Mūsų šalyje dirbantys žmonės dalyvauja antrosios pakopos pensijų fonduose, kur jų uždirbtos lėšos investuojamos ir kaupiamos kaip priedas prie būsimos pensijos. Antrosios pakopos pensijų fondai - tai pensijos kaupimas privačiuose pensijų fonduose, kuriuos valdo pensijų kaupimo bendrovės. Šiame straipsnyje panagrinėsime "Aviva Lietuva" pensijų draudimo ypatumus, jo naudą klientams ir vietą Lietuvos finansų rinkoje.
Antros pensijų pakopos reforma: likti ar nelikti? | Martynas Kairys ir Artūras Milevskis | #49
Kas gali dalyvauti antrosios pakopos pensijų fonduose?
Fondų dalyviais gali tapti visi senatvės pensijos amžiaus nesulaukę asmenys, turintys pajamų, nuo kurių privalomai skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos pensijai gauti. Įmokos į pensijų fondus sudaro iki 3 procentų nuo asmens atlyginimo ir 1,5 procento nuo vidutinio darbo užmokesčio dydžio valstybės paskata.
Gyvenimo Ciklo Principas
Antrosios pakopos pensijų fondų dalyvių lėšos investuojamos pagal gyvenimo ciklo principą. Kiekviena pensijų valdymo įmonė turi po 7 tikslinės grupės pensijų fondus (1954-1960, 1961-1967, 1968-1974, 1975-1981, 1982-1988, 1989-1995 ir 1996-2002 gimimo metų dalyvių grupėms) ir po pensijų turto išsaugojimo pensijų fondą. Į gyvenimo ciklo fondą II pakopos pensijų fonduose kaupiantys gyventojai yra priskiriami automatiškai pagal savo gimimo metus, o pensijų fondas „sensta“ drauge su savo dalyviais - fondo dalyviams artėjant prie pensinio amžiaus, pensijų fondo investavimo rizika bus automatiškai keičiama į konservatyvesnę.
Pensijų fondo dalyvis gali išreikšti pageidavimą kaupti kitame pensijų fonde nei jam priklausytų pagal jo gimimo metus. Tam jis turi pateikti prašymą raštu savo pensijų kaupimo bendrovei. Kiekvienas nusprendęs kaupti II pakopos pensijų fonde, gali pats pasirinkti pensijų fondo valdytoją ir sudaryti su juo antrosios pakopos pensijų kaupimo sutartį. Jei iki šiol kaupėte II pakopos pensijų fonde ir dabar norite pakeisti pensijų fondų valdytoją, galite tai padaryti.
Vis dėlto svarbu žinoti, kad perėjimas į kitą kaupimo bendrovę gali kainuoti. Ši informacija turi būti nurodyta jūsų pensijų fondo taisyklėse, tačiau atskaitymų dydžiai nustatyti ir įstatyme. Dalyvio perėjimo į kitos pensijų kaupimo bendrovės valdomą pensijų fondą išlaidas sudaro tik pensijų kaupimo bendrovės patiriamos pensijų sąskaitos uždarymo ir lėšų pervedimo išlaidos.
Pensijų Fondų Valdytojai ir Jų Strategijos
Šalies gyventojų pensijų santaupas investuoja ir saugo penkios pensijų fondų valdymo bendrovės: „Aviva Lietuva“, „INVL Asset Management“, „Luminor investicijų valdymas“, „SEB investicijų valdymas“ ir „Swedbank investicijų valdymas“.
"Aviva Lietuva" Veiklos Apžvalga
„Aviva Lietuva“ klientų lėšos investuojamos naudojantis ilgamete, tarptautine „Aviva“ grupės patirtimi. Investuojant lėšas taip pat konsultuojamasi su „Aviva“ grupės investicijų bendrove „Aviva Investors“, apjungiančia daugiau negu 1370 mlrd. Bendrovės pensijų fondų klientų skaičius šiuo metu siekia 152 tūkstančius. Pagal klientų skaičių „Aviva Lietuva“ yra viena iš trijų didžiausių II-osios pakopos pensijų kaupimo paslaugas teikiančių bendrovių Lietuvoje.
Kiekvienas naujas ar atnaujinęs įmokas II pakopos pensijų fondų klientas pradeda kaupti viename iš septynių Aviva Lietuva gyvenimo ciklo pensijų fondų arba turto išsaugojimo pensijų fonde. Artėjant pensiniam amžiui rizikingų investicijų dalis bus mažinama, o investuojama - konservatyviau, kad investicinė grąža svyruotų vis mažiau. Dėl šios priežasties kaupiančiajam fondo nereikės keisti visą pensijų kaupimo laikotarpį, nebent kaupiantysis nuspręs kitaip.
„Aviva Lietuva“ pasirašytos gyvybės draudimo įmokos 2020 m. I pusmetį, lyginant su 2019 m. sausiu-birželiu, augo 9%, iki 26,5 mln. Eur. Visos "Aviva Lietuvos" gyvybės draudimo ir pensijų fondų įmokos augo 48% iki 89,2 mln. Eur, tačiau pelnas nepadidėjo, nes šiemet mažėjo pensijų fondų valdymo mokesčiai. Per praėjusius metus gyvybės draudimo ir pensijų bendrovė "Aviva Lietuva" uždirbo 10,5 mln. Eur.
Fondų Investavimo Rizika ir Strategijos
Nuo 2019 m. sausio 1 d. II pakopos pensijų fondų dalyvių lėšos investuojamos pagal gyvenimo ciklo principą. Kiekvieno gyvenimo ciklo fondo investavimo strategija kinta pagal dalyvių, kuriems skirtas šis fondas, amžių. Kol dalyviai yra jaunesni, fondas investuoja rizikingiau, ilguoju laikotarpiu siekdamas didesnės grąžos.
Pensijų fondų valdytojų valdomų gyvenimo ciklo fondų investavimo strategijos gali skirtis pagal rizikingų ir mažiau rizikingų turto klasių santykį atsižvelgiant į tai, kiek konkretaus fondo dalyviui liko laiko iki pensijos. Pačiam kaupiančiajam nebereikia galvoti, kokio rizikingumo fondą pasirinkti ir kada jį keisti, - tai yra daroma automatiškai atsižvelgiant į laiką, likusį iki pensijos.
Lėšų Atsiėmimas Sulaukus Pensinio Amžiaus
Sulaukus pensinio amžiaus, II pakopos pensijų fonde sukauptas lėšas bus galima atsiimti kaip vienkartinę išmoką, kaip periodines išmokas arba įsigijus pensijų anuitetą (standartinį arba atidėtąjį). Atsiėmimo būdas priklausys nuo to, kokio dydžio sumą pavyks sukaupti. Jei II pakopos pensijų fonde bus sukaupta daugiau nei 5 tūkst. eurų, bet mažiau nei 10 tūkst. eurų, pensijų kaupimo bendrovė mokės periodines išmokas iki jų gavėjui sukaks 85 metai.
Jei II pakopos pensijų fonde bus sukaupta daugiau nei 10 tūkstančių eurų, reikės įsigyti standartinį arba atidėtąjį pensijų anuitetą. Pasirinkus standartinį anuitetą, išmokos bus mokamos iki mirties. Pasirinkus atidėtąjį anuitetą, 10-15 procentų nuo sukauptos sumos bus skirta atidėtajam anuitetui įsigyti. Likusi sukauptos sumos dalis pensijos gavėjui bus išmokama periodinėmis išmokomis iki 85 metų amžiaus.
Antrosios pakopos pensijų fonde sukaupus daugiau nei 60 tūkst. eurų, šią sumą viršijančią dalį galima atsiimti kaip vienkartinę išmoką.
Pensijų Fondų Rezultatai ir Valdymas
Remiantis Lietuvos banko pateikta naujausia informacija, trečiojo šių metų ketvirčio pabaigoje bendra visų trečiosios pakopos pensijų fondų valdomų grynųjų aktyvų vertė siekė 5,426 mlrd. eurų, o bendras dalyvių skaičius sudarė 1,399 milijono žmonių.
Pensijų fondų veiklą stebi Lietuvos bankas, taip pat kaupia ir apibendrina pensijų fondų rezultatus bei taikomus mokesčius, skelbia šią informaciją vartotojams: ją galima rasti Lietuvos banko svetainėje.
Kaip Pasirinkti Pensijų Fondą?
Renkantis II pakopos pensijų fondų valdytoją, reiktų atkreipti dėmesį į paslaugos kainą, t. y. valdymo mokestį. Mokesčio dydis yra reguliuojamas įstatymu ir jis negali būti didesnis nei 0,8 proc. sukaupto turto vertės 2019 m., 0,65 proc. - 2020 m. ir 0,5 proc. - nuo 2021 m.
Vienas iš galimų rodiklių, leidžiančių vertinti pensijų fondų valdytojų investavimo veiklos efektyvumą, gali būti jų valdytų pensijų fondų praeities rezultatai. Vis dėlto, atsižvelgiant į tai, kad gyvenimo ciklo fondai veiklą pradėjo tik nuo 2019 m.
Jeigu gyventojas pageidauja pensijų įmokas kaupti ne savo amžių atitinkančiame gyvenimo ciklo pensijų fonde, jis turi kreiptis į pensijų fondų valdytoją ir raštu atsisakyti kaupti pensijų įmokas jo amžių atitinkančiame pensijų fonde.
Taip, gyventojas gali pakeisti pensijų fondų valdytoją. Už perėjimą į kito pensijų fondų valdytojo valdomą pensijų fondą gali būti daromi atskaitymai, kurių dydis negali viršyti 0,05 proc. dalyvio vardu pervedamų piniginių lėšų.
Lėšų Saugumas
Gyventojų sukauptos lėšos II pakopos pensijų fonduose yra atskirtos nuo pensijų kaupimo bendrovės turto ir saugomos depozitoriume, t. y. banke. Turto atskyrimas yra viena iš svarbiausių dalyvių kaupiamų lėšų saugumo garantijų.
Investuojamoms lėšoms taikomi rizikos išskaidymo reikalavimai - įstatyme nustatyta, kiek maksimaliai galima įsigyti vienokių ar kitokių vertybinių popierių, ar kito turto. Pavyzdžiui, pensijų fondų valdytojui negalima investuoti daugiau kaip 5 proc. valdomo turto į vieną kurį nors objektą, tarkime, į vienos įmonės akcijas.
Šios investavimo taisyklės užtikrina tai, kad investicijos būtų saugios ir uždirbtų pajamų, o Lietuvos bankas prižiūri, kad pensijų fondai šių taisyklių laikytųsi.
II ar III Pakopos Pensijų Fondas?
Kaupti II ar III pakopos pensijų fonde yra individualus kiekvieno asmens apsisprendimas ir gali būti skirtingas priklausomai nuo žmogaus poreikių, gaunamų pajamų ar amžiaus. Kaupimas pensijai III pakopos pensijų fonduose yra lankstesnis nei II pakopos, tačiau kartu ir brangesnis.
Palyginkite: kaupiant II pakopos pensijų fonduose, mažiau laisvės disponuoti sukauptomis lėšomis, taip pat yra nustatytas minimalus įmokos dydis. Kaupiančiųjų II pakopos fonduose įmokos dydis yra 3 proc. dalyvio pajamų arba didės kasmet iki 2023 m. nuo 1,8 iki 3 proc. dalyvio pajamų, o iš valstybės biudžeto kiekvieną mėnesį bus pervedama skatinamoji įmoka procentais šalies vidutinio darbo užmokesčio - ji kasmet didės atitinkamai nuo 0,3 iki 1,5 proc. priklausomai nuo dalyvio įmokos.
Antra, II pakopos pensijų fondų maksimalūs mokesčiai yra reguliuojami ir nustatyti įstatyme,o III pakopos pensijų fondų mokesčius nustato patys pensijų fondų valdytojai. Mokesčiai yra nevienodi ir gali būti skaičiuojami tiek nuo sumokėtos įmokos, tiek nuo sukaupto kapitalo.
Galiausiai, asmenims gali būti sudėtingiau pasirinkti tinkamos investavimo rizikos III pakopos pensijų fondą, nes III pakopos pensijų sistemoje veikiančioms pensijų kaupimo bendrovėms negalioja reikalavimas įkurti gyvenimo ciklo fondus, kuriuose investavimo rizika būtų automatiškai mažinama fondo dalyviams artėjant prie pensinio amžiaus.