Kiekvienos įmonės darbuotojams, priimantiems valdymo sprendimus, taip pat visiems kitiems informacijos vartotojams labai svarbu kuo tiksliau žinoti, kokio dydžio turtu disponuoja įmonė, kokia jo sudėtis bei kieno nuosavybė jis yra. Be to, visiems finansinių ataskaitų vartotojams svarbu turėti informaciją apie tai, ar efektyviai naudojamas įmonės disponuojamas turtas.
Viena iš svarbiausių buhalterinės apskaitos uždavinių - teikti informaciją įmonės finansinei būklei įvertinti, operatyviai kontroliuoti įmonės finansinę veiklą, laiku priimti racionalius valdymo sprendimus. Tokiai informacijai gauti sudaroma finansinė atskaitomybė, kurios svarbi sudedamoji dalis yra buhalterinis balansas.
Finansinė atskaitomybė - tai įmonių ataskaitinių dokumentų rinkinys, skirtas išoriniams, o iš dalies - ir vidiniams vartotojams, kuriame pateikiama apskaitinė informacija, apibūdinanti įmonės finansinę būklę įvairiais aspektais. Pati svarbiausia atskaitomybės ataskaitos forma yra balansas. Taigi Lietuvos įsiliejimas į tarptautinį verslą priklauso nuo įmonių sugebėjimo pateikti patikimą finansinę informaciją, kuri yra pamatas, atliekant investicinius sprendimus užsienio ir Lietuvos verslininkams.
Balanse nurodoma, kokiu turtu disponuoja įmonė ir kam šis turtas priklauso. Balansą sudaro dvi dalys. Vienoje dalyje parodoma turto sudėtis, o kitoje - nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų rodikliai. Turto rodiklių dydžio bendra suma turi būti lygi nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų rodiklių dydžio bendrai sumai.
Balanse turtas, nuosavas kapitalas, įsipareigojimai išdėstomi tam tikra tvarka ir detalizuojami atskirais straipsniais. Smulkiausia nedaloma sudedamoji balanso dalis yra straipsnis. Jis balanse apibrėžiamas kaip lėšų eilutė. Dėl patogumo vienarūšiai straipsniai jungiami į grupes, o pastarosios - į skyrius. Grupes galima suskirstyti į pogrupius. Visi balanso straipsniai turi būti patikimai įvertinti.
Svarbu atkreipti dėmesį į loginį ryšį tarp balanso, turto, nuosavo kapitalo bei įsipareigojimų dalių. Turtas paprastai pateikiamas pagal jo likvidumo lygį. Turto dalis užbaigiama likvidžiausiu turtu - grynaisiais pinigais, o įsipareigojimų dalis - skolomis, kurios turi būti grąžintos greičiausiai.
Parengtas ir patvirtintas 2 VAS ,, Balansas‘‘ nurodo, kaip turi būti pateikiama, klasifikuojama ir atskleidžiama informacija apie įmonės turtą, nuosavą kapitalą ir įsipareigojimus. Visų pirma reikia mokėti parengti pačią balanso formą, surašyti visus rekvizitus (privalomus duomenis), be kurių ši atskaitomybės forma apskritai neturėtų juridinės galios.
Pirmoje - eilės numerio - skiltyje, kaip įprasta visose lentelėse, pateikiamas rodiklio eilės numeris. Pastabų skiltyje nurodomi specialių buhalterinės apskaitos registrų, vadinamųjų sąskaitų, kurių duomenų pagrindu užpildomi straipsniai, kodai. sumos. Jos perkeliamos iš ankstesnių metų balanso Finansinių metų stulpelio. Ši informacija pateikiama, norint palyginti ataskaitinių finansinių metų duomenis su ankstesnių finansinių metų duomenimis. Turto ir nuosavybės dalių paskutinės eilutės Turtas iš viso bei Nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų iš viso skirtos bendroms turto ir nuosavybės bei įsipareigojimų sumoms surašyti. Kiekvieną ataskaitą, tarp jų ir balansą, savo parašu tvirtina įmonės adminstracijos vadovas.
Apskaitos standartų pasikeitimas neturėtų įtakoti įmonių verčių. Tačiau iš pateiktos lentelės matome, jog gali nemažai pasikeisti vertinimui reikšmingi dydžiai - EBITDA, grynoji skola, t.t.
Didėja įmonės vertė (angl. enterprise value) - dėl veiklos nuomos įsipareigojimo įtraukimo į grynąją skolą.
Mažėja vidutinių svertinių kapitalo kaštų norma (angl. weighted average cost of capital - WACC), dažnai naudojama verslą vertinant pajamų metodu pinigų srautams diskontuoti - dėl padidėjusios skolinto kapitalo dalies įtraukus veiklos nuomą (skolinto kapitalo kaštai įprastai yra mažesni nei nuosavo).
Keičiasi įmonės vertės ir EBITDA rodiklis (angl. EV/EBITDA) - jis gali tiek didėti, tiek mažėti. Pokyčio kryptis priklauso nuo santykio tarp turimų lizingo įsipareigojimų ir lizingo įmokų.
Pirmoji didelė problema - priklausomai nuo pasirinktų apskaitos standartų, identiškos įmonės Lietuvoje turės skirtingus lyginamuosius rodiklius. Netgi daugiau - ta pati įmonė, lyginant 2018 m. ir 2019 m., jau turės kitokį rezultatą, net jeigu niekas iš tiesų nebus pasikeitę. Įsivaizduokite situaciją, kuomet dalis sandorio kainos, sumokėtos už imonę 2018 m., buvo susieta su pavyzdžiui 2020 m.
Aišku, ateityje VAS perėmus TFAS 16 nuostatas (kai/jei tai atsitiks), ilgainiui mūsų aptarta pirmoji problema išnyktų. Standartas teigia, jog įmonės balanse pripažįstant veiklos nuomos kontraktą turi būti atsivežlgiama į jo trukmę.
Akivaizdu, kad esant vienodoms visoms kitoms sąlygoms, vienerių metų veiklos nuomos konktrakto vertė bus mažesnė nei dvejų metų, ir t.t. Tiesioginį ryšį tarp likutinės veiklos nuomos termino trukmės ir daugiklių bei, atitinkamai, verslo vertės pamatyti nėra taip lengva, todėl pasitelkime pavyzdį. Turime dvi įmones: A ir B. Jos yra identiškos, vienintelis skirtumas - įmonė A turi 2 m. veiklos nuomos sutartį (be galimybės pratęsti), įmonė B - net 20 m. veiklos nuomos sutartį.
Nors egzistuoja tikimybė, kad įmonė A kas du metus pasirašydama naują veiklos nuomos sutartį nebūtinai gaus tas pačias sąlygas, visgi gali taip atsitikti, kad jos abi nuomosis tokį patį turtą visus 20 m. ir sumokės panašaus dydžio įmokas.
Kaip matome iš lentelės, įmonių A ir B EV/EBITDA daugiklis prieš TFAS 16 pritaikymą buvo vienodas ir siekė 6,0x. Tačiau pritaikius standartą A įmonės daugiklis sumažėjo iki 4,8x, o štai įmonės B daugiklis šoktelėjo net iki 8,5x (kadangi pastarosios veiklos nuomos kontraktas gerokai ilgesnis). Taigi, dėl naujojo standarto įtakos EV/EBITDA pasikeičia, be to - nevienodai.
„Vadinasi, nebeužteks susirinkti informacijos apie daugiklius iš viešai prieinamų šaltinių arba duomenų bazių; reikės sužinoti, ar įmonės jau taiko TFAS 16, bei kokios trukmės yra veiklos nuomos kontraktai. Tokios informacijos tiesiog žiūrėdami į balansą nematysime, - sako E Mechoncevas. - Tad kalbėdamiesi su savo finansų konsultantu nepamirškite paklausti, ar daugikliai yra „prieš“ ar „po“ TFAS 16.
Anot E. Mechoncevo, situacija iš esmės pasikeitė 2019 m. „Nuo tos dienos į lyginamąjį metodą reikia žiūrėti visai kitomis akimis, - pabrėžia specialistas.
Nuo 2019 m. sausio 1 d. prasidėsiantiems finansiniams metams taikomas standartas numato reikalavimą balanse dabartinę būsimųjų lizingo/nuomos mokėjimų vertę apskaityti kaip įsipareigojimą, o išsinuomoto ar lizinguojamo turto nuomos teisę kapitalizuoti kaip turtą.
Ką keičia TFAS 16:
- Veiklos nuoma atspindima įmonių balanse kaip naudojimosi teisės turtas bei dabartinės būsimųjų lizingo / nuomos mokėjimų vertės įsipareigojimas;
- Veiklos nuomos mokėjimai nebetraukiami į veiklos sąnaudas;
- Veiklos nuomos mokėjimai išskaidomi į palūkanų bei paskolos dengimo komponentus.
Anot E. Mechoncevo, „Lietuvos įmonėms aktualus ir dar vienas aspektas - po šiuo standartu taip pat paklius iš valstybės nuomojamas turtas, pvz., žemė - tai gali reikšmingai pakoreguoti daugelio įmonių balansus.
Akivaizdu, kad didžiausią poveikį standartas turės įmonėms, turinčioms daug veiklos nuomos sutarčių.
Investuojantys į akcijas Lietuvoje taip pat netruko pastebėti, kad kai kurių listinguojamų įmonių finansiniai rezultatai kiek netikėtai pakito - pvz., APB „Apranga“, liepos pabaigoje pateikusi pirmojo pusmečio finansinius rezultatus, nurodė, kad dėl šio standarto taikymo neigiama įtaka grupės pusmečio pelnui prieš apmokestinimą sudarė 285.000 Eur.
Jeigu kaimynas savo gamyklą pardavė už 10 metinių pelnų, o tavo gamykla uždirba 2 mln. Eur grynojo pelno per metus, šį metinį pelną padauginus iš dešimties iš karto galima nustatyti orientacinę savo gamyklos vertę - 20 mln. Eur. Tiesa, naudojant šį metodą, neatsižvelgiama į palyginamųjų objektų ypatumus, kurie paaiškėja tik atlikus detalų finansinį patikrinimą.
| Rodiklis | Įmonė A (2 m. nuoma) | Įmonė B (20 m. nuoma) |
|---|---|---|
| EV/EBITDA prieš TFAS 16 | 6,0x | 6,0x |
| EV/EBITDA po TFAS 16 | 4,8x | 8,5x |
