Ažvinčių Giria ir Sodybos: Jūsų Poilsio Oazė Aukštaitijoje

Aukštaitijos nacionalinis parkas vilioja lankytojus savo ežerais, miškais ir ramybe. Jei ieškote vietos, kur galėtumėte pabėgti nuo miesto šurmulio ir pasimėgauti gamtos teikiamais malonumais, Ažvinčių giria ir šalia jos įsikūrusios sodybos - puikus pasirinkimas.

Ažvinčių giria

Ignalina ir Jos Apylinkės

Ignalina - miestas šiaurės rytų Lietuvoje, Utenos apskrityje, garsėjantis ežerų gausa. Šiame rajone galima pamatyti apie 209 ežerus. Virš miesto kyšo mišku apaugusi didelė kalva, kurios pavadinimas yra Vilkakalnis. Joje pastatytas TV retransliacijos bokštas ir gaisrininkų bokštelis. Miesto pavadinimas yra asmenvardinės kilmės, nuo vyriško vardo Ignas mažybinės formos Ignelis (tarmiškai Ignalis).

Norintys mėgautis šiuo miesteliu, gali apsistoti sodybose, pritaikytose visai šeimai. Tai puiki galimybė patirti visavertį poilsį ir grožėtis nepakartojamu Aukštaitijos nacionalinio parko grožiu.

Sodybos Prie Ažvinčių Girios

Sodybos šalia Ažvinčių girios siūlo įvairias galimybes ramiam ir turiningam poilsiui gamtoje. Kai kurios sodybos yra įsikūrusios vienoje gražiausių Lietuvos vietų - Baluošo kraštovaizdžio draustinyje. Ieškantiems ramybės ir privatumo, tai puikus pasirinkimas.

Kaimo turizmo sodyba

Tradicinės architektūros pastatai sukuria jaukią erdvę poilsiui. Pagrindiniuose pastatuose yra virtuvės ir bendros poilsio erdvės, taip pat miegamieji. Sodyboje vienu metu gali apsistoti nedidelė draugų kompanija ar šeima.

Sodybų Siūlomos Pramogos

• Žvejyba dideliame tvenkinyje.
• Pasivaikščiojimas parko takeliais.
• Laukinių gyvūnų stebėjimas specialiuose bokšteliuose.
• Jodinėjimas (galima atsivežti ir savo žirgus).
• Kaimiška pirtis.
• Plaukimas baidarėmis ar kanojomis Aukštaitijos nacionaliniame parke.

Kai kuriose sodybose įkurti gamtos muziejai, kuriuose galėsite susipažinti su gyvūnais iš viso pasaulio.

Sodyba "Ažvintis"

Sodyba "Ažvintis" ant ežero kranto Švedriškėje, Ignalinos rajone, siūlo apgyvendinimą, maitinimą, poilsį ir pramogas ežero pakrantėje. Tai poilsio namai, įsikūrę ant Ažvinčio ežero kranto. Tai vieta, kur galite mėgautis visišku privatumu, gamtos teikiamais malonumais, neatsisakant šiuolaikinių patogumų.

Sodyba "Ažvintis" yra puiki vieta jūsų šventei ar vestuvėms Ignalinos rajone. Mėgaukitės dideliu ežero krantu, privačiais vonios kambariais ir daugybe pramogų bei maisto paslaugų. Sodyboje veikia restoranas.

Sodyba "Ažvintis" siūlo sodybos nuomą, banketų salę, šventes, vestuves, turistų apgyvendinimą Ignalinos rajone. Sodyba turi didelę teritoriją su privačiais vonios kambariais, kubilu, pirtimi, vandens dviračiais, irklentėmis ir kitomis pramogomis. 2024m vasaros metu nuomojami atskiri kambariai grupėms.

Sodyba "Ažvintis" - ideali vieta švęsti vestuves, įmonės vakarėlius, banketus. Didelė ir privati teritorija, Naujai įrengtomis patalpomis. Galime apgyvendinti iki 150 svečių.

Sodybos "Ažvintis" Privalumai

• 2 ha teritorija pilnai aptverta ir stebima vaizdo kameromis.
• 250m besitęsianti ežero kranto linija su pavėsinėmis ir pasivaikščiojimo takais.
• Jokių kaimynų - muzika gali skambėti iki aušros.
• Atnaujinti jaukūs poilsio kambariai (150 miegamųjų vietų).
• 2 pokylių - konferencijų salės (60 ir 180 asmenų).
• Erdvios terasos su vaizdu į ežerą.
• Virtuvė, galinti aptarnauti visus svečius.

Apgyvendinimas siūlomas 4-8 vietų poilsio kambariuose su visais patogumais - privačiais dušais, tualetais.

Aktyvus Poilsis Aukštaitijos Nacionaliniame Parke

Aukštaitijos nacionalinis parkas siūlo daugybę galimybių aktyviam poilsiui. Vienas populiariausių būdų - plaukimas baidarėmis. Parke vingiuoja upės ir ežerai, kuriuos galima tyrinėti plaukiant baidare ar kanoja.

Pirmos dienos maršrutas BŪKA - Linkmeno ež. (~21 km., ~8 val.) prasideda Utenykščio ežere, kur įšokus į baidares plaukiama kelis šimtus metrų laikantis dešinės kranto linijos pusės aplenkiant Utenykščio ežero ragą. Ir toliau laikantis dešiniojo kranto plaukiama pro Lašmens sąsiaurį, pasižymintį turtinga pelkių flora. Įveikus pelkines švendres kartu perplauksite ir sąsiaurį ir tęsite kelionę Būkos upe.

Kelionės metu galėsite ilsėtis etnografinėse vietovėse bei šalia upės įrengtose stovyklavietėse. Būkos pakrantės remiasi į miškingas girias, praturtinančias jos vandenis. Kairėje Jūsų plaukimo krypties pusėje puikuojasi Ažvinčių giria, dešiniajame - Vyžių miškas. Taigi, plaukiant šia upe ne tik susipažinsite su turtinga upių flora ir fauna, tačiau ir įsitikinsite, kad upė Būka - viena švariausių upių Lietuvoje!

Seniau Būkos upė buvo naudojama kaip sielių (rąstų) plukdymo priemonė. Medinių užtvankų liekanų rasite kelionės metu!

Nuplaukę apie kilometrą nuo kelionės pradžios (Būkos ištakų (iš Utenykščio)), pasieksite Ineigos poilsiavietę. Čia galite atsipūsti po starto.

Gali būti kad plaukiant sutiksite Vandens Lelijų šeimynų. Vandens Lelijos įtrauktos į Raudonąją knygą, todėl elkitės atsakingai - neskinkite ir nežalokite jų! Jeigu mėgstate atminimui pasiskinti augmenijos - pasidairykite ir pasiskinkite upės krantuose tarp švendrių pasislėpusių Vandens Mėtų, kurių žiedai ne tik gražūs - kelionės pabaigoje galėsite užsiplikyti skanios mėtinės arbatos sau ir visai kelionės draugijai!

Netrukus pastebėsite Vaišnoriškių kaimą, atpažįstamą iš XIX - XX a. stiliaus gyventojų pastatų, nuo kurių kiemų į upę ištiesti mediniai lieptai ir liepteliai. Aplenkiant lieptus praplauksite tiltelį, reikalingą pratęsti Tauragnų mstl. ir Braslavo mstl. vieškelį. Šalia to tiltelio kairėje Jūsų plaukimo pusėje pastebėkite etnografinę vietovę: kadaise čia stovėjo smuklė, minima nuo 1765 m. Pirmoji sodyba šioje vietovėje įsikūrė 1830 m. Vėliau buvo pastatytos dar keturios.

Praplaukus ką tik minėtas Vaišnoriškes ir vieškelio tiltelį, Būka kiek susiaurėja ir tampa vingiuota. Ši Būkos upės vaga pasižymi kai kur duobėta, intensyvesne srove. Ir, žinoma, kaip gi be nukritusių medžių skersai upės? Jų aptiksite ne vieną, todėl kelias baidares gali reikėti perkelti per rąstigalius arba sausuma upės krantuose. Nepamirškite, kad šlapias medis yra slidus, upės dugnas ne visad lygus, o srovė gali trikdyti pusiausvyrą.

Atkreipkite dėmesį, kad upė kartais turi įlankų, kurios atrodo panašios į upės išsišakojimą. Tikrąją upės vagą atpažinsite atkreipdami dėmesį į srovę - laisvą vandens tekėjimą ir augalų judėjimą.

Na štai ir baigėte kelionę Būkos upe. Jos baigtuves papuoš 7-iomis salomis turtingas Baluošo ežeras, į kurį kaip tik dabar ir įplaukiate. Baluošo ežero tylą palaiko pušynai, kurių sakuotus kvapus užuodžiate turbūt jau dabar. Įplaukus į Baluošą laikykitės dešinės pusės ir atrasite Adomragio poilsiavietę. Čia pasistiprinkite, kadangi iki Almajo stovyklavietės Jūsų laukia gausi Aukštaitijos vandenų įvairovė!

Adomragio poilsiavietėje, o ypač kranto iškišulio smaigalyje yra skaidrus ir patogus krantas kviečiantis nusimaudyti. Tai puiki vieta maudynėms, tačiau ne pramogų likučiams: būkite malonūs gamtai ir nepalikite šiukšlių, kadangi čia nerasite šiukšliadėžių. Jas išmesite į konteinerį Almajo stovyklavietėje, o iki tol šiukšles kaupkite baidarėje esančiame savo maišelyje.

Taigi, užkandus ir pailsėjus, laikas nuspręsti kuria kryptimi plaukti. Tai priklauso nuo Jūsų jėgų ir atsargų likučių.

YRA 2 PASIRINKIMAI KAIP PRAPLAUKTI BALUOŠO EŽERĄ:

• Pirmas pasirinkimas (~1,5 km. ~20 min.) - nuo Adomragio poilsiavietės plaukti tiesiai iki upelio, jungiančio Baluošo ir Baluošykščio ežerus. Bus apie 1,5 km kelio arba 15-20 min. plaukimo. Pasirinkus šią kryptį, reikia plaukti į priešingą ežero krantą. Kairėje turi likti Liepų sala, dešinėje - iškyšulys, vadinamas Beržaragiu. Nuo Beržaragio iškyšulio pamatysite tiltą, po kuriuo prateka ežerus jungiantis upelis.
• Antras pasirinkimas (~4.5 km.; iki ~1,5 val.) - susipažinti su Baluošo ežero gamtos įmantrybėmis, aplankant Ilgasalės salą. Tai unikalus hidrografinis Lietuvos gamtos darinys, nes Ilgasalė - vienintelė Lietuvos ežerų sala, kurioje teliūskuoja ežerėlis.

Kad aplankyti gražiausias Baluošo ežero vietas (jeigu pasirinkote antrąjį variantą), plaukdami nuo Adomragio poilsiavietės laikykitės kairiojo Baluošo kranto. Netrukus pamatysite etnografinį Šuminų kaimą, kuris pirmą kartą istoriniuose šaltiniuose paminėtas 1784 m. Pabaluošės vardu. Šiame kaime auga apie 300 metų senumo pušis. Tačiau pušis tiek negarsina Šuminų kaimo, kaip istorinis faktas, jog čia, 1972-aisiais, buvo filmuojamas garsus lietuviškas filmas „Tadas Blinda“, o čia stūksančią „Tado Blindos „vilą” parodys kiekvienas Šuminų kaimo gyventojas.

Palikę Šuminų kaimą plaukite pro Degėsio salą link paskutinės ir ilgiausios Baluošo ežero salos - Ilgasalės. Pasiekę pietrytinį Ilgasalės galą plaukite įlankon, kurios gilumoje suradę upelį pro augmenijos plyšius galite įplaukti baidarėmis.

Išplaukus atgal iš Ilgasalės ežerėlio, grįžkite į tą pačią vietą ir tą pačią kryptį kuria plaukėte nuo Šuminų kaimo, tuomet sukdami baidares į kairę keliaukite pietryčių kryptimi, laikydamiesi Baluošo kranto linijos. Plaukiant tolumoje pamatysite iškyšulį. Nuo to laiko lankytojai gali apžvelgti ne tik istorinio medžio kamieną, bet ir jo viršūnę!

Išplaukiant iš Trainiškio įlankos, kairėje pusėje matysite dar vieną nedidelį iškyšulį. Nuo jo plaukite tiesiai link dar vieno, tik didesnio, tolyje matomo iškyšulio. Jį apiplaukus ir visuomet laikantis kairiosios kranto linijos, įplauksite į didžiulę Baluošo įlanką, kurios gale matysite apie 150 m. ilgio upelį, jungiantį Baluošo ežerą su Baluošykščio ežerėliu. Šis sraunus upelis Jus nuneš į dar vieną nuotykių kupiną ežeriją.

Plaukite išilgai Baluošykščiu iki pat ežerėlio ištakų, kairėje pusėje paliekant Simoniškio, o dešinėje - Vaidžiuškių kaimus. Perplaukus ežerėlį, kiek kairiau, tarp švendrių, pastebėsite Skriogžlės upelio ištakas.

Skriogžlės ilgis - apie 0,9 km. Skriogžlė gali atrodyti siaura ir gili upė, turinti kelis staigius vingius. Šios upės krantai apaugę medžiais, todėl upės šlaitai gana statūs. Audros kelis medžius įvertė į upę, tačiau juos įveiksite peršokant baidare, jeigu tik būsite įgavę didelį pagreitį. Dar už kelių vingių įplauksite į Sravinaičio ežerą.

Sravinaičio ežere laikykitės dešinės kranto linijos, kol pasieksite iškyšulio formos salą. Ją aplenkę iš kairės (sala liks dešinėje pusėje), pasieksite įžymųjį Ginučių vandens malūną.

Ginučių malūnas veikė iki 1968 m. Po dešimtmečio jis buvo restauruotas. Dabar malūnas paskelbtas valstybės saugomu XIX a. technikos paminklu. Jame yra muziejus, kuriame pamatysite autentišką senovinę malūno įrangą. Malūno muziejuje galima apsilankyti gegužės - spalio mėnesiais (nuo antradienio iki šeštadienio 10 - 18 val., sekmadieniais - 10 - 15 val.).

Išsilaipinę dešinėje vandens malūno užtvankos pusėje, perneškite per užtvanką baidares. Nepraleiskite puikios progos išsimaudyti vandens srovėje, krintančia iš užtvankos lovio!

Pasitaškius smarkioje vandens malūno srovėje įlipsite į perneštas baidares ir toliau plauksite Srovės upe. Pasiekus Almajos upės dešinįjį intaką iš Almajo ežero, Srovės upės vaga kryps į kairę.

JEIGU NORITE PERNAKVOTI „ALMAJO“ STOVYKLAVIETĖJE, Jums reikia plaukti upe Almaja į Almajo ežerą. Almajos upės vaga sukite į dešinę, plaukiant prieš srovę tiesiai į Almajo ežerą. Upės ištakose galite pajausti jos pasipriešinimą, tačiau įplaukus į ežerą pailsėsite. Almajo ežero ištakose, plaukiant trumpa Almajos upe pateksite į priešais atsiveriančią upių sankirtą - laikykitės dešinės pusės ir plaukite pasroviui - taip pateksite į Srovės upę, kurios vaga po trumputį vingiuos į kairę.

Už upės vingio praplauksite Ginučių kaimą ir į upę nusidriekusius lieptus, du važiuojamuosius tiltus. Praplaukiant kaimą upės vaga bus tiesesnė, o vėliau įveikus kelis grakštesnius posūkius pateksite į Asėko ežerą. Asėko ežere laikykitės dešiniojo kranto. Nuplaukus daugiau nei pusę kilometro pamatysite Asėkos upės žiotis. Ši trumpa, apie 650 metrų ilgio, upė Jungia pastarąjį Asėko ir Linkmeno ežerus. Asėka turi platų vingį, o srovė čia yra labai silpna. Dėl gausios medžių ir žolynų augmenijos upės krantuose išsilaiko drėgmė, todėl šiose vietovėse veisiasi bebrų šeimynos.

Asėkos upė Jus nuneš į Linkmeno ežerą. Ežere laikykitės dešinės kranto linijos.

Čia galite pasirinkti kelis variantus: arba be pertraukų tęsti maršrutą toliau arba nuplaukti į Papiliakalnę apsidairyti nuo Ladakalnio.

Jeigu norite aplankyti Ladakalnį, Jums reikia nuplaukti į priešingą ežero krantą, nukrypstant šiek tiek dešiniau (žemėlapyje Ladakalnio vieta pažymėta raudonu tašku). Ladakalnis - tai 176 m virš jūros lygio iškilusi kalva, nuo kurios matosi iki horizonto suskaičiuojami ežerai. Iki Ladakalnio Jūs plauksite ~1 km. Tačiau Jūs apie atstumą pamiršite, kuomet Jūsų akyse atsivers didingi vaizdai nuo Ladakalnio virūnės: neaprėpiami girių plotai, miškuose skendintys ežerai - Asėkas, Linkmenas, Alksnaitis, Alksnas, Ūkojas ir Pakasas atgaivins Jūsų sielą. Čia sukaupsite jėgas tolesnei kelionei po turtingą ežerais Aukštaitiją.

Aplankius Ladakalnį, plaukite skersai Linkmeno ežero, labiau laikantis dešinės pusės. Tolumoje matysite Unksties sąsiaurį, jungiantį Linkmeno ir Asalnyksčio ežerus.

Jeigu Ladakalnio nelankėte ir esate ką tik atplaukę Asėkos upe, baidares sukite į kairę ir laikydamiesi kairės kranto pusės už maždaug pusės kilometro pasieksite Unksties sąsiaurį, jungiantį Linkmeno ir Asalnyksčio ežerus.

JEIGU PASIRINKOTE TOLĖLIAU ESANČIĄ „LINKMENO“ POILSIAVIETĘ Už Srovės upės vingio į kairę praplauksite Ginučių kaimą ir į upę nusidriekusius lieptus, du važiuojamuosius tiltus. Praplaukiant kaimą upės vaga bus tiesesnė, o vėliau įveikus kelis grakštesnius posūkius pateksite į Asėko ežerą. Asėko ežere laikykitės dešiniojo kranto. Nuplaukus daugiau nei pusę kilometro pamatysite Asėkos upės žiotis. Ši trumpa, apie 650 metrų ilgio, upė Jungia pastarąjį Asėko ir Linkmeno ežerus. Asėka turi platų vingį, o srovė čia yra labai silpna. Dėl gausios medžių ir žolynų augmenijos upės krantuose išsilaiko drėgmė, todėl šiose vietovėse veisiasi bebrų šeimynos.

Asėkos upė Jus nuneš į Linkmeno ežerą. Ežere laikykitės dešinės kranto linijos. Už plačios įlankos atrasite Linkmeno stovyklavietę. Čia galite įsikurti ir kaupti jėgas sekančios dienos žygiui.

Jeigu norite aplankyti kitame Linkmeno krante esantį Ladakalnį, tai darykite iš ryto - saulei tekant. Jums reikia nuplaukti į žemėlapyje pažymėtą vietą pavadinimu Papiliakalnė. Ladakalnis - tai 176 m virš jūros lygio iškilusi kalva, nuo kurios matosi iki horizonto suskaičiuojami ežerai. Iki Ladakalnio Jūs plauksite ~1 km. Tačiau Jūs apie atstumą pamiršite, kuomet Jūsų akyse atsivers didingi vaizdai nuo Ladakalnio virūnės: neaprėpiami girių plotai, miškuose skendintys ežerai - Asėkas, Linkmenas, Alksnaitis, Alksnas, Ūkojas ir Pakasas atgaivins Jūsų sielą. Čia sukaupsite jėgas tolesnei kelionei po turtingą ežerais Aukštaitiją.

Jeigu aplankius Ladakalnį, iš karto leidžiatės į žygį, plaukite skersai Linkmeno ežero, labiau laikantis dešinės pusės. Tolumoje matysite Unksties sąsiaurį, jungiantį Linkmeno ir Asalnyksčio ežerus.

Jeigu Ladakalnio nelankėte ir judate nuo Linkmeno stovyklavietės, laikydamiesi kairiojo kranto linijos plaukite atgal, iš kur vakar atplaukėte. Turite praplaukti Asėkos upės žiotis ir toliau laikantis kairės kranto pusės už maždaug pusės kilometro pasieksite Unksties sąsiaurį, jungiantį Linkmeno ir Asalnyksčio ežerus.

Antros dienos maršrutas LINKMENŲ EŽ. - Žeimenų ež. (~16 km., ~5 val.) Plaukiama link Šakarvos.

Patekus į Unksties sąsiaurį, juo plauksite šiek tiek daugiau nei 1 kilometrą, nuplaukus pusę sąsiaurio trajektorijos, praplauksite pro mediniu polių tiltu. Šis tiltas jungia iš dešinės Jums matomą Salų pusiasalį su kairėje amžių skaičiuojančiu Linkmenų mišku.

Salų pusiasalis ypatingas tuo, kad jame įsikūrę du kaimai: Salos I ir Salos II. Abu jie yra savotiškame pusiasalyje, kurį skalauja Asalnykščio, Linkmeno, Alksno ir Alksnaičio ežerai. Vienintelis kelias pusiasalio kaimų gyventojams keliauti sausuma veda iš Antalksnės kaimo. Salų kaimeliai išsiskiria unikalia architektūra ir išdėstymu, todėl čia įsteigtas salų kultūrinis rezervatas. Deja, nuo XIX a. išliko tik pirkia ir svirnas. Kiti pastatai statyti XX a. pradžioje.

Pusiasalis, apie kurį pasakojame yra Jūsų plaukimo krypties dešinėje pusėje. Kairėje pusėje taip pat yra itin įdomi istorinė vietovė - pušynais ir beržais apaugęs Puziniškio piliakalnis, į kurį remiasi jau minėtas medinis tiltas. Statūs, iki 20 metrų aukščio, piliakalnio šlaitai iš vakarų pusės juosia gynybinio pylimo liekanos. Galbūt ir čia norėtumėte apsilankyti?

Kol spręsite plaukti toliau ar pakopinėti piliakalniu, pažvelkite į vandenį, teliuskuojantį sąsiaurio krantus: pamatysite prisitvirtinusius prie įvairių vietų žalsvos spalvos organizmus, panašius į koralus. Tai - gėlavandenės pintys - Ežerinės Durlės (lot. Spongilla Lacustris). Ežerinės durlės ir koralai yra gimininga gyvūnija, kurie priskiriami paprastųjų bestuburių grupei.

Sąsiauri ilgis tik vienas kilometras, tačiau aplink jį pilna gamtos stebuklų ir etnografinių objektų. Įveikus Unksties sąsiaurį, nuirkluosite į Asalnykščio ežerą.

Kuomet įplauksite į Asalnykštį, nepasimeskite - laikykitės kairės kranto linijos ir Jums plaukiant teisinga kryptimi Gimžiškės sala links Jūsų dešinėje pusėje. Plaukiant tolumoje pamatysite sąsmauką, kurią perplaukus pateksite į Asalnų ežerą. Sąsmaukos kairėje pusėje pamatysite Puziniškio kaimą. Ši vietovė taip pat turi savo įdomią istoriją: 1919 m., kuomet Lenkija okupavo Vilniaus kraštą, per šį kaimą ėjo demarkacinė linija, skirianti Lietuvos ir Lenkijos okupuotas teritorijas. Puziniškio kaimas įsikūręs ant kalvos, nuo kurios atsiveria įstabus Asalnų kraštovaizdžio draustinis. Perplaukus ežerus dalijančią sąsmauką pateksite į Asalnų ežerą.

Asalnų ežere plaukite tiesiai prisilaikydami dešinės kranto linijos. Plaukdami šia kryptimi pastebėsite, kad ši ežero dalis pradeda siaurėti. Kuomet pateksite į ežero siaurąją dalį (tarsi rankovę), kairėje pusėje pamatysite Dringykščios upės protaką (dar vadinamos Meira). Upė atiteka iš Dringykščio ežero, o iš karto už upės saulė kaitina žemdirbių gyvenvietės - Meironių kaimo stogus, kurie Jus lydės iki tol, kol įplauksite į Lūšių ežerą.

Yra įdomi Meironių kaimo tradicija: per sekmines ūkininkai savo karvutes papuošia gėlių vainikais ir plukdo jas į priešais esančio rago krantinę, kurį vietiniai praminė Pabiržiu. Ten karvutės yra paleidžiamos ganytis laisvėje iki pat rudens ir parplukdomos per Mykolines.

tags: #azvinciu #giria #sodyba