Daugiabučių namų renovacija Lietuvoje: gyventojų atsiliepimai ir iššūkiai

Daugiabučių namų modernizavimas Lietuvoje yra svarbus žingsnis siekiant pagerinti energinį efektyvumą ir gyvenimo kokybę. Tačiau šis procesas dažnai susiduria su iššūkiais, o gyventojų atsiliepimai gali būti įvairūs. Panagrinėkime, kokios problemos dažniausiai kyla renovacijos metu ir kaip į jas reaguoja atsakingos įmonės.

Daugiabučio namo renovacija. Šaltinis: manokrastas.lt

Valstybinė parama daugiabučių namų modernizavimui

Valstybinė parama daugiabučių namų modernizavimui skaičiuojama pagal fiksuotą įkainį, kad gyventojai tiksliai žinotų, kiek lėšų galės gauti. Ši naujovė taikoma šiuo metu paskelbtame kvietime daugiabučiams modernizuoti siekiant B ir aukštesnės energinio naudingumo klasės naudojant įprastinę arba renovacijos skydais technologiją.

Agentūra parengė leidinį, kuriame pateikta išsami informacija apie renovacijos projektų įgyvendinimą nuo jų inicijavimo iki pat darbų pabaigos ir galutinio objekto pridavimo. Kartu parengta Būsto modernizavimo atmintinė, skirta senų daugiabučių namų gyventojams informuoti apie renovacijos galimybes ir privalumus. Vadovas bus reguliariai atnaujinamas, kad atspindėtų naujausius teisės aktų pakeitimus ir aktualijas.

Visais renovacijos klausimais gyventojai gali kreiptis ir APVA informacine telefono linija +370 614 99699.

Gyventojų patirtys ir nusiskundimai

Deja, ne visi gyventojai patenkinti renovacijos procesu. Pasitaiko atvejų, kai darbai vilkinami, o žmonės negali gyventi normaliomis sąlygomis. Šildymo sistemos gali būti nesutvarkytos, o gyventojams skaičiuojami pinigai už neatliktus darbus.

Vienas iš pavyzdžių - situacija Klaipėdoje, Šilutės pl. 10. Gyventojai skundėsi, kad už renovaciją atsakingi įmonės "Mano Būstas" atstovai ignoruoja jų prašymus ir skambučius. Taip pat buvo nusiskundimų dėl kieme paliktų statybinių atliekų, kurias įmonė žadėjo pašalinti.

UAB "Mano Būstas Baltija" pateikė atsakymą į gyventojų skundus, teigdama, kad įmonės atstovai neignoruoja gyventojų prašymų, į visus juos yra atsižvelgiama, su gyventojais nuolat bendraujama. Bendrovė organizavo gyventojų susitikimą renovacijos klausimais, o rangovas, UAB "Izoton", buvo įspėtas dėl kieme esančio sąvartyno ir teritorija buvo sutvarkyta. Šildymas name paleistas laiku, šildymo sistema funkcionuoja tinkamai. Namo atnaujinimo (modernizavimo) rangos darbai apmokami pagal atliktų darbų kiekius, tad gyventojai papildomai neapmokestinami ir šiai dienai už atliktus darbus dar nemoka.

Tačiau gyventojų nusiskundimai dėl darbų kokybės išlieka aktualūs. Žirmūnuose, renovuojant daugiabutį, gyventojai išreiškė nepasitenkinimą dėl naudojamo tinko fasadui, elektros instaliacijos darbų apimties ir sumontuotų radiatorių ventilių kokybės. Jie teigė, kad investiciniame projekte buvo numatytos kokybiškesnės medžiagos ir didesnė darbų apimtis.

UAB „Magirnis“ vadovas Mindaugas Beišys paaiškino situaciją, kaip ją mato darbus atliekanti įmonė. Jis pabrėžė, kad rangovas veikia pagal projektavimo užduotį, kuri parengiama atsižvelgiant į gyventojų patvirtintą investicinį planą. Projektavimo užduotis nurodo Rangovui, t.y., kokias medžiagas ir technologijas naudoti. Taipogi dažnai susiduriame su situacija, kad įvykus konkursui, gyventojai įsivaizduoja, kad jie pirštu parodys, kokius produktus ir iš ko Rangovas turėtų nupirkti. Vėliau parinkus rangovą, gyventojai būna nustebę, kodėl neperkamos konkrečios medžiagos. Tokia praktika yra negalima ir mūsų bendrovė apie tokius įvykius informuoja kompetentingas institucijas. Kuo didesnis daugiabutis, tuo daugiau nuomonių, o gyventojų nuomonės ir norai dažnai nesutampa, domėtis pradedama ne iki projekto vykdymo pradžios, o jau įsibėgėjus procesui.

Anot M. Beišio, projektavimo užduotyje yra nustatoma naudoti silikoninį tinką, kuris yra savaime išsivalantis. Taip pat, projektavimo užduotis numato, kad termoventiliai turi būti 16-22 oC reguliavimo diapazono.

BETA specialistai pripažįsta, kad dažnai pasiskundžiama, jog administratoriai mažai bendrauja ir suteikia informacijos. Gyventojus neramina ir tai, ar jie nepraras valstybinės paramos, nespėję darbų pabaigti iki spalio 1 dienos. Paklaustas, ar skundai paprastai būna pagrįsti, BETA specialistas teigė, kad taip.

Gyventojų patirtis po renovacijos

Gyventojų patirtis po renovacijos dažniausiai apibūdinama trimis žodžiais - šilčiau, tyliau ir pigiau. Pirmiausia pastebimas šilumos komforto pokytis. Net ir seniausiuose daugiabučiuose, kuriuose anksčiau buvo sunku išlaikyti pastovią temperatūrą, po renovacijos šiluma paskirstoma tolygiai. Kitas akivaizdus privalumas - tylesnė aplinka. Trečiasis aspektas - ekonominė nauda. Sąskaitos už šildymą sumažėja 30-50 %, o kai kuriais atvejais net dar daugiau, ypač jei atnaujinta ir šildymo sistema.

Vienas dažniausių klausimų, kylantis prieš priimant sprendimą dalyvauti renovacijoje, - ar ši investicija tikrai atsiperka? Po renovacijos gyventojai dažniausiai pastebi akivaizdžiai mažesnes šildymo sąskaitas. Senos statybos daugiabučiuose šilumos nuostoliai anksčiau buvo milžiniški, o po modernizacijos šiluma nebeišgaruoja per sienas ar langus. Vidutiniškai sąskaitos sumažėja nuo 30 iki 50 procentų, o kai kuriais atvejais - dar daugiau. Finansinį palengvinimą suteikia ir valstybės parama. Dalis renovacijos išlaidų padengiama per Būsto energijos taupymo agentūros (BETA) programas. Mažas pajamas gaunantys gyventojai gali gauti iki 100 % kompensaciją, o kitiems taikoma dalinė parama. Be to, atnaujintas būstas įgauna didesnę rinkos vertę. Nekilnojamojo turto brokeriai pastebi, kad renovuotuose daugiabučiuose esančių butų kaina gali padidėti 10-25 %.

Renovacija keičia ne tik pastatų išvaizdą, bet ir pačių gyventojų santykį su savo aplinka. Renovacijos pradžioje dažnai kyla diskusijų ir nesutarimų - vieni abejoja dėl išlaidų, kiti dėl darbų kokybės ar trukmės. Tačiau kai projektas įsibėgėja, atsiranda vieningas tikslas: kad namas būtų gražus, saugus ir ekonomiškas. Gyventojai pastebi, kad po renovacijos pakyla pasididžiavimas savo gyvenamąja vieta. Daugelis pradeda rūpintis aplinka, prižiūrėti želdinius, dažniau dalyvauja bendruose susirinkimuose. Renovacija padeda ne tik sutaupyti energiją, bet ir atkurti bendruomenės dvasią, kuri ilgainiui buvo priblėsusi.

Vienas patikimiausių būdų įvertinti renovacijos naudą - išgirsti tų, kurie tai jau patyrė, pasakojimus.

• Vilnius. Dviejų kambarių buto savininkė Lina J. „Prieš renovaciją kiekvieną žiemą jausdavausi lyg gyventume skersvėjyje - langai leido šaltį, o šilumos sąskaitos buvo kosminės. Dabar viskas pasikeitė: sąskaitos sumažėjo beveik perpus, bute šilta net per šalčius.
• Kaunas. Inžinierius Vytautas K. „Po remonto mūsų namas atgijo. Fasadas švarus, laiptinė sutvarkyta, šildymo sistema veikia idealiai.
• Klaipėda. Pensininkų pora Irena ir Jonas V. „Baiminomės skolų, bijojome, kad nepajėgsime mokėti įmokų. Bet valstybė kompensavo mūsų dalį, todėl finansiškai nieko nepraradome.
• Alytus. „Anksčiau niekas nesikalbėdavo, kiekvienas gyveno atskirai. Dabar visi pažįstame vieni kitus, kartu sprendžiame reikalus, net vaikai žaidžia bendroje aikštelėje.

Šie atsiliepimai patvirtina, kad renovacija yra ne vien finansinis projektas - tai kokybinis gyvenimo pokytis.

Nors gyventojų patirtys geriausiai atskleidžia renovacijos poveikį kasdienybėje, specialistų nuomonės padeda suprasti, kodėl šis procesas svarbus iš platesnės - ekonominės ir energetinės - perspektyvos. Būsto energijos taupymo agentūros (BETA) analitikai teigia, kad vidutinis daugiabutis po renovacijos sutaupo apie 40-50 % energijos, o kai kuriais atvejais - dar daugiau. Šie skaičiai reiškia mažesnes šilumos sąskaitas, mažesnę taršą ir tvaresnį miestų vystymąsi. Architektai ir inžinieriai pabrėžia dar vieną aspektą - pastato ilgaamžiškumą. Kiekviena investicija į fasado, stogo ar šildymo sistemos atnaujinimą prailgina namo gyvavimo laiką bent keliems dešimtmečiams.

Ekspertai taip pat pastebi, kad renovacija turi psichologinį efektą - atnaujintas būstas didina pasitenkinimą gyvenamąja aplinka, gerina gyventojų savijautą ir net mažina socialinę įtampą tarp kaimynų. Todėl tiek specialistai, tiek gyventojai sutaria - renovacija verta kiekvienos investuotos minutės ir euro.

Atsakymai į dažniausiai užduodamus klausimus

• Ar visi gyventojai turi pritarti renovacijai? Ne, sprendimui pradėti renovaciją pakanka, kad už balsuotų bent 55 % butų savininkų. Tai leidžia inicijuoti procesą ir teikti paraišką BETA dėl valstybės paramos. Vis dėlto praktikoje rekomenduojama siekti didesnio bendruomenės sutarimo, kad projektas vyktų sklandžiai.
• Ar po renovacijos buto vertė tikrai padidėja? Taip, nekilnojamojo turto ekspertai patvirtina, kad renovuotuose namuose esančių butų vertė išauga vidutiniškai 10-25 %. Tai lemia pagerėjusi energinė klasė, mažesnės išlaidos ir vizualinis pastato atsinaujinimas.
• Kiek laiko po renovacijos pastebima finansinė nauda? Pirmieji rezultatai jaučiami po pirmojo šildymo sezono. Sąskaitos už šildymą dažniausiai sumažėja nuo 30 iki 50 %, o investicija atsiperka per 10-15 metų - priklausomai nuo pastato dydžio ir pasirinkto finansavimo modelio.
• Ar galima gauti paramą, jei gyvenu vienas mažame bute? Taip, parama priklauso nuo pajamų, o ne nuo buto dydžio. Jei atitinkate nustatytus socialinius ar pajamų kriterijus, valstybė gali kompensuoti visą arba dalį jūsų įnašo.
• Ką daryti, jei renovacijos metu darbai atliekami nekokybiškai? Tokiais atvejais reikia kreiptis į projekto administratorių arba statybos techninį prižiūrėtoją. Jie privalo patikrinti atliktų darbų kokybę ir pareikalauti, kad rangovas ištaisytų klaidas. Jei ginčo nepavyksta išspręsti vietoje, galima kreiptis į BETA arba Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją.
• Ar galima dalyvauti programoje, jei name jau atlikti daliniai darbai? Taip, tačiau valstybės parama bus taikoma tik tiems darbams, kurie dar nebuvo atlikti ir yra numatyti energinio efektyvumo didinimo plane. Todėl prieš teikiant paraišką būtina pateikti visų ankstesnių darbų dokumentaciją.

Statybos įmonės Lietuvoje

Lietuvoje veikia daug statybos įmonių, kurios siūlo įvairias paslaugas, įskaitant naujų pastatų statybą, renovaciją ir rekonstrukciją. Štai keletas pavyzdžių:

• ADESO - generalinis statybų rangovas, siūlantis visą statybos paslaugų spektrą - projektavimą, statybos darbų atlikimą bei generalinę rangą.
• Tilsta, UAB - stato ir remontuoja įvairiausių konstrukcijų ir sudėtingumo tiltus ir viadukus.
• Agentus, UAB - stato naujus pastatus bei renovuoja ir rekonstruoja senus statinius: visuomeninius, prekybos, gyvenamuosius, sandėliavimo paskirties pastatus bei biurus visoje Lietuvoje.
• UAB VERSLO - statybos įmonė, pasižyminti solidžia statybų sektoriuje sukaupta darbo patirtimi, apimančia projektus ne tik Kauno regione, bet ir visoje Lietuvoje.
• INFANTAS, UAB - didmeninė ir mažmeninė prekyba plieninėmis stogų ir sienų dangomis.
• Lankstonas - profiliuotų skardinių (plieninių) stogų ir sienų dangų gamyba bei prekyba.
• UAB „Stogų Sistemos“ - viena didžiausių Lietuvoje stogo dangų, lietaus nuvedimo sistemų, bei įvairių stogo priedų, skardos lankstinių prekybos įmonių.

Šios įmonės, ir daugelis kitų, prisideda prie Lietuvos statybos sektoriaus plėtros ir daugiabučių namų modernizavimo.

Mitai apie renovaciją

Vis tik Kauno būsto modernizavimo agentūros atstovai kaskart susitikdami su miesto gyventojais išgirsta ir įvairiausių mitų. Būtent jie neretai ir „stabdo“ gyventojus priimti teisingą sprendimą. Pranešime spaudai rašoma, kokie mitai apie daugiabučių namų renovaciją - patys populiariausi.

• Mitas Nr. 1: daugiabučio buto gyventojui priklauso renovacijos kredito ir palūkanų kompensavimas, ar tikrai jo dalį turės sumokėti kaimynai?
• Mitas Nr. 2: ar tikrai renovuotas namas greitai pradės pelyti?
• Mitas. Nr. 3: Ar tikrai renovacijos kredito ir palūkanų kompensavimo galimybe pasinaudoti gali tik senjorai?
• Mitas Nr. 4: Ar tikrai senos statybos daugiabučiai - sandarūs, o jų išlaikymas - pakankamai ekonomiškas?
• Mitas Nr. 5: Ar tikrai paskolos, skirtos daugiabučio namo renovacijai, negalima grąžinti anksčiau?

Svarbu žinoti, kad renovacijos paskolą bei jos palūkanas socialiai remtiniems butų savininkams padengia valstybė, o ne kaimynai. Taip pat jiems, kaip ir kitiems butų savininkams, padengiamos yra ir visos projekto parengimo ir statybos techninės priežiūros bei administravimo išlaidos.

Daugiabučio renovacijos darbai tikrai negali paskatinti pelėsio įsiveisimo mūre. Jis atsirasti gali tiek senos, tiek ir naujos statybos name, o pelėsio atsiradimui didžiausią įtaką daro ne pats pastatas, o jame gyvenančių žmonių gyvenimo būdas.

Finansiniai sunkumai gali užklupti įvairaus amžiaus žmonės. Dėl šios priežasties sunkiai besiverčiantys daugiabučių gyventojai gali pretenduoti į namo renovacijos kredito ir palūkanų kompensavimą. Tokiems gyventojams namo modernizavimas nekainuoja nei cento.

Senos statybos nerenovuotų daugiabučių namų gyventojai neretai skundžiasi dėl gaunamų didelių sąskaitų už šildymą. Ir tai - neišvengiama, mat per suskilinėjusias bei susidėvėjusias tapblokines sienų siūles, neatnaujintą šilumos mazgą, nesandarius langus ir kiaurą stogą su šiluma į orą „išleidžiami“ ir dideli pinigai, skirti mokesčiams.

Puiku tai, kad daugiabučių namų modernizavimą remia valstybė. Gyventojai gali pasinaudoti daline parama namų atnaujinimui, o taip pat ir gauti lengvatinę paskolą, išduodamą 20 metų laikotarpiui, su fiksuotomis 3 proc. palūkanomis visam šiam laikotarpiui. Vis tik svarbu pabrėžti, kad šis laikotarpis - maksimalus, o ne terminuotas. Jei gyventojai turi galimybę, jie gali paskolą grąžinti anksčiau, taip sutaupydami didžiąją dalį palūkanų.

Slapukų naudojimas

Šiame straipsnyje taip pat svarbu paminėti slapukų naudojimą interneto svetainėse. Slapukai naudojami tam, kad būtų užregistruota, ar sutinkate, kad Bendrovės svetainėje būtų naudojami slapukai, kad šis klausimas nebūtų užduodamas kiekvieną kartą apsilankant svetainėje. Bendrovės naudoja surinktus duomenis analizei iki trejų metų. Slapuko galiojimo trukmė priklauso nuo slapuko tipo (vieną dieną, savaitę ar mėnesį), bet kai kuriais atvejais gali galioti ir iki dvejų metų. Jeigu ketinate įgyvendinti savo teises, galite kreiptis į Bendrovę el. Susisiekę su mumis el. paštu, įgyvendinant savo teises, Jūs privalote tinkamai patvirtinti savo asmens tapatybę. teikiant individualizuotus rinkodaros pasiūlymus, jūs galite būti priskirtas atitinkamai klientų kategorijai.

Slapukų naudojimas interneto svetainėse. Šaltinis: bite.lt

Slapukas (angl. Cookie) - tai mažas tekstinis failas, kurį interneto svetainė įrašo į Jūsų kompiuterio arba mobilaus prietaiso naršyklę, kai Jūs apsilankote svetainėje.

„Pixel“ žyma - tai yra vadinamas (angl. web beacons), (angl. clear GIFs) arba paslėptas programinis kodas. vaizdą (paprastai nematomą) apie Jūsų veiksmus, kuriuos atliekate mūsų svetainėje.

Mūsų svetainėje yra nuorodų į kitų asmenų, įmonių ar organizacijų interneto tinklalapius.

Daugiabučių renovacijos apimtys

Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) paskutinio kvietimo daugiabučiams atnaujinti metu gavo beveik 500 paraiškų, kurių bendra investicijų suma siekia 445 mln. eurų. Kadangi šie skaičiai ženkliai viršijo pirminę kvietimui numatytą investicijų sumą, planuota taikyti konkursinį paraiškų atrankos būdą.

Tačiau to neprireikė - pasitelkus papildomus finansavimo šaltinius, nuspręsta finansuoti visus kvietimo sąlygas atitinkančius daugiabučių atnaujinimo projektus, kurių - 477. Iš 477 patvirtintų daugiabučių atnaujinimo projektų beveik trečdalį jų planuojama įgyvendinti trijuose didžiuosiuose šalies miestuose - Vilniuje (60), Kaune (46) bei Klaipėdoje (26). Taip pat aktyvumu išsiskyrė Marijampolės (28) ir Tauragės rajono (21) savivaldybės.

Pagrindinė šio kvietimo sąlyga - atnaujinus daugiabutį, pasiekti ne mažesnę kaip A pastato energinio naudingumo klasę ir šiluminės energijos sąnaudas sumažinti ne mažiau kaip 40 proc. Pagal šį kvietimą modernizuojamiems daugiabučiams, ketinantiems pasiekti A klasę, numatytas 410 mln. Eur finansavimas: jį sudaro lengvatinis kreditas, projekto parengimo išlaidų kompensavimas, 30 proc. išlaidų kompensacija įgyvendinus projektą bei papildoma 20 proc. kompensacija daugiabučio šildymo ir karšto vandens sistemų atnaujinimui.

Daugiabučio renovacijos kaina

2022 metais Aplinkos ministerijos užsakymu ekspertų įmonė atliko tipinio daugiabučio renovacijos į C, B ir A klases modeliavimą. Modeliavimui ir analizei pasirinktas tipinis surenkamų g/b plokščių daugiabutis. Šiam pastatui jau buvo paruoštas investicijų planas, kuriame buvo numatyta pasiekti C arba B energinio naudingumo klasę.

Pasirodė, kad pasiekus C klasę, lyginant su esama būkle, sutaupoma 60 proc. sąnaudų patalpų šildymui ir karštam vandeniu ruošti (kWh/m²/metus). Atitinkamai B klasę - 61 proc., o A klasę - 70 proc. sąnaudų.

Daugiabučio renovacijos kaina (1 kv. metrui) C klasei pasiekti sudaro apie 506 Eur, B klasei -apie 520 Eur, o A klasei -apie 623 Eur.

Skaičiuojant preliminarų mėnesinės įmokos dydį gyventojams (be palūkanų) Eur/m², C energinio naudingumo klasės pastate ji syruoja nuo 1,32 iki 1,40, B energinio naudingumo klasės pastate - nuo 1,36 iki 1,44, A energinio naudingumo pastate - nuo 1,60 iki 1,72.

Darbų ir medžiagų kainos skaičiuotos pagal 2022 metų pabaigos kainas.

Renovacijos būdai ir priemonės

Ne viename mokslo darbe nagrinėtas ne teorinis, bet ir realus daugiabučių atnaujinimo priemonių efektyvumas. Objektyviausiai bet kurios priemonės efektyvumą rodo sutaupytos šilumos energijos kainos rodiklis, nusakantis kiek kainuoja sutaupyti 1 kWh arba 1 MWh šilumos.

Pavyzdžiui, 10-ies modernizuotų daugiabučių namų analizė parodė, kad didžiausią šilumos energijos kiekį taupo fasado šiltinimas. Ši priemonė vidutiniškai sutaupo 20-40 proc. šilumos energijos, tuo pačiu ir gyventojų pinigų. Tiesa, reiktų nepamiršti, kad šiai priemonei įgyvendinti reikia daugiausiai lėšų, bet ji ir efektyviausia, neleidžianti laukan išleisti kone pusę reikalingos šilumos, ką rodo praktiškai visų neapšiltintų daugiabučių termovizinės nuotraukos.

Šilumos nuostoliai nemodernizuotame daugiabutyje.

Pagal šilumos energijos taupymo priemonių efektyvumą buvo sudarytas reitingas, kuriame matyti, kad fasado šiltinimas yra viena efektyviausių renovacijos priemonių.

Daugiabučio fasado šiltinimas polistireniniu putplasčiu

Polistireniniu putplasčiu apšiltintos sienos arba, kaip oficialiai vadinama, tinkuojama termoizoliacinė sistema, yra efektyvus ir ekonomiškai greičiausiai atsiperkantis fasado šiltinimo ir apdailos sprendimas. Priklausomai nuo esamų sienų šiluminės varžos arba šilumos laidumo koeficiento ir siekiamo rezultato, sienos gali būti apšiltintos plonesniu ar storesniu putplasčio sluoksniu.

Senos statybos daugiabučių namų gelžbetoninės lauko sienos turi labai mažą šiluminę varžą ir jų apšiltinimui iki norimos energinio efektyvumo klasės reikalavimų būtina naudoti daugiau termoizoliacinės medžiagos. Vėlesnės statybos daugiabučių namų sienos jau buvo dalinai apšiltintos gamykloje, gelžbetoninių plokščių gamybos metu, ir papildomam apšiltinimui reikalinga mažiau termoizoliacinės medžiagos.

Tikslus izoliacinės medžiagos kiekis apskaičiuojamas įvertinus realius gelžbetonio sienų šiluminius parametrus.

Orientacinius „Kauno šilas" polistireninio putplasčio plokščių storius galima prognozuoti iš žemiau pateiktos lentelės.

Žinant storį ir šiltinamų sienų plotą bei pasirinkus norimą putplasčio plokščių tipą, nesudėtinga apskaičiuoti reikalingą termoizoliacijos kiekį ir kainą. Savaime suprantama, tai ne gryna sienų šiltinimo kaina, prisideda priedų ir darbų kaina, tačiau orientacijai ir palyginimui labai naudinga.

Tinkuojama termoizoliacinė sistema plačiai paplitusi, nėra sudėtinga įrengti, vadinasi, rasti rangovą, atliekantį fasadų apšiltinimo darbus, nebūtų sudėtinga.

tags: #atsiliepimai #apie #renovacija