Pastatas, kuriame galėtų rinktis jaunimas ir kiti kultūringų pramogų ieškantys asmenys, dažnai būna apleistas. Jeigu pastatas apleistas ir neprižiūrimas, Viešosios tvarkos skyriaus skirtas baudas privalo mokėti visi - ir bankrutavusių įmonių turtą administruojantys bankroto administratoriai.
Žemės savininkams ar naudotojams, kurie nesirūpina piktžolių naikinimu, augalų kenkėjais ar jų ligomis, gali būti taikomos sankcijos dėl neprižiūrimų plotų - įspėjimais arba piniginėmis baudomis, pagal Administracinių teisės pažeidimų kodeksą. Neprižiūrimais žemės plotais rūpinasi Valstybinės augalininkystės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (VAT). Anksčiau skirtos administracinės baudos nedavė lauktų rezultatų, todėl Žemės ūkio ministerija parengė Administracinių teisės pažeidimų kodekso (ATPK) atitinkamų straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą, kuriame numatytos daug didesnės baudos už neprižiūrimus ir apleistus žemės plotus.
Svarbu suprasti, kas laikoma apleistu sklypu ir kokios taisyklės galioja sodų bendrijose. Panagrinėkime šiuos aspektus išsamiau.
Kas Laikoma Neprižiūrimu Sklypu?
Apleista žemė - tai žemės ūkio paskirties plotai, kurie yra nenaudojami, neprižiūrimi arba netinkami naudoti pagal nustatytą paskirtį. Tokie sklypai identifikuojami naudojant nuotolinio stebėjimo ir kartografavimo metodus. Šie duomenys padeda ne tik tiksliai identifikuoti apleistus plotus, bet ir prisideda prie efektyvesnio žemės mokesčių administravimo, žemės ūkio politikos formavimo bei aplinkosauginių sprendimų.
Apleistos žemės sklypai įprastai yra apaugę sumedėjusiais augalais, kurie nelaikomi želdynais.
2025 m. I ketvirčio duomenimis, iš viso identifikuoti 62 879 apleisti plotai, kurių bendras plotas sudaro 31 278 ha. Dauguma sklypų yra 0,3-0,5 ha dydžio, didžiausias sklypas siekia 36 ha, o daugiau nei 10 ha dydžio yra tik 20 sklypų.
Daugiausia apleistų žemių plotų koncentruojasi miškingose, kalvotose vietovėse.
Bendrijos turėtų nustatyti taisyklėse tokią tvarką, pagal kurią yra apmokamos apleisto sklypo sutvarkyto išlaidos (šiukšlių išvežimas, šienavimas, šienauti reikėtų iki to laiko, kol piktžolės nesubrandino sėklų, kurios gali būti išnešiotos kaimynams, tai ir yra kriterijus).
Tačiau, baudų, skatinančių tvarkyti sklypą, bendrija skirti neturi teisės, nes teisės aktuose nėra numatyta jai tokių įgaliojimų.
Apleistų Žemių Pasiskirstymas Lietuvoje
Remiantis naujausiais duomenimis, apleistos žemės sudaro kiek mažiau nei 1 proc. viso šalies žemės ūkio naudmenų ploto. Daugiausia apleistos žemės plotų yra šiaurrytinėje ir rytinėje šalies dalyje - daugiau kaip 3 proc.
Apleistų žemių erdvinių duomenų rinkinys naudojamas žemės mokesčiui apskaičiuoti. Nustatytiems apleistų žemės ūkio naudmenų plotams savivaldybės gali taikyti didesnį žemės mokesčio tarifą (iki 4 proc.).
Apleistų žemių pasiskirstymo žemėlapis Lietuvoje
Teisiniai Aspektai ir Atsakomybė
Nors pagrindinė atsakomybė už žemės naudojimo priežiūrą tenka žemės savininkams ir naudotojams, savivaldybių administracijos taip pat atlieka svarbų vaidmenį.
Administracinė byla Nr. Teisminio proceso Nr. 2012 m. liepos 26 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) ir Ričardo Piličiausko (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Zarasų žemėtvarkos skyriaus apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. vasario 18 d. nutarimo P. U.
Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Zarasų žemėtvarkos skyriaus (toliau - ir Institucija) 2010 m. gruodžio 17 d. nutarimu P. U. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ir ATPK) 100 straipsnį 250 Lt bauda už tai, kad 2010 m. lapkričio 26 d., vykdant valstybinį žemės naudojimo patikrinimą, buvo nustatyta, jog privatus 1,72 ha žemės sklypas (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis Nariūnų kaime, Zarasų rajone, nenaudojamas pagal nustatytą pagrindinę žemės ūkio paskirtį, žemės sklypo dalis apsodinta mišku, likusi žemės sklypo dalis (apie 0,85 ha žemės) apleista, blogos agrarinės būklės, apaugusi krūmais, žolė nenušienauta, neganyta.
P. U. skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas Institucijos nutarimą panaikinti. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. vasario 18 d. nutarimu pareiškėjo skundą tenkino - Institucijos nutarimą panaikino ir bylą nutraukė.
Apeliaciniu skundu Institucija prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo nutarimą. Nurodo, jog žemės sklypo savininkams 2006 m. kovo 22 d. buvo išduotas Zarasų rajono žemėtvarkos skyriaus leidimas Nr. 1-05-582 įveisti mišką 1,72 ha žemės sklypo plote, tačiau tik apie 0,85 ha žemės sklypo ploto yra apsodinta mišku pagal 2006 m. parengtą UAB „Aukštaitijos girios“ želdinimo projektą.
Tokia neskundžiamos nutarties, kurią birželio 21 d. Į aukštesnės instancijos teismą su apeliaciniu skundu kreipėsi administracinėn atsakomybėn patrauktas Aurimas Valaitis, apskundęs, Palangos miesto apylinkės teisme balandžio 11 d.
Pastaruoju A. Valaičiui buvo skirta 500 Lt bauda už tai, jog patikrinimo metu 2012 spalio 25 d. buvo užfiksuota, kad minėtas asmuo, būdamas UAB „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuro direktorius, administruojantis bankrutavusios UAB „Domus Palanga“ valdytą žemės sklypą ir valgyklos pastatą J. Basanavičiaus g. 47, neužtikrino šio pastato ir žemės sklypo priežiūros. Žemės sklypas apie pastatą neprižiūrimas, apaugęs krūmais ir nešienaujama žole, prišiukšlintas buitinių šiukšlių.
Apeliaciniu skundu A. Valaitis prašė panaikinti Viešosios tvarkos skyriaus nutarimą palikusį galiot Palangos miesto apylinkės teismo sprendimą. Vienas motyvų - jog ne jis, o J. Daugėlaitė esanti bankrutavusios UAB „Domus Palanga“ įgaliotas asmuo.
Taip pat apeliantas teigė, jog nei jo vadovaujama bendrovė, nei jis nėra nurodytų žemės sklypo ir pastatų naudotojas, nuomotojas ar savininkas.
Be to, dar 2012 birželį „Domus Palanga“ administratorius minėtosios bendrovės kreditorių susirinkime informavo, jog į jį kreipėsi Viešosios tvarkos skyriaus pareigūnai dėl pastato J. Basanavičiaus g. 47 sutvarkymo. Buvo kreiptasi į įmones, atliekančias konservavimo darbus, dėl paslaugų suteikimo, gautas UAB „Mirgita“ komercinis pasiūlymas, ir kreditoriai skyrė 10 tūkst. 222 Lt administravimo išlaidų sumą pastatui užkonservuoti.
A. Valaitis teigė, jog darbai buvo atlikti: angos užtaisytos plokštėmis, šuliniai uždengti, metalinės konstrukcijos suvirintos ir t.t.
Tuo tarpu atsiliepime į apeliacinį skundą Palangos miesto savivaldybės administracija prašė skundo netenkinti, nes mano, jog A. Klaipėdos apygardos teismo nuomone, skundas atmestinas, nes pirmosios instancijos teismas išsamiai ir tinkamai ištyrė bylos aplinkybes.
Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad A. A. Valaitis, būdamas UAB „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“ direktorius, administruojantis BUAB „Domus Palanga“, disponuodamas BUAB „Domus Palanga“ kreditorių skirtomis lėšomis, privalėjo užtikrinti Palangos miesto tvarkymo ir švaros taisyklių laikymąsi bei pastato, esančio J. Basanavičiaus g. 47, ir jo aplinkos tinkamą sutvarkymą bei priežiūrą.
Iš byloje esančių duomenų matyti, jog nors „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuro“ įgaliotas asmuo dar 2012 gegužę savo paaiškinime Viešosios tvarkos skyriui įsipareigojo, kad pastatas, esantis J. Basanavičiaus g.
Apeliacinės instancijos teismas sutiko su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad už Palangos miesto tvarkymo ir švaros taisyklių pažeidimus administracinėn atsakomybėn turi būti traukiamas bankroto administravimo direktorius, t.y. A. Valaitis, o įmonės darbuotojas - šiuo atveju J. Klaipėdos apygardos administracinis teismas netenkino A.
Duomenų Tikslinimas ir Savivaldybių Rolė
Naudotojai turi galimybę tikslinti duomenis - iki einamųjų metų liepos 1 d. galima pateikti pranešimus apie nustatytų apleistų žemės ūkio naudmenų plotų netikslumus. Informaciją galima pateikti el. paštu arba pranešti pažymėdami klaidą www.geoportal.lt apleistų žemių žemėlapyje. Šiame žemėlapyje yra galimybė ieškoti sklypo pagal jo kadastro numerį.
Apleistų žemių stebėjimas ir analizė yra svarbus įrankis tiek žemės ūkio politikos formavimui, tiek aplinkosauginiams sprendimams.
Svarbu: Savivaldybės gali taikyti didesnį žemės mokesčio tarifą nustatytiems apleistų žemės ūkio naudmenų plotams (iki 4 proc.).
Apibendrinant, apleisto sklypo priežiūra yra svarbi ne tik dėl estetikos, bet ir dėl teisinių bei aplinkosauginių priežasčių. Savininkai turėtų tinkamai prižiūrėti savo žemę, o savivaldybės ir bendrijos turėtų užtikrinti, kad šios taisyklės būtų įgyvendinamos.
Žemiau esančioje lentelėje pateikiami pagrindiniai aspektai, susiję su apleistų sklypų priežiūra ir sankcijomis:
| Aspektas | Aprašymas |
|---|---|
| Apleista žemė | Nenaudojami, neprižiūrimi arba netinkami naudoti žemės ūkio paskirties plotai |
| Atsakingos institucijos | Valstybinė augalininkystės tarnyba, savivaldybių administracijos |
| Sankcijos | Įspėjimai, piniginės baudos |
| Žemės mokestis | Savivaldybės gali taikyti didesnį tarifą (iki 4 proc.) |
| Duomenų tikslinimas | Galimybė pateikti pranešimus apie netikslumus iki liepos 1 d. |