Broniaus Pundziaus gimtoji sodyba, esanti netoli Pievėnų kaimo Mažeikių rajone, yra svarbi vieta Lietuvos kultūros paveldui. Ši sodyba mena žymaus šalies menininko vaikystę ir kūrybinį kelią. Šiuo metu, nuošaliau nuo kelio į Pievėnus, yra žymaus šalies menininko gimtoji sodyba, kurią žymi didžiulis akmuo prie kelio posūkio.
Ženklas, nurodantis Broniaus Pundziaus gimtąją sodybą
Bronius Pundzius: Gyvenimas ir Kūryba
Bronius Pundzius gimė 1907 m. balandžio 23 d. šioje sodyboje. Žinomiausiu jo darbu laikomas Stepono Dariaus ir Stasio Girėno bareljefas ant Puntuko akmens Anykščių apylinkėse. Paminklo projektą narsiems lakūnams atminti B. Pundzius sukūrė dar 1937 metais ir planavo, kad jis stovės Kaune, tačiau Antrojo pasaulinio karo metu šie darbai sustojo.
Tai tik vienas iš daugelio darbų, kuriuos mums paliko kraštietis, tarp žinomiausių - dekoratyvinė skulptūros grupė „Trys milžinai“, skulptūra „Vandens nešėja“, kuriai 1939 m. buvo paskirta pirmoji valstybinė premija, o B. Pundziaus darbas buvo pripažintas geriausiu metų kūriniu, Maironio biustas Karo muziejaus sodelyje, o taip pat - prieštaringai vertinama skulptūra „Taikos sargyboje“, kuri nukelta nuo Žaliojo tilto Vilniuje…
Kaip savo atsiminimuose rašė nusipelnęs mokytojas Algirdas Gedvilas, P. Brazdžius puikiai prisiminė būsimojo skulptoriaus B. Pundziaus pirmuosius darbus: „Ventoje nuskendo jo klasės draugė, Bronius Pundzius labai jautriai reagavo į nelaimę. Ant jos kapo Viekšniuose jis sukūrė paminklą - merginos biustą, kuris per karą buvo sunaikintas ir išliko tik galvos modelis, kuris ilgą laiką buvo saugomas mokykloje, bet paskui kažkur prapuolė.
Kalbėdamas apie būsimo skulptoriaus jaunystę, jo pirmasis keramikos mokytojas A. Gedminui pasakojo: „Buvo jam sunku: tėvai nieko nepadėjo. Tad vaikinas ėmėsi įvairių darbų, užsidirbdavo pragyvenimui. Vienam husarui arklys nukando ausį, o Bronius Pundzius tiksliai nulipdė protezą ir gavo atlyginimą. Pastebėjo jo gabumus ir architektai, ėmė prie statybų papuošimų.“
Bronius Pundzius
Sodybos Muziejus ir Jo Likimas
1971 m. B. Pundziaus gimtojoje sodyboje buvo įkurtas muziejus. 1971 m. Mažeikių rajono laikraštis rašė: „Ekspozicija - graži ir tvarkinga. Čia matome skulptūrą „Kukurūzų augintoja“, S. Daukanto, J. Maironio biustus, poeto E. Mieželaičio skulptūrinį portretą, bareljefą „Atlanto nugalėtojams“ bei kitus skulptoriaus darbus.
„Sovietmečiu čia ekskursijos važiavo be perstojo - viena po kitos: ir moksleiviai, ir menininkai, ir taip žmonės, pamatę nuorodą prie to akmens. Viskas nutrūko po Nepriklausomybės atkūrimo, dabar retkarčiais atvyksta tik giminaičiai. Eksponatus išsivežė per uždarymą, priprašiau, kad paliktų memorialinę lentą, kuri skelbia: „Skulptoriaus Broniaus Pundziaus (1907-1959) gimtinė“. Ją pakabinome sodybos kitoje pusėje“, - pasakojo name gyvenanti E.
1979 m. Gimtoji skulptoriaus sodyba neperstatyta - gyvenamasis namas yra toks, kokiame augo būsimasis menininkas, jo pėdsakus mena dar ir ūkinis pastatas. Kambaryje, kur buvo ekspozicija, dabar laikomi šeimininkų daiktai. Pasak E. Mažonienės, niekas čia neprimena muziejaus.
„Koridoriuje tais laikais buvo sukabinta daug nuotraukų. Kai muziejus buvo uždaromas, tas nuotraukas paliko. Deja, ir jų išsaugoti nepavyko - jas laikėme savo atvežtoje ir kieme stovėjusioje klėtyje, kuri vėliau visiškai sudegė“, - pasakojo namo šeimininkė.
Tai, kad čia užaugo garsus šalyje skulptorius, mena ir sodybos gilumoje stūksantis bei apie tai informuojantis paminklinis akmuo su jo bareljefu.
Atminimo Įamžinimas
Siekiant įamžinti B. Pundziaus atminimą, prie kelio į Pievėnus pastatytas didžiulis akmuo su nuoroda į sodybą. Be to, sodybos gilumoje stūkso paminklinis akmuo su skulptoriaus bareljefu. 2014 11 23 ant Lietuvos šaulių sąjungos būstinės Kaune (Laisvės al. 34) atidengta memorialinė lenta su bareljefu: „Šiame pastate 1928-1929 m. dirbo vienas iš Lietuvos šaulių sąjungos įkūrėjų, organizacijos ideologas, pirmasis vadovas Vladas Putvinskis-Pūtvis (1873-1929)“ (lentos projekto autorius - archit. Stasys Pūtvis).
„Atidarydami skulptūros milžino memorialinį kambarį, norime nuoširdžiai padėkoti visiems prisidėjusiems, taip gražiai įamžinant jo atminimą. Muziejaus atidaryme, kaip pažymėjo šį renginį aprašęs laikraštis „Pergalės vėliava“, kalbėjo ir pirmasis skulptoriaus keramikos mokytojas bei vertintojas Viekšnių progimnazijoje Pranas Brazdžius.
Šis pedagogas, kuris Viekšnių švietimo įstaigoje dirbo 1922-1926 m., buvo kūrybinga ir šviesi asmenybė. Jo mokiniais buvo ir tapytojas Antanas Gudaitis, dailininkas Vaclovas Ratas-Rataiskis, pedagogas ir tautodailininkas Antanas Kazlauskas, Panevėžio dramos teatro vyriausiasis režisierius Juozas Miltinis, broliai Kačinskai - kompozitorius Jeronimas ir aktorius Henrikas, medikas prof. Telesforas Šiurkus.
Prieš 50 metų beveik du šimtai žmonių susirinko į sodybą netoli Pievėnų - balandžio 23 d. 1907 m. gimusio ir šioje sodyboje augusio skulptoriaus, dailės instituto dėstytojo žinomiausiu darbu laikomas Stepono Dariaus ir Stasio Girėno bareljefas ant Anykščių apylinkėse esančio Puntuko akmens, prie kurio yra nusifotografavęs ne vienas mūsų rajono gyventojas.
Paminklinis akmuo Broniaus Pundziaus sodyboje
Pievėnai: Trumpa Apžvalga
Pievėnai - kaimas Mažeikių rajono savivaldybėje, 13 km į pietus nuo Tirkšlių. Pievėnų pakraščiu teka Pievys (Ventos intakas). Yra Pievėnų Nukryžiuotojo Jėzaus bažnyčia ir varpinė (abi pastatytos 1788 m.), B. Pundziaus gimtoji sodyba (muziejus nuo 1971 m.).
Pievėnai minimi 1426 m. 1528 m. karinės prievolės sąraše nurodyti keli Pievėnų bajorai. 1776-1788 m. bajoras Feliksas Važinskis pastatydino bažnyčią ir jai skyrė 1 valaką žemės. Prie bažnyčios veikė pradžios mokykla, kurioje 1853 m. 1921 m. gavo parapijos teises, 1940 m. buvo 1686 katalikai. 1941 m. čia ėmė kurtis partizanų būrys.
1944 m. liepos 30 d. Pievėnų klebonijoje vykusio pasitarimo metu buvo įkurta Tėvynės apsaugos rinktinė, kuri kovėsi prieš sovietinę okupacinę kariuomenę. Sovietmečiu įkurtas J.