Žemės Sklypų Registravimo Prašymų Atmetimo Priežastys: Išsamus Vadovas

Šiame straipsnyje aptarsime žemės sklypų registravimo prašymų atmetimo priežastis, kad galėtumėte išvengti klaidų ir sėkmingai įregistruoti savo žemės sklypą.

Žemės ūkio valdos registravimas

Visi žemės ūkio ar alternatyviąja veikla užsiimantys fiziniai ir juridiniai asmenys, pretenduojantys gauti Europos Sąjungos bei valstybės paramą žemės ūkiui ir kaimo plėtrai, privalo įregistruoti valdą Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir kaimo verslo registre (toliau - Registras).

SVARBU! Įregistruodamas valdą valdos valdytojas ir partneris įgyja žemės ūkio veiklos subjekto statusą, kuriam atsiranda prievolė mokėti mokesčius ir kuris negali gauti bedarbio statuso (jeigu jo valdos dydis yra didesnis negu 4 ekonominio dydžio vienetai) ar kitų socialinių garantijų.

  • Valdoje tuo pačiu metu gali būti tik vienas valdytojas.
  • Tas pats asmuo tuo pačiu metu gali būti tik vienos valdos nariu (valdytoju, partneriu, valdytojo šeimos nariu).
  • Kiekvienas valdos objektas gali būti įregistruotas tik vienoje valdoje.
  • Apribojimai dėl teisinio statuso ar profesinio pasirengimo ūkininkauti netaikomi.
  • Fizinis asmuo, įregistravęs valdą Registre, gali užsiimti žemės ūkio veikla nesteigdamas įmonės.
  • Valda įregistruojama ir valdos duomenys atnaujinami toje seniūnijoje, kurios teritorijoje yra valdos centras.

Valda gali būti sukurta:

  • vieno fizinio arba juridinio asmens - valdos valdytojo;
  • vieno fizinio asmens - valdos valdytojo, įregistravusio valdoje šeimos narius. Šeimos nariams gali priklausyti nuosavybės, nuomos, panaudos teise įregistruoti valdos objektai;
  • kelių fizinių arba juridinių asmenų, kurie sudaro rašytinę jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį ir tampa valdos partneriais. Valdos partneriai sutartyje skiria vieną asmenį valdos valdytoju, kuris vadovauja jungtinei veiklai ir atstovauja valdos partneriams. Valdos partnerių turtiniai įnašai, įskaitant nuosavybės, nuomos, panaudos teise priklausančius jiems nekilnojamuosius daiktus, registruojami valdoje.

Valdoje gali būti įregistruojami arba šeimos nariai, arba partneriai.

Valdos valdytojas vadovauja valdoje vykdomai veiklai, atstovauja valdos partneriams ar šeimos nariams tvarkydamas su valda susijusius klausimus. Tik valdos valdytojo arba jo įgalioto asmens prašymu gali būti įregistruota arba perregistruota kito asmens vardu valda, atnaujinti valdos duomenys.

Valdos partnerių teisės nustatomos jungtinės veiklos (partnerystės) sutartyje. Be jungtinės veiklos nutraukimo susitarimo, pasirašyto valdytojo ir visų partnerių, arba valdos partnerio (partnerių) rašytinio sutikimo, valdos valdytojas negali išregistruoti valdos, perduoti jos kitam valdytojui, išregistruoti partnerio.

Registruojant valdą, valdytojas savo nuožiūra pasirenka vieną iš nekilnojamųjų daiktų valdos centru. Valdos centru gali būti Nekilnojamojo turto registre įregistruotas nekilnojamasis daiktas (žemės sklypas, statinys arba patalpa), priklausantis valdos nariams nuosavybės ar Nekilnojamojo turto registre įregistruotos nuomos, panaudos teise.

Žemės ūkio valda įregistruojama ir valdos duomenys atnaujinami toje seniūnijoje, kurios teritorijoje yra nekilnojamasis daiktas, valdytojo pasirinktas valdos centru.

Dokumentai, reikalingi valdai įregistruoti

Norėdamas įregistruoti valdą, duomenų teikėjas kreipiasi į tą seniūniją, kurios teritorijoje yra būsimosios valdos centras.

Duomenų teikėjas privalo pateikti šiuos duomenis:

  • žemės ūkio valdos valdytojo asmens ir korespondencijos duomenis;
  • vieno nekilnojamojo daikto, kuris bus įregistruotas valdos centru, duomenis;
  • valdoje plėtojamos pagrindinės ekonominės veiklos rūšį pagal ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių (EVRK 2 red.).

Kiti duomenys ir juos patvirtinantys dokumentai teikiami priklausomai nuo pageidaujamų įregistruoti valdoje subjektų bei objektų.

Duomenų teikėjas pateikia šiuos dokumentus arba jų kopijas:

  • valdos valdytojo (juridinio ar fizinio asmens) tapatybę patvirtinantį dokumentą: juridinio asmens registravimo pažymėjimą, Lietuvos Respublikos piliečio pasą, asmens tapatybės kortelę;
  • jeigu duomenis teikia valdos valdytojo įgaliotas asmuo, įgaliojimą atstovauti valdos valdytojui ir įgaliotojo asmens tapatybės dokumentą;
  • jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį, jeigu valda bus registruojama partnerystės pagrindu;
  • nekilnojamojo daikto naudojimo sutartį, neįregistruotą Nekilnojamojo turto registre, jeigu nekilnojamasis daiktas nei vienam valdos nariui nepriklauso nuosavybės teise;
  • ekologinės gamybos ūkio statuso sertifikatą, jeigu prašyme įregistruoti valdą bus pažymėtas ekologinio ūkininkavimo metodas;
  • sutartis dėl srutų išlaistymo, mėšlo pardavimo (perleidimo), jeigu prašyme įregistruoti valdą bus nurodytos tokios sutartys.

Valdos duomenims atnaujinti duomenų teikėjas pateikia šiuos dokumentus:

  • valdos valdytojo (juridinio ar fizinio asmens) tapatybę patvirtinantį dokumentą;
  • jeigu duomenis teikia valdos valdytojo įgaliotas asmuo, įgaliojimą atstovauti valdos valdytojui ir įgaliotojo asmens tapatybės dokumentą.

Kiti dokumentai pateikiami, jeigu valdoje yra įvykę pokyčių.

Registro duomenų teikėjas gali įregistruoti valdą arba atnaujinti jos duomenis savarankiškai pateikęs išvardytus duomenis ir nurodytų dokumentų skaitmenines kopijas per Žemės ūkio ir kaimo verslo registro ir Ūkininkų ūkių registro portalą (VŪRAP).

Jeigu valdai įregistruoti ar valdos duomenims atnaujinti duomenų teikėjas kreipiasi į ŽŪDC, jis pateikia rašytinį prašymą, kuriame nurodo anksčiau išvardytus duomenis, ir nurodytų dokumentų kopijas.

Valdų duomenys atnaujinami:- vieną kartą kiekvienais kalendoriniais metais iki gruodžio 31 d.

Valdos išregistravimas

Norėdamas išregistruoti valdą, valdos valdytojas ar jo įgaliotas atstovas (mirus valdos valdytojui - jo įpėdinis):

  • gali kreiptis į seniūniją, kurios teritorijoje yra valdos centras, pateikdamas šiuos dokumentus:
    • valdos valdytojo (juridinio ar fizinio asmens) ar įpėdinio tapatybę patvirtinantį dokumentą;
    • jeigu duomenis teikia valdos valdytojo įgaliotas asmuo, įgaliojimą atstovauti valdos valdytojui ir įgaliotojo asmens tapatybės dokumentą;
    • jeigu valdoje įregistruotas partneris (partneriai), jungtinės veiklos nutraukimo susitarimą, pasirašytą valdytojo ir visų partnerių, arba valdos partnerio (partnerių) rašytinį sutikimą išregistruoti valdą.
  • gali pateikti rašytinį prašymą dėl valdos išregistravimo tiesiogiai ŽŪDC, kuriame nurodo pareiškėjo asmens duomenis, žemės ūkio valdos atpažinties kodą, korespondencijos adresą ir kontaktinį telefoną, bei išdėsto prašymo esmę.

Valdos valdytojo keitimas

Valdos valdytojui pakeisti esamas valdos valdytojas bei valdos perėmėjas kreipiasi į seniūniją, kurios teritorijoje yra valdos centras, pateikdami šiuos dokumentus:

  • valdos valdytojo (juridinio ar fizinio asmens) tapatybę patvirtinantį dokumentą;
  • valdos perėmėjo (juridinio ar fizinio asmens) tapatybę patvirtinantį dokumentą;
  • jeigu valdoje įregistruotas partneris (partneriai), dabartinio valdos valdytojo ir valdos partnerių jungtinės veiklos nutraukimo susitarimą, pasirašytą valdytojo ir visų partnerių;
  • naują valdos perėmėjo ir įregistruoto valdoje partnerio (partnerių) jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį, jeigu valdoje įregistruotas partneris (partneriai) ir valdos perėmėjas pageidauja tęsti jungtinę veiklą.

Kiti dokumentai pateikiami, jeigu valdos perėmėjas pageidauja įregistruoti valdoje naujus subjektus ar objektus.

Kartu su valdos valdytojo keitimu vykdomas valdos duomenų atnaujinimas.

Valdos valdytojui pakeisti dabartinis valdos valdytojas gali pateikti rašytinį prašymą tiesiogiai VĮ Žemės ūkio duomenų centrui. Prašymą turi pasirašyti esamas valdos valdytojas bei valdos perėmėjas. Prie prašymo pridedamos nurodytų dokumentų kopijos.

SVARBU! Valdos perėmėjas negali būti kitos valdos nariu. Jis turi nuosavybės, Nekilnojamojo turto registre įregistruotos nuomos, panaudos teise valdyti bent vieną nekilnojamąjį daiktą.

Norėdamas pakeisti žemės ūkio valdos (toliau - valda) valdytoją mirus valdos valdytojui, įpėdinis, kuris jau priėmė palikimą, ir valdoje esantys nekilnojamieji daiktai yra įregistruoti jo vardu, kreipiasi į seniūniją, kurios teritorijoje yra valdos centras, pateikdamas šiuos dokumentus:

  • valdos perėmėjo (juridinio ar fizinio asmens) tapatybę patvirtinantį dokumentą;
  • notaro patvirtintą paveldėjimo teisės liudijimo kopiją;
  • kitų įpėdinių sutikimą, kad pareiškėjas perimtų valdą, jeigu yra keli įpėdiniai;
  • naujo valdos valdytojo ir esamų valdoje partnerių jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį, jeigu valdoje įregistruotas partneris (partneriai), ir valdos perėmėjas ir valdos partneris (partneriai) pageidauja tęsti jungtinę veiklą.

Kiti dokumentai pateikiami, jeigu valdos perėmėjas pageidauja įregistruoti valdoje naujus subjektus ar objektus.

Seniūnijoje kartu su valdos valdytojo keitimu vykdomas valdos duomenų atnaujinimas.

Jeigu po valdos valdytojo mirties įpėdinis turi skubos tvarka perimti mirusiojo valdą, bet dar nėra priėmęs palikimo, keitimą atlieka ŽŪDC pagal įpėdinio rašytinį prašymą pakeisti valdos valdytoją, prie kurio turi būti pridėta notaro išduoto dokumento, patvirtinančio pareiškėjo teisę į paveldėjimą, kopija. Jeigu yra keli įpėdiniai, būtina pridėti jų sutikimą. ŽŪDC atlieka tik valdos valdytojo keitimą. Valdos perėmėjas negali būti kitos valdos nariu.

Jeigu valdos perėmėjas yra kitos valdos partneris arba valdytojo šeimos narys, jis turi būti iš tos valdos išregistruotas.

Esant būtinybei perimti valdą iš kito asmens arba mirus valdytojui, perėmėjas, kuris yra kitos valdos valdytojas, turi dvi pasirinkimo galimybes:

  1. išregistruoja savo vardu įregistruotą valdą. Toliau valda perimama nustatyta tvarka;
  2. numatytos perduoti valdos valdytojas išregistruoja savo valdą arba perėmėjas išregistruoja mirusio valdos valdytojo valdą. Perėmėjas papildo savo valdos duomenis išregistruotos valdos duomenimis. Tuo pačiu vykdomas jo žemės ūkio valdos duomenų atnaujinimas.

Azoto kiekio ribojimas

Nustatyta, kad valdoje į dirvožemį patekusio azoto kiekis neturi viršyti 170 kg/ha. Šis duomuo yra svarbus asmenims, laikantiems ūkinius gyvūnus, ir pretenduojantiems į finansinę paramą.

Azoto kiekis vertinamas pagal:

  1. sutartinių gyvulių skaičių;
  2. nurodytų valdoje žemės ūkio naudmenų plotą;
  3. žemės ūkio naudmenų plotą, kuriame buvo paskleistas mėšlas ir (ar) išlaistytos srutos, parduotos pagal sutartis, jeigu sutartys buvo įtrauktos į valdos duomenis.

Įtraukiant sutartį dėl mėšlo pardavimo (perleidimo) ir (ar) dėl srutų išlaistymo, sutarties pradžios data negali būti ankstesnė, nei 1 metai nuo duomenų įtraukimo datos.

Įtraukus sutartį į valdos duomenis, azoto kiekis perskaičiuojamas.

Žemės sklypo paskirties keitimas

Įsivaizduokite atvejį, kuomet turite žemės sklypą, o gal ruošiatės jį pirkti vaizdingoje vietoje, tačiau ten negalite statyti namo ar sodo namelio, nes tai draudžia žemės paskirtis? Arba atvejis, kai namų valda sklypo teritorijoje leistina, bet joje negalite įrengti komercinės paskirties objektų. Šiuo atveju išeitis yra - žemės sklypo paskirties keitimas.

Lietuvoje žemės sklypų paskirtis reglamentuoja įstatymai, todėl norint pakeisti žemės sklypo paskirtį, reikia žinoti tam tikrus nuostatus. Patikimiausias ir išsamiausias būdas sužinoti žemės paskirtį yra kreipiantis į registrų centrą.

Prisijungus prie elektroninės Registrų centro klientų savitarnos sistemos, skiltyje Nekilnojamojo turto kadastras ir registras, kairiajame meniu spustelėjus nuorodą Registro išrašai ir pažymos bei pasirinkus dokumento tipą - Nekilnojamojo turto registro išrašas pagal nurodytą turto adresą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės Nr. Trumpai ir aiškiai tariant - jeigu sklypas patenka į urbanizuotą ar urbanizuojamą teritoriją, vadinasi, sklypo paskirtį galėsite pakeisti, kitu atveju - ne.

Kaip sužinoti ar sklypas patenka į urbanizuotą ar numatomą urbanizuoti teritoriją? Greičiausias būdas tai padaryti - išnagrinėti savivaldybės, kurioje turite ar ruošiatės turėti sklypą bendrąjį planą.

Kaip surasti planus? Tiesiog paieškos sistemoje įveskite sakinį, pavyzdžiui: “Vilniaus rajono savivaldybės bendrasis planas”. Sužinoti galima ir savivaldybės administracijoje, architektūros skyriuje.

Kaip ir minėjau viršuje - kai žemės sklypai patenka į urbanizuotą ar urbanizuojamą teritoriją, problemų dėl sklypo paskirties keitimo nekils, jei - ne, tai jos pakeisti - negalėsite.

Dažniausiai pasitaikantis atvejis yra tuomet, kai yra paveldimas arba nuo senai turimas žemės ūkio paskirties sklypas, o jame norima pastatyti namą ar sodo namelį.

Pažymėtina, jog norint statyti (atkurti) ūkininko sodybą, tai galima daryti tik žemės sklype, kurio pagrindinė žemės naudojimo paskirtis - žemės ūkio (žemės naudojimo būdas - kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai), ir kuris yra ne mažesnis kaip 0,5 hektaro.

Žemės ūkio paskirties sklype galima statyti ūkininko sodybą ir kelis pagalbinio ūkio pastatus.

Jeigu žemės sklypas atitinka reikalavimus ir galite keisti jo paskirtį, pateiksiu paskirties keitimo eigą. Jeigu būsima paskirtis atitinka bendrąjį planą, nereikia rengti jokio papildomo teritorijų planavimo dokumento.

Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad, vykdant žemės sklypo paskirties keitimo procedūras, gali kilti neaiškumų ar teisinių klausimų. Žemės sklypo paskirties keitimas Lietuvoje yra sudėtingas procesas, kurį reglamentuoja teisės aktai, o tai reikalauja atidumo bei teisinio aiškumo.

Būtina žinoti, kad, pakeitus sklypo paskirtį, keisis ir žemės sklypo rinkos vertė bei žemės mokesčio dydis.

Turiu pabrėžti, kad informacija ar tam tikri nuostatai kinta, yra tikslinami ar net keičiami. Todėl visais atvejais būtina laikytis visų teisės aktų nuostatų, teikti tinkamai parengtus dokumentus ir bendradarbiauti su savivaldybėmis bei kitomis institucijomis.

Tad specialistų (matininko, geodezininko ar architekto) patirtis gali būti vertinga, siekiant išvengti klaidų ir užtikrinti, kad visi dokumentai atitiktų teisės aktų reikalavimus.

Statybos užbaigimo deklaracija

Statybos artėja prie pabaigos, o dokumentai jau ruošiasi keliauti į Registrų centrą? Svarbu žinoti, kad statybos užbaigimo deklaracija yra privalomas dokumentas norint oficialiai užbaigti statybos procesą ir įteisinti statinį.

Šis dokumentas patvirtina, kad statinys yra užbaigtas pagal projektą ir teisės aktus, ir leidžia įteisinti jį kaip nekilnojamąjį turtą. Be šios deklaracijos net ir pilnai pastatytas namas teisiškai laikomas nebaigtu.

Statybos užbaigimo deklaracija yra dokumentas, patvirtinantis, kad statinys pastatytas pagal projektą ir atitinka visus teisės aktų reikalavimus. Deklaracijoje nurodomas faktinis baigtumo procentas, kuris bus registruojamas NT registre.

Statybos užbaigimo deklaracijos ir statinio registracijos skirtumai

Svarbu nepainioti - pirmiausia pildoma statybos užbaigimo deklaracija, ir tik po to, ją patvirtinus per Infostatyba, galima pereiti prie Registrų centro procedūrų.

Kada reikia pildyti statybos užbaigimo deklaraciją?

  • 100 % baigtumo atveju
  • Dalinio baigtumo atveju (pvz., 85 %, 95 %)
  • Kai buvo neesminių projekto pakeitimų

Kaip paruošti dokumentus deklaracijai?

Norint sėkmingai pateikti statybos užbaigimo deklaraciją, būtina turėti visus reikalingus dokumentus, kurie įrodo, kad statybos atliktos teisėtai ir pastatas atitinka projektą ar teisės aktus.

Reikalingi dokumentai:

  • Kadastriniai matavimai. Parengiama matininko pagal faktinius statinio išmatavimus. Būtina tiek 100 %, tiek daliniam pridavimui.
  • Energetinio naudingumo sertifikatas. Privalomas visiems gyvenamiesiems namams, statytiems po 2021 m., jei viršija nustatytą plotą.
  • Pažyma apie statybą be esminių nukrypimų. Jei per statybas keitėte projekto sprendinius, reikės pažymos, kad pakeitimai nelaikomi esminiais. Tokiu atveju deklaracijoje būtina pridėti pažymą apie statybą be esminių nukrypimų, kurią parengia projekto autorius.
  • Bandymų aktai. Priklausomai nuo projekto - gali būti reikalingi elektros instaliacijos, vandentiekio, nuotekų ar šildymo sistemų bandymų aktai.
  • Statybos leidimas (jei reikalingas). Jei leidimas buvo būtinas - jo numeris nurodomas deklaracijoje.

Visi dokumentai pridedami prie deklaracijos elektroniniu būdu per Infostatyba.lt sistemą.

Pildant prašymą turi būti užtikrinta, kad viešai skelbiami prie prašymų išduoti leidimus pridedami dokumentai būtų patalpinti jiems skirtose IS „Infostatyba“ pridedamų dokumentų skiltyse ir pateikti be draudžiamų skelbti asmens duomenų (STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas.

Kaip užpildyti SVV subjekto statuso deklaraciją?

Kaip pateikti deklaraciją per Infostatyba?

Statybos užbaigimo deklaracija pildoma ir teikiama per Infostatyba.lt - tai Aplinkos ministerijos administruojama sistema, kurioje vykdomi visi pagrindiniai statybų derinimo, leidimų ir pridavimo veiksmai.

Deklaracijos pateikimo žingsniai:

  1. Prisijunkite prie Infostatyba.lt
  2. Užpildykite deklaracijos formą
  3. Pridėkite reikalingus dokumentus
  4. Pateikite deklaraciją
  5. Laukite patvirtinimo

Jei dokumentai paruošti teisingai, visas procesas gali užtrukti vos kelias dienas.

Svarbu! Nuo 2021 lapkričio mėnesio pasikeitus Statybos įstatymui privalu visas statytojo deklaracijas registruoti per inspekcijos sistemą.

Veiksmai po deklaracijos patvirtinimo

Patvirtinus statybos užbaigimo deklaraciją per Infostatyba, statybos procesas teisiškai laikomas užbaigtu, tačiau tai dar nereiškia, kad statinys automatiškai tampa įregistruotu nekilnojamuoju turtu.

1. Registruokite statinį Nekilnojamojo Turto Registre

Norint VĮ “Registrų centras” įregistruoti baigtą statyti statinį ir nuosavybės teises į jį, kartu su statinių kadastro duomenų byla ir statybos užbaigimą patvirtinančiais dokumentais, VĮ „Registrų centras” turi būti pateikiami ir atnaujinti žemės sklypo kadastro duomenys (geodeziniai matavimai).

2. Registracijos Procedūra

Registracijos procedūra dažniausiai trunka nuo 3 iki 10 darbo dienų.

Svarbi informacija

  • Elektroninis parašas: Tam, kad būtų galima užregistruoti deklaraciją sistemoje - reikia turėti elektroninį parašą (geriausia - mobilų parašą). Jeigu savininkas parašo neturi - gali įgalioti kitą asmenį tai už jį padaryti. Tačiau įgaliojimas privalo būti notarinis.
  • Žemės sklypo kadastro duomenys: Naujai parengta žemės sklypo kadastrinių matavimų byla, reikalinga, jei buvo pastatyti, rekonstruoti, kapitališkai suremontuoti pastatai, iškasti tvenkiniai, nutiesti keliai ar kt. inžineriniai statiniai, išskyrus atvejus, kai žemės sklypo užstatymo plotas ir statinių forma nepasikeičia.
  • Prašymo pateikimas: Prašymus VĮ „Registrų centras” turi pateikti visi turto bendrasavininkai kartu, nuvykę į artimiausią VĮ „Registrų centras” filialą arba į filialą pagal turto buvimo vietą.

Galimos klaidos ir atmetimo priežastys

Pasitaiko atvejų, kai prašymai įregistruoti statybos užbaigimo deklaraciją atmetami.

tags: #atmesti #zemes #sklypu #prasymai #iregistruoti