Autoserviso įkūrimo reikalavimai gyvenamojoje zonoje: nuo leidimų iki saugos

Pradedantiesiems verslininkams, nusprendusiems pradėti savo verslą, neretai planavimą pradeda skaičiuodami, kiek iš viso to pavyks uždirbti. Nepriklausomai nuo to, kokia veikla planuojama, pirmiausiai patariama išsiaiškinti, kokių leidimų planuojamam verslui reikės ir ar nekils sunkumų tvarkant visus biurokratinius formalumus. Ne išimtis - ir norint įkurti autoservisą.

Vadovaujantis tokia seka, vos pradėjus autoserviso verslą galima stipriai finansiškai nukentėti dar net nespėjus atverti vartų klientams. Jei patalpos surastos, įranga užsakyta, o su darbuotojais pasirašytos sutartys, belieka suderinti reikiamus leidimus.

Patalpų reikalavimai

Pirmas ir bene svarbiausias darbas turėtų būti planuojamo autoserviso patalpų įvertinimas, ar jos atitinka visus keliamus reikalavimus.

„Renkantis naujas patalpas autoservisui, pirmiausiai būtina atsižvelgti į patalpų paskirtį, nes tokia veikla gali būti vykdoma tik negyvenamosios paskirties pastatuose. Tai turėtų būti paslaugų, garažų, gamybos ir pramonės paskirties pastatai. Tai ypač dažnai dėmesio nesulaukiantis reikalavimas, kurio nepaisymas gali kelti tiesioginę grėsmę veiklos tęstinumui ateityje“, - teigia bendrovės „Biosistema“ direktorius Povilas Baltusevičius, autoservisams keliamų aplinkosauginių reikalavimų ekspertas.

Galvojant apie patalpų įrengimą, jis pataria atsižvelgti į tai, kad dirbtuvių grindys turi būti padengtos nelaidžia skysčiams danga, atsparia benzino ir kitų skysčių ardomajam poveikiui. Jeigu dirbtuvėse įrengiama ant grindų nutekėjusių skysčių surinkimo sistema, ji negali būti sujungta su jokiu nuotekynu, išskyrus talpas, skirtas transporto priemonių kėbulo plovimui.

Kaip žinoma, automobilių dirbtuvėse nuolat kaupiasi naudotos padangos, naudojimui nebetinkami akumuliatoriai, alyva, filtrai. Dažnai nenumatoma patalpų ar erdvės dirbtuvėse, kur bus laikomos talpos atliekų rūšiavimui ir laikymui iki išvežimo. Vis dėlto ne visos įmonės, atsikratydamos šiomis naudotomis dalimis ir medžiagomis, rūpinasi gamta.

P. Baltusevičius pabrėžia, kad tokių talpų reikia ne vienos ir ne trijų, o daugiau, todėl ir vietos klausimas tampa svarbus. Apie tai nepagalvojus, net ir norint tinkamai laikyti, rūšiuoti bei saugoti veiklos metu susidarančias atliekas, tai daryti, nepažeidžiant reikalavimų, tampa sudėtinga.

Ne ką mažiau svarbi ir įdarbinamų specialistų kvalifikacija - net ir „auksines rankas“ turintys darbuotojai savo kvalifikaciją turi įrodyti atitinkamais pažymėjimais.

„Teisės aktai draudžia atlikti dalį transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto darbų neturint specialių žinių bei kvalifikaciją patvirtinančių pažymėjimų, pavyzdžiui, dirbti su transporto priemonių kondicionavimo sistemomis. Be specialių žinių kils sunkumų įgyvendinant ir kitus aplinkosauginius teisės aktų reikalavimus, todėl investuoti į darbuotojų kvalifikacijos kėlimą yra būtina“, - teigia „Biosistema“ direktorius P. Baltusevičius.

Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad pradedant darbus yra būtina autoserviso registracija GPAIS sistemoje (www.gpais.eu) veiklos vykdytojo deklaracijos pateikimui, atliekų vežimo lydraščių formavimui ir atliekų apskaitos vedimui.

Priešgaisrinės ir civilinės saugos reikalavimai

Be aplinkosauginių reikalavimų, nemažai formalumų reikia sutvarkyti ir galvojant apie autoserviso priešgaisrinę ir civilinę saugą. Kalbėdamas šia tema, bendrovės „Verslo aljansas“ gaisrinės ir civilinės saugos centro vadovas Gintaras Keturakis pirmiausia siūlo įvertinti planuojamo autoserviso bendrą plotą.

„Priešgaisrinės saugos taisyklėse nurodyta, kad jeigu autoservisas yra didesnis nei 300 m² bendro ploto, turintis degiųjų medžiagų, tuomet įmonėje turi būti už priešgaisrinę saugą atsakingas asmuo - tai gali būti pats vadovas ar paskirtas darbuotojas, kuriam reikalinga gauti gaisrinės saugos vadovo pažymėjimą“, - akcentavo G. Keturakis.

Autoservise gaisrinės saugos vadovas turi ne vieną atsakomybę - jis privalo pravesti mokymus darbuotojams, paruošti evakuacinius planus. Jeigu automobilių dirbtuvėse dirba bent du darbuotojai - jau būtina turėti priešgaisrinės saugos instrukciją, kurioje turi būti aprašyti visi pavojai, kaip reikėtų elgtis gaisro metu.

„Daugiausiai gaisrų autoservisuose kyla tuomet, kai vykdomi darbai su atvira liepsna, pavyzdžiui, virinant duslintuvus. Tam reikia imtis ypatingų saugumo priemonių. Darbų instrukcijoje turėtų būti aprašyta, kaip turi būti vykdomi ugnies darbai, kad nekiltų gaisras, t. y. pašalinti visas degias medžiagas 5 metrų spinduliu, naudoti uždangalus, apsaugančius nuo žiežirbų patekimo ant degių paviršių ir kt. Be to, vykdant darbus su atvira ugnimi, negalima naudoti tepaluotų drabužių, pirštinių, o pas mus juk dar įprasta tomis pačiomis tepaluotomis pirštinėmis naudoti suvirinimo aparatą - tokiu atveju darbuotojai gali patys užsidegti. Todėl suvirinimo darbams reikėtų naudoti jau kitą aprangą“, - patarė specialistas.

Kalbėdamas apie evakuaciją, „Verslo aljanso“ gaisrinės ir civilinės saugos centro vadovas G. Keturakis pabrėžė būtinybę tiksliai numatyti kelius, kaip žmonėms pasišalinti kilus gaisrui, kaip patraukti automobilius ir, žinoma, laikytis šių taisyklių: „Tai yra dažna problema autoservisuose - neretai remonto patalpose būna prigrūsta tiek mašinų, kad neįmanoma pro jas praeiti. Kilus gaisrui, jeigu ugniagesiams reikia patraukti iš kelio automobilius, nuostoliai būna kur kas didesni.“

Planuojantiems kurti plataus darbų profilio autoservisą, taip pat pravartu žinoti apie specifinius reikalavimus dažymo, lakavimo darbams ir degių skysčių laikymui.

„Dažyti reikia specialiai įrengtose patalpose, nes labai svarbi yra vėdinimo sistema. Jeigu vėdinimo sistemos nėra arba ji nėra įjungta, neveikia, ten dirbti negalima. Pirma, galima patiems darbuotojams apsinuodyti, antra - ima kauptis pavojingi garai ir mažiausia kibirkštis gali sukelti sprogimą. Be to, mažai kas taip daro, bet po pamainos darbo iš dažymo kameros turėtų būti išvalomos degiosios nuosėdos, patalpas reikia nuolat valyti“, - sakė specialistas.

Planuojant patalpas, patariama rūkymo vietą apgalvoti iš anksto - ji turi būti lauke arba specialioje patalpoje, bet ne bendrose patalpose. Kaip dar vieną potencialią gaisro riziką, į kurią būtina atsižvelgti įrengiant autoserviso patalpas, jis paminėjo elektros instaliaciją.

„Autoservisuose dažnai būna per visas dirbtuves ištampyti laidai, tačiau elektros instaliacija turi būti tvarkinga. Jeigu kištukai ima kaisti, kibirkščiuoti, kyla gaisro pavojus. Elektrinius įrenginius irgi reikia naudoti atsižvelgiant pagal elektros instaliaciją, t. y. jeigu bus naudojami didelio galingumo prietaisai, pavyzdžiui, kompresoriai, o išvedžioti laidai nebus tinkami, jie ims kaisti ir kils gaisro rizika“, - teigė G. Keturakis.

Taip pat prieš priduodant objektą būtina užpildyti priešgaisrinės saugos deklaraciją, kurią reikia pateikti PAGD - priešgaisrinei gelbėjimo valdybai ar priešgaisrinei gelbėjimo tarnybai. To reikia tam, kad būtų žinoma apie objekte vykdomą veiklą.

G. Keturakis taip pat priminė, kad nuo 2019 m. pradžios atsirado nauji civilinės saugos reikalavimai įmonėms, kuriose dirba 10 ir daugiau žmonių. Jo teigimu, apie tai dar ne visi vadovai žino, tačiau jų įmonėse turėtų būti parengtas visas civilinės saugos darbų paketas: paskirtas atsakingas už civilinę saugą darbuotojas, kuris turi baigti atitinkamus kursus, paruoštas ekstremalių situacijų valdymo planas, prevencinių priemonių planas ir daug kitų dokumentų.

Gyvenamoji zona: apribojimai ir reikalavimai

Gyvenamoji zona - tai speciali eismo reguliavimo erdvė, kurioje taikomi griežtesni Kelių eismo taisyklių (KET) reikalavimai dėl saugumo užtikrinimo. Šios taisyklės skirtos apsaugoti gyvenamuosiuose rajonuose esančius pėsčiuosius, ypač vaikus, taip pat siekti geresnio eismo dalyvių bendradarbiavimo. Gyvenamoji zona pagal KET yra tokia teritorija, kurioje vyrauja pėsčiųjų eismas, o transporto priemonių judėjimas yra ribotas ir kontroliuojamas. Gyvenamąją zoną dažniausiai žymi specialūs ženklai - žalias ženklas su baltu namo, suaugusiojo ir vaiko siluetu.

Gyvenamojoje zonoje Kelių eismo taisyklės (KET) numato kelis svarbius apribojimus ir nurodymus, kurių privalo laikytis tiek vairuotojai, tiek pėstieji:

1. Vienas svarbiausių gyvenamosios zonos reikalavimų - leistinas važiavimo greitis. Gyvenamojoje zonoje transporto priemonių maksimalus greitis yra ribotas iki 20 km/h.
2. Gyvenamojoje zonoje pėstieji turi pirmumo teisę prieš transporto priemones. Tai reiškia, kad vairuotojai privalo duoti kelią visiems pėstiesiems, net jei jie eina ne per pėsčiųjų perėją. Pėstieji gali judėti ne tik šaligatviais, bet ir visa važiuojamąja dalimi.
3. Gyvenamojoje zonoje KET griežtai reguliuoja automobilių parkavimą. Stovėti galima tik specialiai pažymėtose vietose, skirtose transporto priemonėms laikyti.
4. Gyvenamojoje zonoje tik tranzitinis eismas paprastai nėra leidžiamas. Tai reiškia, kad vairuotojai turėtų naudotis šia teritorija tik tuomet, kai jų kelionės tikslas yra šioje zonoje.
5. Gyvenamojoje zonoje vairuotojai turi vengti triukšmo ir be reikalo nenaudoti garso signalų, nebent tai būtina siekiant išvengti avarijos.

Nors gyvenamojoje zonoje pėstieji turi pirmenybę, jie privalo elgtis atsakingai. Tai reiškia, kad pėstieji turėtų stebėti eismą, o ne staiga žengti į važiuojamąją dalį prieš atvažiuojančias transporto priemones.

Kelių eismo taisyklių pažeidimai gyvenamojoje zonoje gali užtraukti įvairias sankcijas, kurios yra skirtos užtikrinti saugumą ir tvarką.

Automobilių parkavimas tam neskirtose vietose gali užtraukti baudą nuo 30 iki 100 eurų. Visada laikykitės nustatyto greičio limito ir stebėkite aplinką. Gyvenamojoje zonoje svarbu išlaikyti ramybę ir netrukdyti vietos gyventojams.

Statant pastatą, reikia laikytis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos įstatymų bei teisės aktų reikalavimų. Paprastai atstumas nuo namo iki sklypo ribos gyvenamojoje zonoje turi būti ne mažesnis kaip 3 metrai. Tačiau šis atstumas gali kisti priklausomai nuo savivaldybės teritorijų planavimo dokumentuose nustatytų reikalavimų arba vietos statybos taisyklių.

KET pakeitimai

Susisiekimo ministerijos atstovai nusprendė tikslinti Vyriausybės nutarimo projektą „Dėl kelių eismo taisyklių patvirtinimo“. Pasak ministerijos, poreikis keisti KET atsirado po to, kai Seimas priėmė Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pakeitimus.

Todėl dabar siūloma numatyti ir kitus su eismo tvarka susijusius pokyčius, kurie, valdžios atstovų teigimu, turėtų užtikrinti didesnį eismo saugumą, o taip pat leistų patobulinti eismo organizavimo būdus.

Paviešintoje pažymoje įvardijami pagrindiniai KET pakeitimai, kuriais norima:

• viešajame eisme dalyvaujantiems vairuotojams drausti naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, jeigu jomis naudojamasi rankomis. Išimtys galiotų, jei telefonai naudojami laisvų rankų ar transporto priemonės įrangos pagalba. Taip pat ir tuo atveju, kai telefonas yra pritvirtintas specialiame laikiklyje;
• nustatyti draudimą pėstiesiems judėti per dviračių pervažą;
• įtvirtinti, kad jei posūkis arba apsisukimas galimas iš vienos eismo juostos, sukdamas vairuotojas gali pasirinkti bet kurią važiuojamosios dalies, į kurią jis suka, eismo juostą;
• aiškiai nurodyti visas vietas, kuriose draudžiama lenkti.
• atsisakyti nustatyto draudimo mokyti vairuoti asmenis gyvenamosiose zonose;
• patikslinti, kad transporto priemonės vairuotojas, įvažiuodamas į kelią iš gyvenamosios zonos, privalo duoti kelią juo artėjančioms transporto priemonėms, taip pat pėstiesiems, kurių judėjimo kryptį jis kerta;
• papildyti, kad gyvenamojoje zonoje dviračio vairuotojui netaikomas KET nustatytas reikalavimas važiuoti viena eile ir kuo arčiau eismo juostos dešiniojo krašto;
• jeigu atliekami tam tikri darbai, leisti važiuoti transporto priemonei su įjungtu oranžiniu švyturėliu veja, šaligatviu, pėsčiųjų ir (ar) dviračių taku, dviračių, skiriamąją juosta, pylimų ar iškasų šlaitais, grioviais, taip pat sustoti ar stovėti minėtose vietose.

Šiuo metu vairuotojams už naudojimąsi mobiliojo ryšio priemonėmis ne pagal taisykles gali būti skiriama bauda nuo 60 iki 90 eurų.

Nauji kelio ženklai

Ministerijos atstovai vardija, kad eismo dalyviai taip pat gali sulaukti tam tikrų pokyčių, susijusių su kelio ženklais. Jeigu ministerijos teikiamus siūlymus patvirtintų Seimas, tokiu atveju būtų atsisakoma dviejų kelio ženklų Nr. 706 („Telefonas“) ir Nr. 725 („Lankytina vieta“).

Tačiau žadama, kad KET atsirastų naujas įspėjamasis ženklas „Raiteliai“. Teigiama, kad šis ženklas įspėtų apie kelio ruožą, kuriuo dažnai joja raiteliai ar vedami žirgai.

Be to, norima pakoreguoti kelio ženklų Nr. 334 ( „Stovėti draudžiama nelyginėmis dienomis“) ir Nr. 335 ( „Stovėti draudžiama lyginėmis dienomis“) išaiškinimą. Tad po pakeitimų, kai ženklai Nr. 334 ir Nr. 335 bus naudojami skirtingose kelio pusėse, transporto priemonės iš vienos kelio pusės į kitą turės būti perstatomos tarp 19 ir 24 val., o ne 21 val., kaip yra iki šiol.

Siekiant sudaryti kuo saugesnes sąlygas dviračių eismui ir sprendžiant dviračių infrastruktūros trūkumo klausimą, tose vietose, kur negalima įrengti dviračių takų ar dviračių juostų, gali būti įrengiamos dviračių gatvės, žymimos nauju kelio ženklu „Dviračių gatvė“.

Dviračių gatvė

Dviračių gatvės gali būti įrengiamos ramaus, lėto eismo, pavyzdžiui, siaurose senamiesčių, kurortų, gatvėse. Jose vyks mišrus motorinių ir ne motorinių transporto priemonių eismas ir galios specialūs KET reikalavimai:

• draudžiama važiuoti didesniu kaip 30 km/h greičiu;
• lenkti transporto priemones išvažiuojant į priešpriešinę eismo juostą (apvažiuoti tos pačios krypties eismo juosta leidžiama);
• dviračių vairuotojams netaikomas reikalavimas važiuoti viena eile ir kuo arčiau eismo juostos dešiniojo krašto.

Nauji šviesoforai

KET pakeitimuose reglamentuoti atskiri, tik maršrutiniam transportui skirti šviesoforo signalai. Tokius šviesoforus galima įrengti sankryžose, kuriose įrengta raide „A“ pažymėta eismo juosta (pavyzdžiui, T formos sankryžose) ir tikslinga leisti maršrutiniam transportui įvažiuoti į sankryžą anksčiau nei likusiam transporto srautui.

Nuo birželio 1 d. KET išskirtos dviejų tipų maršrutiniam transportui skirtos eismo juostos, žymimos:

• raide A, kuriomis gali važiuoti tik maršrutinis transportas;
• simboliu A+, kuriomis, be maršrutinio transporto, gali važiuoti dviračiai, mopedai ir lengvieji keturračiai, automobiliai, pažymėti skiriamuoju ženklu „Neįgalusis“ arba neįgalių asmenų automobilių statymo kortele (kuriuose važiuoja neįgalieji į (iš) švietimo įstaigą (-os) ar į (iš) neįgaliųjų dienos užimtumo centrą (-o) (jeigu važiavimo maršrutas suderintas su kelio savininku) ir kitos transporto priemonės, kurioms suteikta tokia teisė: motociklai, lengvieji taksi automobiliai, taip pat automobiliai, kuriuose važiuoja 4 ir daugiau eismo dalyvių, elektromobiliai, jeigu eismo juosta pažymėta atitinkamais užrašais / simboliais.

Naujas horizontalusis kelių ženklinimas

Įvedami ir nauji kelio ženklinimai. Nauju KET nustatytu kelių ženklinimu (motociklo simboliu) kelio savininkų sprendimu bus ženklinamos tos A+ eismo juostos, kuriomis leidžiama važiuoti motociklams.

Įspėjamojo kelio ženklo „Vaikai“ atvaizdu galės būti ženklinami kelio ruožai, kur važiuojamojoje dalyje gali būti vaikų - prie darželių, mokyklų, žaidimų aikštelių ir pan.

Įspėjamojo kelio ženklo „Pėsčiųjų perėja“ atvaizdu galės būti ženklinama važiuojamoji dalis, kur būtina įspėti apie artėjimą prie pėsčiųjų perėjos.

Šiame straipsnyje apžvelgėme tik dalį aspektų, į kuriuos būtina atkreipti dėmesį, siekiant užtikrinti sklandžią autoserviso veiklą ir aplinkosauginių bei priešgaisrinių ir civilinės saugos reikalavimų laikymąsi įmonėje. Išsamią atmintinę, skirtą sužinoti pagrindinius reikalavimus ir leidimus, reikalingus autoservisams, yra parengusi organizacija „Versli Lietuva“ - ją galima peržiūrėti internete adresu www.verslilietuva.lt/autoservisas.

tags: #autoservisas #gali #buti #gyvenamuju #namu