Karių gyvenimą, tarnybą bei žygius galima vaizduoti be dekoracijų. Kaikurios scenos buvo pavestos aktoriams, uniformuotiems ir atitinkamai grimuotiems, bet aktoriams, nėjusiems karinio apmokymo, kartais reikėjo duoti daug pamokų ir bandymų, kad įtikinamai vaidintų tikrus karius, pratybas ir, dar svarbiau, ypatingai specifiškus, komplikuotus momentus. Pridurtume dar lyg ir lengvus iš pirmo žvilgsnio uždavinius, pvz. jojimas, šaudymas, plaukymas, elgsena rikiuotėje. Ne viską galima buvo atlikti natūraliai, ne kiekvienas karys tinka filmui.
Be specialių šviesų, naudota daug saulės, besitaikstant prie užsieniuose leidžiamo kalendoriaus, nurodančio dienas ir valandas, dažniausiai vasaros metu. Kad ir geistinų tarpais, paviljonų, ar dekoracijų, gamintų nagai dailininkų eskizus, vengta beveik per visą filmą.
Iš viso - koreguojamose scenose su bandymais ir specialiais įrengimais, taipgi kariuomenės mažų, didesnių ir imponuojančių dalinių bei grupių reginiuose, dar įtraukiant praeivius, bet-kokius ir su aktoriais, arba minias, ekrane veikė apytikriai 24,000 asmenų. Publikai rodomas užimdavo apie 2 valandas.
Apytikriai tuo pačiu metu vyriausybės pavesti sudarėme didelės apimties, oficialiu titulu, kronikos reportažinį filmą - Vytauto Didžiojo iškilmės, tačiau, jau kitokiais pagrindais. Filmo vadovybė buvo ta pati, bet jau be vaidybos ir be aktorių. Filmas per seansą trukdavo 1 val. 10 min. Norint filmą įamžinti, vienas jo egzempliorius buvo užkonservuotas taip, kad išliktų garantuotas 200 metų.
Oficialiuose užsienio svečių priėmimuose, valstybinėse šventėse, sukaktuvėse ar svarbiuose minėjimuose centrinėje karininkų ramovėje, dalyvaujant valstybės prezidentui ir kiek rečiau prezidento rūmuose, be dalyvavimo programose, dar planavome su visokiais niuansėliais ir vykdėme, arba vadovavome ceremonijoms, oficialiems šokiams, bendrai pokylių eigai, ar pagrindiniams momentams. Tiems tikslams būdavo sudaromos komisijos iš respublikos prezidento kanceliarijos viršininko kun. dr. P. Bielskaus, užsienių reikalų ministerijos atstovų - St. Girdvainio (dabar atstovas prie Šventojo Sosto), dr. St.
Karininkų bei puskarininkių ramovėse per viešus jų pačių, birutininkių ar kitų organizacijų parengimus dalyvauta Motinos dienose, Kalėdų eglutėse, jaunimo vakaruose, užsienio svečių priėmimuose ir kitokiomis progomis. Štai pavyzdžiai: vienoje Kalėdų eglutėje mūsų Kalėdų Senį lydėjo Valstybės operos solistė J. Dvarionaitė-Montvydienė, viename jaunimo vakare, V. Lozoraitienės globojamame, pasirodė jaunutis pianistas A. Šiandien sunku būtų atsakyti tiksliai į klausimą, kur esame vaidinę viešai ir neviešai Kaune šauliams, skautams, darbininkų organizacijoms, moksleiviams ir visuomenei dažniau - Tilmanso salėje ar Liaudies namuose. Ypatingai pabrėžtinas, sukėlęs visuomenės smalsumą, pirmas negirdėtas Lietuvoje A. Petrausko lasos atlikimas, pačiam autoriui diriguojant, jo grįžimo Lietuvon proga. Dar teko režisuoti bei įvairiais būdais pagelbėti pačių karo invalidų vaidinamiems veikalams Kaune ir Palangoje.
Per ilgoką metų eilę taip pat panašios įtaigos pašvęsta Aušros mergaičių ir Aušros berniukų gimnazijoms Kaune. Vaidinta ir rengta koncertai atskirai ir jungtinėmis abiejų gimnazijų pajėgomis. Ten ypatingomis Dievo dovanomis žybčiojo S. Pusdešrytė -vėliau operos solistė Adomaitienė, jau tada rašiusi scenai veikalėlius D. Lipčiūtė - vėliau rašytoja Augienė ir E.
Būdavo ir sunkesnių problemų. Lietuvai pagražinti draugijos valdyba savo iškilmėms surengė, kokius galima, pobūvius beveik visose Kauno salėse tą pačią dieną. Vis tik sugebėjome atsargiai paskirstytomis sudėtimis duoti du skirtingu spektakliu skirtingose salėse tuo pačiu metu. Vilniaus Teatro Studijos vinjetė padaryta K. Glinskio 30 metų jubiliejau proga.
Iš k. į d.: (virš. eilėj) J. Strazdas, J. Brašiškienė, V. Braziulevičius, V. Dulaitis, E. Rucevičienė, E. Petrauskienė; (apatinėj eilėj) J. Talmontas, V. ščesnulevičius, J. Lukšienė, A. Kernauskas, A. Rucevičius, S. Glemžienė, Z. Arlauskaitė ir P. Žukauskas. Vinjetėje trūksta A. ESusilo. Nuotrauka gauta iš V.
Kartą teko, dėl svarbių griežto tvarkraščio priežasčių, vaidinti tą patį veikalą tą pačią dieną Ukmergėje ir Panevėžyje. Suskubome ir abu vaidinimu pradėjome punktualiai - dienos metu Ukmergėje ir vakare Panevėžyje. Antra vertus, Valstybės teatras juo toliau, juo dažniau skirdavo vaidinimus kariams. Šiuo atžvilgiu Kauno kariai buvo laimingesni, negu kitų įgulų. Bet retkarčiais V. t. aprūpindavo ir provincijos įgulas, nors ir ne visas, vaidinimais, ypač bendrinių gastrolių metu. Be to, vasaros metu savo iniciatyva kaikurie V.
Bazinio kario kurso vertinamosios pratybos
Autoriai: A. Ambraziejūtė - Steponaitienė, dramaturge, Juozas Cicėnas, dramaturgas, J. Dambrauskas, kompozitorius, P. Gintalas, dramaturgas, L. Gira, dramaturgas, M. Petrauskas, kompozitorius, P. Pundzevičius, dramaturgas, K. Strazdas, dramaturgas, J. Tallat-Kelpša, kompozitorius, kun. J.
Dirigentai: P. Adomavičius, J. Dambrauskas, J. Gaubas, L. Hofmekleris, M. Liuberskis, Vl. Paulauskas, M. Hofmekleriai, trejetas sūnų ir tėvas, instrumentalistai, V. Kuprevičius, pianistas, M. Leškevičius, smuikininkas, Rozenblatas, pianistas, A. Šerėnas, pianistas, J. Vokietaičio styginis kvartetas, V. A. Bručkus, operos solistas, St. Dautartas, operos solistas ir operetės režisierius, J. Dvarionaitė - Montvydienė, operos solistė ir režiso-rė, A. Dvarionas, operos solistas, Vl. Fedotas-Sipavičius, dramos aktorius ir režisierius, L. Gira, teatro direktorius, Kamarauskaitė, operos choristė, Katelė, operos solistas, A. Kupstas, dramos aktorius ir režisierius, J. Laucius, dramos aktorius, K. Orentas, operos solistas, Orentas, operos choristas, J. Petrauskas, dramos aktorius, I. Tvirbutas, dramos aktorius ir režisierius, Vaičiūnienė, dramos aktorė, G. Andrejevas, V. t. operetės ir operos solistas, V. Gaučiūtė-Braziulienė, V. t. dramos aktorė, grįžusi į K. t., E. Grikevičiūtė-Pakalnienė, V. t. dramos aktorė, Jonušaitienė, V. t. dramos aktorė, O. Juodytė - Chodaravičienė, V. t. dramos aktorė, A. Kalvaitytė - Velbasienė, V. t. operos solistė, Liaugaudaitė, V. t. dramos aktorė, J. Mažeika, V. t. operos solistas, Rutkauskaitė - Tvirbutienė, V. t. dramos aktorė, A. Sprindys, V. t. operos solistas, S. Veselauskaitė - Rudokienė, V. t. operetės solistė, Zauka, V. t. operos režisierius, E. Žalinkevičaitė - Petrauskienė, V. t. A. Aleksandravičiūtė - Ščepavičienė, K. Ališauskas, plk. ltn., Andriušytė, Balinskaitė, Baronas, B. Bobelis, majoras, Bražytė, Briedis, kapitonas, Budrys, A. Busilas, Dagys, majoras, Dunajevas, Džiugelis, A. Gaučiūtė - Arnastauskienė, Gediminas, Gedmantas, kapitonas, P. Gintalas, Iljinskaitė - Mintaučkienė, Jakštas, majoras, Jasinevičius, A. Jasūdis, M. Kabuketytė - Tamulevičienė, Katinauskas, Kernauskie-nė, St. Kindulaitė - Mikšienė, Kondratavičius, Kubilius, karo valdininkas, Kulys, Kušeliauskai-tė, J. Lanskoronskis, gen. št. plk., Laumakys, Lukaševičius, Lukauskaitė, Lukošiūnaitė, Lukošiūnaitė (dvi seserys), Lukšienė, Lurje, Macevičius, O. Petravičiūtė, Petruitienė, Poškus, Povilaitis, Pratkus, P. Pundzevičius, plk., P. Putirskas, St. Ruzgytė - Augustienė, Sabaliauskaitė, Sakalauskaitė, Sauberlichienė - Zaukienė, Smalstys, Staugaitis, J. Strazdas, Šepetys, majoras, K. Šimonis, Šimonytė (Zavistanavičienė), Špūras, K. Tamošiūnaitė - Zujienė. Tumėnienė - Mažeikienė, Uspenskis, plk., Vilčinskaitė, P. Priderėtų čia pat panagrinėti tųjų idealistų nuopelnus įvairiose srityse, laimėjimus įvairiuose kūriniuose bei vaidmenyse, nurodyti dalyvavimo stažą, lavinimosi bei ištvermingumo pasiekas, pavaizduoti entuziazmą ar aistringą konkurenciją kovoje dėl kaikurių vaidmenų, iškilmingas sukaktuves ir nuoširdžius talentų bei gražių ypatybių vertinimus, aktoriams atlikus rekordinius vaidinimų skaičius, pvz. 100, 150 ir t.t., arba patvariai progresuojant per rekordinę metų eilę, bei kitokiomis, ne mažiau jaudinančiomis, progomis, bet šiandien visa tai bent apytikriai restauruoti būtų pernelyg sunku. Drįstume fiksuoti, kad, be kartinių misterijos ir filmų dalyvių, per visą nepriklausomybės laikotarpį K. teatro šeimoje buvo auklėta ir brandinta ne mažiau kaip 360 asmenų. Neskaičiuojant pavienių aktorių ar solistų vadovavimo bei dalyvavimo už K. teatro ribų, nors K. Scenoje ir estradoje.
Prašmatnių, kuklesnių ir vos pakenčiamų vietų aplankyta nemaža. Kaune - nuolatinė vieta buvo, kurį laiką, Kauno Įgulos kareivių klubas. Tai buvo mūsų namų namučiai. Provincijoje pasiekta: Alytus, Dotnuva,Jonava, Kaišiadorys, Kėdainiai, Kybartai, Klaipėda, Kretinga, Kulautuva, Liudvinavas, Marijampolė, Palanga, Panevėžys, Radviliškis, Seda, Šakiai, Šiauliai, Šilutė, Tauragė, Ukmergė, Utena, Vilkaviškis, Žemaitkiemis, Žiežmariai. Gal dar viena kita vietovė nepaminėta. Vienur vaidinta dažniau, kitur - rečiau. Salės irgi ne visados tos pačios.
Nors vienu metu buvo projektuota K. teatrą suvalstybinti, sudarant pradžiai etatus bent keliems pagrindiniams asmenims, bet ir po ilgų diskusijų nepavyko teigiamų išdavų pasiekti. Vėliau kaikurios instancijos savo pakartotiniais žygiais tinkamų vaisių taip pat nelaimėjo. Mūsų nuopelnai veikė prieš mus kaip bumerangas. Kaikas valdžios viršūnėse naudojo toki argumentą: jeigu K.
Įvairiais vidaus gyvenimo tarpais pašnekesiai rodė polinkio kaiką akademiškai pagilinti, vienai kitai teorinei sričiai daugiau laiko pašvęsti. Šitaip apsisprendus, daugelis svarbių problemų išgvildenta ir praktiškai išbandyta. Kaikas dalyvių studijavo Vytauto Didžiojo universitete ir iš ten atsinešdavo šviežių įspūdžių, naujų temų, begalinio domėjimosi ir tartum karštų žiežirbų kūrybai. Pakeliui ir universitete prof. B. Tatai gerokai suretino mūsų vaidinimus. Naudingos reformos nespėta iškelti rampos šviesoje. Vargingi mūsų likučiai bei atžalos retkarčiais tepasirodė Jaunajame dramos teatre, mokyklose, iškilmėse, Vičiūnų kaime (šalia A. BAIGA.
Teatleidžia kantrūs skaitytojai už keletą digresijų -šuolių į šalis, nuo tiesioginės temos. Palyginimai ar dar tolimesni šalutiniai klausimai yra būtini šių dienų jaunimui arba mūsų palikuonims. 3 t. 355 psl. Kunigas Br. Bumšas “Kauno įgulos Kareivių klube drauge su K. 6. t. 257 psl. Filmas. “.. . Ilgesni F. pasirodė: 1930 “Lietuvos Kareivėlis” (VI. Tikslus pavadinimas - Mūsų kareivis. Šis pavadinimas minimas ir 11 t. 23 psl. 7 t. 327 psl. Glinskis Kastantas. “... 1919 pradžioje iškviestas į Vilnių, čia organizavo Vilniaus teatro studiją. Lenkams Vilnių užėmus, su studija išsikėlė į Kauną. Pritrūkęs lėšų, studiją perkėlė į Jurbarką, kur išbuvo 6 mėnesius, iš kur vėl grįžo į Kauną, kur su kitais įst. Glinskis Vilniuje organizavo teatrą, kuris dar nebuvo atidarytas, kai lenkai užėmė Vilnių. Tada teatras buvo perorganizuotas ir pavadintas Vilniaus teatro studija. 7 t. 328 psl. Glinskis Kastantas. “. .. 8 t. 172 psl. Heijermans Herman. “. .. H. dramą Viltį vaidino Kauno vst. Abi tos žinios teisingos, bet 8. tome nepaminėta, kad Viltį statęs ne tiktai vst. 10 t. 537 psl. Kareivių Prietelių Draugija. “. . . turėjo atskiras patalpas, kur buvo ruošiami kariams spektakliai ir kt. Nepaminėta, kad kariams spektakliai buvo ruošiami Vilniaus teatro studijos, Karių teatro ir kitų. 1920 m. Kar. Pr. Dr-ja nuo klubo nutolo. Ir tiktai 1922 m. pabaigoje šių pareigų dalį perėmė švietimo komisijos jau ne iš Kar. 11 t. 14 psl. Karininkų Ramovė. “. .. K. R. pradžia siekia 1919.7.23, kada buvo įsteigtas Kauno įgulos karių klubas. 11 t. 23 psl. Karių teatras. Mūsų vaidintoji Motina vaidilutė yra ta pati misterija. Ten pat: “. . . Iš viso K. t. Labiau artėjant šioje apybraižoje prie tikslumo, skaičiai jau kitokie. 11 t. 394 psl. Kernius - Kernauskas Alfonsas. “. . . 1920 vaidino K. Studija išsikėlė iš Vilniaus 1919 m. Kernius-Kernauskas vaidino 1919 ir 1920 m. 13 t. 153 psl. Kriščiukaitis Antanas. “... K. 26 t. 48 psl. Rucevičienė Elena. “. .. 1918 įstojo į K. Glinskio sudarytą profesinį teatrą Vilniuje ir 1918-19 lankė K. Į teatrą įstojo 1919 m. 27 t. 57 psl. Scenarijus. “. . . V. Mykolaičio-Putino misterijai Nuvainikuotai vaidilutei įspūdingą s. 28 t. 393 psl. Sruoga Balys. “. . . Jo pirmasis veikalas Milžino paunksmė (1932, 1954 JAV, Raštai 2) - jo ir lietuvių dramaturgijos šedevras. 2) Veikalas nebuvo komisijos atmestas. Buvo labai gerai įvertintas. “Vilkolakio” gastrolės Ukmergėje. Viduryje, tarp pulko karininkų ir aktorių, 1 p. D.L.K. Gedimino p. vadas plk. Skorupskis; vyr. pulko gyd. dr. J. Nemeikša ir ‘Vilkolakio’ rėžis. A. Sutkus. (Iš V. skyrimą nebuvo. Labiausiai komisija buvo įteigta stipriais ir nuoširdžiais nario A. Olekos-Žilinsko argumentais. Kiti nariai: kan. J. Tumas-Vaižgantas, Faustas Kirša, Liudas Gira ir pirmininkas - šios apybraižos autorius. Bet komisija pagal Vytauto Didžiojo įstatymą buvo priklausoma. Lėšų premijai negavo. 29 t. 34 psl. Strazdas Kazys. . . 29 t. 443 psl. Šiauliai. Švietimas ir kultūrinis gyvenimas. “. . . Š. mst. muzikinis teatras. . . pastatė kelias operetes (. . . J. Dėkodami vienam kitam dar gyvam ano K. Jeigu dar ką pavyks gauti, tai papildysime šią nelabai teįtikinamą apybraižą ir pasieksim kiek labiau atbaigto vaizdingumo. Tuo tarpu pridedame vieną apžvalgėlę iš 1928 m. Lietuvos Aido 243 nr., antrą - iš 1928 m. Kario 52 (500) nr. Bandysime dar, stengsimės dar rankioti. . . “Lietuvos Aidas” 1928 m. Ne tik mūsų kariuomenėje, bet ir mūsų visuomenėje labai plačiai yra žinomas karių teatras. Jį įkūrė 1929 m. balandžio 6 d. plk. ltn. Vl. Braziulevičius, kuris ligi šiol jam vadovauja ir visą laiką pats režisuoja. Karių teatras pradžioje veikė buvusiam Kauno įgulos karių klube, kuriame kurį laiką vaidino K. Glinskio Vilniaus teatro studija, J. Vaičkaus trupė ir Braziulevičiaus karių trupė. Pastarojoje įvairiu metu vaidindavo šie žymsnieji asmenys: pulkininkai leitenantai Braziulevičius, P. Pundzevičius (dramaturgas Petliukas) ir Lanskoronskis, karininkai - B. Bobelis, Ališauskas, Gedmantas, Dagys, šepetys, Briedis, puskarininkiai Zauka, Pratkus ir Staugaitis, p. Busilas p. p. Žalenkivičaitė - Petrauskienė, Lukšienė, Grikevičiūtė, Gedeikienė, Tumėnienė ir k. Kai kada vaidindavo kai kurie valst. Per pirmus savo gyvavimo metus karių teatras pastatė 100 spektaklių, iš kurių 29 nemokamai, šių spektaklių žiūrėjo apie 9,000 karių (po 300 žm. kaskart). Karių teatras pirmas Lietuvoje pradėjo statyti operetes (1921 m.). Karių teatras 1921 m. aplankė pafrontės miesteliuose stovinčias kariuomenės dalis, statydamas “Užburtas kunigaikštis” ir S. Čiurlionienės “Kuprotas oželis”. Vieno tokio spektaklio žiūrėjo išsyk net 3000 žm.! O paprastai žiūrėdavo po 1000 - 1500 žm. Pafrontėje spektaklių iš viso žiūrėjo apie 7000 žm. Čia malonu prisiminti, kad 1920 m. į kariuomenę buvo savanoriais įstoję p. p. Kipras Petrauskas, Ant. Sodeika, St. Šimkus ir K. Binkis. Pirmieji trys važinėjo pafrontėje ir surengdavo koncertus. 1925 m. karių teatras pradėjo statyti A. Ostrovskio pieses. Įvertindamas tą žygį, žymus mūsų teatro kritikas Vikt. Pr. Mes, jaunutėlė valstyb...
Apibendrinant, galima teigti, kad karių gyvenimas neapsiribojo vien tik tarnyba ir žygiais. Jie aktyviai dalyvavo kultūriniame gyvenime, vaidino spektakliuose, rengė koncertus ir šventes. Jų pasirodymai vyko įvairiose vietose, nuo kareivinių klubų iki gimnazijų ir teatrų. Ši veikla ne tik praturtino karių laisvalaikį, bet ir prisidėjo prie visuomenės kultūrinio gyvenimo.
tags: #ausra #montvydiene #turto #deklaracija