B Klasės Daugiabučių Renovacija: Reikalavimai, Parama ir Iššūkiai Lietuvoje

Artėjant šildymo sezonui, pastatų energinis efektyvumas vėl tampa opiu klausimu. Šildymo sąnaudos vis dar priklauso ne tik nuo gyventojų įpročių, bet ir nuo gyvenamojo namo būklės. Šiuo atžvilgiu itin opus senų daugiabučių renovacijos klausimas.

Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) informuoja, kad nuo 2024 m. lapkričio 11 d. jau galima teikti paraiškas seniems daugiabučiams namams atnaujinti siekiant B ar aukštesnės energinio naudingumo klasės taikant įprastinės bei tvarios skydinės renovacijos technologijas. Taip pat nuo lapkričio 11 d. APVA (Aplinkos projektų valdymo agentūra), Valstybės parama šįkart bus apskaičiuojama pagal naują tvarką - taikant fiksuotą įkainį.

Pagrindinė kvietimo sąlyga - atnaujinus daugiabutį, pasiekti ne mažesnę kaip B pastato energinio naudingumo klasę ir šiluminės energijos sąnaudas sumažinti ne mažiau kaip 40 proc.

„Kvietimas daugiabučių renovacijai siekiant B energinio naudingumo klasės paskelbtas po kelių metų pertraukos, todėl yra labai lauktas. Raginame gyventojus, daugiabučių administratorius, savivaldybes nedelsti ir pasinaudoti galimybe gauti paramą. Ši investicija duoda ilgalaikę grąžą - ne tik leidžia sumažinti šildymo sąskaitas, bet ir padidina būsto vertę, pagerina gyvenimo kokybę. Renovacija kuria ir aplinkosauginę naudą - mažėja energijos resursų vartojimas, oro tarša“, - sako G.

Teikiamoms paraiškoms nebus taikomas konkursinis atrankos būdas, jos bus priimamos, kol bus išnaudotos kvietimo lėšos arba pasibaigus kvietimo laikui - 2025 m. spalio 1 d. Šiems projektams numatyta lengvatinė paskola, ji teikiama iki 20 metų, su fiksuotomis 3 proc. metinėmis palūkanomis. Paskolos dydis negali viršyti statybos darbų išlaidų sumos, įskaitant PVM. Paraiškos teikiamos per APVA informacinę sistemą APVIS.

Nuo 2024 m. lapkričio 11 d. daugiabučių namų savininkai gali pradėti teikti paraiškas renovacijos paramai gauti per Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) informacinę sistemą APVIS. Paraiškos bus priimamos tęstiniu būdu iki 2025 m. spalio 1 d. arba kol baigsis paramai skirti 165 mln. eurų. Paraiška su investicijų planu teikiama APVIS sistemoje.

Jei planas patvirtinamas, butų savininkai gali kreiptis dėl lengvatinės paskolos. Skiriama parama pagal fiksuotus įkainius. Pvz., už kiekvieną naudingojo ploto kv. Patvirtinus finansavimą, prasideda darbų organizavimas. Paraiškos vertinamos pagal pateikimo laiką ir įtraukiamos į finansuojamų projektų sąrašą, jei tenkinami reikalavimai.

Valstybės Parama ir Nauji Reikalavimai

Iki šiol valstybė, finansuodama dalį renovacijos išlaidų, nereikalavo, kad modernizuojami daugiabučiai pasiektų naujos statybos statinių energines klases. Tačiau šių metų lapkričio pabaigoje Vyriausybė pritarė Aplinkos ministerijos parengtiems teisės aktų pakeitimams, kurie numato, kad parama renovacijai nuo šiol bus skiriama, kai pasiekiama B ar aukštesnė pastato energinio naudingumo klasė.

Aplinkos ministras S. Gentvilas laidoje „Delfi tema“ teigia, kad toks sprendimas priimtas norint efektyviai ir tinkamai išnaudoti valstybės paramą daugiabučių renovacijai. „Ateitis yra pasyvūs namai. Mes reikalaujame, kad naujos statybos daugiabučiai būtų A++ klasės, o renovacijai ir visų kitų mokesčių mokėtojų pinigų nenorime skirti neefektyviems C klasės namams“, - komentuoja ministras.

Tačiau Lietuvos būsto rūmų Tarybos narys Ramūnas Burokas įspėja, kad nauji reikalavimai ims lėtinti senos statybos daugiabučių ir individualių namų renovacijos tempus, nes jos kaina gyventojams bus per didelė, o nauda - menka. „Mūsų skaičiavimais, vien tik dėl reikalavimo atlikti renovaciją iki B energinės klasės jos rangos darbų kainą gali pakelti iki 25-30 proc., o energetinis sutaupymas padidėja vos 10 proc. Jeigu aš svarstyčiau dėl savo individualaus namo modernizavimo, ko gero, tokio sprendimo nepriimčiau ir bandyčiau gauti maksimalios naudos su minimaliomis išlaidomis. Tai, be abejo, yra rizikos veiksnys“, - pabrėžia pašnekovas.

Tuo tarpu S. Gentvilas sako, kad Lietuva ir taip yra valstybė, kuri daugiausiai Europoje prisideda prie privataus gyventojų turto atnaujinimo ir laikui bėgant valstybės galimybės tai daryti mažėja. „42 proc. galutinės renovacijos kainos (įskaičiuojant projektavimą, techninę priežiūrą ir pan.) dengia visi mokesčių mokėtojai (valstybė - red. past.). Kiti žmonės prisideda prie asmeninio turto atnaujinimo. Niekur Europoje nėra tiek valstybės dosnios. Ir žinutė yra ta, kad kiti mokesčių mokėtojai negalės prisidėti tiek pat, kelsime kartelę, kad paramą gautų tik energetiškai efektyvesni daugiabučiai, kad nereiktų vėliau dar ir šildymo kompensacijų mokėti. Tai remsime tik energetiškai efektyvesnes priemones“, - pabrėžia aplinkos ministras.

Kartelė renovuojamų daugiabučių energinei klasei bus keliama ir toliau. Anot S. Gentvilo, Europos Sąjunga ateityje skatina finansuoti tik tuos renovacijos projektus, kurie senos statybos daugiabučių energinę klasę pakels iki A klasės. Be to, ir valstybės paramos dydis priklausys nuo to, kiek norima pakelti daugiabučio energinę klasę.

„Paraiškas renovacijos paramai gauti bus galima teikti skaitmeninėmis priemonėmis, popierinių paraiškų neliks. Gruodžio 12 d. dar priimame paraiškas renovacijai į B energinės klasės pastatą dėl 30 proc. paramos, o kitais metais mes jau greičiausiai pereisime prie fiksuoto tarifo - už atnaujinto namo kvadratinį metrą pakeltą energetinę klasė, nes nėra svarbu, ar tai yra individualus namas, ar daugiabutis. Viena vertus, sutrumpinsime procedūras ir efektyviau finansuosime“, - aiškina S. Gentvilas.

Lietuvos būsto rūmų Tarybos narys R. Burokas sako, kad tokie planai daugiabučių gyventojus ir bendrijas labai gąsdina. „Dar labiau gąsdina planai mažinti valstybės finansuojamą dalį B klasės namams, ją didinant A klasės namams. Nes senam daugiabučiam namui pasiekti A energinę klasę, yra labai sunku, ekspertai nėra įsitikinę, ar tai yra apskritai įmanoma. O jei ir įmanoma, ko gero, smarkiai išauga renovacijos kaina. Lietuvoje yra, ko gero, kokie penki daugiabučiai namai, pasiekę A energinę klasę, ir tie daugiabučiai yra 8-10 butų namai. Tai modernizuojant didžiuosius daugiabučius pasiekti A energinę klasę yra sunku“, - teigia pašnekovas.

Lietuvos energetikos agentūros direktorius Virgilijus Poderys aiškina, kad senos statybos daugiabučiai po renovacijos gali pasiekti A energinę klasė, tačiau klausimas yra, kiek tai kainuos. „Be to, kuo aukštesnė energinė klasė, tuo ilgesnis atsipirkimo laikas. Tad jeigu renovuodami seną daugiabutį norime pasiekti B ar A energinę klasę, tokio modernizavimo atsipirkimo laikas yra 20-40 metų, o gal kai kuriais atvejais ir niekada“, - akcentuoja energetikos ekspertas.

Jis tęsia, kad neretai klystama galvojant, jog raidės B, A ir pan. atspindi ir energijos taupymo lygį. Pašnekovas sako, kad realūs energijos suvartojimo ir taupymo rezultatai po daugiabučių renovacijos gali nustebinti ir labai nemaloniai. „Raidės suteikiamos teoriškai. Praktiškai nėra pamatuojama, kokios klasės tas namas tapo po renovacijos. Mes agentūroje ėmėmės to darbo ir praktiškai ištyrėme 500 renovuotų daugiabučių. Susirinkome statistiką, kaip jie energiją naudojo prieš renovaciją ir po renovacijos. Maždaug trečdalyje tų namų penkiuose miestuose toli gražu nėra pasiekiami tie taupymai, kurie yra investiciniame plane. Kai kurie daugiabučiai, aišku, viršija lūkesčius, bet iš esmės tas raidžių suteikimas turėtų būti griežtinamas arba turi būti tikrinama praktiškai. Tai yra didelė bėda“, - teigia V. Poderys.

Energetikos ekspertas aiškina, kad rezultatai po renovacijos prasilenkia su lūkesčiais dėl įvairių priežasčių. Viena jų - gyventojai gaili pinigų profesionaliam darbų prižiūrėtojui. „Geras darbų prižiūrėtojas yra viena būtiniausių sąlygų sklandžiai ir kokybiškai renovacijai. Reikia rūpintis ir prižiūrėti, kokios medžiagos yra naudojamos, kaip dirba statybininkai“, - sako pašnekovas.

Finansavimas Mažės

Tačiau energinės klasės kartelės kėlimas senos statybos namams po renovacijos nėra vienintelė naujiena. Pasak S. Gentvilo, valstybės parama renovacijos programoms turės mažėti, tačiau spaudimas modernizuoti energetiškai neefektyvius daugiabučius augs.

„Klausimas, ar valstybei užteks pinigų. Jeigu vidutinė renovacijos suma artėja link 600 tūkst. eurų, ir kai valstybė turi iš tų 600 tūkst. eurų padengti trečdalį, tai tokio masto privataus turto atnaujinimo valstybė negali atlikti. Reikia nusiteikti, kad ilgainiui mažės paskatos, bet anksčiau ar vėliau mes prieisime prie to, kad didelis energetinis suvartojimas bus traktuojamas kaip avarinė būklė. Jeigu bus kvadratiniam metrui suvartojamas šilumos kiekis didesnis nei tam tikras minimalus kiekis, tokiu atveju administratorius bus įpareigotas imtis veiksmų. Jau dabar taip yra, kai privaloma atnaujinti šilumos punktą“, - aiškina aplinkos ministras.

Taip pat, jo teigimu, planuojama lengvinti sprendimo dėl renovacijos priėmimo procedūras: „Reikia pripažinti, kad pasikeitė mūsų būsto forma, nes yra daug nuomojamo būsto, daug migrantų ir kartais sprendimo priėmimas neatspindi realios gyventojų valios. Tai Seime jau yra iniciatyva, kad po trečio balsavimo dėl renovacijos jau nereiktų pusės balsų, užtektų mažiau. Nes žmogus neturi kentėti, jeigu jo kaimynai nesusirenka balsavimui ir realiai ilgainiui būsto renovacija bus skatinama tam tikrais teisės aktais.“

Tiems gyventojams, kurie neturi sukaupę pakankamai bendrų lėšų pilnai renovacijai, aplinkos ministras siūlo pagalvoti apie mažosios renovacijos alternatyvą, kurią valstybė taip pat remia finansiškai. Su juo sutinka ir V. Poderys, kuris akcentuoja, kad mažėjant valstybės paramai, tačiau augant spaudimui gerinti senos statybos daugiabučių energetinį efektyvumą, gyventojai turės ieškoti jiems geriausio sprendimo.

„Yra keli keliai. Vienas - siekti B arba aukštesnės energinės klasės. Antras - mažoji renovacija, dar vadinama inžinerine renovacija, kai atnaujinamas vidinis šilumos tinklas, šilumos sistema, įdedami termoreguliatoriai. Tokia renovacija šiandien yra 7-9 kartus pigesnė ir dar valstybė taip pat teikia paramą. Tad jeigu yra bendrijų, kurioms trūksta lėšų arba susitaria ne visi, reikia eiti šiuo keliu. Aš siūlyčiau tokį kelią, nes mažoji renovacija atsiperka per 3-4 metus“, - tikina ekspertas.

Apie tokį kelią kalba ir R. Burokas. Jis priduria, kad daug naudos gyventojams duoda ir sprendimas neatliekant pilnos daugiabučio modernizacijos apšiltinti tik pastato sienas, stogą ir rūsį. „Šilumos punkto renovacija, šoninių sienų ir stogo apšiltinimas, rūsio apšiltinimas duoda turbūt didžiausią efektą ir ne taip finansiškai slegia gyventojus. Tik problema ta, kad pagal dabartinę mažosios renovacijos sąvoką, ji numato paramą tik šilumos punkto atnaujinimui, o šoninių sienų, stogo ir rūsio apšiltinimui finansavimas nėra numatytas. Ir apskritai mažėja valstybės lėšų dalis daugiabučių renovacijai“, - pabrėžia Lietuvos būsto rūmų atstovas.

Kaip informuota pranešimu žiniasklaidai, Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) gruodžio 12 d. skelbs naują kvietimą teikti paraiškas seniems daugiabučiams atnaujinti. Šiam kvietimui skirta 100 mln. eurų suma statybos rangos darbų pastato energinį efektyvumą didinančioms ir kitoms pastato atnaujinimo (modernizavimo) priemonėms. Kvietimo pabaiga - 2023 m. balandžio 14 d.

Pagal šį kvietimą paraiškas galės teikti daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų valdytojai, daugiabučio namo atnaujinimo projekto įgyvendinimo administratoriai, savivaldybės bei savivaldybės paskirti energinio efektyvumo didinimo programos įgyvendinimo administratoriai.

Pranešimu jau pabrėžiama, kad nuo šiol valstybės parama bus skiriama tik projektams, pasiekusiems B ar aukštesnę pastato energinio naudingumo klasę. „Šiems projektams numatomas lengvatinis kreditas, 100 proc. subsidija faktinėms išlaidoms apmokėti, neviršijant Vyriausybės nustatytų dydžių (statybų techninei priežiūrai, projekto parengimo dalims, administravimo išlaidoms), 30 proc. kompensacija bei papildoma 20 proc. kompensacija įgyvendinus projektą“, - rašoma pranešime.

Įgyvendinus daugiabučio namo atnaujinimo projektą ir pasiekus C pastato energinio naudingumo klasę, teikiamas tik lengvatinis kreditas bei 100 proc. subsidija faktinėms išlaidoms apmokėti, neviršijant Vyriausybės nustatytų dydžių.

Namai, įtraukti į kvartalų energinio efektyvumo didinimo programas ir planuojantys siekti maksimalių energinio efektyvumo didinimo rodiklių, gaus papildomą balą vykdant projektų reitingavimą bei įtraukiant projektus į finansuojamų projektų sąrašą.

Visos paraiškos bus teikiamos per Agentūros APVIS sistemą.

B Klasės Namo Reikalavimai

Kokius reikalavimus turi atitikti gyvenamasis namas, kad atitiktų B energinio naudingumo klasę? Ekspertas atliko skaičiavimus klientui, kad jo namas po renovacijos atitiktų B efektyvumo klasę:

• Siūloma silikatinio mūro sienas šiltinti putų polistirolu Termoporas EPS 70. Šiltinti 10 cm storio sluoksniu. Termoporo šiluminio laidumo koef. 0,033 W/mK ).
• Cokolinė pamato dalis šiltinama Polistireno plokštėmis Geoporas 100. Šilumos laidumo koef. 0,036 W/mK), apšiltinimo storis 100 mm.
• Šaltų palėpių zonoje esanti perdanga papildomai šiltinama 30 cm akmens vata.
• Antro aukšto kambarių lubos ir stogo plokštumos šiltinamos 30 cm vata. Akmens vata. (vatos tankis 38 kg/m3, vatos šiluminio laidumo koef.
• Antro aukšto atitvaras tarp šildomų patalpų ir palėpės šiltinti 20 cm storio vata tarp medinių karkaso elementų. (vatos tankis 38 kg/m3, vatos šiluminio laidumo koef.
• Pirmo aukšto langai su 2 stiklų paketu. Šilumos perdavimo koef.
• Antro aukšto langai su 3 stiklų paketu. Šilumos perdavimo koef.
• Lauko durų keitimas. Senos medinės nesertifikuotos durys keičiamos plastikinėmis durimis su trijų stiklų paketu ir 44 mm termo plokšte. Šilumos perdavimo koef.
• Visose pirmo aukšto patalpose esamą betono ir keramikinių plytelių dangą planuojama išardyti. Šiuos grindų plotus šiltinti polistirenu Termoporas EPS 80 laidumo koef.

Ar Įmanoma Seną Daugiabutį Paversti Energijos Beveik Nenaudojančiu Pastatu?

Vis stipriau pučiant daugiabučių namų modernizacijos vėjams, atsiranda vis daugiau skirtingų nuomonių, kokios energinio naudingumo klasės reiktų siekti atliekant namo modernizavimą. Kiekviena modernizacija šiandien gali pasukti vienu iš trijų kelių ir siekti C, B arba A klasės. Tų klasių yra ir daugiau, bet įstatymu nustatyta, kad namas po modernizacijos turi atitikti ne žemesnę kaip C klasę.

Reikalavimai, kuriuos turi pasiekti modernizuojami pastatai, technine kalba surašyti statybos techniniame reglamente STR 2.01.09:2012 Pastatų energinis naudingumas. Energinio naudingumo sertifikavimas. Reglamentas su priedais užima 182 A4 formato puslapius, o jame yra 500 (taip, taip - penki šimtai) su trupučiu formulių! Taigi, tame reglamente surašyta kone dalis atskiro mokslo, kurio, neturint inžinerinio išsilavinimo pagrindų, suprasti nelabai ir įmanoma (kad skaitytojas nesijaustų vienišas, šių eilučių autorius taip pat prisipažįsta, kad jam nesant energinio efektyvumo sertifikavimo specialistu toli gražu ne visos tos formulės atrodė aiškios).

Čia susiduriame su viena svarbiausių problemų, kai siekiama modernizuoti sovietmečiu statytą pastatą iki kuo aukštesnės klasės: pastatas jau statant turėjo būti tinkamai orientuotas pasaulio šalių atžvilgiu. Lietuvos sąlygomis būtina, kad kuo didesnė dalis gyvenamųjų patalpų langų būtų orientuota pietų ar pietvakarių kryptimi. Šiaurinėje pusėje turėtų atsidurti laiptinių, virtuvių langai. Taip yra todėl, kad skaičiuojant energijos sąnaudas, tampa svarbus šilumos energijos pritekėjimas dėl saulės šviesos. Jei pusė butų langų žiūri šiaurės kryptimi, šilumos pritekėjimo potencialas šaltuoju metų laiku negalės būti išnaudotas visiškai ir jį reikės kompensuoti kitomis, brangesnėmis, priemonėmis.

Dar vienas svarbus dalykas modernizuojant daugiabutį - reiktų išspręsti nešildomo rūsio problemą. Naujai statomuose didelio energinio efektyvumo pastatuose nerekomenduojama įrengti nešildomų rūsių. O štai daugiabučiuose tokių rusių - absoliuti dauguma. Vadinasi, siekiant A klasės, tektų arba įrengti rūsio šildymo sistemą, arba apšiltinti perdangą virš rūsio. Patalpų aukštis rūsyje dar mažesnis nei butuose, o šilumos izoliacijos sluoksnis tą aukštį dar sumažintų.

Skirtingo energinio efektyvumo pastatams skiriasi ir reikalavimai atitvarų varžai. Šiluminės varžos padidinimas - bene lengviausiai išsprendžiama modernizacijos problema: belieka pastorinti šiluminės izoliacijos sluoksnį ir jau patenkinsi keliamus reikalavimus. Tačiau reikia nepamiršti, kad geresnė šilumos izoliacija reiškia, kad keisis patalpų mikroklimatas, todėl atsiras poreikis įsirengti mechaninę vėdinimo sistemą.

A ir B klasės pastatams reikalaujama, kad metinės šiluminės energijos sąnaudos pastatui šildyti neviršytų norminių sąnaudų. Tai yra, 1 m2 turi tekti ne daugiau kilovatvalandžių, negu nurodyta techniniame reglamente. Šis skaičius nevienodas ir turi būti apskaičiuojamas atskirai kiekvienam pastatui priklausomai nuo jo ploto. Jei daugiabučio namo plotą priimtume lygų 2500 m2, tai skirtumas tarp A ir B klasėms taikomų reikšmių siektų apie 3 kartus.

Be aukščiau paminėtų reikalavimų, A ir B klasės pastatams keliami reikalavimai pastato sandarumo užtikrinimui. Jei B klasei tereikia skaičiavimais patikrinti, ar deklaruojamas oro pritekėjimas per langus, stoglangius, švieslangius ir duris atitinka teoriniams reikalavimams, tai A klasei turi būti atliktas specialus pastatų laidumo orui bandymas.

Siekiant A klasės, neišvengimai tenka įrengti mechaninio vėdinimo sistemą su rekuperatoriumi (paprastai tariant, rekuperatoriuje oras, ištrauktas iš patalpų, pašildo tiekiamą į patalpas lauko orą). Be šios sistemos, pasiekti reikalaujamus A klasės rodiklius, naudojantis alternatyviomis priemonėmis, būtų sudėtinga. Ir čia iškyla antroji didelė problema, su kuria tektų susidurti sovietinių daugiabučių gyventojams: rekuperatoriai gali būti montuojami atskirai kiekvienam butui, vienas visai laiptinei, ar keletui butų.

Modernizuojant pastatą, neišvengiamai tektų susidurti su visos vėdinimo sistemos atnaujinimu: esamus vėdinimo kanalus išvalyti (atskirų, butuose įrengiamų rekuperatorių atveju, jų atsisakyti), įrengti ortakius. Ortakiai, išvedžiojami palubėje, užims vietos - taigi, ten, kur praeitų ortakis, reiktų susitaikyti su ~25-30 cm aukščio sumažėjimu. Blokinių namų lubų aukštis ir taip nedidelis, o ortakiai jį dar sumažintų.

Ketvirta - detaliai neaptarinėsiu langų problemos. Kad jie aukštos energinės klasės pastate turi būti šiltinimo sluoksnyje, jau senokai žinoma tiesa. Deja, realybė visai kitokia. Tiek projektuotojai, tiek rangovai susiduria su problema, jog dauguma gyventojų savo butuose jau būna pasikeitę langus, jie paprastai sumontuoti senųjų langų vietoje. Keisti langų vietą, reiškia, keisti ir pačius langus.

Taigi, niekas nedraudžia namus modernizuoti iki kuo aukštesnės klasės. Tačiau kiekvieną norą reiktų įvertinti ir šaltu protu, analizuojant teigiamus ir neigiamus modernizacijos aspektus, neužmirštant, kad kuo aukštesnės klasės siekiama, tuo mažiau patirties ir sėkmingai įgyvendintų pavyzdžių Lietuvoje turime. Dar prieš projektavimo pradžią reiktų įvertinti, kurią energinio efektyvumo klasę realu pasiekti, ar namo padėtis ir suplanavimas leistų maksimaliai išnaudoti renovacijos priemonių potencialą, o projektavimo etape reiktų nuolat bendrauti su projekto rengėjais, teirautis apie priimtus sprendinius, savarankiškai domėtis galimomis alternatyvomis ir nuolatos sekti modernizacijos sektoriuje atsirandančias naujoves.

Apibendrinant, B klasės daugiabučių renovacija Lietuvoje yra svarbus žingsnis siekiant didesnio energijos efektyvumo ir mažesnių šildymo sąnaudų. Tačiau, būtina atsižvelgti į keliamus reikalavimus, finansavimo galimybes ir galimus iššūkius, siekiant sėkmingo projekto įgyvendinimo.

tags: #b #klases #daugiabuciu #renovacija