktume miegančio pakelėje. turėti pastotę. Zigmo sveikata vis blogėjo. sužeistąjį paguldyti Kauno ligoninėje. išvežė ligonį. Tačiau pakeliui įvyko nelaimė - juos kažkas išdavė. suimti. Zigmas atsidūrė Alytaus miesto ligoninėje. sunkios sąlygos. Jis baisiai kentėjo priedo tardomas, tačiau nieko neišdavė. tokiam vyrų skaičiui, lengvai galėjai patraukti priešo dėmesį.

štabo pareigūnais, ir nutarėm persikelti į Varčios mišką. paliktomis šeimomis ir ūkiu. toliau nuo namų. Apie dešimt vyrų teko palikti prie jų namų. persikėliau į Varčios mišką. Keletui iš jų miškas buvo šiek tiek žinomas. Į Varčią įžengėme naktį. vieškelio, einančio maždaug per miško vidurį. užsitaisėme ginklus. Tuomet aš atsakiau. neatidengėme, tačiau aiškinimasis truko dar ilgai. arba jiems buvo nežinomi. Tačiau vis dėlto aiškėjo, kad tai ne priešai. Iš ten du pakilo ir artėjo į vidurį. tą patį. Susitikom ir pasisveikinom. pavardė Ramanauskas. Žaibas iš pirmo karto padarė man gilų įspūdį. Netrukus kalbėjomės jau visa grupelė. pasirinkti tinkamą stovyklavietę. netoliese. Pasirodo, mūsų vaikščiojimą po mišką išgirdo jų stovyklos sargybinis. Tuoj pranešė Žaibui. patikrinti padėties. Žaibas pakvietė mus užeiti į jų stovyklą. priėmiau. Užsukome. Vyrai buvo pasistatę palapines, apdengtas eglišakėmis. Dauguma stovyklos įgulos miegojo.

Guobą (Vaclovą Petrauską, kilusį iš Daugų vls. rankomis ir kojomis. pabėgti. Papusryčiavome. žemėlapio. žmogus surištas ir. kodėl jo niekas nesaugo. dieną jam būsiąs surengtas Karo lauko teismas. stebimas". Guoba mostelėjo ranka į netoliese esančią palapinę. nenuleidžiantis akių nuo suimtojo. slapčia, jam to nežinant, man paaiškėjo tik po kelių dienų. Tuo tarpu Žaibas grįžo su žemėlapiu. kurį laiką pagyventi Varčios miške. Pasiskirstėme veikimo ir judėjimo rajonus. Žaibą pakviečiau aplankyti mūsų stovyklą. stovykla. Išsidėstėme skyriais. pastatytos palapinės. Visą kitą dieną vyko įsikūrimo darbai. Susitvarkėme. Įrengėme tris nuolatinius sargybos postus. Kas 24 vai. Dabar reikėjo spręsti kuopos maitinimo klausimą. įsteigiau ūkio skyrių, kurio viršininku paskyriau Jūrininką. neturėjo jokių kitų pareigų. važinėdavo maištauti. ieškoti maisto.

Tarp besitariančiųjų buvau aš ir Daktaras. Jūrininkas. Staiga čia pat pasigirdo pistoleto šūvis, Jūrininkas sukniubo. krapštinėjo ir netikėtai paleido šūvį. Mūsų kuopoje buvo sanitarė. sužeistajam. Tačiau reikėjo išimti antroje kojoje įstrigusią kulką. daktarą. Daktaras atvyko. Varčioje gyventi buvo labai gera. miškas atrodė kaip pasakoje. Žydėjo ievos. palapinių. Iki vidurnakčio liepsnodavo šeši laužai. atskiros šeimynėlės. kildavo garsesnės kalbos ir juokas, o tai jau buvo nepageidautinas dalykas. ir tyliai šnekučiuodavosi. Nakties metu mėgdavau stebėti stovyklą iš toliau. nesurašysi. buvo masiškai varomi gyvuliai. buvo varomos karvės ir avys. vietose jau buvome lankęsi, o tolimesnes sunku pasiekti. apylinkės partizanų dalinėlis, vadovaujamas Komendanto. apie 120 laisvės kovotojų. labai gerų galvijų. galvijus visoms stovykloms. nebuvo galima - mėsa greit gesdavo. Karves teko laikyti gyvas, jas ganyti. paskirti partizanai piemenys, kartais ganyti tekdavo uz bausmę.

buvo užtverti gardai, kuriuose jas šerdavom žole. gyvenusių komunistų ūkių, kurie jau buvo išbėgę gyventi į miestus. stovykloje buvo dar trys jojami arkliai ir jiems pabalnojimai. atimtas iš ruso, antras - iš istrebitelio, trečią padovanojo vienas ūkininkas. siūlė kumelę. susibičiuliavome. aplankydavome. Kiekvieną dieną keisdavomės žvalgybos žiniomis. žvalgymas paprastai būdavo atliekamas iki pusryčių. nepastebėta, jausdavomės saugiai. Partizanų avalynei taisyti turėjome batsiuvį. pats žmogus, kurį mačiau surištą Žaibo stovykloje. prasižengimą išpirkti - pasilikti pas partizanus ir taisyti jiems avalynę. Apsirūpinti avalyne partizanams buvo labai sunku. naujos nebuvo, o senąją bemaž po kiekvieno žygio tekdavo taisyti. tikrai reikalingas. Nutarta pasinaudoti to žmogaus paslaugomis. laišką savo namiškiams. visus batsiuvystei reikalingus įrankius. Darbo jam buvo per akis. stropus. Vėžio būrio stovykloje jau atsirado ir armonika. partizano Kudirkos. Vykdavo net linksmavakariai. linksmiau - gali pasiklausyti armonikos.

saugumui. nakties žygio, pamiškėje būdavo „išbandomi ginklai". nors iš partizanų. terorizavo gyventojus. gulėjo surišti ir laukė dieną įvyksiančio Karo lauko teismo. partizanas Šoferis. Jis vaikščiojo užsikabinęs užtaisytą rusišką šautuvą. Lįsdamas pro tankias eglių šakas, užkabino nuleistuką, nuaidėjo šūvis. pamanė, kad šovė priešas. Palikęs suimtuosius, jis nupūškė į stovyklą. pranešė jam padėtį. Buvo apsupta posto vietovė, bet nieko įtartina nepastebėta. Jockus tuoj susivokė ir patikrino sargybinio šautuvą. Paslaptis paaiškėjo. antausį. bažnytkaimio yra mūsų kuopos adresu pristatyta dovanų iš X vietos. kelis vyrus tuo įsitikinti. kiekį baltinių ir kt. Kitą kartą tuo pačiu būdu buvo gautas vokiškas karabinas. miške laikosi partizanų dalinys, kuris pageidauja su mumis užmegzti ryšius. Paskyrėme susitikimo datą ir vietą - prie Nedingės kapų. naktį aš ir Klevas išjojom Nedingės link. vyresniuoju prisistatęs partizanas Gegutis - Vincas Ivanauskas iš Masališkių k. - ir partizanas Paukštis.

partizanais ir sutinka pereiti mano priklausomybėn. kovotojų, tuo metu dalyvavusių susitikime. apylinkėje. kuopos ir sudaryti stiprų dalinį. kurios aš laikiausi, dar nebuvo tikrai partizaniška. neįsivaizdavome, kad priešas galėtų mus sumušti. Susitikimo dieną aš ir Klevas išvažiavome pastote. Kryžkelėje mūsų niekas nestabdė. Važiavome toliau. pasiūlė sukti bažnytkaimin ir, ten palikus pastotę,...

Kelionė po Autentišką Sodybą

Kelionė po autentišką, penktos kartos puoselėjamą sodybą prasideda nuo svečius pasitinkančių, viduramžių laikus menančių vartų, saugomų vilkų. Vartus ir daugybę kitų meno kūrinių sodyboje sukūrė įžymus menininkas Stasys Žirgulis! Iškart už vartų įspūdingos gamtos apsuptyje auga didingas ąžuolas, o jo prieglobstyje svečiai kaipmat pastebės 9 puslankiu išsidėsčiusius skaptuotus krėslus, simbolizuojančius šeimoje augusius devynis brolius ir seseris.

Stasys Žirgulis

Sodybos Įsikūrimo Istorija

Lyg šeimos paveldas greta ąžuolo atstatytas šeimos namas, tapęs visa ko kūrybos pradžia. Kilus norui atverti šią erdvę svečiams pelkynų vietose atsirado ežerai, gėlynų bei augalų landšaftai. Taip po truputį kūrėsi autentiška sodyba, o ją pildė nauji gyventojai. Šeimos ūkyje, greta galvijų, atsirado pirmosios alpakos, o Tautvydas Barštys, gyvenime nuolat lydimas sporto bei meilės žirgams, paskatino žirgyno atsiradimą.

Alpakos

Idėjos gimė sinergiškai - architektai, kaip tvaraus planavimo specialistai, vedami išskirtinių asmenybių meno idėjų, įgyvendino koncepciją kurdami autentišką aplinką. Sodyboje išpuoselėtas kiekvienas žemės lopinėlis, čia apstu meno kūrinių, o paukščių skulptūros, simbolizuojančios rūpestį ir saugumą, leidžia pažinti laisvę bei erdvę.

Tautvydas Barštys: Verslininko Kelias

Istorija, verta kino filmo scenarijaus - taip būtų galima apibūdinti vieno turtingiausių Lietuvos verslininkų Tautvydo Barščio gyvenimo vingius. Užaugęs kaime Alytaus rajone ir bet kokia kaina veržęsis į miestą, vyras po kelių dešimtmečių nutarė ten sugrįžti. Mesti ilgus metus kurtą verslo imperiją ir į gyvenimą pažvelgti kitomis akimis garsų šalies verslininką privertė išgirsta negailestinga ligos diagnozė - vėžys. Tuomet žinomas vyras nutarė sulėtinti gyvenimo tempą ir, kaip pats sako, gyventi dėl savęs. Kadaise dažnas prabangiausių vakarėlių svečias, šiandien jis atrado visai kitokį gyvenimo ritmą - ramybę ir gamtos harmoniją, kurią sukuria jo išpuoselėtas žirgynas. Gyvenime atėjo momentas, kai verslininkas suprato, kad tikroji prabanga nėra triukšmingi vakarėliai ir miesto šurmulys, o galimybė būti su savimi, bičiuliais bei šeima, drauge mėgautis tyla ir gamta.

Atstatant tėvų namą, o šalia įkuriant žirgyną ypatingas dėmesys buvo skirtas ne tik autentiškai architektūrai, bet ir aplinkai - čia įkurdinti išskirtiniai žirgai. „Royal Horse Resort“ žirgyne savo milijonus kainuojančius ristūnus verslininkui prižiūrėti patiki netgi arabų šeichai. Ši vieta tapo ir tikru traukos centru jo šeimai.

Tautvydas džiaugiasi, kad jo puoselėjamą žirgyną yra pamėgę ne tik begalė jo garsių bičiulių, bet ir pasaulyje žinomų žmonių. Pavyzdžiui šių metų balandžio 23 dieną vienas žinomiausių ir skandalingiausių šalies atlikėjų E.Dragūnas-Selas T. Barščio sodyboje šventė 49-ąjį gimtadienį.

Tautvydas Barštys ir Egidijus Dragūnas-Selas

Pramogos ir Veiklos

Čia gausu įvairių veiklų - Jūsų laukia teniso bei padelio aikštės, vandenlenčių parkas, krepšinio aikštelė, patogiam svečių apgyvendinimui įrengti kotedžai, VIP konferencijų salės, erdvės lauko renginiams bei fotosesijoms, takas, didingu mišku vedantis iki pat Nemuno. Siūlome edukacinę programą mokyklinio amžiaus vaikams, kurios metu jaunųjų gamtos ir gyvūnų entuziastų lauks kelionė po autentišką penktos kartos puoselėjamą sodybą ir išskirtinai inovatyvų žirgyną. Ekskursijos metu pasigrožėsite garsaus menininko Stasio Žirgulio skulptūromis, aplankysite „Royal Horse Resort” gyvūnus - alpakas, žirgus, dekoratyvinius triušiukus, avis, ožiuką, asilą bei palepinsite juos skanėstais.

Žirgynas „Royal Horse Resort“ siūlo pasaulinės klasės jojimo įrangą, aprūpinančią bet kokio lygio ir disciplinos žirgus. Kviečiame Jus pasinaudoti šia išskirtine galimybe ir apsilankyti pas mus!

Būtina išankstinė registracija. Dėl rezervacijos kreipkitės telefonu +370 685 99 996 arba el. paštu.

Informacija lankytojams:

  • Žirgyno adresas: Šilelio g.
  • Ekskursijos trukmė: 1 val. 30 min.

Sodybos Varėnos Rajone

Jūsų pasirinkimui - sodybos Varėnos rajone. Išsirinkite geriausią sodybą iš 24 pasiūlymų ir užsisakykite be tarpininkų.

Sodybos Varėnos rajone:

  • Mini SPA Lynežeris Lynežeris, Varėnos rajonas
  • Sodybos „Mildupis“ nuoma Varėnos rajone - vestuvėms, gimtadieniui, įmonės šventeiKovo 11-ajai Perlojos k., Varėnos rajonas
  • Sodyba „Ūlos akis“ Varėnos rajone - poilsis ir šventės prie Ūlos upės Manciagirio km., Varėnos rajonas
  • Sodyba "Kankorėžis": nameliai, pirtis, kubilas Panara, Varėnos rajonas
  • „Nojaus Laivas“ - poilsio centras netoli Druskininkų - poilsiui ir šventėms! Pagronyčio k., Varėnos rajonas
  • Namelių nuoma Varėnos rajone, 50km. nuo Vilniaus - "Taurupis" Čebatorių km., Varėnos rajonas
  • Sodybos „Vila Dzūkija“ nuoma - šventėms, renginiams Pavardaunys, Varėnos rajonas
  • „Baublio krantas“ - poilsiavietė su pirtimi prie Ilgio ežero Varėnos raj. Merkinės sen., Varėnos rajonas
  • Sodyba „Keružė“ prie Lavyso ežero - namelių nuoma, stovyklavietė, baidarės Lavyso k., Varėnos rajonas
  • tags: #balkasodzio #sodyba #sventems #plentos #kaime