Kiekvienas asmuo privalo laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais ar neveikimu nesukeltų žalos kitiems. Jei žala vis dėlto atsiranda, nukentėjusysis, patyręs turtinę ar neturtinę žalą, turi teisę reikalauti, kad jo patirti nuostoliai būtų atlyginami, o ją padaręs asmuo privalo už ją atsakyti.
Civilinė atsakomybė apibrėžiama kaip:
- Neteisėti veiksmai (veikimas ar neveikimas) - kai pažeidžiama įstatyme, sutartyje nustatyta ar bendro pobūdžio pareiga elgtis rūpestingai ir atidžiai.
- Žala ir nuostoliai - turtinis netekimas, patirtos išlaidos, negautos pajamos, taip pat neturtinė žala (skausmas, reputacijos pablogėjimas ir pan.).
Žalos atlyginimas Lietuvoje reglamentuojamas Civilinio kodekso (CK) nuostatomis. CK numato tiek turtinės, tiek neturtinės žalos atlyginimo galimybes.
- Turtinė žala apima patirtas išlaidas, negautas pajamas, žalos prevencijos bei bylinėjimosi išlaidas, taip pat realią ar tikėtiną būsimą žalą.
- Neturtinė žala atlyginama, kai ji padaryta nusikaltimu, asmens sveikatai ar gyvybei, reputacijai, orumui, emocinei būsenai ir kitais įstatyme nustatytais atvejais.
Žalos atlyginimo schematinė diagrama
Žalos atlyginimo ypatumai
Žalos atlyginimas sveikatos sužalojimo atveju turi savų niuansų. Asmuo, kurio veikla susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams (transporto priemonių, mechanizmų, elektros ir atominės energijos, sprogstamųjų ir nuodingų medžiagų naudojimas, statybos ir t.t.), privalo atlyginti žalą, padarytą šios veiklos. Atsakovas pagal šį straipsnį yra didesnio pavojaus šaltinio valdytojas, t. y. asmuo, valdantis šį šaltinį nuosavybės, patikėjimo teise ar kitokiu teisėtu pagrindu (panaudos, nuomos ar kitokios sutarties pagrindu, pagal įgaliojimą ir t.t.).
Didesnio pavojaus šaltinio valdytojas už padarytą žalą neatsako, jeigu įrodo, kad galimybę valdyti didesnio pavojaus šaltinį jis prarado dėl kitų asmenų neteisėtų veiksmų. Šiuo atveju už padarytą žalą atsako asmuo ar asmenys, neteisėtai užvaldę didesnio pavojaus šaltinį. Jeigu dėl valdymo netekimo yra ir valdytojo kaltės, tai šis ir didesnio pavojaus šaltinį neteisėtai užvaldęs asmuo atsako solidariai.
Šalių susitarimai dėl civilinės atsakomybės netaikymo ar jos apribojimo turi tam tikrų apribojimų. Šalių susitarimas dėl civilinės atsakomybės už nuostolius (žalą), padarytus dėl skolininko tyčios ar didelio neatsargumo, netaikymo ar jos dydžio apribojimo negalioja.
Administraciniu nusižengimu padarytą žalą administracinį nusižengimą padaręs asmuo gali atlyginti savo noru. Kai administraciniu nusižengimu padaryta fizinė ar neturtinė žala ir jos neatlygino administracinį nusižengimą padaręs asmuo, teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) nutarime konstatuoja, kad buvo padaryta fizinė ar neturtinė žala, ir klausimas dėl šios žalos dydžio nagrinėjamas civilinio proceso tvarka.
Didesnis atlyginimas ir geresnės darbo sąlygos / LT
Teismų praktika
Realybė tokia, kad kaltajam asmeniui atrodo, jog nukentėjusysis nepagrįstai daug reikalauja. O nukentėjusiajam atrodo, kad kaltininko padaryta žala yra daug didesnė nei vertina pats kaltininkas. Tad pasiekti kompromisą be teismo yra itin sunku.
Teisminis procesas, priklausomai nuo bylos sudėtingumo ir pobūdžio, vyksta nuo 2 mėnesių iki kelerių metų. Nukentėjusiajam teismo priteista skola iš kaltininko niekur nedingsta, net jei jis (kaltininkas) tuo metu visiškai neturi jokių pajamų ar turto.
Jei kaltininkas geranoriškai nesumoka teismo priteistos sumos, nukentėjusysis, turintis įsiteisėjusį teismo sprendimą, bet nesulaukęs geranoriško skolininko sumokėjimo, kreipiasi į pirmosios instancijos teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą, kuris yra pagrindas skolos išieškojimui. Teismas išduoda nukentėjusiojo prašomą vykdomąjį raštą. Su gautu vykdomuoju raštu, nukentėjusysis kreipiasi į antstolį. Antstolis, gavęs vykdomąjį dokumentą, pradeda jo vykdymo procesą. Antstolis sulaukęs, kada kaltininkas įsidarbina, paveldi kokį turtą, galbūt gauna dovanų ar laimi loterijoje, iškart "prisistato" dėl žalos atlyginimo.
Nagrinėtoje byloje 2022 m. eismo įvykio metu dėl neatsargaus vairuotojo veiksmų buvo sunkiai sužalota mažametė, ji liko neįgali visam gyvenimui. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs neturtinės žalos atlyginimo dydžiui nustatyti svarbius kriterijus, nukentėjusiajai priteisė 121 240 Eur (iš viso 130 000 Eur, atėmus jau atlygintą 8760 Eur dalį), jos motinai - 25 000 Eur, tėvui - 17 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad apeliacinės instancijos teismas, sumažindamas nukentėjusiajai priteistą neturtinės žalos atlyginimo dydį, rėmėsi 2009-2020 m. teismų praktika, kuri nebeatitinka šiandienos ekonominės realybės, ir neįvertino, kad 2021-2023 m. infliacija Lietuvoje siekė 33,5 proc.
Vertindamas nukentėjusiam tėvui priteistą neturtinės žalos atlyginimo dydį, kasacinės instancijos teismas pažymėjo, kad vien didesnis motinos fizinis indėlis slaugant dukterį nėra pakankamas pagrindas tėvo patirtus neigiamus dvasinius išgyvenimus, nerimą dėl dukters ateities vertinti kaip mažesnius. Šiuo atveju tėvų, gyvenančių šeimoje ir kartu besirūpinančių nukentėjusiaja dukterimi, išskyrimas neatitinka teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principų, todėl tėvui turi būti priteisiamas toks pats neturtinės žalos atlyginimo dydis, kaip ir motinai.
2020 m. balandžio 21 d. Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) paskelbė sprendimą byloje Anželika Šimaitienė prieš Lietuvą (Nr. 36093/13), kurioje pareiškėja, remdamasi teisę į teisingą bylos nagrinėjimą garantuojančiu Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsniu, skundėsi, kad nagrinėjant bylą pagal jos ieškinį prieš Lietuvos Respublikos Prezidentą dėl neteisėto ir nepagrįsto atleidimo iš teisėjos pareigų jai nebuvo užtikrinta teisė į nepriklausomą ir nešališką teismą, šiuo požiūriu pareiškėja teigė, kad jos bylą nagrinėję keli Lietuvos apeliacinio teismo teisėjai neužilgo buvo paskirti į aukštesnes pareigas. Be to, pareiškėja teigė, kad jai nebuvo užtikrinta nekaltumo prezumpcija pagal Konvencijos 6 straipsnio 2 dalį, kadangi dėl senaties nutraukus jos atžvilgiu iškeltą baudžiamąją bylą dėl piktnaudžiavimo ir dokumentų klastojimo atliekant teisėjos pareigas, civilinę bylą dėl atleidimo ir neišmokėto atlyginimo nagrinėję teismai atmetė jos ieškinį, nurodę, kad bylos nutraukimas suėjus senaties terminams negali būti prilygintas išteisinimui.
Atsižvelgęs į tai, kad bylos teisėjams paskirstomos automatizuotai, pasinaudojant kompiuterine programa, o taip pat į tai, kad byloje nebuvo jokių įrodymų, kad Respublikos Prezidentė būtų dariusį spaudimą teisėjams, taip pat įvertinęs apeliacinės instancijos teismo argumentaciją dėl pareiškėjos pateiktų procesinių prašymų ir skundų, EŽTT neįžvelgė jokių teismo šališkumo požymių.
Vyriausybė teikė išankstinį prieštaravimą, įrodinėdama, jog pareiškėjos skundas buvo susijęs su būsimomis pajamomis ir todėl neišmokėtas atlyginimas įgaliojimų sustabdymo laikotarpiu nėra „nuosavybė“ Konvencijos pirmojo protokolo 1 straipsnio požiūriu, kadangi pagal Konvenciją pareiškėja nuosavybę turėtų tik esant „teisėtiems lūkesčiams“ gauti neišmokėtą atlyginimą.
Europos Žmogaus Teisių Teismas nesutiko su Vyriausybės pozicija ir nusprendė, jog šios bylos aplinkybėmis Konvencijos pirmojo protokolo 1 straipsnio nuostatos yra taikytinos. EŽTT pažymėjo, kad pareiškėjos reikalavimas sumokėti atlyginimą už įgaliojimų sustabdymo laiką rėmėsi Teismų įstatymo 47 straipsnio nuostatomis.
Priimdami sprendimus, nacionaliniai teismai vadovavosi pareiškėjos atleidimo metu galiojusia Teismų įstatymo redakcija, pagal kurią negauto atlyginimo kompensacijai teisėjui pakako įrodyti, kad baudžiamasis persekiojimas negalimas arba teismo sprendimu baudžiamojoje byloje teisėjas nepripažįstamas kaltu. EŽTT nusprendė, jog nacionaliniai teismai į savo vertinimą įtraukė papildomą įstatyminį reikalavimą dėl įgaliojimų sustabdymo pagrįstumo, kuris nebuvo numatytas vidaus teisėje.
EŽTT pažymėjo, kad jo kompetencija vertinti atitiktį vidaus teisei yra ribota, nes tai visų pirma atlieka nacionaliniai teismai, tačiau šioje byloje vidaus teismų argumentacijai pritrūko tikslumo ir nuoseklumo, be to, ji neatitiko įstatymo raidės, todėl, Strasbūro teismo manymu, nacionalinių teismų sprendimai buvo savavališki. Be to, EŽTT manymu, pareiškėjai negalėjo būti atsisakyta sumokėti negauto atlyginimo dėl drausminės atsakomybės pritaikymo, kadangi vidaus teisėje nei įgaliojimų sustabdymo metu, nei pareiškėjos atleidimo metu nebuvo numatyta galimybė sustabdyti teisėjo įgaliojimus drausminio proceso kontekste, tokia galimybė vidaus teisėje buvo įtvirtinta tik vėliau. Todėl EŽTT nusprendė, kad pareiškėja negalėjo numatyti, jog nesant apkaltinamojo nuosprendžio jai bus nesumokėtas atlyginimas už įgaliojimų sustabdymo laiką.
Europos Žmogaus Teisių Teismas pareiškėjai priteisė reikalautą turtinės žalos atlyginimą už negautą teisėjos atlyginimą įgaliojimų sustabdymo laiku - 94 370 Eur. Pareiškėja taip pat reikalavo 30 000 Eur neturtinės žalos atlyginimui, EŽTT manymu, pareiškėja neabejotinai patyrė neturtinę žalą, tačiau manė, jog būtų pagrįsta priteisti 6 500 Eur.
tags: #atlyginimas #uz #nuosavybes #zala