Energetikos sektorius išlieka vienu didžiausių taršos ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos šaltinių. Klimato teisė būtent su atsinaujinančių išteklių energetikos plėtra sieja energetikos sektoriaus dekarbonizacijos viltis. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip atsinaujinančių išteklių energetika vertinama energetikos ir klimato kaitos kontekste, taip pat aptarsime idėją taikyti in dubio pro futura kaip sprendimų priėmimo principą.
Atsinaujinančių išteklių energetika kaip energetikos teisės dalykas
Energetika yra svarbi kiekvienos valstybės ekonomikos dalis, todėl energetikos teisė glaudžiai susijusi su valstybės interesais ir jos suvereniteto užtikrinimu. Energetika ne kartą yra tapusi geopolitinių galių įrankiu ir yra glaudžiai susijusi su nacionalinio saugumo interesais. Dėl to energetikos teisiniu reguliavimu sprendžiami konkretūs daugiabriauniai klausimai, kurie labai priklauso nuo konteksto.
Vienas seniausių ir plačiai žinomų Adrian‘o Bradbrook‘o apibrėžimų energetikos teisę apibrėžia taip: teisių ir pareigų, susijusių su visų energijos šaltinių eksploatavimu, paskirstymas tarp asmenų, tarp asmenų ir vyriausybės bei tarp valstybių. Pasak R. Pirstner-Ebner, energetikos teisė apima valstybės institucijų nustatytas taisykles, kurios konkrečiai reglamentuoja energijos ir energijos šaltinių naudojimą (kuris suprantamas kaip energijos vartojimas, gamyba, transportavimas ir tiekimas) ir nenaudojimą, t. y. energijos taupymą.
Pagrindines energijos šaltinių kategorijas sudaro iškastinis kuras (anglis, nafta ir dujos) ir mažai anglies dioksido išskiriantys energijos šaltiniai. Atsinaujinančiųjų išteklių energija apibūdinama kaip energija iš šaltinių, kurie atsistato tokiu pačiu tempu kaip yra panaudojami. Pagrindiniai atsinaujinančios energetikos šaltiniai yra saulė, vėjas, bangos, biomasė ir kita.
ES teisėje atsinaujinančiųjų išteklių energija apibrėžiama Direktyvos 2018/2001 2 straipsnyje - tai atsinaujinančiųjų neiškastinių išteklių energija, kartu pateikiant tokių energijos šaltinių pavydžius. Tai tik parodo, kad dėl energijos šaltinių gausos energetikos teisė yra pakankamai fragmentuota.
Atsinaujinančios energijos šaltiniai pasižymi tuo, kad jų gamyba (ypač vėjo ir saulės energijos) yra nepastovi ir priklauso nuo oro sąlygų, o ištekliai nėra pervežami į kitas vietas (išskyrus biomasę), todėl gamyba ne visada atitinka esamų tinklų išdėstymą. Nors mažėjančios technologijų sąnaudos leidžia gaminti energiją namų ūkiams ir bendruomenėms, tačiau integraciją į rinkas ir tinklus dažnai trukdo infrastruktūra ir reguliavimo apribojimai (standartai, valdymo modeliai), sukurti iškastinio kuro naudojimui.
Energetiką, kaip ir aplinkosaugą, SESV 4 straipsnio 2 dalis priskyrė pasidalijamajai Sąjungos ir valstybių narių kompetencijai, o jos 194 straipsnis nubrėžė ES energetikos politikos pagrindus. Skatinti atsinaujinančių energijos formų plėtojimą yra vienas ES energetikos politikos tikslų.
Pagrindinis ES teisės aktas atsinaujinančių išteklių srityje yra ES direktyva 2018/2001 (RED II), kurią keitė 2023 m. spalio 18 d direktyva (ES) 2023/2413 (toliau - RED III). RED III ženkliai padidina atsinaujinančių išteklių diegimo ambiciją, nustatydama ES mastu privalomą tikslą iki 2030 m. pasiekti bent 42,5 % atsinaujinančių išteklių dalį Sąjungos bendrame galutiniame energijos suvartojime (siekiant iki 45 %). Ji taip pat apibrėžia atsinaujinančių energijos projektų leidimų išdavimo procedūrų spartinimą ir aiškesnius terminus, įpareigoja valstybes nares nustatyti atsinaujinančių išteklių plėtros spartinimo zonas. Be to, RED III numato, kad atsinaujinančių išteklių projektai leidimų išdavimo procese paprastai laikomi viršesnio viešojo intereso projektais.
Kaip pabrėžia prof. dr. Jurgita Paužaitė-Kulvinskienė, procedūrų pagreitinimas atsinaujinančių išteklių projektuose turi reikšti ne kontrolės atsisakymą, o aiškesnes taisykles, trumpesnius terminus ir institucijų atsakomybę spręsti laiku. Atsinaujinančios energetikos plėtra yra vienas svarbiausių būdų tas grandines silpninti, tačiau ji turi vykti taip, kad kartu būtų užtikrintas tinklų patikimumas, nepertraukiamas elektros tiekimas ir teisinis tikrumas.
Kartu RED III įgyvendinimas neįsivaizduojamas be tinkamo planavimo. Integruoti nacionaliniai energetikos ir klimato planai, kuriuos valstybės narės rengia pagal Reglamentą (ES) 2018/1999 dėl energetikos sąjungos ir klimato politikos veiksmų valdymo (toliau - Valdymo reglamentas), yra svarbus instrumentas siekiant atsinaujinančių išteklių energijos tikslų. Apskritai Valdymo reglamentas skirtas sujungti ir nuosekliai koordinuoti energetikos ir klimato politikos tikslus, priemones bei jų įgyvendinimo stebėseną.
Svarbu ne tik priimti teisės aktus, bet ir užtikrinti, kad jie būtų tinkamai vykdomi ir pasiektų iškeltus tikslus, o tai priklauso tiek nuo institucijų veiklos kokybės, tiek nuo bendros teisinės kultūros. Respondentai pabrėžė bendrųjų teisės ir teisėkūros principų taikymo svarbą atsinaujinančių išteklių energetikos srityje. Teisės aktai turi būti taikomi vienodai skirtingiems sektoriaus dalyviams, teisinis reguliavimas turi būti aiškus, teisės aktai neturi būti pernelyg dažnai keičiami, turi būti suteiktas laikas pasirengti pokyčiams, paisoma teisėtų lūkesčių principo.
Atsinaujinančių išteklių energetika klimato teisės perspektyvoje
Žmonija susiduria su globaliu klimato kaitos reiškiniu, kuris reikalauja suderintų ir į ateitį orientuotų valstybių narių veiksmų. Klimato kaitos darbotvarkė nuosekliai formavosi tarptautinių susitarimų pagrindu. Ši tarptautinė architektūra sustiprėjo priėmus Paryžiaus susitarimą, kurio pagrindinis tikslas - išlaikyti pasaulinės vidutinės temperatūros kilimą „gerokai mažesnį nei 2 °C“, palyginti su iki pramoniniu lygiu, ir dėti pastangas riboti jį iki 1,5 °C.
Ilgai lauktoje Tarptautinio Teisingumo Teismo 2025 m. liepos 23 d. patariamojoje nuomonėje dėl valstybių pareigos klimato kaitos atžvilgiu pateikta išsami klimato teisės šaltinių apžvalga ir padėti pagrindai valstybių atsakomybei už neveikimą klimato kaitos srityje. Bendrai energijos gamyba ir naudojimas, remiantis Tarpvyriausybine klimato kaitos komisija (IPCC), sudaro daugiau nei du trečdalius pasaulinių šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų. Dėl to energetika turi būti bet kokio klimato sprendimo pagrindas.
Atsinaujinančių išteklių energetika laikoma „gyvybiškai svarbiu klimato problemos sprendimo pagrindu“. Europos klimato įstatymas nustatė klimato neutralumo iki 2050 m. tikslą ir preambulėje pabrėžė būtinybę pereiti prie „energetikos sistemos, grindžiamos atsinaujinančių energijos išteklių diegimu“. Taigi atsinaujinančių išteklių energetika tampa viena svarbiausių priemonių dekarbonizuoti energetikos sektorių ir kartu tampa sritimi, kuriame energetikos teisės ir klimato teisės tikslai labiausia sutampa.
Sprendimo priėmimo būdas - in dubio pro futura
Atsinaujinančių išteklių energetikos plėtra patenka į dviejų skirtingų teisės sričių - energetikos teisės ir klimato teisės „įtakos zonas“, kurios skiriasi reguliavimo tikslais bei taikomomis priemonėmis. Kita vertus, klimato ir energetikos reguliavimas yra ir pakankamai persipynęs. RED III didinamas atsinaujinančių išteklių energijos dalies tikslas ir preambulėje šio tikslo didinimas siejamas su ŠESD mažinimo tikslais ir klimato neutralumo kryptimi. Šia prasme RED III gali būti laikoma net „dvigubos paskirties aktu“, kuriuo realizuojamas tiek klimato, tiek energetikos srities reguliavimas.
Gebėjimas priimti subalansuotus sprendimus dėl atsinaujinančių išteklių energetikos plėtros yra itin svarbus, nepaisant sudėtingo teisinio reguliavimo. Tačiau toks fragmentiškumas kaip tik turėtų skatinti ieškoti bendresnių sprendimų, susijusių su atsinaujinančių išteklių energetikos plėtra. Energetikos teisės doktrinoje žinoma energetikos trilemos koncepcija, kuri reiškia, kad priimant sprendžiant energetikos teisėkūros ir politikos formavimo klausimus yra derinami trys tarpusavyje konkuruojantys tikslai. Literatūroje šie tikslai skirtingai įvardijami skirtingai, tačiau juos išskyriau į dvi grupes: platūs (politika, ekonomika ir aplinka) ir siauri (energetinis saugumas, ekonominis efektyvumas ir aplinkos tvarumas).
Energetikos trilemos naudingumas priimant ir pagrindžiant energetikos teisės ir politikos formavimo sprendimus yra ribotas, todėl yra poreikį tobulinti sprendimų priėmimo būdus. Todėl visas posakis in dubio pro futura turėtų orientuoti sprendimų priėmėją, pasirinkti tokį sprendimą, kai teisė leidžia kelis pagrįstus variantus, kuris labiausiai atitinka ilgalaikius tikslus ir ateities kartų interesus.
Finansavimo galimybės
Energetikos ministerija parengė preliminarų 2026 metų kvietimų planą, kuriame numatomos investicijos į atsinaujinančių energijos išteklių plėtrą, energijos vartojimo efektyvumo didinimą tiek įmonėse, tiek valstybės valdomuose pastatuose bei energetikos infrastruktūros modernizavimą. Toliau bus skatinama tapti gaminančiais vartotojais.
Parama bus skiriama saulės elektrinių ir elektros energijos kaupimo įrenginių plėtrai gyventojams. Antrąjį ketvirtį saulės elektrinių įrengimui planuojama skirti 13 mln. eurų, nutolusių saulės elektrinių plėtrai - 3 mln. eurų. Trečiąjį ketvirtį planuojamas kvietimas įsirengti saulės elektrines kartu su energijos kaupimo įrenginiais už 4 mln. eurų, šiuo metu besibaigiantis paramos kvietimas pasiteisino, todėl jį planuojama tęsti. Atskiram kvietimui energijos kaupimo įrenginiams numatyta 4 mln.
Planuojant 2026 metų kvietimus gyventojams, siekiant sudaryti galimybes parama pasinaudoti kuo didesniam gyventojų skaičiui, numatomi paramos finansavimo intensyvumo pokyčiai. Nutolusioms saulės elektrinėms dotacija mažinama nuo 323 iki 200 eurų/kW, o maksimali remiama įrengtoji galia mažinama nuo 10 iki 7 kW. Ant stogų įrengiamoms saulės elektrinėms dotacija mažinama nuo 255 iki 170 eurų/kW, taip pat mažinant maksimalią remiamą įrengtąją galią iki 7 kW. Saulės elektrinių ir energijos kaupimo įrenginių kompleksams parama mažinama nuo 5 000 iki 3 500 eurų, o energijos kaupimo įrenginiams dotacija koreguojama nuo 380 iki 170 eurų/kWh.
Šie pokyčiai leis efektyviau investuoti turimas lėšas, sudarant galimybes parama pasinaudoti kuo didesniam gyventojų skaičiui ir taip prisidėti prie strateginio tikslo - iki 2028 metų Lietuvoje pasiekti 200 tūkst. gaminančių vartotojų.
Juridiniams asmenims 2026 metais planuojami kvietimai apima investicijas į energetikos infrastruktūrą, transporto sektoriaus dekarbonizaciją bei energijos vartojimo efektyvumo didinimą įmonėse, gatvių apšvietimo infrastruktūroje bei centrinės valdžios viešuosiuose pastatuose.
Siekiant mažinti gyventojų sąskaitas ir priklausomybę nuo iškastinio kuro, pirmąjį ketvirtį numatoma 14 mln. eurų finansinės paramos priemonė savivaldybių neefektyvių šilumos gamybos įrenginių pakeitimui. Siekiant didinti energijos vartojimo efektyvumą ir gerinti gatvių apšvietimo infrastruktūrą visoje Lietuvoje, planuojama skirti 10 mln. eurų.
Konkrečios kvietimų datos, sąlygos ir reikalavimai bus skelbiami atskirai Energetikos ministerijos interneto svetainėje.
A klasės pastatų projektavimas
Tęsiame diskusiją apie A energinės klasės pastatų projektavimą, iškylančias problemas ir su jomis susijusius kaštus. A ir A+ klasės pastatų Lietuvoje dabar yra apie 150. Iš viso Lietuvoje yra apie 640 tūkst. pastatų, neskaičiuojant pagalbinių. Tuomet A ir A+ klasės pastatai sudaro 0,023 proc. visų pastatų, o A++ klasės pastatų neturime iš viso.
Siekiant gauti A energinės klasės sertifikatą, turi būti įvertinti savitieji šilumos nuostoliai. Savitieji šilumos nuostoliai - visų atitvarų ploto (arba ilginių šiluminių tiltelių ilgio) ir šilumos perdavimo koeficientų sandaugų suma. Kad būtų pasiekti norminiai savitieji šilumos nuostoliai, reikia pakankamai storai apšiltinti atitvaras.
Kaip rodo praktika, jei B klasės pastato sienoms užtenka 130-150 mm termoizoliacinės medžiagos sluoksnio, tai A klasei jau reikia per 200 mm. A klasėje rekuperatoriaus naudingo veikimo koeficientas turi būti ne mažesnis kaip 65 proc. Daugelis rekuperatorių šį reikalavimą atitinka, bet, jei reikia rekuperatoriaus su didesniu naudingumo koeficientu, jis kainuoja labai brangiai.
Kitas išskirtinis A klasės pastato bruožas - būtinybė atlikti sandarumo bandymą. Siekiant suprojektuoti A klasės energinio naudingumo pastatą, būtina jame apskaičiuoti ilginius šilumos tiltelius.
Vienas svarbiausių A klasės pastatų elementų - šilumos šaltinis. Šiuo metu jau sertifikuotuose A klasės pastatuose dominuoja šilumos siurbliai (22 objektai). Lengviausia pasiekti A energinės klasės parametrus šilumos šaltiniu pasirinkus šilumos siurblį su aukštu naudingumo koeficientu.
Atsižvelgiant į išdėstytas problemas, mes, Pastatų sertifikavimo ekspertų asociacijos specialistai, manome, kad projekte turėtų atsirasti atskira dalis: „Pastato energinis naudingumas", nes A, A+ ir A++ klasės projektuose kiekvienas sprendimas turi didžiulę galią ir įtaką kitiems sprendimams.
Saulės elektrinės privatiems namams
Saulės elektrinės įrengimas - svarus Jūsų žingsnis tvaresnės aplinkos link. Saulės elektrinės sumažins išlaidas elektros energijai, Jūsų nekilnojamojo turto vertė išaugs. Saulės moduliai sezono metu sugeneruos visiems metams reikiamą elektros energijos kiekį.
Nors kai kuriems būsimiems pirkėjams neramu, ar Lietuvoje pakanka saulės, galime nuraminti: kovo-rugsėjo mėnesiais saulės moduliai gauna pakankamai saulės šviesos, kad sukauptos energijos užtektų metams.
Pažangūs energijos kaupikliai - tai reali galimybė tapti mažiau priklausomiems nuo elektros tinklo ir maksimaliai išnaudoti savo saulės elektrinės generaciją. Įrengiame modernius, patikimus kaupimo sprendimus namams ir verslui: jie sukaupia perteklinę dienos energiją ir leidžia ją naudoti tada, kai jos iš tiesų reikia. Tai mažina sąnaudas, stabilizuoja elektros tiekimą ir suteikia apsaugą nuo kainų šuolių ar tinklo sutrikimų.
Paskolos sąlygos
Paskolos suma ir trukmė: maksimali paskolos suma - iki 10 mln. eurų. Palūkanos: verslo įmonėms - 2,5 % marža + 6 mėn. EURIBOR, ūkininkams - 1 % marža + 6 mėn. EURIBOR.
Norėdamas gauti paskolą pagal priemonę, paskolos gavėjas turi pateikti tris atsisakymo finansuoti verslo subjektą pažymas, pasirašytas finansų įstaigų, kad atsisakymo finansuoti verslo subjektą pažymoje nurodytomis sąlygomis finansavimas neteikiamas. Paskola gali būti suteikta tik tuo atveju, jei projekto finansavime dalyvauja nors vienas privatus finansuotojas. Privatus finansuotojas prie projekto įgyvendinimo turi prisidėti ne mažiau kaip 20 procentų tinkamų finansuoti projekto išlaidų suma, kuri skaičiuojama be PVM, išskyrus tuos atvejus, kai paskolos gavėjas yra ne PVM mokėtojas.
Vienam paskolos gavėjui iš priemonės lėšų gali būti suteikiamos kelios paskolos, tačiau bendra paskolų suma negali būti didesnė nei 10 mln. eurų. Suteikiamos paskolos suma Paskolos gavėjui ar įmonių grupei (jei paskolos gavėjas priklauso įmonių grupei) negali viršyti 10 mln. eurų.
Tais atvejais, kai paskola skiriama paskolos gavėjams, siekiantiems statyti ir (ar) įsirengti saulės elektrinę ir (ar) vėjo elektrinę ir gaminti elektros energiją savo vartojimo reikmėms, paskola teikiama taikant kintamąsias palūkanas, kurias sudaro 1 proc. Paskolos gavėjas moka 0,4 proc. dydžio paskolos sutarties sudarymo vienkartinį mokestį nuo paskolos sumos, bet ne mažiau kaip 200 Eur. Paskolos panaudojimo laikotarpis - iki 36 mėnesių nuo paskolos sutarties pasirašymo bet ne ilgiau nei iki projekto užbaigimo.
INIKTI veikla
2025-ieji INIKTI komandai tapo kryptingo augimo metais. INIKTI veikia kaip pilno ciklo atsinaujinančios energetikos partneris - nuo projektų vystymo ir generalinės rangos iki techninio aptarnavimo bei elektros gamybos. 2025 metais atvėrėme dvi naujas rinkas - Prancūziją ir Ukrainą. INIKTI yra Lietuvos, Vokietijos bei dviejų Švedijos vėjo asociacijų narė, o 2025 m. tapome ir Ukrainos vėjo asociacijos nariais - vienintele įmone iš Lietuvos šioje organizacijoje.
Stiprėjanti komanda leido 2025 metais projektus vystyti net šešiose Europos valstybėse. Žvelgdami į priekį, planuojame plėsti paslaugų spektrą Vokietijoje, Skandinavijos šalyse bei tvirtai įsitvirtinti kaimyninėje Lenkijoje. Jau daugiau kaip 13 metų INIKTI vysto, projektuoja ir įgyvendina atsinaujinančios energetikos sprendimus Lietuvoje ir užsienyje. Dirbame 15-oje pasaulio šalių, dviejuose žemynuose - nuo vėjo ir saulės elektrinių iki hibridinių ir energijos kaupimo sistemų. Iki šiol mūsų įgyvendintų projektų bendra instaliuota galia siekia 850 MW, šiuo metu aktyviai dar vystome daugiau nei 335 MW. Mūsų komanda yra sumontavusi arba išmontavusi daugiau kaip 350 vėjo jėgainių.
tags: #atsinaujinani #energetika #privaciu #namu #statyboje