Aukštadvario kraštas garsėja istoriniais paminklais, unikalia gamta, puikiais kraštovaizdžiais. Tai pritraukia gausų būrį turistų, kaimiško poilsio mėgėjų. Taip pat keliautojus vilioja seniūnijoje išsidėstę piliakalniai, pilkapiai, alkakalnis, mitologiniai akmenys. Aukštadvario kraštas apipintas padavimais, legendomis, pasakojimais apie gamtos bei istorijos paminklus [9]. Apie Aukštadvarį sukurta nemažai eilėraščių, novelių, padavimų. Daugiausia rašė vietos poetai V. V. Navickas [26, 27, 28], R. Kasparavičius [19]. Savo kūriniuose Aukštadvarį yra minėję S. Geda, V. V. Landsbergis [22], J. Kunčinas [20], A. Baltrūnas [11]. J. Laurinavičius yra sukūręs padavimą apie Kartuvių kalną [23].
Šiame straipsnyje apžvelgsime Aukštadvario dvaro sodybos istoriją, jos raidą, savininkus ir dabartinę būklę.
Aukštadvario Šv. Domininko vienuolynas
Aukštadvario Dvaro Vieta ir Apylinkės
Aukštadvario seniūnija yra vakarinėje Trakų rajono dalyje, Pietryčių Lietuvos aukštumoje. Ją iš rytų į vakarus kerta magistralinis kelias A16 Vilnius - Marijampolė. Administracinis seniūnijos centras - Aukštadvario miestelis [8, 9, 16, 21]. Seniūnijos plotas 18,5 tūkst. ha. Gyventojų skaičius 2009 m. sausio 1 d. - 2470 [8]. Aukštadvario seniūnijoje įsikūrę 7 kaimo turizmo paslaugas teikiančios sodybos [5].
Aukštadvario dvaras yra pietvakarinėje miestelio dalyje, greta Aukštadvario piliakalnio. Pirmosios Aukštadvario gyvenvietės pėdsakų rasta ant šalia Aukštadvario esančio Pilaitės piliakalnio [21]. Vėliau miestelis plėtėsi į šiaurę - šiaurės vakarus. Apie šį ir kitus Aukštadvario apylinkių piliakalnius rašyta „Kultūros paminklų enciklopedijoje“ [13]. Apie medinę pilį, stovėjusią ant Pilaitės piliakalnio, yra rašęs G. Zabiela knygoje „Lietuvos medinės pilys“ (Vilnius, 1995) bei V. Miestelyje galima pasigrožėti Aukštadvario Šv. Domininko vienuolyno ir koplyčios ansambliu.
Aukštadvario seniūnijos gamtą, kultūrines bei istorines vertybes saugo 1992 m. įsteigtas Aukštadvario regioninis parkas [1, 6, 7]. Jo teritorijoje yra 1 rezervatas, 19 draustinių, suskaičiuota 116 kultūros paveldo objektų, kuriems jau suteiktas arba siūloma suteikti saugomo objekto statusą [1, 7]. Parko struktūra ir veikla aprašyta knygoje „Lietuvos saugomos teritorijos“ (Vilnius, 2006).
Archeologinės iškasenos rodo, kad dabartinio Aukštadvario miestelio vietoje žmonių gyventa jau prieš 4-5 tūkst. metų. Seniūnijos teritorijoje gausu piliakalnių, alkakalnių, V-XII a. pilkapynų. Ant Aukštadvario piliakalnio XI-XII a. stovėjo medinė pilis. Aukštadvario vietovės kaip centro reikšmė išaugo XIII-XIV a., kai Aukštadvaris įgijo strateginę reikšmę kryžiuočiams puolant Trakus ir Vilnių.
Taip pat, Aukštadvaryje, šlaite prie tvenkinių, tebeauga poeto Adomo Mickevičiaus ąžuolas [10]. Pasakojama, kad A. Mickevičius lankydavosi dvare pas savo universiteto laikų draugą Pranciškų Malevskį ir mėgdavo pasėdėti šio ąžuolo pavėsyje. Ąžuolas yra 26 m aukščio ir 1,3 m skersmens. 1960 m. šis medis buvo paskelbtas gamtos paminklu, o 1987 m. priskirtas prie vietinės reikšmės paminklų [17, p. 31].
Kraštovaizdžio vaizdai aplink Aukštadvarį tikrai įspūdingi, todėl
Aukštadvario regioninis parkas, Strėvytės (Mackantiškių) ežeras 5/3/2017 (DJI Phantom 4 flight)
Dvaro Istorija ir Savininkai
Pirmosios žinios apie Aukštadvario dvarą (Wysoki Dvor) siekia 1550 m. Nuo XVI a. dvaras priklausė Liackiams. XV a. antroje pusėje Aukštadvaris priklausė kunigaikščiui Andriui Dorogobuiskiui, vėliau perduotas Goštautui kaip tėvonija Goštautai. 1501 m. Aukštadvaris XVI amžiujeXVI a. pradžia Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei klostėsi dramatiškai.
Žymų pėdsaką Aukštadvario gyvenime paliko Liackių giminė. I. V. Liackio pastangomis 1569 m. Aukštadvariui suteikta miestelio privilegija. Liackių iniciatyva ir lėšomis 1629 m. čia pradėta statyti mūrinė bažnyčia ir įsteigtas Dominikonų vienuolynas.
Nuo XVI a. pab. dvaras priklausė Ciachanovieckiams, XVII a. pr. - Mickevičiams, XVII a. II p. - Gaudrinkams ir Mickevičiams. XVIII a. pr. dvarą valdė Kristupas ir Elena Budrevičiai, XVIII a. 2 deš. - Povilas Marcinkevičius, 3 deš. - Adomas Kozakauskas, tuo laiku dalies dvaro valdytojais minimi ir Marcinkevičiai.
XIX a. pr. dvaras perėjo Malevskių šeimos nuosavybėn. Tada buvo pastatytas dabartinis dvaro pastatas, pasodintas 4,3 ha parkas, iškasti upėtakių auginimo tvenkiniai, ilgą laiką buvę vieninteliai Lietuvoje. Nuo XX a. pr. priklauso Mongirdams. XIX a. I p. dvaras su Anciškiu priklausė Švoinickiams, 1862 m. jį paveldi Fiodora Musnickaja, 1923 m. dvaras priklausė Zofijai Musnickajai (Survilienei), kuri ir buvo paskutine savininke.
Apibendrinant, dvaro savininkų istoriją galima pavaizduoti lentele:
| Laikotarpis | Savininkai |
|---|---|
| Nuo XVI a. vidurio | Liackiai |
| XVI a. pab. | Ciachanovieckiai |
| XVII a. pr. | Mickevičiai |
| XVII a. II p. | Gaudrinkai ir Mickevičiai |
| XVIII a. pr. | Kristupas ir Elena Budrevičiai |
| XVIII a. 2 deš. | Povilas Marcinkevičius |
| XVIII a. 3 deš. | Adomas Kozakauskas ir Marcinkevičiai |
| XIX a. pr. | Malevskiai |
| XIX a. I p. | Švoinickiai |
| Nuo 1862 m. | Fiodora Musnickaja |
| Nuo 1923 m. | Zofija Musnickaja (Survilienė) |
| Nuo XX a. pr. | Mongirdai |
Dvaro Parkas ir Architektūra
Parkas yra mišraus stiliaus, geometrinio plano, pereinantis į miško parką. Geometrinio planavimo dvaro parkas, įkurtas XIX a., 1986 m. priskirtas prie valstybinės reikšmės gamtos paminklų. Informacijos apie tai galima rasti G. Isoko knygoje „Lietuvos gamtos paminklai“ [17] bei A. Į dvarą veda tuopų, liepų alėjos, žaliuoja įspūdinga liepų pavėsinė, šimtamečiai kaštonai, auga retesni medžiai - dygioji eglė, europinis maumedis, vakarinė tuja, kalninė guoba, graikinis riešutmedis. Aukštadvario apylinkių augmenija. - Vilnius, 1994.
1940 m. dvaro rūmai turėjo apvalų bokštą, sodo pusėje terasą. Dvaro sodybą tais metais sudarė 8 pastatai - du kumetynai, du tvartai, klojimas, "vazaunė", svirnas ir rūmai.
Aukštadvario dvaro griuvėsiai
Dabartinė Būklė
Šiandien ant kalvos pašlaičių rymo tik jau minėtos arklidės, kumetynas ir dar kažkuris iš ūkinių statinių. Jie visi avarinės būklės, bebaigiantys sunykti. Nors tai tik milžiniška griuvėsių krūva, statinio architektūroje galima įžvelgti autentiškas detales, kurios išduoda, kad rūmai buvo išties prabangūs. Apie tai labiausiai byloja čia esančios apskritos ir arkinės langų angų formos, kurios suderintos tarpusavyje kažkiek primena gotiką. Dėl tų dabar jau nebe taip paprastai įžvelgiamų stilių junginio priimta sakyti, kad šie rūmai priskiriami istorizmui. Taip, 1992 m. ši dvaro sodyba tapo vertybe… Daugiau kelionių Lietuvoje istorijų ir fotoreportažų rasite tinklaraštyje „Vieškeliu dundant“
Aukštadvario vidurinėje mokykloje nuo 2006 m. mokytojo K. Venckaus pastangomis veikia kraštotyros-buities muziejus [3, 29]. Aukštadvario miestelio biblioteka (Draugystės g. 5) įsteigta 1937 m. [4]. Ji turi 14 tūkst. vienetų dokumentų fondą, aptarnauja 1,5 tūkst. gyventojų [32]. 1998 m. išleista knyga „Aukštadvario miestelio biblioteka 1937-1997“ [4].
tags: #aukstadvario #dvaro #sodybos #liekanos