Finansinių suvestinių dėka galima įvertinti, kiek efektyviai ir stabiliai įmonė veikia. Iš ataskaitų teikiamų duomenų apskaičiuojami finansiniai rodikliai, kurių dėka galima vertinti įmonę ir lyginti ją su kitomis. Todėl naudojant šį rodiklį visuomet reikėtų šalia paskaičiuoti ir tokius rodiklius kaip ROE, ROA, ROIC ir pan.
Warrenas Buffettas: Kaip analizuoti balansą
Pagrindiniai finansiniai rodikliai
Finansiniai rodikliai gali būti tiek absoliutūs tiek santykiniai ir jų rezultatų žinojimas yra labai svarbus analizuojant įmonės būklę. Nesvarbu kokio dydžio yra įmonė, norėdama sėkmingai konkuruoti rinkoje ji privalo skaičiuoti savo finansinius rodiklius bei analizuoti jų rezultatus. Žemiau pateiktame finansinių rodiklių sąraše, galite susipažinti su pagriniais finansiniais rodikliais, kurių pagrindu yra sprendžiama apie tiriamo subjekto pelningumą, likvidumą, mokumą, apyvartumą ir pan.
- Bendrojo pelno marža = bendrasis pelnas / pardavimai
Šis rodiklis parodo vidutinį įmonės taikomą antkainį. Rodiklio reikšmės gali varijuoti labai plačiame diapazone, priklausomai nuo veiklos srities, specifikos, rinkos situacijos ir apskaitos politikos.
- EBITDA marža = EBITDA / pardavimų (EBITDA - tai įmonės pelnas prieš palūkanas, mokesčius, nusidėvėjimą ir amortizaciją).
- Likvidumo rodiklis = trump. turtas / trump. Įsipareigojimų
Likvidumo rodikliai parodo įmonės galimybes padengti trumpalaikius įsipareigojimus. Šis rodiklis parodo ar įmonė gali savo trumpalaikiu turtu padengti trumpalaikius įsipareigojimus. Jei rodiklio reikšmė daugiau nei 1, tai įmonė yra pajėgi savo trumpalaikiu turtu padengti trumpalaikius įsipareigojimus. Jei rodiklio reikšmė mažiau nei 1, tai įmonė greitu laiku gali susidurti su einamųjų įsipareigojimų padengimo problemomis. Optimalus dydis - 1.2.
- Greito likvidumo rodiklis = (trump. turtas - atsargos) / trumpalaikių įsipareigojimų
Skaičiuojant šį rodiklį iš trumpalaikio turto atimamos atsargos, nes dalis įmonių turi sunkumų per trumpą laiką atsargas paversti pinigais. Šis rodiklis yra konservatyvesnis. Jis parodo įmonės pajėgumą padengti trumpalaikius įsipareigojimus likvidžiausiu turtu.
- Apyvartinis kapitalas = (trump. turtas - pinigai ir jų ekvivalentai) - (trump. įsipareigojimai - trump. finansinės skolos)
Apyvartinis kapitalas parodo kiek daugiau/mažiau turto turi įmonė už trumpalaikius įsipareigojimus. Skaičiuojant apyvartinio kapitalo finansavimo poreikį reiktų eliminuoti reikšmingas sumas nesusijusias su įmonės pagrindine veikla (paskolos susijusioms įmonėms, gautinos sumos už parduotą ilgalaikį turtą ir pan. Apyvartinis kapitalas (kartais vadinamas grynuoju (net) apyvartiniu kapitalu) rodo, kokia suma trumpalaikis turtas viršija trumpalaikius įsipareigojimus (ir per vienerius metus mokėtinas sumas). Didesnis teigiamas rodiklis parodo aukštesnį įmonės likvidumo lygį. Apyvartinis kapitalas funkcionuoja kaip likvidumo rezervas, apsidraudžiant nenumatytais ir neplanuotais atvejais. Didesnis apyvartinis kapitalas reikalingas, jeigu įmonė negali skubiai pasiskolinti lėšų veiklai vykdyti.
Tradiciniu likvidumo analizės atveju laikoma, jog, esant neigiamai apyvartinio kapitalo reikšmei, įmonė gali neįvykdyti savo trumpalaikių įsipareigojimų. Kita vertus, apyvartinis kapitalas atskleidžia likvidaus turto finansavimo trumpalaikiais įsipareigojimais mastą. Kuo didesnis apyvartinis kapitalas, tuo su didesnėmis investicijų į trumpalaikį turtą finansavimo problemomis įmonė gali susidurti.
Gamybinių įmonių, pasižyminčiu ilgu veiklos ciklu bei didesniais mokėjimų atidėjimais, apyvartinis kapitalas yra didesnis. Tuo tarpu įmonės, kurios iš anksto atsiskaito už paslaugas bei prekes, dažniausiai turi žemą apyvartinį kapitalą.
Kai kuriuose ekonomikos sektoriuose įmonių veiklai yra būdingas neigiamas apyvartinis kapitalas. Jis rodo, jog įmonė sugeba savo trumpalaikiais įsipareigojimais (atidėdama mokėjimus tiekėjams bei kitiems kreditoriams) finansuoti ne tik investicijas į atsargas, pirkėjų įsiskolinimus ir kitas per vienerius metus gautinas sumas, bet ir dalį investicijų į ilgalaikį turtą.
- Atsargų apyvartumas = (atsargos / savikaina) x periodo skaičius dienomis
Atsargų apyvartumas parodo per kiek dienų vidutiniškai pasikeičia įmonės atsargos.
- Pirkėjų skolų apyvartumas = (pirkėjų skolos / pardavimų) x periodo skaičius dienomis
Gautinų sumų apyvartumas parodo per kiek dienų vidutiniškai klientai atsiskaito su įmone.
- Skolų tiekėjams apyvartumas = (skolos tiekėjams / savikainos) x periodo skaičius dienomis
Skolų tiekėjams apyvartumas parodo per kiek dienų vidutiniškai įmonė atsiskaito su savo tiekėjais.
- Finansinis svertas = finansinės skolos / nuosavybė
Šis rodiklis parodo kokią verslo dalį finansuoja finansiniai kreditoriai santykyje su įmonės akcininkais. Vidutinės įmonės finansinis svertas turėtų būti lygus 1.
- Debt / EBITDA = finansinės skolos / EBITDA
Šis rodiklis parodo per kiek metų įmonė būtų pajėgi grąžinti savo finansines skolas nemokėdama palūkanų. Įprastai šis rodiklis neturėtų viršyti 3.5. Reikia prisiminti, kad šis rodiklis apima tik balanse esančias skolas.
- Paskolų aptarnavimo rodiklis (DSCR) = EBITDA / metiniai paskolų grąžinimai su palūkanomis
Dažnai į šio rodiklio paskaičiavimą įtraukiamas apyvartinio kapitalo pokytis bei atliekamos investicijų į ilgalaikį turtą. DSCR rodiklis parodo įmonės galimybes mokėti metines paskolų įmokas su palūkanomis. Saugiu laikomas 1.2 dydis.
- Palūkanų aptarnavimo rodiklis (ISCR) = EBITDA / metinės palūkanų įmokos
Šis rodiklis parodo įmonės galimybes sumokėti metines palūkanų įmokas. Saugiu laikomas 4-5 dydis. EBITDA dažnai taip pat koreguojamas apyvartinio kapitalo pokyčiu bei investicijomis į ilgalaikį turtą.
- Akcijos balansinė vertė = Nuosavas kapitalas - Privilegijuotųjų akcijų kapitalo dalis ir jų dividendas / Paprastųjų akcijų skaičius
Akcijos balansinė vertė atspindi teorinę paprastosios akcijos vertę, kartais vadinama likvidacine verte, kuri būtų gaunama įmonei pardavus turtą balansine verte ir padengus savo įsipareigojimus. Akcijos balansinė vertė rodo vienos apyvartoje esančios paprastosios vardinės akcijos vertę, remiantis apskaitos duomenimis.
- Nuosavo kapitalo pelningumas =Grynasis pelnas / Nuosavybė
Rodiklis nusako, kiek pelno tenka kiekvienam savininko investuotam į verslą piniginiam vienetui. Jis parodo investicijų pelningumą. Aukštas lygis užtikrina didelius dividendus.
Ilgalaikio turto apyvartumas
Ilgalaikio turto apyvartumas rodo kaip efektyviai yra panaudojamas įmonės ilgalaikis turtas siekiant sukurti pajamas. Šis finansinis rodiklis lygina įmonės pardavimus bei ilgalaikį turtą. Kuo šis santykis didesnis, tuo įmonė efektyviau panaudoja savo ilgalaikį turtą.
Gamybinėms ar panašioms įmonėms ilgalaikis turtas sudaro pagrindines investicijas. Tai įmonės nekilnojamas turtas, gamybiniai įrengimai, mašinos ir pan. Tokios investicijos visuomet turi atsipirkti, ir šis rodiklis analizuoja kaip efektyviai investicijos į tokį turtą atsiperka. Žinoma, čia ignoruojamas pelningumas, ir tai labai paviršutinė analizė, kuri neturėtų būti ištraukta iš konteksto.
Pelningumo ignoravimas ne vienintelė problema skaičiuojant šį rodiklį. Kita problema yra ta, kad balanse ilgalaikis turtas gali būti jau nusidėvėjęs, o realybėje dar šiuolaikiškas ir puikiai funkcionuojantis, tad šių rodiklių lyginimas nėra toks paprastas net ir lyginant bendroves iš to paties sektoriaus. (Geriausia jei nusidėvėjimo normos panašios, ir pagrindinis turtas yra panašaus amžiaus).
Aukštas ilgalaikio turto apyvartumas dažniausiai rodo gerą turto panaudojimą, tačiau jis gali reikšti ir ribotą investicijų lygį, kai įmonė veikia su pasenusiu ar stipriai nusidėvėjusiu turtu. Žemas apyvartumas nebūtinai yra neigiamas signalas. Jis gali būti būdingas įmonėms, kurios neseniai investavo į naują įrangą, infrastruktūrą ar technologijas.
Ilgalaikio turto apyvartumo traktavimas glaudžiai susijęs su nusidėvėjimo politika. Apskaitoje nudėvėtas turtas gali dirbtinai padidinti apyvartumo rodiklį, nors realus gamybinis pajėgumas gali būti ribotas. Be to, augančios įmonės dažnai sąmoningai toleruoja mažesnį apyvartumą, nes investuoja į ateities plėtrą. Skirtingos verslo strategijos lemia skirtingą apyvartumo lygį. Efektyvumo ir kaštų lyderystės siekiančios įmonės dažnai orientuojasi į maksimalų turto išnaudojimą.
Pavyzdys: Tarkime, apskaičiavome, kad nuosavybės grąža sumažėjo nuo 20% iki 15%. Kodėl efektyvumas sumažėjo? Įmonė pristabdė veiklą? Pablogėjo grynojo pelno marža? Tokiam rodiklių pokyčio tyrimui buvo sugalvota DuPont sistema. DuPont metodas leidžia grąžų rodiklius išskaidyti į keletą sudėtinių dalių ir taip sužinoti pasikeitimų priežastis. Šios technikos esmė: padauginti santykį iš vieneto taip nepakeičiant jo reikšmės, bet suteikiant kitokią interpretaciją.
Pastebėkime, kad antrojoje lygybėje pardavimai ir turtas susiprastina, taigi ji tapatinga pradiniam apibrėžimui.
Turto apyvartumas
Turto apyvartumas rodo kaip efektyviai pajamų sukūrimui panaudojamas įmonės turtas. Šis rodiklis lygina įmonės pajamas ir jos turtą, ir kuo jis yra aukštesnis, tuo įmonė efektyviau išnaudoja savo turtą.
Reikia atkreipti dėmesį, kad šis rodiklis nėra 'ilgalaikio turto apyvartumas‘, ir apima visą turtą, o ne vien tik ilgalaikį. Taigi, iš dalies jis atspindi kaip efektyviai įmonė panaudoja savo kapitalą.
Geriausiai "turto apyvartumo rodiklis" gali būti pritaikytas verslams, kuriems reikalingos ypatingai didelės investicijos, ir kur paprastai būna nusistovėję aukštos (daug maž panašios) pelningumo maržos. Tuo tarpu verslams, kuriems turto bazė nėra esminis dalykas, ir vertė remiasi daugiausia į „know-how“ ir darbuotojus, tokio rodiklio pritaikymas bus visiškai beprasmis.
Apyvartinio kapitalo valdymas susijęs su įmonės lėšų „išlaisvinimu“. Kitais žodžiais tariant, vadovas, mokėdamas praktiškai pritaikyti apyvartumo skaičiuokles, gali sužinoti, ar tinkamai valdomas jo įmonės kapitalas, ar nereikia įdėti daugiau pastangų norint jį optimizuoti.
Rodiklis, kurį dažniausiai išvysite įvairiose ataskaitose - grynasis apyvartinis kapitalas. Jis apskaičiuojamas iš trumpalaikio turto atėmus trumpalaikius įsipareigojimus. Šis rodiklis parodo apyvartinio kapitalo dydį. Palyginę šį rodiklį su kitų panašia veikla užsiimančių įmonių rodikliais, galėsite įvertinti, ar jo dydis yra optimalus. Tačiau norint išsiaiškinti, kur slypi optimizavimo potencialas, šis rodiklis nėra tinkamas.
Atsargų apyvartumas - šis rodiklis parodo laiką, per kurį į sandėlį atvykusios žaliavos, iškeliauja jau kaip galutinė produkcija. Greitesnis apyvartumas žymi mažesnį įmonės lėšų „įšaldymą“ atsargose.
Rodiklis apskaičiuojamas analogiškai kaip gautinių sumų apyvartumas, tik pelno ataskaitoje surandame atsargų sumą ir ją dalijame iš įmonės pardavimo pajamų bei dauginame iš 365, pavyzdžiui: 33 218 Lt / 433 692 Lt * 365 d. = 27,95 ~ 28 d.
Tik žinodami savo gamybos ar logistikos procesus, galėsite įvertinti, geras ar blogas šis rezultatas. Paskaičiuokite, kiek „išlaisvintumėte“ lėšų, jei jums pavyktų optimizuoti atsargų apyvartumą ir sumažinti savo rodiklį 2 dienomis, pavyzdžiui, iki 26 d. Apskaičiuokite taip: iš savo esamo atsargų apyvartumo rodiklio atimkite siektiną, padalinkite iš esamo ir padauginkite iš atsargų: (28 d. - 26 d.) / 28 d. * 33 218 Lt = 2 372,71 Lt. Taigi, optimizavę atsargų apyvartumą 2 dienomis, gautinas sumas sumažintumėte 7,14 proc. ir „išlaisvintumėte“ 2 372,71 Lt.
Sudėję gautinų sumų ir atsargų apyvartumo rodiklius, sužinosite, kiek vidutiniškai praeina dienų nuo žaliavų atkeliavimo į sandėlį iki to momento, kol įplaukia lėšos iš klientų, pavyzdžiui: 24 d. + 28 d. = 52 d. Šis skaičius jums pasufleruos, dėl kelių dienų atidėjimo reikėtų derėtis su savo tiekėjais.
Mokėtinų sumų apyvartumas - šis rodiklis parodo, per kiek vidutiniškai dienų jūs atsiskaitote su savo tiekėjais. Kuo apyvartumas lėtesnis, t. y. dienų skaičius didesnis, tuo geriau. Vadinasi, tiekėjai didesne suma jus kredituoja, tad mažiau įmonės lėšų yra „įšaldyta“ apyvartiniame kapitale.
Rodiklis apskaičiuojamas taip: įsiskolinimas tiekėjams per vienerius metus dalinamas iš įmonės pardavimo savikainos ir dauginamas iš 365. Pirmasis skaičius imamas iš pelno ir nuostolio ataskaitos. Antrasis skaičius randamas balanse. Gautas rezultatas suapvalinamas, pavyzdžiui: 17 704 Lt / 303 246 Lt * 365 d. = 21,31 d.~ 21 d.
Toliau reikėtų analizuoti rezultatus. Pavyzdžiui, jei jūsų tiekėjai standartiškai taiko 30 dienų atidėjimą, tuomet jums verta susirūpinti, nes rodiklis rodo, kad nemaža dalis mokėjimų atliekama per anksti. Jei standartiškai tiekėjai taiko tik 15 dienų atidėjimą, tuomet vėlgi jums reiktų sunerimti - nemaža dalis mokėjimų vėluoja ir dėl to galite prarasti sutartas nuolaidas ar net gauti delspinigių sąskaitą.
Dabar paskaičiuokite, kiek „išlaisvintumėte“ lėšų, jei jums pavyktų optimizuoti mokėtinų sumų apyvartumą ir padidinti savo rodiklį 2 dienomis, pavyzdžiui, iki 23 d. (23 d. - 21 d.) / 23 d. Taigi, optimizavę mokėtinų sumų apyvartumą 2 dienomis, mokėtinas sumas padidintumėte 8,70 proc.
Apyvartinių lėšų ciklas - šis rodiklis parodo laiką nuo atsiskaitymo su tiekėjais iki momento, kai gaunate lėšas iš klientų. Kitais žodžiais tariant, tai dienų skaičius, kuriomis finansuojate apyvartą savo lėšomis.
Rodiklis apskaičiuojamas taip: gautinų sumų apyvartumas sumuojamas su atsargų apyvartumu bei atimamas iš mokėtinų sumų apyvartumo, pavyzdžiui: 24 d. + 28 d. - 21 d. = 31 d.
Apyvartinių lėšų ciklas būna trejopas: dažniausiai pasitaiko teigiamas ciklas - kaip ir mūsų nagrinėtame pavyzdyje. Tai reiškia, kad įmonė finansuoja apyvartą savo ar skolintomis lėšomis 31 dieną.
Kiekvienos įmonės teorinis siektinas tikslas turėtų būti nulinis apyvartinių lėšų ciklas. Nulinis ciklas dažnai pasiekiamas paslaugas teikiančiose įmonėse, pavyzdžiui, draudimo brokerių įmonėse. Čia atsargų praktiškai nėra, o pinigai išleidžiami tik po klientų atsiskaitymo.
Gamybinės įmonės, kuriose atsargos yra neišvengiamos, dažniausiai siekia ne nulinio apyvartinių lėšų ciklo, o balanso tarp gautinų ir mokėtinų sumų. Šiuo atveju vadovaujamasi nuostata „atsiskaitau su tiekėju tik tuomet, kai su manimi atsikaito klientai“.
Neigiamas apyvartinių lėšų ciklas parodo, kad įmonė su tiekėjais atsiskaito vėliau nei gauna lėšas iš savo klientų. Nedidelis neigiamas ciklas parodo gerus įmonės vadovų derybų įgūdžius tiek bendraujat su tiekėjais, tiek - su klientais. Aukštas neigiamas ciklas žymi didelę priklausomybę nuo tiekėjų, pavyzdžiui, kai motininės kompanijos strategija yra finansuoti dukterinę įmonę suteikiant atidėjimus. Pastarasis rodiklis kartais įspėja ir apie gresiančias rimtas finansines problemas, jei įmonė ilgai delsia ar net nebegali atsiskaityti su tiekėjais.
Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad finansinės atskaitomybės dokumentai parodo situaciją, egzistavusią paskutinę ataskaitinio laikotarpio dieną, dažniausiai - gruodžio 31 d. Kadangi tai gali neatspindėti tikrosios padėties, rekomenduojama šiuos rodiklius vertinti bent kartą per ketvirtį ar netgi kas mėnesį. Jei imsite ne metų, o ketvirčio finansinę atskaitomybę, tuomet rodiklių skaičiavimuose naudokite ne 365, o 90 dienų (kai mėnuo turi 30 dienų).
Kai jau apskaičiuojate rodiklius, metas pasidaryti įmonės apyvartinio kapitalo valdymo retrospektyvą - paskaičiuokite paskutinių 2-3 metų rodiklius. Kuo mažesnį ataskaitinį laikotarpį paimsite, tuo tikslesnį vaizdą susidarysite. Rekomenduojama analizuoti metų ketvirčius. Nusibrėžkite kiekvieno rodiklio istorinę kreivę, pabandykite įžvelgti tendencijas. Kartu su kitų įmonės padalinių darbuotojais padiskutuokite, kodėl jūsų rodikliai yra būtent tokie ir ar būtų galimybių juos pagerinti.
Nuosavybės valdymas ir jo įtaka finansiniams rodikliams
Finansiniai rodikliai atspindi įmonės finansinę būklę ir veiklos efektyvumą. Nuosavybė, kaip vienas iš pagrindinių įmonės išteklių, gali daryti reikšmingą įtaką šiems rodikliams. Atlikti tyrimai leidžia įvertinti šią įtaką ir nustatyti ryšius tarp nuosavybės valdymo ir finansinių rezultatų.
Nuosavybės valdymas ir pelningumas. Efektyvus nuosavybės valdymas gali tiesiogiai paveikti įmonės pelningumą. Pavyzdžiui, tinkamas atsargų valdymas leidžia sumažinti sandėliavimo išlaidas ir nuostolius dėl pasenusių prekių, o tai padidina bendrą pelną.
Nuosavybės struktūra ir finansinis stabilumas. Įmonės nuosavybės struktūra, įskaitant skolinto ir nuosavo kapitalo santykį, turi įtakos jos finansiniam stabilumui. Didelis skolinto kapitalo kiekis gali padidinti finansinę riziką, tačiau tinkamas balansas gali užtikrinti optimalų finansavimą ir augimą.
Investicijos į nuosavybę ir grąža. Investicijos į ilgalaikį turtą, tokį kaip įranga ir technologijos, gali padidinti įmonės produktyvumą ir konkurencingumą. Tačiau svarbu įvertinti šių investicijų grąžą ir užtikrinti, kad jos prisidėtų prie ilgalaikio finansinio augimo.
Nuosavybės efektyvumas ir apyvartumas. Rodikliai, tokie kaip turto apyvartumas, parodo, kaip efektyviai įmonė naudoja savo nuosavybę pajamoms generuoti. Aukštas apyvartumas rodo, kad įmonė efektyviai valdo savo turtą ir generuoja didesnes pajamas su mažesniu nuosavybės kiekiu.
Apibendrinant galima teigti, kad nuosavybės valdymas yra svarbus veiksnys, lemiantis įmonės finansinius rodiklius.
tags: #aukstas #turto #apyvartumas